Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Pradedama nagrinėti byla pagal prašymą ištirti, ar Politinių partijų įstatymo straipsnis, nustatantis valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką, neprieštarauja Konstitucijai

2019-05-27

Konstitucinis Teismas gegužės 28 d., antradienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą ištirti, ar Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnis, kuriame nenustatyta, kad tais biudžetiniais metais, kuriais įvyksta nauji Seimo rinkimai, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi atsižvelgiant ne tik į ankstesnių, bet ir į naujųjų Seimo rinkimų rezultatus ir apskaičiuojami proporcingai buvusio ir naujai išrinkto Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir atsakingo valdymo principams.

VAAT teigimu, pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį politinių partijų teisė gauti valstybės biudžeto asignavimus, be kita ko, siejama su paskutinių rinkimų rezultatais ir Seimo narių įgaliojimų turėjimu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šios faktinės aplinkybės turi būti nustatomos sprendimo dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms priėmimo dieną. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi teisę tokį sprendimą priimti per laikotarpį, kuris prasideda gavus Teisingumo ministerijos išvadą, jog politinės partijos narių skaičius atitinka įstatymo reikalavimus, ir baigiasi ne vėliau kaip lapkričio 15 dieną, kai nustatyto dydžio antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai turi būti pervesti į politinių partijų valstybės biudžeto asignavimų sąskaitas.

Pareiškėjas teigia, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytas laikotarpis ir galutinis terminas, iki kada VRK privalo priimti sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo. Tačiau, pasak pareiškėjo, jame nėra nustatyta, jog valstybės biudžeto asignavimai apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta nauji Seimo rinkimai, netenka galios ankstesnių Seimo rinkimų rezultatai, baigiasi ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai ir prasideda naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai.

VAAT teigimu, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje taip pat nenustatyta, kad minėtu atveju, kai tam tikrais biudžetiniais metais įvyksta nauji Seimo rinkimai, to biudžetinių metų laikotarpio valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui. Pasak pareiškėjo, tokiu atveju susidaro situacija, kai iš esmės nuo VRK sprendimo dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo priėmimo datos priklauso, kokios politinės partijos gaus finansavimą ir koks bus jo dydis. Todėl, pareiškėjo manymu, nesant minėto teisinio reguliavimo, atsiranda galimybė VRK piktnaudžiauti savo diskrecija priimti sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo. Pareiškėjo teigimu, tai, kad nėra jo nurodyto teisinio reguliavimo, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga (legislatyvinė omisija), neatitinkanti konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo ir atsakingo valdymo principų.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/11_2017.htm.