Byla Nr. 28/08
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO 1 DALIES (2008 M. VASARIO 1
D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ IR 11 STRAIPSNIO (2008 M.
VASARIO 1 D. REDAKCIJA) 1 DALIES 1 PUNKTO
ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2009 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo
Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo
atstovams Seimo Pirmininko pavaduotojui Raimondui Šukiui, Seimo
nariui Juliui Veselkai,
suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Seimo atstovei
Seimo narei Birutei Vėsaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2009 m. sausio 27-28 d.
išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 28/08 pagal
pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. rugsėjo 22 d.
nutarimo Nr. X-1729 "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos
atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai" 1 straipsnyje išdėstytą prašymą ištirti:
- ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8,
10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2
straipsnio 1 dalis, keičianti Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 1 dalį ir "numatanti vienintelį nacionalinio
investuotojo veiklos tikslą, kad "nacionalinis investuotojas -
Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams", ir
neįteisinanti vartotojų teisių gynimo", neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai;
- ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8,
10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2
straipsnio 1 dalis, kuria keičiama įstatymo 10 straipsnio 1 dalis
ir kurioje numatyta "Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė
elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones
valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos
sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius
tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis
investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja
įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą
Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos
Karalystės elektros energetikos sistemomis", neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 dalims;
- ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8,
10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3
straipsnyje išdėstytas keičiamojo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies
1 punktas, įtvirtinantis, kad "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę
derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo", neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Pareiškėjas - Seimas 2008 m. rugsėjo 22 d. priėmė
nutarimą Nr. X-1729 "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos
atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai", kurio 1 straipsnyje yra išdėstytas prašymas
Konstituciniam Teismui ištirti:
- ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, keičianti
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir "numatanti
vienintelį nacionalinio investuotojo veiklos tikslą, kad
"nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams", ir neįteisinanti
vartotojų teisių gynimo", neprieštarauja Konstitucijos 46
straipsnio 5 daliai;
- ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, kuria
keičiama įstatymo 10 straipsnio 1 dalis ir kurioje numatyta
"Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos
bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos dalį - elektros
energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo
veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos
pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės
statybos projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos
Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis", neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4
dalims;
- ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytas
keičiamojo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
įtvirtinantis, kad "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę
derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo", neprieštarauja Konstitucijos 46
straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui.
Pareiškėjo - Seimo prašymas Konstituciniame Teisme gautas
2008 m. spalio 6 d.
2. Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu "Dėl
pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. rugsėjo 22 d.
nutarime Nr. X-1729 "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos
atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai" išdėstyto prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos
atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių (2008 m. vasario
1 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, priėmimo" nutarė priimti Seimo 2008 m. rugsėjo 22
d. nutarime išdėstytą prašymą ištirti, ar:
- Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008
m. vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis investuotojas -
Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" tuo
aspektu, kad vienintelis nacionalinio investuotojo tikslas yra
socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams ir neįteisintas vartotojų teisių gynimas,
neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai;
- Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008
m. vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis investuotojas
yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo
dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo
ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis" tuo aspektu,
kad sukuriamas nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo
rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo, eksporto, importo dalį, neprieštarauja Konstitucijos
46 straipsnio 3, 4 dalims;
- Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta,
kad "Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo
10 straipsnio nuostatas, turi teisę derėtis su akcinės bendrovės
"VST" kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl
nacionalinio investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam
akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "VST"
akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST"
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo
ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų
įsigijimo", neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,
46 straipsnio 4 daliai.
3. Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas dėl minėto
prašymo priėmimo 2008 m. spalio 11 d. buvo oficialiai paskelbtas
"Valstybės žiniose" (Žin., 2008, Nr. 117-4457). Nuo tos dienos
iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje
konstitucinės justicijos byloje yra sustabdytas Atominės
elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d.
redakcija; Žin., 2008, Nr. 19-674), 11 straipsnio (2008 m.
vasario 1 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 19-674) 1 dalies 1 punkto
galiojimas atitinkama apimtimi.
II
Pareiškėjo - Seimo prašymas grindžiamas šiais argumentais.
1. Ginčijamoje Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio
1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatoje
"Nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams" įtvirtintas teisinis
reguliavimas, kuriuo, pasak pareiškėjo, yra numatytas vienintelis
nacionalinio investuotojo tikslas - socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams ir neįteisintas vartotojų
teisių gynimas, gali prieštarauti Konstitucijos 46 straipsnio 5
daliai, juolab kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo
pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 4 skyriaus dalyje "Ekonominė
politika" energetikos sektorius pavadintas strategiškai svarbiu
nacionaliniam saugumui ūkio sektoriumi. Vadinasi, pasak
pareiškėjo, vartotojų teisių nepažeidžiančių elektros energijos
gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo užtikrinimas turi
ypatingą reikšmę Lietuvos ūkiui bei gyventojams - elektros
energijos vartotojams.
2. Ginčijamoje Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatoje "Nacionalinis
investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per
savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo
ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis" įtvirtintas
teisinis reguliavimas, kuriuo, pasak pareiškėjo, numatoma sukurti
tokį nacionalinį investuotoją, kuris, kaip savininkas, savo
rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo, eksporto, importo dalį, gali prieštarauti
Konstitucijos 46 straipsnio 3 ir 4 dalims, juolab kad pagal
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 4
skyriaus dalį "Ekonominė politika" strategiškai svarbiame
nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuje draudžiama dominuoti
vienam investuotojui.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Seimas yra ratifikavęs
Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį
ir Europos bendrijos steigimo sutartį, kurios 176a straipsnio
pirmosios dalies a punkte nurodyta: "1. Kuriant vidaus rinką ar
jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti
aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių
narių solidarumu, siekiama: a) užtikrinti energijos rinkos
veikimą; <...>."
3. Pareiškėjo teigimu, Atominės elektrinės įstatymo 11
straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkte
nustatytu reguliavimu ("Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę
derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo") valstybė sudarė galimybę kurti
nacionalinį investuotoją be konkurso ir nesilaikant sąžiningos
konkurencijos principo, nes buvo pasirinkta vienintelė partnerė -
akcinė bendrovė "VST" ir jai nustatytos išimtinės teisės, t. y.
įstatymu įtvirtintas nevienodas teisinis ūkio subjektų
reguliavimas. Toks teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, gali
prieštarauti Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio
4 daliai, juolab kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną
valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti
konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo,
tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu
visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos
teisinis reguliavimas nebūtų laikomas tarnaujančiu bendrai tautos
gerovei.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Seimo atstovės Seimo Ekonomikos komiteto
pirmininkės B. Vėsaitės ir buvusios suinteresuoto asmens - Seimo
atstovės Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento
direktorės N. Pažūsienės (Seimo Pirmininko 2009 m. sausio 12 d.
potvarkiu Nr. PP-13 N. Pažūsienė neteko įgaliojimų atstovauti
Seimui šioje konstitucinės justicijos byloje) rašytiniai
paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad pareiškėjo argumentai dėl
ginčijamų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai yra nepagrįsti.
1. Suinteresuoto asmens atstovių pozicija dėl Atominės
elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) nuostatos "Nacionalinis investuotojas - Lietuvos
Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus
juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai
siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" tuo aspektu, kad
vienintelis nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams ir
neįteisintas vartotojų teisių gynimas, atitikties Konstitucijos
46 straipsnio 5 daliai grindžiama šiais argumentais.
1.1. Suinteresuoto asmens - Seimo atstovė B. Vėsaitė
paaiškino, kad ginčijama nuostata formaliai yra konstatuotas
nacionalinio investuotojo statusas. Nacionalinis investuotojas
yra privatus juridinis asmuo, jis nėra valstybės institucija,
kuriai priskirtinos vartotojų teisių gynimo funkcijos. Dėl šios
priežasties nėra aišku, kokį galimą vartotojų teisių pažeidimą ir
atitinkamai teisinio reguliavimo trūkumą ginčijamoje nuostatoje
įžvelgė Seimas.
Atominės elektrinės įstatymas yra specialusis įstatymas,
skirtas jo 1 straipsnyje nurodytam konkrečiam tikslui - naujos
atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatoms nustatyti,
teisinėms, finansinėms ir organizacinėms prielaidoms įgyvendinti
naujos atominės elektrinės projektą sudaryti. Atominės elektrinės
įstatymo paskirtis ir tikslas nėra vartotojų teisių gynimas.
Vartotojų teisių ir interesų gynimą reglamentuoja kiti teisės
aktai, kurių veikimas ginčijama nuostata nepakeistas.
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nuostata, kurioje numatyta, kad
nacionalinis investuotojas sieks naudos sau ir savo akcininkams,
savaime neprieštarauja Konstitucijai. Naudos siekimas yra esminė
pagal Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalį saugomos asmens ūkinės
veiklos laisvės ir iniciatyvos prielaida. Suinteresuoto asmens
atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamoje nuostatoje
reikalaujama naudos siekimo tikslą įgyvendinti socialiai
atsakingai. Be to, Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi
priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2
nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio
investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Ši nuostata yra
papildomas saugiklis, užtikrinantis, kad nacionalinis
investuotojas savo veiklą vykdys socialiai atsakingai.
1.2. Suinteresuoto asmens - Seimo atstovės N. Pažūsienės
nuomone, Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis neturėtų būti
aiškinama kaip nustatanti pareigą įstatymų leidėjui kiekviename
priimame įstatyme nustatyti vartotojų interesų gynimo priemones
ar vartotojų interesų apsaugą užtikrinančias valstybės
institucijas. Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje
nėra įtvirtinta konkrečių vartotojų teisių gynimo priemonių, nes
jos įtvirtintos kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose:
bendrąją vartotojų teisių ir interesų apsaugą užtikrina Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos vartotojų
teisių apsaugos įstatymas; elektros energetikos sektoriuje
vartotojų teisių ir interesų apsaugą užtikrina specialusis
įstatymas - Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.
Šiuose teisės aktuose įtvirtintos vartotojų teisių gynimą ir
apsaugą užtikrinančios nuostatos nebuvo pakeistos ar panaikintos.
Ginčijama Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata neprieštarauja
Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai. Naudos siekimu yra pagrįsta
rinkos ekonomika. Teisė siekti naudos kyla iš Konstitucijos 46
straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų; be naudos siekimo elemento
neįmanoma ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Tai, kad privataus
juridinio asmens veikloje siekiama naudos, savaime nepaneigia to,
kad tokia veikla realizuojamos visuomenei naudingos ūkinės
pastangos bei iniciatyva. Kad naudos siekio įgyvendinimas būtų
suderinamas su Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalimi, užtikrina
Elektros energetikos įstatymo nuostatos, Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nuostata, kurioje numatyta, kad naudos sau ir savo akcininkams
nacionalinis investuotojas sieks socialiai atsakingai. Tai, kad
nacionalinis investuotojas sieks savo tikslų socialiai
atsakingai, užtikrina ir Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad Lietuvos
Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas,
sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir
balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Ginčijama nuostata turėtų būti vertinama visos Atominės
elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (įtvirtinančios
nacionalinio investuotojo statusą ir pagrindinius veiklos
tikslus) kontekste. Atsižvelgiant į Konstitucijos 46 straipsnio 5
dalį, pareiga užtikrinti vartotojų teisių gynimą negali būti
perkeliama privatiems juridiniams asmenims.
2. Suinteresuoto asmens atstovių pozicija dėl Atominės
elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) nuostatos "Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė
elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones
valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos
sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius
tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis
investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja
įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą
Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos
Karalystės elektros energetikos sistemomis" tuo aspektu, kad
sukuriamas nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo
rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo, eksporto, importo dalį, atitikties Konstitucijos 46
straipsnio 3, 4 dalims grindžiama šiais argumentais.
2.1. Suinteresuoto asmens - Seimo atstovė B. Vėsaitė
rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš priimant Atominės
elektrinės įstatymą buvo analizuojami įvairūs naujos atominės
elektrinės statybos projekto įgyvendinimo būdai, įskaitant
tiesioginį valstybės dalyvavimą ir (arba) projekto įgyvendinimą
vien valstybės kontroliuojamų akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų
pajėgumais. Kaip parodė ekspertų atliktas Atominės elektrinės
įstatymo projekto vertinimas, valstybės kontroliuojamos akcinė
bendrovė "Lietuvos energija" ir akcinė bendrovė Rytų skirstomieji
tinklai yra ekonomiškai nepajėgios įgyvendinti tokio masto
projektą, o tiesioginis valstybės dalyvavimas šiame projekte
galėtų būti traktuojamas kaip valstybės pagalba, kuriai Lietuvos
Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti
nemaži apribojimai. Dėl šios priežasties - tai pagrindžia išsamūs
ekonominiai skaičiavimai - tik nacionalinio investuotojo,
formuojamo akcinės bendrovės "Lietuvos energija", akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės "VST"
pagrindu, alternatyva buvo ekonomiškai gyvybinga ir tinkama
Atominės elektrinės įstatyme nurodytiems strateginiams Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos vystymo tikslams
pasiekti. Pastačius naują atominę elektrinę bei sujungus
Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemas būtų
sustiprinta Lietuvos energetinis saugumas ir energetinė
nepriklausomybė.
Pagal Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatas nacionaliniam
investuotojui nesuteikiama jokių išimtinių teisių. Dėl to, kad
sukuriamas nacionalinis investuotojas ir jis dalyvaus valdant
atominę elektrinę statysiančią įmonę, nėra varžomos kitų ūkio
subjektų teisės vykdyti analogišką veiklą, t. y. veiklą,
susijusią su naujos atominės elektrinės projektavimu, statyba,
plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir
(arba) priežiūra bei elektros energetikos sistemos jungčių
statyba. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus analogišką
veiklą gali vykdyti visi ūkio subjektai, atitinkantys teisės
aktuose nustatytas sąlygas ir reikalavimus.
Sukūrusi nacionalinį investuotoją, valstybė išlaikė elektros
energijos perdavimo tinklų operatorės akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorės
akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų kontrolę. Dėl
nacionalinio investuotojo sukūrimo padėtis atitinkamose rinkose,
kiek tai susiję su šių įmonių veikla, iš esmės nepasikeitė.
Esminis pasikeitimas, įvykęs dėl nacionalinio investuotojo
sukūrimo, yra tas, kad pasikeitė akcinės bendrovės "VST"
kontrolė. Sukūrus nacionalinį investuotoją, privataus asmens
(akcininko) įgyvendintą kontrolę pakeitė valstybės kontrolė.
Nepaisant tokio elektros energiją skirstančių įmonių kontrolės
konsolidavimo, nacionalinio investuotojo sukūrimas negali būti
traktuojamas kaip sudarantis prielaidas monopolizuoti gamybą ar
rinką bei ribojantis sąžiningos konkurencijos laisvę. Rinkos
monopolizavimo arba sąžiningos konkurencijos ribojimo problema
galėtų kilti, jei į vieną ūkio subjektų grupę būtų sujungiami
keli nepriklausomi ir tarpusavyje konkuruojantys ūkio subjektai.
Tokiu atveju rinkoje sumažėtų konkurencija, t. y. kiltų rinkos
monopolizavimo ir konkurencijos ribojimo grėsmė. Akcinės
bendrovės "VST" ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų,
kaip skirstomuosius tinklus eksploatuojančių įmonių, veiklos
ypatumas tas, kad kiekviena iš jų iš esmės yra vienintelė
skirstomųjų tinklų operatorė atitinkamoje rinkoje. Tai reiškia,
kad tarpusavyje šios įmonės tiesiogiai nekonkuruoja. Dėl šios
priežasties, sukūrus nacionalinį investuotoją, konkurencija
elektros energijos skirstymo paslaugų rinkose nesikeičia, taip
pat neatsiranda prielaidų kilti tokioms pasekmėms kaip rinkos
monopolizavimas ar sąžiningos konkurencijos ribojimas. Tuo tarpu
elektros energijos tiekimo veikla nėra monopolinė, jos gali imtis
kiekvienas asmuo, gavęs atitinkamą licenciją.
Suinteresuoto asmens atstovė atkreipė dėmesį ir į užsienio
valstybių (Austrijos, Čekijos, Estijos) patirtį, patvirtinančią
tendenciją elektros energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą
konsoliduoti vienoje įmonėje.
2.2. Suinteresuoto asmens - Seimo atstovė N. Pažūsienė
paaiškino, kad pastačius naują atominę elektrinę bei sujungus
Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemas būtų
sustiprinta Lietuvos energetinis (kartu ir nacionalinis) saugumas
ir energetinė nepriklausomybė. Buvo svarstomos kelios galimos
naujos atominės elektrinės ir elektros energetikos sistemos
jungčių statybos projektų įgyvendinimo alternatyvos;
nepriklausomo eksperto atliktas Atominės elektrinės įstatymo
projekto vertinimas parodė, kad kitų ekonomiškai pagrįstų
alternatyvų, t. y. nesukuriant nacionalinio investuotojo,
įgyvendinti naujos atominės elektrinės ir elektros energetikos
sistemos jungčių statybos projektus nėra. Buvo nustatyta, kad
sujungus tris elektros sektoriaus įmones naujoji įmonių grupė
būtų finansiškai pajėgi inicijuoti ir įgyvendinti naujos atominės
elektrinės ir elektros energetikos sistemos jungčių investicinius
projektus.
Ginčijama Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata nėra nustatomas
monopolis, t. y. nacionaliniam investuotojui nėra suteikiamos
išimtinės teisės ar privilegijos, dėl kurių galėtų būti
diskriminuojami kiti ūkio subjektai ir ribojama jų ūkinė laisvė
elektros energijos gamybos, perdavimo ar skirstymo srityje. Pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus elektros energiją gaminti gali
visi ūkio subjektai, atitinkantys teisės aktuose (inter alia
Elektros energetikos, Branduolinės energijos įstatymuose)
nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Ginčijama Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nuostata elektros energijos gamyba nemonopolizuojama.
Ginčijama Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata elektros
energetikos sistemos jungčių statyba nėra monopolizuojama. Tai
pagrindžia Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 9 dalies
nuostata, kurioje numatyta, kad nacionaliniam investuotojui
Atominės elektrinės įstatymu nėra suteikiamos išskirtinės teisės
kitų asmenų atžvilgiu įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros
energetikos sistemomis statybos projektus.
Nacionalinio investuotojo formavimas elektros energijos
perdavimo veiklą vykdančios akcinės bendrovės "Lietuvos energija
", skirstomųjų tinklų operatorių akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės "VST" pagrindu neturėtų
būti vertinamas kaip rinkos monopolizavimas ar konkurencijos
ribojimas dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1) Sukūrus nacionalinį investuotoją, pasikeitė Lietuvos
elektros energetikos bendrovių akcininkų struktūra ir kontrolė,
tačiau tai neturi įtakos elektros energijos perdavimo ir
paskirstymo paslaugų rinkoms. Iki nacionalinio investuotojo
sukūrimo Lietuvos Respublika kontroliavo akcinę bendrovę
"Lietuvos energija" (elektros energijos perdavimas) ir akcinę
bendrovę Rytų skirstomuosius tinklus (elektros energijos
paskirstymas atitinkamoje Lietuvos dalyje). Sukūrus nacionalinį
investuotoją, Lietuvos Respublika kontroliuoja ir nacionalinį
investuotoją, turėdama akcijų ir balsų daugumą, ir nacionalinio
investuotojo dukterines įmones - akcinę bendrovę "Lietuvos
energija" ir akcinę bendrovę Rytų skirstomuosius tinklus.
Nacionalinio investuotojo sukūrimas neturėjo jokios įtakos šių
dviejų įmonių padėčiai elektros energijos perdavimo ir skirstymo
rinkose. Be to, kadangi akcinė bendrovė "Lietuvos energija" yra
vienintelė Lietuvoje elektros energijos perdavimo paslaugas
teikianti bendrovė, nacionalinio investuotojo sukūrimas neturėjo
jokios įtakos ir elektros energijos perdavimo veiklai, t. y. jos
nemonopolizavo. Akcinė bendrovė "VST" ir akcinė bendrovė Rytų
skirstomieji tinklai (kurios tiesiogiai niekada nekonkuravo)
valdo elektros energijos skirstomuosius tinklus, esančius
skirtingose geografinėse teritorijose, todėl išskirtinos dvi
atskiros rinkos. Kiekviena šių įmonių yra vienintelė tokio
pobūdžio įmonė, veikianti atitinkamoje teritorijoje; dėl šios
priežasties nacionalinio investuotojo sukūrimas bei akcinės
bendrovės "VST" ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų
kontrolės konsolidavimas neturi jokios įtakos jų padėčiai
atitinkamose elektros energijos skirstymo paslaugų rinkose.
2) Elektros energetikos įstatymo 32 ir 40 straipsniai
įgyvendina 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos
bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 96/92/EB, numatytą
elektros energetikos vidaus rinkos veikimo modelį. Elektros
energetikos įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas veiklos
rūšių, bet ne nuosavybės išskyrimo principas, o 40 straipsnyje
nustatyti elektros energijos rinkos liberalizavimo etapai.
Nacionalinio investuotojo sukūrimu nesudaroma prielaidų sujungti
veiklos rūšis, t. y. elektros energijos gamybą, perdavimą ir
paskirstymą.
Paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys, kad nepriklausomo
eksperto atliktame Atominės elektrinės įstatymo projekto
vertinime yra pateikta keturiolika užsienio įmonių, kuriose
elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo ir
(arba) didmeninės prekybos veikla yra konsoliduota, pavyzdžių.
3. Suinteresuoto asmens atstovių pozicija dėl Atominės
elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies nuostatos "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo <...>", atitikties Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 4 daliai grindžiama šiais
argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens - Seimo atstovė B. Vėsaitė
rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų
ekonominiai pajėgumai buvo nepakankami tokio masto projektui
įgyvendinti, o tiesioginis valstybės dalyvavimas buvo sunkiai
įmanomas ir netgi nepageidautinas, nes galėtų būti traktuojamas
kaip valstybės pagalba. Dėl šių aplinkybių buvo būtina į naujos
atominės elektrinės ir elektros energetikos sistemos jungčių
statybos projektų įgyvendinimą įtraukti privatų investuotoją.
Kontrolinį akcinės bendrovės "VST" akcijų paketą turinčio asmens
pasirinkimą nulėmė kelios objektyvios aplinkybės. Pirma,
Lietuvoje veikia tik du skirstomųjų tinklų operatoriai - akcinė
bendrovė "VST" ir akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai.
Įtraukus į projekto įgyvendinimą vien akcinę bendrovę Rytų
skirstomuosius tinklus, kita skirstomųjų tinklų bendrovė, akcinė
bendrovė "VST", būtų diskriminuojama. Antra, kontrolinį akcinės
bendrovės "VST" akcijų paketą turintį asmenį įtraukus į projekto
įgyvendinimą valstybė gali padidinti Lietuvos energetikos
sektoriaus kontrolę. Šiuo požiūriu jokio kito asmens dalyvavimas
projekte neužtikrintų šio tikslo pasiekimo. Trečia, be akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų, akcinė bendrovė "VST" yra
vienintelis ūkio subjektas, turintis nemažą elektros vartotojų
rinką. Galimybė veikti šioje rinkoje užtikrina stabilų pinigų
srautų generavimą, būtiną siekiant įgyvendinti naujos atominės
elektrinės projektą.
Suinteresuoto asmens atstovė savo poziciją grindžia šiomis
nepriklausomam ekspertui atlikus Atominės elektrinės įstatymo
vertinimą pateiktomis išvadomis: "Įstatymo projekto nuostatos dėl
nacionalinio investuotojo kaip nacionalinės energetikos bendrovės
formavimo, konsoliduojant akcinės bendrovės "Lietuvos energija",
akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ir akcinės bendrovės
"VST" pajėgumus bei ekonominį potencialą, remiantis analizei
pateiktais konsoliduojamų bendrovių finansiniais rodikliais ir
prielaida, kad galiojanti elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo bei tiekimo galutiniams vartotojams kainodaros politika
išliks stabili, yra ekonomiškai pagrįstos. Analizei pateikti
finansiniai rodikliai leidžia pagrįstai prognozuoti, kad
nacionalinio investuotojo suformavimas leis pasiekti įstatymo
projekte nurodytus strateginius Lietuvos Respublikos energetikos
sistemos vystymo tikslus."
Atominės elektrinės įstatyme nėra įtvirtinta baigtinio
nacionalinio investuotojo dalyvių sąrašo, jame numatyta, kad ir
kiti ūkio subjektai vėliau galės prisidėti prie nacionalinio
investuotojo veiklos.
3.2. Suinteresuoto asmens - Seimo atstovė N. Pažūsienė
paaiškino, jog rengiant Atominės elektrinės įstatymą buvo
atliktas teisinis įvertinimas, kuris parodė, kad nei Lietuvos
Respublikos, nei Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nustatyto
privalomo reikalavimo formuojant nacionalinį investuotoją
parenkant privatų investuotoją taikyti konkurso procedūrą.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - ir
Valstybės turto įstatymas) 19 straipsnyje yra numatyta valstybės
teisė steigti bendrovę kartu su privačiu investuotoju ir įnešti į
jos kapitalą valstybei priklausančio turto. Šiame straipsnyje
nustatyta, kad valstybės turtas gali būti investuojamas, t. y.
perduodamas kaip įnašas, ir numatyti tokio valstybės turto
investavimo būdai, tarp kurių inter alia yra valstybės turto
(akcijų), kaip įnašo, perdavimas akcinei bendrovei ar uždarajai
akcinei bendrovei vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo
turtinius įsipareigojimus arba didinant akcinės bendrovės, kurios
dalyvė yra valstybė, įstatinį kapitalą (Valstybės turto įstatymo
19 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Valstybės turto įstatymo
3 straipsnio 4 dalimi, šiuo būdu gali būti investuojamas ir
valstybės finansinis turtas - valstybei nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės,
atsirandančios iš šių vertybinių popierių. Laikantis Valstybės
turto įstatymo nuostatų, pati valstybės turto investavimo
procedūra buvo atliekama vadovaujantis Valstybės turto įstatymą
detalizuojančiu poįstatyminiu aktu - Sprendimo investuoti
valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo kriterijų ir sprendimų
priėmimo tvarkos aprašu (toliau - ir Aprašas), patvirtintu
Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 (Žin., 2007, Nr.
80-3275). Apraše nenumatyta pareiga rengti viešą konkursą
privačiam investuotojui atrinkti tais atvejais, kai valstybė
nusprendžia kartu su privačiu investuotoju investuoti į naujai
steigiamą ar įstatinį kapitalą didinančią bendrovę.
IV
1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos generalinio direktoriaus D. Kriaučiūno paaiškinimai.
Juose pažymima, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalyje (2008 m. vasario 1 d. redakcija) numatytas tikslas -
socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams atitinka Konstitucijoje nurodytą subjekto teisę
vadovautis asmens ūkinės veiklos laisvės principu, o sąlyga, kad
naudos reikia siekti socialiai atsakingai, patvirtina, jog
subjektui gali būti nustatomi privalomi reikalavimai. Be to,
paaiškinimuose pažymima, kad didžiąją dalį nacionalinio
investuotojo akcijų valdo valstybė, kuri, laikydamasi ir Europos
Bendrijų teisėje įtvirtintų bendrovių autonomijos ir
savarankiškumo priimant sprendimus reikalavimų, gali spręsti, kas
yra naudinga ne tik šiai bendrovei, bet ir visuomenei.
Antruoju klausimu, dėl rinkos monopolizavimo, pažymima, kad
nacionalinis investuotojas LEO LT, AB, nemonopolizuoja elektros
energijos perdavimo ar paskirstymo teisių. Tos teisės priklausė
ir tebepriklauso akcinėms bendrovėms "Lietuvos energija", Rytų
skirstomiesiems tinklams ir "VST", nacionaliniam investuotojui
jos nepereina. Sukūrus akcinę bendrovę LEO LT, AB, kuri per savo
dukterines įmones valdo pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir
skirstomuosius tinklus, padėtis rinkos monopolizavimo požiūriu
nepasikeitė, t. y. ir toliau išlieka natūralios monopolijos,
atliekančios elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų tinklų
operatorių funkcijas. Pasak D. Kriaučiūno, kadangi šios
monopolijos tarpusavyje nekonkuravo, kalbėti apie elektros
energijos rinkos monopolizavimą vien dėl to, kad šiuo metu
perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriai priklauso vienai
bendrovių grupei, nėra jokio pagrindo.
Dėl vienintelio partnerio pasirinkimo paaiškinimuose
atkreipiamas dėmesys į istorines nagrinėjamos nuostatos priėmimo
aplinkybes. Atominės elektrinės įstatymas tiek, kiek tai susiję
su nacionaliniu investuotoju, įtvirtino du pagrindinius
principus: privačią iniciatyvą, t. y. nacionalinis investuotojas
buvo paskirtas privačiam juridiniam asmeniui pareiškus iniciatyvą
investuoti į projektą, ir nacionalinio investuotojo - akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" įstatinio kapitalo didinimą
turtiniais įnašais, t. y. didžiausių Lietuvos energetikos
bendrovių - akcinių bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST"
akcijomis. Tai, kad buvo priimti pradinio įstatymo pakeitimai,
visiškai nereiškia, kad nebeliko akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" privačios iniciatyvos.
Pažymima, kad nors Europos Sąjungos teisėje vienareikšmiškai
nėra nustatyta, jog tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, steigiant
nacionalinį investuotoją pagal dabartinės redakcijos Atominės
elektrinės įstatymą, turėjo būti rengiamas konkursas privačiam
investuotojui parinkti, akivaizdu, kad toks konkursas būtų
išsklaidęs visas abejones. Tačiau, kadangi projektui įgyvendinti
buvo būtina ir ekonomiškai naudinga konsolidacija (taip manyti
leidžia konsultantų pateikti vertinimai), konkursas šiuo atveju
nebūtų davęs kitokių rezultatų. Pasak D. Kriaučiūno, taikant
istorinį aiškinimo būdą, jeigu vienintelis partneris buvo
pasirinktas remiantis motyvais, susijusiais su akcinės bendrovės
"VST" turimu turtiniu įnašu ir laikantis privataus investuotojo
principų (jis reiškia, kad privatus investuotojas panašiomis
aplinkybėmis būtų sudaręs atitinkamą sandorį tokiomis pačiomis
sąlygomis, kaip tos, kurių laikėsi valstybė), sąžininga
konkurencija ir lygiateisiškumo principas neturėtų būti laikomi
pažeistais.
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininko J. Vilemo
paaiškinimai. Juose teigiama, kad elektros energetikos sistemose
elektros perdavimo veikla ir paskirstymo veikla yra natūralios
monopolijos. Konkurencija toje srityje technologiškai labai
sunkiai įgyvendinama, o jei būtų bandoma tai daryti, visa sistema
taptų daug sudėtingesnė ir brangesnė, dėl to vartotojams būtų
tiekiama brangesnė elektros energija. Nacionalinis investuotojas
tik dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
bei jungčių su Švedija ir Lenkija projektus. Projektai yra
tarptautiniai, juose dalyvauja keletas valstybių, ir tų objektų
juridinį statusą nulems esami ir nauji ateityje atsirasiantys
Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, be abejo, draudžiantys
ir drausiantys elektros energijos gamybos sektoriuje kurti
monopolines struktūras.
Paaiškinimuose pažymima, jog tai, kad valstybė be konkurso
pasirinko vienintelį privatų partnerį - akcinę bendrovę "VST",
apskritai yra pažeidimas. Tačiau valstybė, vadovaudamasi
politiniais motyvais, neadekvačiai įvertinusi Lietuvos ir kaimynų
energetinio ūkio realijas, tikrąsias krašto ekonomikos galimybes,
naujos atominės elektrinės statybą padarė pirmaeiliu,
neatidėliotinu uždaviniu ir nustatė nerealius įgyvendinimo
terminus - pastatyti naują atominę elektrinę iki 2015 metų.
Neturėdama pakankamai laiko, Vyriausybė ėmėsi visais būdais
spartinti pasirengimą statybai. Vienas iš būdų sutaupyti nemažai
laiko - tai atsisakyti neišvengiamai ilgo ir sudėtingo proceso -
konkurso tvarka parinkti nacionaliniam investuotojui partnerį.
Seimo priimtoje Nacionalinėje energetikos strategijoje
patvirtinus nerealius šio ypač brangaus, rizikingo ir
vienpusiškai argumentuoto projekto įgyvendinimo terminus,
Vyriausybė, bandydama jų nepažeisti, turėjo pažeisti kitas
procedūras. Paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad
numatomos statyti atominės elektrinės vieno bloko galia (-1.100
MW ir daugiau) yra labai didelė, palyginti su ta, kurios reikia
visai Lietuvos elektros energetikos sistemai. Todėl naujoji
atominė elektrinė visą laiką bus dominuojanti energijos tiekėja,
neleidžianti pasireikšti konkurencijai.
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko R.
Stanikūno paaiškinimai. Juose pažymima, kad Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nėra įtvirtintos išimtinės teisės konkrečiam ūkio subjektui
vykdyti vienokią ar kitokią ūkinę veiklą, todėl ji nelaikytina
pažeidžiančia Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, draudžiančią
monopolizuoti rinką, t. y. suteikti išimtines teises ūkio
subjektui veikti tam tikroje ūkio srityje. Pažymima, kad elektros
energetikos sektoriui visiškos konkurencijos laisvės principas
dėl kai kurių rūšių veiklos specifikos (pavyzdžiui, elektros
energijos perdavimo, paskirstymo veikla dėl būtinybės turėti tam
tikrus išteklius organizuojama pagal monopolijos modelį) sunkiai
pritaikomas visa apimtimi. Tokia sektoriaus specifika nėra
susijusi su Atominės elektrinės įstatymo nuostatomis.
Paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad Konkurencijos
taryba neatliko įprastos koncentracijų kontrolės procedūros,
kadangi Atominės elektrinės įstatyme numatydamas nacionalinio
investuotojo formavimo principus įstatymų leidėjas a priori
įvertino koncentraciją kaip leistiną.
Dėl Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties
Konstitucijai paaiškinimuose pažymima, kad visi suinteresuoti
ūkio subjektai, atitinkantys norinčiam dalyvauti steigiant
nacionalinį investuotoją ūkio subjektui keliamus reikalavimus,
turėtų turėti lygias galimybes varžytis dėl dalyvavimo
nacionalinio investuotojo kapitale. Neįvykdžius atitinkamos
atrankos procedūros ir konkretų ūkio subjektą paskyrus
nacionalinio investuotojo projekto dalyviu, kiti ūkio subjektai
netenka galimybės varžytis dėl atitinkamų teisių įgijimo. Todėl
nagrinėjamos Atominės elektrinės įstatymo nuostatos galėtų būti
traktuojamos kaip pažeidžiančios Konstitucijos 46 straipsnio 4
dalies nuostatas. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad
sąžiningos konkurencijos laisvė nelaikytina savaimine vertybe,
todėl tam tikrais atvejais sąžiningos konkurencijos laisvės
principo ribojimas dėl įvairių atitinkamos situacijos ypatumų
gali būti pateisinamas (pavyzdžiui, tam tikrais atvejais suteikti
išimtines teises yra būtina norint užtikrinti efektyvų
atitinkamos veiklos vykdymą, kurio negali garantuoti neribota
ūkio subjektų konkurencija). Todėl, Konkurencijos tarybos
nuomone, šiuo konkrečiu atveju taip pat turėtų būti vertinama, ar
pasirinktas nacionalinio investuotojo formavimo būdas nėra
pateisinamas dėl elektros energetikos sektoriaus specifikos ar
kitų priežasčių.
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos l. e.
komisijos pirmininko pareigas D. Janulionio paaiškinimai. Juose
pažymima, kad ši komisija pritaria Seimo 2008 m. rugsėjo 22 d.
nutarime Nr. X-1729 išdėstytoms abejonėms dėl ginčijamų Atominės
elektrinės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Komisijos
nuomone, ginčijamų Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo ir
papildymo straipsnių priėmimas gali turėti neigiamos įtakos
vartotojų interesams, nes nacionalinį investuotoją kuriant be
konkurso (t. y. įstatymo pagrindu) yra sudaromos prielaidos
monopolizuoti pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo, eksporto, importo rinkų dalį.
5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus F.
Petrausko paaiškinimai. Juose pažymima, kad elektros energetikos
srityje turi būti nustatytos teisinės priemonės, leidžiančios
sumažinti neigiamus padarinius vartotojams, ir užtikrinama
pakankama vartotojų teisių apsauga. Šiuo metu galiojantys teisės
aktai elektros energetikos srityje nustato tam tikrą vartotojų
teisių apsaugą. Pasak F. Petrausko, energetikos sektoriuje
atsiradus monopolininkui, įstatymuose įtvirtinta vartotojų teisių
apsauga elektros energetikos srityje (kainų reguliavimas,
viršutinių kainų ribų nustatymas, elektros energetikos sektoriaus
įmonių pareiga pateikti vartotojams informaciją) būtų
nepakankama.
V
1. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo pareiškėjo - Seimo
atstovai Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys, Seimo narys J.
Veselka.
1.1. Pareiškėjo - Seimo atstovas Seimo Pirmininko
pavaduotojas R. Šukys pažymėjo, kad Seimas, Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatydamas nacionalinio
investuotojo tikslus, nurodė, kad prioritetinis, vienintelis
nacionalinio investuotojo tikslas - socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams, tačiau pačios sampratos
"socialiai atsakingai" nesuformulavo. Specialistai sąvoką
"socialiai atsakingai" traktuoja skirtingai. "Nauda sau" - tai
nauda privačiam nacionaliniam investuotojui, nauda yra pelnas;
nors valstybė turi daugiau negu pusę įstatinį kapitalą sudarančio
akcijų paketo, teisine prasme nacionalinis investuotojas yra
privatus juridinis asmuo; kaip pagrindinis, svarbiausias
nacionalinio investuotojo tikslas siekti naudos yra įtvirtintas
ir vėliau patvirtintuose LEO LT, AB įstatuose, steigimo sutartyje
bei akcininkų sutartyje. R. Šukio nuomone, didžiausia abejonė
kyla dėl to, ar sąvoka "socialiai atsakingai" yra deklaratyvaus
pobūdžio, ar tai yra tam tikras praktinis įpareigojimas
nacionaliniam investuotojui, kaip šis įpareigojimas galėtų būti
įgyvendintas, kas kontroliuotų jo įgyvendinimą. Galima suprasti,
ką reiškia socialiai atsakingai vykdyti veiklą, socialiai
atsakingai siekti tikslų (tai ir elektrinės statyba, ir
aplinkosaugos klausimai), tačiau socialiai atsakingo pelno
siekimo samprata nėra aiški.
Pasak R. Šukio, atsižvelgiant į Konstitucijos 46 straipsnio
5 dalį, įstatyme privalėjo būti atskirai aptarta, kaip bus
užtikrinti vartotojų interesai ir kas yra "socialiai atsakingai",
kokia šios sampratos esmė, kaip bus ginami vartotojų interesai.
Atominės elektrinės įstatyme nėra nuostatų dėl vartotojų teisių
gynimo. Yra specialūs įstatymai, reguliuojantys vartotojų teisių
gynimo santykius: Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos
įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas,
tačiau juose įtvirtintų bendrųjų normų nepakanka vartotojų
interesams ginti, kuriant monopoliją nebuvo nustatyti
monopolininkui taikytini reikalavimai. Valstybei atsisakius
valdymo visoje tokioje ekonomikos ūkio šakoje kaip elektros
energetika, jos galimybės ginti vartotojų interesus tapo daug
mažesnės.
Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad akcinės bendrovės
"Lietuvos energija", akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų,
akcinės bendrovės "VST" sujungimas į absoliučią monopoliją - LEO
LT, AB, nenustačius jokių papildomų reikalavimų ir pasunkinus
elektros energetikos sistemos kontrolės mechanizmų įgyvendinimą
tokios įmonės atžvilgiu, nors ir turint tikslą pastatyti naują
atominę elektrinę bei elektros jungtis, yra nepagrįstas ir
prieštarauja Konstitucijai.
Kurdama nacionalinį investuotoją valstybė be konkurso ir
netaikydama sąžiningą konkurenciją reglamentuojančių teisės
normų, būtent Atominės elektrinės įstatymu, suteikė specialią
teisę, pasirinko vienintelį partnerį - akcinę bendrovę Vakarų
skirstomuosius tinklus ir nustatė šios bendrovės akcininko
išimtines teises, taigi šis įstatymas įtvirtino nevienodą teisinį
ūkio subjektų padėties reglamentavimą. Pagal Konstituciją
valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti
konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo,
tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu
visų asmenų lygiateisiškumo principu, priešingu atveju ūkinės
veiklos teisinis reglamentavimas būtų nelaikytinas tarnaujančiu
bendrai tautos gerovei.
R. Šukys pažymėjo, kad ginčijamuose straipsniuose yra
įtvirtinta išimtinė akcinės bendrovės "VST" - kontrolinį akcijų
paketą turinčio akcininko teisė dalyvauti steigiant nacionalinį
investuotoją.
R. Šukys atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (taip
pat Europos Sąjungos teisės nuostatų) reikalavimai nagrinėjamu
klausimu gali būti netaikomi tik tuo atveju, kai yra būtina
apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus. Esminių Lietuvos
nacionalinio saugumo interesų, atskirų nuo visos Europos
Sąjungos, kaip bendros erdvės, kaip laisvo kapitalo judėjimo
erdvės, kuriant nacionalinį investuotoją, kuris per projektą
įgyvendinančią bendrovę (kurioje nacionaliniam investuotojui
pagal įstatymą turi priklausyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų)
statys atominę elektrinę ir savarankiškai per dukterines įmones
ar "Lietuvos energijos" įmonės pajėgumų pagrindu statys jungtis
su Švedijos karalystės ir su Lenkijos Respublikos elektros
energetikos sistemomis, R. Šukio nuomone, būtent įgyvendinant
ekonominius projektus, nėra ir negali būti. Jeigu tokia išimtis
yra nustatoma, ji turėtų būti racionaliai pagrįsta pačiame
Atominės elektrinės įstatyme. Tokia išimtis turi būti būtina ir
turi būti įrodyta, kad kitais būdais esminiai valstybės saugumo
interesai nebūtų apsaugoti.
Uždarosios akcinės bendrovės "NDX energija", akcinės
bendrovės "VST" akcijų savininko, kaip derybų partnerio, įrašymas
į patį įstatymą yra antikonstitucinis, nes visi kiti ūkio
subjektai, tarp jų ir Europos Sąjungos, buvo pašalinti. Tai, kad
privačiam kapitalui, tegul ir atitinkančiam euroatlantinės
integracijos kriterijus, suteikiamos išskirtinės teisės, tačiau
nepagrindžiama, kodėl diskriminuojamas kitas, taip pat
euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis kapitalas, ir
neįrodoma, kad kitais būdais esminiai valstybės saugumo interesai
nebūtų apsaugoti, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 46
straipsnio 3, 4 dalims. R. Šukio teigimu, Europos įmonių,
turinčių kur kas daugiau energetikos ūkio valdymo patirties, yra
ne viena, todėl buvo galima skelbti konkursą ir sukurti
konkurencinę aplinką, nepažeidžiant paties nacionalinio
investuotojo struktūros ir esmės, nes valstybė galėjo reguliuoti,
kokį akcijų paketą pasilieka ir kiek pasilieka galimybę
reguliuoti nacionalinio investuotojo veiklą, kad būtų pasiekti
tikslai pastatyti atominę elektrinę, sujungti Lietuvos elektros
energetikos sistemą su Vakarų energetikos sistemomis. R. Šukio
manymu, visiškai nebūtina suteikti išskirtinę teisę vienai
Lietuvos bendrovei dalyvauti projekte.
R. Šukys pabrėžė, kad Atominės elektrinės įstatyme
nustačius, jog nacionalinis investuotojas ne privalo įgyvendinti,
bet dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis, vartojama
sąvoka "dalyvauja" nėra pakankama. Jei būtų konstatuota, kad šiuo
atveju yra tikslas siekti reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji
tarnautų bendrai tautos gerovei, tai jis nebuvo pasiektas. Tokiu
atveju monopolizavimas, perdavimas privačiam investuotojui visos
energetikos ūkio sistemos ją sujungiant, R. Šukio nuomone,
prieštarauja laisvos konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo
principams.
R. Šukys pabrėžė, kad, jo nuomone, šiuo atveju įvyko
vertikali koncentracija. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos
apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios,
savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą,
priimti sprendimus, iškreipiančius ir galinčius iškreipti
sąžiningą konkurenciją. Galimybė konkuruoti sumažėja arba
konkurencija iš atitinkamos rinkos apskritai pašalinama, kai joje
įsigali monopolija. Valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti
monopolines tendencijas. Jeigu monopolija yra susidariusi,
valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama
atitinkamus reikalavimus monopolininkui. Tokio teisinio
reguliavimo apimtis gali priklausyti nuo daugelio veiksnių:
reguliuojamos ūkio srities, tam tikro laikotarpio ypatumų ir kt.
Šiuo atveju nebuvo nustatyta iš esmės jokių monopolijų, nors
įvairiuose paaiškinimuose teigiama, kad skirstomųjų tinklų
veikla, elektros energijos perdavimas, gamyba, yra natūralios
monopolijos. R. Šukio nuomone, kapitalo sujungimas į vertikalią
koncentraciją, į absoliučią monopoliją, nenustatant jokių
papildomų reikalavimų, apsunkinant Lietuvos Respublikos elektros
energetikos nustatytų principų ir kontrolės įgyvendinimą tokios
monopolijos atžvilgiu, nors ir siekiant, rodos, visuomenei labai
reikšmingo tikslo - pastatyti naują elektrinę ir elektros
jungtis, yra nepagrįstas ir prieštarauja Konstitucijai.
R. Šukys taip pat pažymėjo, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitetas 2008 m. sausio 22 d. priėmė išvadą "Dėl Lietuvos
Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių
pakeitimo įstatymo projekto (XP-2799)", kurioje konstatuota, kad
kai kurios įstatymo projekto nuostatos gali prieštarauti
Konstitucijai.
Pareiškėjo - Seimo atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad
buvo pažeistos valstybės turto investavimo nuostatos, įtvirtintos
Valstybės turto įstatyme. Pagal šį įstatymą valstybės turtas turi
būti atitinkamai įvertintas, įneštas nepažeidžiant valstybės
interesų, tuo tarpu Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau -
Kruonio HAE), Kauno hidroelektrinė (toliau - Kauno HE) buvo
perduotos nacionaliniam investuotojui, t. y. privačiam juridiniam
asmeniui, jų neįvertinus ir skirstant akcinį kapitalą neįskaičius
jų vertės. Įvertinimas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą
buvo netinkamas ir naudingas tik privačiam investuotojui. Taigi
neįskaičiuotas kelių milijardų litų, o gal ir didesnės vertės,
turtas, neatsižvelgta į tai, kad be šio turto, be Kauno HE ir
Kruonio HAE, akcinės bendrovės "Lietuvos energija" veikla iš
esmės būtų visai kitokio pelningumo. Vadinasi, privatus
investuotojas gavo daugiau akcijų nei įnešė turto, palyginti su
įnešta valstybės turto verte, dėl to yra pažeista Konstitucijos
128 straipsnio 2 dalis.
1.2. Pareiškėjo - Seimo atstovas Seimo narys J. Veselka dėl
nacionalinio investuotojo tikslo siekti naudos sau ir visiems
savo akcininkams pažymėjo, kad tokio tikslo nustatymas
valstybiniam kapitalui visiškai neatitinka nei valstybės, nei
privačių interesų, jokioje valstybėje, kai vyraujantis kapitalas
yra valstybinis, nenustatomas pagrindinis tikslas siekti pelno;
šiuo atveju valstybės interesas tarsi prilyginamas pelno
siekimui. Įteisinant tokį tikslą yra pažeidžiami vartotojų
interesai, jie netampa svarbiausiu dalyku. Elektros energija
reikalinga visiems - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims;
elektros energija tenkina ne privatų, o viešą interesą; nustatant
minėtą nacionalinio investuotojo tikslą viešasis interesas nėra
ginamas - jis yra pažeidžiamas. Atominės elektrinės įstatymas yra
nacionalinis interesas ir ekonomine, ir nacionalinio saugumo
prasme.
Kalbėdamas apie sąžiningos konkurencijos principą J. Veselka
paaiškino, kad monopolija tam tikromis sąlygomis, ypač mažose
valstybėse (kai tenka konkuruoti su didžiųjų valstybių
energetikos bendrovėmis), pateisinama, nes faktiškai suskaidžius
visą savo energetiką nebūtų įmanoma konkuruoti. J. Veselka
pabrėžė, jog šiuo atveju svarbiausia, kad nuo pat pradžių
elektros energetikos santykius reguliuojančiuose įstatymuose buvo
siekiama vidaus rinkoje sudaryti prielaidas konkurencijai. Tuo
tikslu ir buvo restruktūrizuota vieninga monopolinė struktūra
"Lietuvos energija". Dabar vėl kuriama vertikali monopolija.
Kalbėdamas apie nacionalinio investuotojo formavimo modelį
J. Veselka nurodė, kad šiuo atveju pagrindinis dalykas yra
konkurencijos nebuvimas. Naujos atominės elektrinės pastatyti be
konsolidavimo negalima. J. Veselkos nuomone, buvo galima palikti
bent dalinę konkurenciją, o konsolidavimą vykdyti valstybinio
nacionalinio kapitalo pagrindu. Taikyti konsolidavimo principą
šiuo atveju beveik tinkama, taip buvo galima daryti, bet reikia
išanalizuoti, ar negalima to paties pasiekti paliekant
konkurencijos galimybes.
J. Veselka pažymėjo, kad LEO LT, AB, dukterinės įmonės
negalės veikti savarankiškai, todėl bus pažeidžiama konkurencija.
Be to, J. Veselka pažymėjo, kad nė vienas specialistas
nepatvirtino, jog LEO LT, AB, įstengs savo jėgomis pastatyti
atominę elektrinę, teigiama, kad teks pritraukti užsienio
bendrovę, turinčią patirties, finansų, reikiamų pajėgumų; Seimo
atstovas kaip pavyzdį nurodė vieną Vokietijos elektros
energetikos įmonę, turinčią didelę patirtį energetikos ūkio
organizavimo srityje, pažymėdamas, kad jam neaišku, kodėl,
pavyzdžiui, tokia įmonė "išbraukiama iš potencialių LEO LT
dalyvių", o pasirenkama bendrovė, neturinti jokios patirties
energetikos ūkyje, užsiimanti tik prekyba ir neturinti tokių
finansinių galimybių prisidėti prie naujos elektrinės statybos,
kokių užsienio bendrovės galėtų turėti. Pasak pareiškėjo atstovo,
jeigu tikslas yra kuo veiksmingiau vystyti Lietuvos elektros
energetikos sistemą ir pastatyti atominę elektrinę, turėjo būti
surengtas viešas konkursas ir suteikta galimybė visiems varžytis
įnešant ne akcijas, o konkrečius pinigus. Jeigu būtų buvęs
organizuotas viešas konkursas, kuriame lygiomis teisėmis būtų
dalyvavę visi ūkio subjektai (galbūt net ir fiziniai asmenys),
būtų buvęs įgyvendintas sąžiningos konkurencijos principas.
Tačiau šiuo atveju šis principas buvo pažeistas, nes teisė buvo
suteikta išimtinai vienam ūkio subjektui "administraciniu būdu".
Šiuo atveju tai, ar asmuo turi patirties elektros energetikos
srityje, nėra svarbiausia, nes finansiškai stipri įmonė gali
investuoti, pasamdyti reikiamus specialistus ir problemų nekils,
- svarbiausia, kad nebūtų pažeistas sąžiningos konkurencijos
principas, tačiau priėmus Atominės elektrinės įstatymą šis
principas buvo pažeistas.
J. Veselka pažymėjo, kad pasirinkus vienintelį partnerį
nebuvo paspartinta nei Lietuvos elektros energetikos sistemos
jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis,
nei naujos atominės elektrinės statyba. Valstybė, nesivadovaudama
nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatymu, nei Lietuvos Respublikos koncesijų
įstatymu, nepaisydama naudos savo piliečiams, be jokio pagrindimo
visos Lietuvos elektros energetikos sistemos kontrolę perdavė
privačiai bendrovei. Valstybė be šios bendrovės sutikimo negalės
priimti sprendimo strateginiais klausimais. Pagal Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatymą pagrindiniai sprendimai
dėl pelno paskirstymo, rezervų sudarymo, bendrovės pertvarkymo,
restruktūrizavimo ir kitais klausimais neturint 2/3 akcijų ir
balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų
susirinkime negali būti priimti, todėl priimti esminių sprendimų
be privataus akcininko sutikimo LEO LT, AB, bus neįmanoma.
Turėdamas 38,3 proc. LEO LT, AB, akcijų, privatininkas galės
primesti savo sąlygas visai elektros energetikos sistemai. J.
Veselka paaiškino, kad svarbiausi sprendimai yra priimami dėl
pelno paskirstymo. Atominės elektrinės įstatyme numatytas
nacionalinio investuotojo veiklos tikslas - socialiai atsakingai
siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams; tuo atveju, kai
privatininkui (privačiam kapitalui) priklauso 38,3 proc. akcijų,
akivaizdu, kad be jo sutikimo, privataus intereso LEO LT, AB,
pelno paskirstyti bus neįmanoma.
J. Veselka paaiškino, kad formaliai bus atskiri skirstomųjų
tinklų operatoriai - akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai ir
akcinė bendrovė "VST" (elektros energijos gamyba yra atskirta,
nes Elektrėnų, Mažeikių, Vilniaus termofikacinės elektrinės yra
savarankiški juridiniai vienetai), tačiau pagal Atominės
elektrinės įstatymą statant naują atominę elektrinę praktiškai
vienų (ir tų pačių) akcininkų rankose yra sukoncentruojam
elektros energijos perdavimo veikla ir paskirstymo veikla,
valstybei nebeturint 2/3 balsų nacionalinio investuotojo
visuotiniame akcininkų susirinkime priimant sprendimus;
pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, bet ne viešojo intereso
tenkinimas.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Seimo atstovė Seimo narė B. Vėsaitė iš esmės pakartojo savo
rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
3. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo šie specialistai:
V. Miškinis (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio
ministerijos viršininkas), prof. habil. dr. J. Vilemas (Lietuvos
energetikos instituto vyriausiasis mokslo bendradarbis, tarybos
pirmininkas), V. Navickas (buvęs ūkio ministras), V. Poderys
(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
pirmininkas), V. Švedas (valstybės kontrolieriaus pavaduotojas),
T. Suslavičius (buvęs LEO LT, AB, patarėjas strategijos ir
valdymo klausimais), V. Paškevičius (Lietuvos elektros
energetikos asociacijos prezidentas).
3.1. V. Miškinis paaiškino, kad jis pritaria pareiškėjo -
Seimo atstovų R. Šukio ir J. Veselkos Konstitucinio Teismo
posėdyje pateiktiems paaiškinimams. V. Miškinis pažymėjo, kad
Atominės elektrinės įstatyme vartotojų interesai neginami.
Specialisto nuomone, į LEO LT, AB, tikslus turėjo būti įrašytas
elektros energijos tiekimo saugumas, t. y. nenutrūkstamas
elektros energijos tiekimas. Su vartotojų interesų gynimu susiję
tikslai yra šie: nenutrūkstamas, patikimas, efektyvus (tai yra
minimaliomis išlaidomis, minimalia kaina) elektros energijos
tiekimas vartotojams; neigiamo energetikos veiklos poveikio
aplinkai mažinimas, pagrįstos konkurencijos skatinimas,
skatinimas vartoti vietinius atsinaujinančius išteklius.
Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo sutelkimo
vienose rankose V. Miškinis pažymėjo, kad šių rūšių veikla yra
monopolinė, todėl tai, kad ją vykdys viena bendrovė, nėra blogai;
niekur pasaulyje nėra dubliuojančių tinklų. Dėl to elektros
energijos importas ir eksportas taip pat sukoncentruotas vienose
rankose. Pasak V. Miškinio, šiuo atveju diskutuotinas yra
elektros energijos gamybos klausimas, nes atominė elektrinė
gamina elektros energiją. Dėl to gali būti diskriminuojamos kitos
elektrinės (Vilniaus, Kauno, Mažeikių ir kt.) - nustatant joms
elektros energijos gamybos kvotas gali būti nesilaikoma
konkurencijos sąlygų. V. Miškinio nuomone, valstybė praktiškai
neturi įtakos elektros energijos srityje.
Dėl nacionalinio investuotojo modelio V. Miškinis paaiškino,
kad nesvarbu, ar jis būtų sukurtas organizuojant konkursą, ar jo
neorganizuojant, iš esmės viskas priklauso nuo keliamų tikslų.
Dabar nacionalinio investuotojo tikslai yra suformuluoti
netinkamai, svarbiausia, kad šie tikslai būtų koreguojami.
3.2. J. Vilemas, kalbėdamas apie vartotojų teisių gynimą,
pažymėjo, kad iš esmės LEO LT, AB, sudaryta iš vienos elektros
energijos perdavimo ir dviejų skirstymo veiklos organizacijų
(natūralių monopolijų); šiose srityse vartotojų teises gina
valstybės institucijos, viena jų - Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija, kurios kompetencija yra aiškiai
apibrėžta. Jeigu Atominės elektrinės įstatyme ir būtų nurodyti
kiti nacionalinio investuotojo tikslai, pavyzdžiui, elektros
energijos patikimas tiekimas, tai nieko nepakeistų, svarbu, kad
būtų valstybės institucijos, kurios veiksmingai prižiūrėtų,
kontroliuotų, kaip laikomasi įstatymų.
Dėl monopolinės struktūros sukūrimo ir konkurencijos
nebuvimo specialistas pažymėjo, kad LEO LT, AB, susideda iš
elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos organizacijų,
kurios yra natūralios monopolijos. LEO LT, AB, nepriklauso
elektros energijos gamyba (Kruonio HAE ir Kauno HE yra numatyta
pašalinti iš LEO LT, AB, struktūros). J. Vilemas paaiškino, kad
Ignalinos atominės elektrinės nebebus, bet yra Vilniaus, Kauno,
Mažeikių termofikacinės elektrinės, bus ir kitų elektros
energijos gamybos šaltinių; J. Vilemo nuomone, elektros energijos
gamybos srityje yra didelė konkurencija; problemų dėl monopolinės
struktūros sukūrimo nėra; Lietuvoje bus stipri konkurencinė
aplinka, ir, jeigu valstybės institucijos netrukdys, susiklostys
visų pirma vartotojams palanki situacija, nes tik konkurencija
gali geriausiai apginti vartotojų interesus. Atominės elektrinės
įstatyme nėra nurodyta, kad yra kuriama tokia struktūra, kurioje
būtų vertikaliai integruota ir elektros energijos gamyba.
3.3. V. Navickas pažymėjo, kad Atominės elektrinės įstatyme
nėra jokių išimčių dėl vartotojų teisių gynimo. Jas pakankamai
gina specialieji: Vartotojų teisių apsaugos, Elektros energetikos
įstatymai. Nacionalinio investuotojo tikslo formuluotė - siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams - yra bendro pobūdžio
norma, taikoma privatiems juridiniams asmenims; tai nustatyta ir
Akcinių bendrovių įstatyme, Civiliniame kodekse. Formuluotėje
"siekti naudos sau ir visiems akcininkams" vartojama sąvoka
"nauda" nereiškia pelno siekimo, sąvoka "socialiai atsakingai"
suponuoja tai, kad turi būti siekiama naudos visuomenei.
Valstybė, kaip akcininkė, dalyvaudama valdant bendrovę, gali
užtikrinti atstovavimą valstybės interesams, jų įgyvendinimą ir
pakankamą vartotojų teisių gynimą.
Dėl monopolizavimo V. Navickas teigė, kad "nei
horizontalios, nei vertikalios integracijos, kurie yra esminiai
monopolizavimo požymiai", sukūrus nacionalinį investuotoją
neatsirado. LEO LT, AB, kaip patronuojanti bendrovė, nevykdys
jokios veiklos - ji vykdys tik dukterinių bendrovių priežiūrą,
tai bus akcininko veikla, pasireiškianti dalyvavimu akcininkų
susirinkimuose, bet ne dalyvavimu priimant dukterinėse bendrovėse
konkrečius sprendimus einamosios veiklos klausimais. Po Atominės
elektrinės įstatymo priėmimo ir toliau veikia trys anksčiau
veikusios bendrovės, jų vykdoma veikla nėra koncentruota, niekas
iš jų neperėmė jų vykdomos veiklos. Nepriklausomo eksperto,
atlikusio Atominės elektrinės įstatymo ekspertinį vertinimą,
išvadoje buvo nurodyta, kad analogiškos struktūros veikia dar 14
Europos Sąjungos valstybių.
Dėl lygiateisiškumo principo užtikrinimo V. Navickas
paaiškino, kad rengiant nacionalinio investuotojo koncepciją,
Atominės elektrinės įstatymą buvo nagrinėjamos įvairios
alternatyvos. V. Navickas pažymėjo, kad akcinės bendrovės "VST"
pasirinkimą nulėmė du pagrindiniai dalykai: viena, įstatymo
rengėjai siekė konsoliduoti visą elektros energetikos sektorių,
kad jis būtų darnus, adekvatus kitose Europos Sąjungos valstybėse
veikiančioms struktūroms, ir, antra, akcinė bendrovė "VST" yra
didžiulė elektros energijos vartotoja, ji - tinkama partnerė,
galėsianti būti ir naujos atominės elektrinės elektros energijos
vartotoja, ir jos tiekėja smulkesniems vartotojams. Visos
ekspertų išvados buvo palankios tokio nacionalinio investuotojo,
koks numatytas Atominės elektrinės įstatyme, sukūrimui.
3.4. V. Poderys, posėdyje kalbėdamas apie nacionalinio
investuotojo tikslą - socialiai atsakingai siekti naudos sau ir
visiems savo akcininkams, teigė, kad tokio pobūdžio
infrastruktūros įmonė gali siekti tiktai pelno ir naudos savo
akcininkams. Tai kyla iš Akcinių bendrovių įstatymo ir
korporacinės teisės. Dėl vartotojų teisių gynimo specialistas
teigė, kad yra trys institucijos, vykdančios šių teisių gynimo
funkciją: Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
Dėl monopolizavimo V. Poderys pažymėjo, jog kalbant apie
konkurencinę veiklą visų pirma reikia išskirti, viena vertus,
gamybą ir, kita vertus, tiekimą arba elektros pardavimą, tik
šiose srityse gali būti diskutuojama apie konkurenciją, o
elektros energijos perdavimo veikla ir skirstymo veikla yra
monopolinės.
Dėl to, kad be konkurso buvo pakviesta derėtis viena iš
šalių, o kita šalis turėjo prievolę su ta jau iš anksto paskirta
šalimi derėtis, pasak V. Poderio, yra nevisavertės derybos.
3.5. V. Švedas pažymėjo, kad Valstybės kontrolė neatliko
tyrimų, tiesiogiai susijusių su Konstitucinio Teismo
nagrinėjamais klausimais. V. Švedas paaiškino, kad nacionalinio
investuotojo pagrindinis tikslas siekti pelno yra tinkamas
akcinei bendrovei; jei valstybė būtų norėjusi, kad bendrovės
pagrindinis tikslas nebūtų pelno siekimas, būtų reikėję kurti
kitokį teisinį statusą turintį asmenį. Jis atkreipė dėmesį į
turto vertinimo problemą - diskontuotų pinigų srautų vertinimo
metodas labiau tinka laisvosios rinkos sąlygomis veikiančioms
įmonėms įvertinti, o pagal šį metodą vertinant natūralios
monopolijos sąlygomis veikiančias elektros energijos perdavimo ir
skirstomųjų tinklų įmones ne visai tiksliai atspindima jų vertė.
3.6. T. Suslavičius dėl nacionalinio investuotojo tikslo
pažymėjo, kad tikslas socialiai atsakingai siekti naudos
bendrovei ir akcininkams yra pagrįstas, tačiau tai, kad jis
nurodytas Atominės elektrinės įstatyme, nėra korektiška. Kai yra
įgyvendinama valstybės ir privataus kapitalo partnerystė,
privatus partneris, investuodamas į bendrovę, visada susiduria su
rizika, kad valstybė savo sprendimais sumažins naudą, dėl to ir
buvo įrašyta ši nuostata. Rengiant Atominės elektrinės įstatymą
nebuvo kilusi mintis jame įtvirtinti nuostatas dėl vartotojų
teisių gynimo, nes šis įstatymas nėra skirtas tokiems santykiams
reguliuoti.
Dėl koncentracijos specialistas pažymėjo, jog tendencija
(istorija) elektros rinkoje yra tokia, kad joje buvo leistina,
pripažįstama koncentracija, tačiau pamažu siekiama šią rinką
atverti konkurencijai. Iš pradžių buvo įtvirtintas monopolis,
dabar siekiama įtvirtinti konkurenciją, tačiau ne visų rūšių
veikloje. Yra tokių veiklos rūšių, kurios išlieka įstatymo
įtvirtintos monopolijos - tai perdavimo veikla ir skirstymo
veikla. Rinką turėtų sudaryti vartotojų, tiekėjų ir gamintojų
santykiai. Kai sprendžiama, ar koncentracija leidžiama, paprastai
yra vertinama, kokį poveikį ji daro konkurencinei rinkai ir
vartotojams. T. Suslavičiaus nuomone, Lietuvoje nėra
konkurencinės rinkos. Nacionalinio investuotojo pagrindinė veikla
yra perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstomųjų tinklų
operatoriaus veikla, kuri yra monopolinė, ir šiuo atveju vertinti
poveikį konkurencijai nėra tikslinga (Kruonio HAE ir Kauno HAE
yra elektros energijos gamintojos, tačiau jos turi mažą rinkos
dalį). Šio sujungimo poveikis rinkai minimalus.
Dėl to, kad be konkurso buvo pakviesta derėtis viena iš
šalių, T. Suslavičius pažymėjo, jog svarbu tai, kad tos bendrovės
yra mažos, jos išreiškė privačią iniciatyvą susivienyti, tapti
stambesne bendrove ir pasiekti geresnių rezultatų. Akcinė
bendrovė "VST" (teikianti paslaugas beveik pusei Lietuvos
vartotojų) turi interesą užtikrinti savo vartotojams elektros
energijos tiekimą, o valstybės viešasis interesas - pasirūpinti
piliečiais, kurie yra tos bendrovės vartotojai.
Įsteigus nacionalinį investuotoją pakito valstybės vaidmuo
valdant elektros energetikos ūkį, investuotojas turi galimybę
neleisti priimti sprendimų tam tikrais klausimais.
3.7. V. Paškevičius dėl to, kad nacionalinis investuotojas
sutelktų savo rankose didžiąją gamybos, perdavimo, skirstymo,
eksporto, importo dalį, pažymėjo, kad, palyginti su kitomis
šalimis, konkrečiai su Latvija, Estija, kur veikia vertikaliai
integruotos energetikos įmonės, valdančios visą elektros
energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir tiekimą, Lietuvoje
gamybos koncentracijos nėra, LEO LT, AB, turi tik dvi
hidroelektrines; jai nepriklauso Elektrėnų elektrinė, pakeisianti
Ignalinos atominę elektrinę, Vilniaus ir Kauno termofikacinės
elektrinės, vaidinančios svarbų vaidmenį, įtaką darančios
elektros energijos gamybos kainai.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Aiškinant ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2008 m.
vasario 1 d. redakcija), 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies 1 punkte, svarbu atskleisti Lietuvos
Respublikos teisėkūros elektros energetikos srityje raidą,
susijusią su šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjo -
Seimo ginčijamu teisiniu reguliavimu, taip pat faktines
aplinkybes, kuriomis tas teisinis reguliavimas buvo inicijuotas,
nustatytas ir įgyvendinamas.
2. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę dar kurį laiką išliko iki tol suformuotas valstybinis
(monopolinis) elektros energetikos ūkis, kuriame elektros
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo sritys nebuvo
išskirtos, taigi elektros energijos gaminimas, perdavimas ir
tiekimas buvo valdomi ir plėtojami centralizuotai. Pirmaisiais
metais veikė Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis
susivienijimas "Lietuvos energetika", vėliau pertvarkytas į
valstybinę įmonę "Lietuvos valstybinė energetikos sistema".
3. 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmus Konstituciją ir
jai 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojus, įstatymų leidėjui
reguliuojant santykius, susijusius su elektros energetika, kilo
pareiga paisyti iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio,
kylančių reikalavimų.
4. Seimas 1995 m. vasario 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos
įstatymą "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos
sričių", kuris įsigaliojo 1995 m. kovo 10 d. Jame inter alia buvo
nustatyta, kad įmonės, įrašytos į šio įstatymo 2 priedėlį, turi
reorganizuotis į specialios paskirties akcines ir uždarąsias
akcines bendroves (2 straipsnio 1 dalis), kad Lietuvos
valstybinei energetikos sistemai papildomai taikomos ir šio
įstatymo 3 straipsnio nuostatos (2 straipsnio 4 dalis). Įstatymo
"Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių" (1995
m. vasario 15 d. redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta:
"Nustatyti Lietuvos valstybinės energetikos sistemos <...>
privatizavimo pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo
įstatymą laipsnį - iki 15 procentų įstatinio kapitalo.
Uždrausti Lietuvos valstybinei energetikos sistemai <...>,
reorganizuotai į specialios paskirties bendrovę, iki 2000 metų
mažinti valstybei priklausančių akcijų dalį."
Įstatymo "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos
sričių" (1995 m. vasario 15 d. redakcija) 2 priedėlyje pateiktame
Valstybinių įmonių, kurios iki 2000 metų turi būti specialios
paskirties bendrovės, sąraše buvo įrašyta ir Lietuvos valstybinė
energetikos sistema.
Vadovaujantis šiomis Įstatymo "Dėl specialios paskirties
bendrovių ir jų veiklos sričių" (1995 m. vasario 15 d. redakcija)
nuostatomis valstybinė įmonė "Lietuvos valstybinė energetikos
sistema" buvo reorganizuota į specialios paskirties akcinę
bendrovę "Lietuvos energija". Ši bendrovė valdė inter alia
šilumos ūkį.
5. Seimas 1995 m. kovo 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos
energetikos įstatymą, kuris įsigaliojo 1995 m. balandžio 14 d.
Jame buvo inter alia nustatyta: "Pagrindiniai valstybės
energetikos politikos tikslai yra: <...> patikima, kokybiška ir
kiek įmanoma mažiausiomis išlaidomis elektros <...> gamyba bei
tiekimas <...>" (3 straipsnis); "Elektros <...> energijos <...>
kainos ir tarifai gali būti diferencijuojami pagal vartotojų
grupes, energijos kokybę, tiekimo patikimumą <...>" (15
straipsnio 2 dalis).
6. Seimas 1996 m. lapkričio 14 d. priėmė Lietuvos
Respublikos branduolinės energijos įstatymą, kuris pagal jo 76
straipsnį įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d. Šis įstatymas reguliuoja
visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant branduolinę
energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, ir sudaro fizinių
ir juridinių asmenų veiklos branduolinės energetikos srityje
teisinį pagrindą.
Minėtas įstatymas buvo ne kartą keičiamas ir papildomas.
7. Seimas 1996 m. gruodžio 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos
nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuris įsigaliojo 1997 m.
sausio 8 d. Jame buvo nustatyti Lietuvos nacionalinio saugumo
užtikrinimo pagrindai, išdėstyti priedėlyje (1 straipsnio 1
dalis). Šio priedėlio 9 skyriaus "Rizikos veiksniai ir pavojai
Lietuvos saugumui" antrajame skirsnyje "Galimi vidaus rizikos
veiksniai ir vidinės krizės" buvo nurodyta Ignalinos atominė
elektrinė. Be to, 11 skyriuje "Ilgalaikės valstybinės saugumo
stiprinimo programos" kaip svarbiausios ilgalaikės nacionalinį
saugumą stiprinančios valstybinės programos inter alia buvo
nurodytos: "Ignalinos AE saugios eksploatacijos užtikrinimo iki
jos eksploatacijos pabaigos ir po to"; "energetikos sistemos
stabilumo ir integravimosi į Europos energetikos sistemas".
Minėtas įstatymas ir jo priedėlis buvo ne kartą keičiami ir
(arba) papildomi.
8. Seimas 1997 m. balandžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos
specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo
savivaldybėms įstatymą, kurio paskirtis - nustatyti specialios
paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" šilumos ūkio
valdymo decentralizavimą reorganizuojant šią bendrovę skaidymo
būdu, atskiriant šilumos ūkį bei įsteigiant naujas specialios
paskirties akcines bendroves ir perduodant jose esantį turtą ir
valstybei priklausančias akcijas savivaldybių nuosavybėn (1
straipsnis).
Vyriausybė, inter alia vadovaudamasi šiuo įstatymu, 1997 m.
birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 675 "Dėl specialios paskirties
akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo", kuriame
nutarė inter alia įgalioti Ūkio ministerijos, kuri atstovauja
valstybės interesams specialios paskirties akcinėje bendrovėje
"Lietuvos energija", įgaliotinį balsuoti šios bendrovės
visuotiniame akcininkų susirinkime už jos reorganizavimą skaidymo
būdu, atskiriant šilumos ūkį bei įsteigiant naujas specialios
paskirties akcines bendroves ir perduodant jose esantį turtą ir
valstybei priklausančias akcijas savivaldybių nuosavybėn (1
punktas).
Taigi specialios paskirties akcinė bendrovė "Lietuvos
energija" buvo reorganizuota skaidymo būdu, atskiriant nuo jos
šilumos ūkį bei įsteigiant naujas specialios paskirties akcines
bendroves.
9. Seimas 1998 m. birželio 23 d. priėmė įstatymą "Dėl
Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos
protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių
aplinkosaugos aspektų ratifikavimo", kuris įsigaliojo 1998 m.
liepos 24 d. Juo buvo ratifikuota 1994 m. gruodžio 17 d.
Energetikos chartijos sutartis, kurioje inter alia nustatyta, kad
"kiekviena susitariančioji šalis dirbs, kad sumažintų rinkos
iškraipymus ir konkurencijos barjerus energetikos sektoriaus
ekonominėje veikloje" (6 straipsnio 1 dalis).
10. Seimas 1999 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą "Dėl
Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo", kurio 1
straipsniu patvirtino Vyriausybės pateiktą Nacionalinę
energetikos strategiją. Šios strategijos 4 skyriaus "Energijos
tiekimo strategija" 1 skirsnyje "Elektros energetika" buvo inter
alia nustatyta, kad, "atsižvelgiant į ypatingą visų turimų galių
efektyvaus naudojimo ekonominę reikšmę: 1) artimiausiu metu
ekonomiškai tikslinga (užtikrinus atsiskaitymus) palaikyti
tradicinį elektros energijos eksportą turimomis perdavimo
linijomis į šiaurę ir rytus; 2) elektros energijos eksportas iš
Lietuvos elektrinės ateityje gali tapti ekonomiškai tikslingas
esant energijos pusiau piko ir piko režimui; 3) elektros
energijos perdavimo linijos į Vakarus statyba yra būtina siekiant
susijungimo su transeuropiniais elektros tinklais ir integracijos
į Europos elektros energijos rinką". Tame pačiame skirsnyje buvo
nustatyta ir tai, kad elektros energijos tiekimo patikimumui
užtikrinti būtina inter alia "kartu su Latvija ir Estija parengti
naują Baltijos valstybių aukštos įtampos tinklų schemą, geriau
pritaikytą integracijai į Vakarų ir Šiaurės Europos tinklus ir
leidžiančią geriau išnaudoti turimas generuojančias galias trijų
valstybių poreikiams tenkinti". Be to, tame pačiame skirsnyje
buvo nustatyta, kad "mažiausios elektros energijos tiekimo
išlaidos Lietuvoje susidarytų: 1) optimaliai išnaudojant
Ignalinos AE ir Kruonio HAE pajėgumus bei racionaliai dirbant
Vilniaus ir Kauno TE termofikaciniu režimu; 2) optimaliai
bendradarbiaujant su Estija ir Latvija ir, kaip numatyta,
integruojantis bei bendradarbiaujant su Vakarų Europos elektros
kompanijomis; <...> 5) neatidėliotinai iki 2001 metų
restruktūrizavus elektros energetikos sektorių, pasiruošus darbui
laisvos rinkos sąlygomis ir atskyrus elektros energijos gamybą,
perdavimą bei skirstymą".
Pažymėtina, kad minėto Seimo nutarimo, kuriuo patvirtinta
Nacionalinė energetikos strategija, 3 straipsnyje Vyriausybei
buvo pasiūlyta inter alia "parengti Nacionalinės energetikos
strategijos įgyvendinimo planą, numatant projektuoti ir Ignalinos
AE antrojo bloko uždarymą, dėl kurio galutinis sprendimas bus
priimtas 2004 metais atnaujinant Nacionalinę energetikos
strategiją. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo
plane, kuris turi būti rengiamas ir vykdomas bendradarbiaujant su
reikiamomis tarptautinėmis institucijomis, turi būti numatyta,
kokie nauji elektros energijos, taip pat galimi branduolinės
energijos gamybos pajėgumai, pakeičiantys Ignalinos AE RBMK
reaktorių blokus, bus pastatyti iki 2009 metų Lietuvoje".
Nacionalinė energetikos strategija buvo ne kartą keičiama.
11. Taigi iki 2000 m. šalies elektros energetikos srityje
veikė valstybinė centralizuota elektros energetikos monopolinė
sistema, susiformavusi sovietiniu laikotarpiu.
12. Seimas 2000 m. gegužės 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos
specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
reorganizavimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2000 m. birželio 2 d.
Jame buvo nustatyta minėtos specialios paskirties akcinės
bendrovės reorganizavimo būdas ir tvarka.
13. Seimas 2000 m. liepos 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos
elektros energetikos įstatymą. Jame buvo nustatyti elektros
energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos
Respublikoje reguliavimo pagrindai atsižvelgiant į Europos
Sąjungos teisės reikalavimus, elektros energijos paslaugų teikėjų
ir vartotojų santykiai bei sąlygos konkurencijai plėtoti elektros
energetikos sektoriuje (1 straipsnis).
14. Seimas 2001 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos
Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris
įsigaliojo 2001 m. liepos 18 d. Jo 1 straipsniu Specialios
paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo
įstatymas (2000 m. gegužės 18 d. redakcija) buvo išdėstytas nauja
redakcija.
Specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
reorganizavimo įstatymo (2001 m. birželio 28 d. redakcija) 2
straipsnio 1 dalyje buvo inter alia nustatyta: "Specialios
paskirties akcinė bendrovė "Lietuvos energija" reorganizuojama
bendrovių skaidymo būdu, t. y. iš specialios paskirties akcinės
bendrovės "Lietuvos energija", kuri po reorganizavimo tęsia
veiklą kaip akcinė bendrovė, išskiriant turto, teisių bei pareigų
dalis ir jų pagrindu steigiant naujas bendroves."
Seimas 2001 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą "Dėl specialios
paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo
projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių
(įsipareigojimų) paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių
bendrovių", kuriame nutarė: "Pritarti specialios paskirties
akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projekte
numatytam įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų)
paskirstymui tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių <...>" (1
straipsnio 1 dalis).
Tuo vadovaudamasi Vyriausybė 2001 m. spalio 29 d. priėmė
nutarimą Nr. 1264 "Dėl pritarimo specialios paskirties akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projektui ir
įgaliojimų suteikimo", kuriame inter alia nutarė: "Pritarti
specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
reorganizavimo projektui"; "Pavesti Ūkio ministerijai, valstybei
nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojai, įgalioti savo
atstovą balsuoti specialios paskirties akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" visuotiniame akcininkų susirinkime už tai,
kad būtų priimti nutarimai: <...> patvirtinti akcinių bendrovių
"Lietuvos energija", "Rytų skirstomieji tinklai", "Vakarų
skirstomieji tinklai", "Lietuvos elektrinė" ir "Mažeikių
elektrinė" įstatus."
Taigi buvo pradėtas šalies elektros energetikos sistemos
restruktūrizavimo ir dekoncentravimo procesas. Minėtu teisiniu
reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos reformuoti
sovietiniu laikotarpiu susiformavusią valstybinę centralizuotą
(monopolinę) elektros energetikos sistemą - atskirti joje
elektros energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą.
15. Seimas 2002 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą "Dėl
Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga Energetikos
derybiniame skyriuje ir nacionalinės energetikos strategijos
pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos Sąjungą eigai
užtikrinti", kuris įsigaliojo 2002 m. gegužės 18 d.
Šiame Seimo nutarime inter alia pripažinta būtinybė su
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą tvarkaraščiu suderintu laiku
nustatyti Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų
galutinio eksploatavimo nutraukimo sąlygas; nurodoma, kad
technologiškai pagrįstas Ignalinos atominės elektrinės antrojo
bloko eksploatavimo nutraukimo terminas galėtų būti 2009-2015 m.
Minėto Seimo nutarimo 1 straipsnyje Vyriausybei siūloma
"derėtis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos
Komisija dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko
eksploatavimo nutraukimo terminų atsižvelgiant į Europos Sąjungos
siūlymus dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko
galutinio sustabdymo terminų ir finansinių sąlygų ir tęsti
derybas dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo
blokų eksploatavimo nutraukimo finansinių ir kitų su tuo
susijusių sąlygų".
16. Seimas 2002 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą "Dėl
Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo", kurio 1
straipsniu patvirtino Vyriausybės pateiktą Nacionalinio saugumo
strategiją. Šios strategijos 6.1.3.2 punkte "Strateginė
partnerystė su Lenkija" buvo inter alia nustatyta, kad dėl savo
geografinės padėties Lenkija laikoma būtina grandimi integruojant
Lietuvos energetikos infrastruktūrą į atitinkamas Vakarų Europos
sistemas.
17. Seimas 2002 m. spalio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir
įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių
įmonių įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. spalio 30 d. Šiame
įstatyme inter alia nustatyta, kad nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbios yra inter alia akcinė bendrovė Vakarų
skirstomieji tinklai ir akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai
(4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Minėtas įstatymas buvo ne
kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau minėtos nuostatos
nebuvo keičiamos.
18. Seimas 2002 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą "Dėl
Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo", kurio 1
straipsniu patvirtino Vyriausybės pateiktą atnaujintą Nacionalinę
energetikos strategiją (tai yra pakeista minėtu Seimo 1999 m.
spalio 5 d. nutarimu patvirtinta Nacionalinė energetikos
strategija). Nacionalinėje energetikos strategijoje (2002 m.
spalio 10 d. redakcija) buvo nustatyta, kad silpnoji pusė inter
alia yra tai, kad Lietuvos elektros tinklai neturi tiesioginių
ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis, todėl nėra
galimybių integruotis į Vakarų ir Centrinės Europos valstybių
elektros energetikos sistemas. Be to, Nacionalinėje energetikos
strategijoje (2002 m. spalio 10 d. redakcija) buvo nustatyta, jog
didelis trūkumas yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio su Centrinės
ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemomis; būtina kuo
skubiau pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros energetikos
sistema. Taip pat paminėtina, kad Nacionalinės energetikos
strategijoje (2002 m. spalio 10 d. redakcija) buvo nustatyta ir
elektros energijos eksporto bei elektros energijos tiekimo
patikimumo prognozė: "1) dirbant bent vienam Ignalinos AE blokui,
galima palaikyti tradicinį elektros energijos eksportą per
turimas perdavimo linijas į šiaurę ir rytus; 2) iki 2010 metų iš
Lietuvos elektrinės galima būtų pelningai eksportuoti energiją
tik piko ir pusiau piko metu; 3) elektros energijos perdavimo
linijos į Lenkiją statyba yra būtina siekiant integracijos į
Europos elektros energijos rinką".
19. Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr.
2015 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d.
nutarimo Nr. 228 "Dėl Privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo"
pakeitimo", kuris įsigaliojo 2002 m. gruodžio 28 d. Šiuo nutarimu
akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ir Vakarų
skirstomieji tinklai buvo įtrauktos į Privatizavimo objektų
sąrašą.
20. Seimas 2003 m. balandžio 22 d. priėmė Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių "Lietuvos energija", Lietuvos
elektrinė ir akcinių bendrovių "Rytų skirstomieji tinklai",
"Vakarų skirstomieji tinklai" akcijų mainų įstatymą, kuris
įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo paskirtis - leisti
Vyriausybei organizuoti ir vykdyti akcinių bendrovių "Rytų
skirstomieji tinklai" ir "Vakarų skirstomieji tinklai" valstybei
nuosavybės teise priklausančių akcijų mainus į Vokietijos
bendrovei "E.ON Energie AG" nuosavybės teise priklausančias
akcinių bendrovių "Lietuvos energija" ir Lietuvos elektrinė
akcijas (1 straipsnis).
Paminėtina, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje
nustatyta: "Valstybei priklausančios akcinių bendrovių "Rytų
skirstomieji tinklai" ir "Vakarų skirstomieji tinklai" akcijos
perduodamos mainais už Vokietijos bendrovei E.ON Energie AG
nuosavybės teise priklausančias akcinių bendrovių "Lietuvos
energija" ir Lietuvos elektrinė akcijas keitimo santykiu,
nustatytu derybų metu atsižvelgiant į nurodytų bendrovių akcijų
vertę. Šią vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas pagal
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymą."
21. Respublikos Prezidentas 2003 m. gegužės 15 d. priėmė
dekretą Nr. 83 "Dėl Visuomeninės energetikos tarybos prie
Respublikos Prezidento sudarymo", kuris pagal jo 3 straipsnį
įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos.
Minėto dekreto 1 straipsniu Respublikos Prezidentas,
pažymėjęs siekį skatinti visuomenės ir valstybės institucijų
dialogą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą šalies ūkio
energetikos sektoriuje, sudarė Visuomeninę energetikos tarybą
prie Respublikos Prezidento ir į ją pakvietė trylika asmenų
(šešis dirbančius valstybės institucijose ir (arba) įstaigose,
penkis - asociacijose, vieną - akcinėje bendrovėje "Lietuvos
energija", vieną - užsienio privačios bendrovės ("E.ON Energie
AG") atstovybėje Lietuvoje).
Be to, minėto dekreto 2 straipsniu Respublikos Prezidentas
nustatė sudarytos Tarybos uždavinius, inter alia teikti
pasiūlymus dėl energetikos ūkio strategijos, plėtros,
struktūrinių pokyčių formavimo ir įgyvendinimo.
Minėtas dekretas buvo panaikintas 2004 m. naujai išrinkto
Respublikos Prezidento 2004 m. rugpjūčio 10 d. dekretu Nr. 35
"Dėl Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 28 d. dekreto Nr.
62, 2003 m. gegužės 15 d. dekreto Nr. 83, 2003 m. birželio 4 d.
dekreto Nr. 100, 2003 m. liepos 9 d. dekreto Nr. 154, 2003 m.
rugsėjo 9 d. dekreto Nr. 201 pripažinimo netekusiais galios",
kuris įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 13 d.
22. Vyriausybė 2003 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimą Nr.
629 "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos energija", Lietuvos
elektrinės ir akcinių bendrovių "Rytų skirstomieji tinklai" ir
"Vakarų skirstomieji tinklai" akcijų mainų", kuris įsigaliojo
2003 m. gegužės 29 d. Šiame nutarime inter alia buvo nutarta
"įgalioti Ūkio ministeriją derėtis su Vokietijos bendrove "E.ON
Energie AG" dėl valstybei priklausančių akcinių bendrovių "Rytų
skirstomieji tinklai" ir "Vakarų skirstomieji tinklai" akcijų
keitimo į Vokietijos bendrovei "E.ON Energie AG" priklausančias
akcinių bendrovių "Lietuvos energija" ir Lietuvos elektrinės
akcijas santykio, atsižvelgiant į nurodytųjų bendrovių akcijų
vertę" (1 punktas); "pavesti per mėnesį nuo šio nutarimo
įsigaliojimo <...> Ūkio ministerijai - parengti ir pateikti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybei priklausančių akcinių
bendrovių "Rytų skirstomieji tinklai" ir "Vakarų skirstomieji
tinklai" akcijų keitimo į Vokietijos bendrovei "E.ON Energie AG"
priklausančias akcinių bendrovių "Lietuvos energija" ir Lietuvos
elektrinės akcijas sutarties projektą" (2.2 punktas).
23. Vyriausybė 2003 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą Nr. 893
"Dėl akcinių bendrovių "Rytų skirstomieji tinklai" ir "Vakarų
skirstomieji tinklai" akcijų keitimo į Vokietijos bendrovei "E.ON
Energie AG" priklausančias akcinių bendrovių "Lietuvos energija"
ir Lietuvos elektrinės akcijas", kuris įsigaliojo 2003 m. liepos
11 d. Šiame nutarime Vyriausybė pritarė valstybei nuosavybės
teise priklausančių akcinių bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir
Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų keitimo į Vokietijos bendrovei
"E.ON Energie AG" nuosavybės teise priklausančias akcinių
bendrovių "Lietuvos energija" ir Lietuvos elektrinės akcijas
sutarties projektui (1 punktas).
24. Vyriausybė 2003 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą Nr. 905
"Dėl pritarimo akcinių bendrovių "Rytų skirstomieji tinklai" ir
"Vakarų skirstomieji tinklai" privatizavimo programoms", kuris
įsigaliojo 2003 m. liepos 17 d. Jame buvo nutarta pritarti
akcinių bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir Vakarų skirstomųjų
tinklų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketų
privatizavimo programoms.
25. Seimas 2003 m. rugsėjo 16 d. ratifikavo Belgijos
Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės
Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės,
Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos,
Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės,
Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos
Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos
ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių)
ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,
Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos
Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos
Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartį dėl Čekijos
Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos
Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos
Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir
Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį,
pasirašytą 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose (įsigaliojo nuo 2004
m. gegužės 1 d.).
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą akto, kurio nuostatos yra
neatskiriama Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties dalis,
protokolo Nr. 4 "Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje" 1
straipsnyje Lietuva, pripažindama Europos Sąjungos pasirengimą
skirti adekvačią papildomą Bendrijos paramą Lietuvos pastangoms
nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą ir
atsižvelgdama į šią solidarumo išraišką, įsipareigojo Ignalinos
atominės elektrinės pirmąjį bloką galutinai sustabdyti iki 2005
m., o šios elektrinės antrąjį bloką - iki 2009 m. gruodžio 31 d.
ir nutraukti šių blokų eksploatavimą.
26. Privatizavimo komisija 2003 m. gruodžio 9 d. sprendimu
(protokolas Nr. 2V-57 (352) pritarė akcinės bendrovės Vakarų
skirstomųjų tinklų akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties
projektui.
Vyriausybė 2003 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 1625
"Dėl pritarimo valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės
bendrovės "Vakarų skirstomieji tinklai" akcijų pirkimo- pardavimo
sutarties projektui", kuris įsigaliojo 2003 m. gruodžio 19 d.
Jame buvo nutarta pritarti valstybei nuosavybės teise
priklausančių akcinės bendrovės Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų
pirkimo-pardavimo sutarties projektui.
27. Vyriausybė 2004 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 262
"Dėl akcinės bendrovės "Rytų skirstomieji tinklai" privatizavimo
programos įgyvendinimo nutraukimo", kuris įsigaliojo 2004 m. kovo
12 d. Jame buvo nutarta nutraukti akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų valstybei nuosavybės teise priklausančių
akcijų paketo privatizavimo programos įgyvendinimą.
28. Vyriausybė 2004 m. lapkričio 8 d. priėmė nutarimą Nr.
1400 "Dėl Lietuvos nacionalinės 2004 metų struktūrinių reformų
ataskaitos", kuris įsigaliojo 2004 m. lapkričio 12 d. Jame buvo
pritarta Lietuvos nacionalinei 2004 metų struktūrinių reformų
ataskaitai. Šioje ataskaitoje inter alia nurodyta: "2003 metų
liepą buvo paskelbti dviejų elektros energijos skirstomųjų tinklų
įmonių (įsteigtų po akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
reorganizavimo) - akcinės bendrovės "Rytų skirstomieji tinklai"
ir akcinės bendrovės "Vakarų skirstomieji tinklai" -
privatizavimo konkursai. Akcinė bendrovė "Vakarų skirstomieji
tinklai" <...> baigta privatizuoti 2003 metų gruodį: su Lietuvos
fizinių asmenų grupe (9 asmenų) buvo pasirašyta VST valstybei
nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
Konsorciumas už privatizuojamus 77 procentus bendrovės akcijų
sandorio užbaigimo dieną (2003 m. gruodžio 23 d.) sumokėjo 539,9
mln. litų."
29. Seimas 2004 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos", kurio 1 straipsnyje
pritarė Vyriausybės programai. Šios programos 1.9 punkte buvo
įtvirtinta inter alia nuostata: "Sudaryti galimybes įgyvendinti
Ignalinos atominės elektrinės stabdymo projektus, pritraukti
investicijas naujiems branduoliniams reaktoriams statyti." Be to,
minėtos programos 2.5 punkte buvo nustatyta: "Siekti, kad Lietuva
išliktų branduolinę jėgainę turinčia valstybe."
30. Seimas 2005 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą "Dėl Seimo
nutarimo "Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo"
priedo pakeitimo", kurio 1 straipsnyje nutarė pakeisti
Nacionalinio saugumo strategiją (2002 m. gegužės 28 d. redakcija)
ir išdėstyti ją nauja redakcija. Šioje strategijoje inter alia
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sparčios ekonominės plėtros
stabilumui užtikrinti turi būti vykdomas inter alia energijos
išteklių tiekimo įvairinimas sujungiant Lietuvos ir kitų Europos
Sąjungos šalių energetikos tinklus (6.2.5.11 papunktis).
31. Konstitucinis Teismas 2005 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą
"Dėl Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymo (2001 m. birželio 28
d. redakcija) 2 straipsnio, 3 straipsnio 2 ir 4 dalių atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai", kuriame inter alia
nusprendė, jog ginčijama įstatymo nuostata, kad specialios
paskirties akcinė bendrovė "Lietuvos energija" reorganizuojama
bendrovių skaidymo būdu, neprieštarauja Konstitucijai. Be to,
minėtame nutarime Konstitucinis Teismas nusprendė, jog ginčijama
įstatymo nuostata, kad specialios paskirties akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" nepagrindinės veiklos filialų ir padalinių
turto pagrindu įkurtų bendrovių akcijos turi būti perduotos po
reorganizavimo įsikūrusių akcinių bendrovių akcininkams
proporcingai jiems priklausančių šių bendrovių akcijų skaičiui,
neprieštarauja Konstitucijai.
32. Vyriausybė 2005 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą Nr. 315
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos
įgyvendinimo priemonių patvirtinimo", kuris įsigaliojo 2005 m.
kovo 30 d. Šio nutarimo 1 punkte buvo patvirtintos Vyriausybės
2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonės. Šių priemonių 28
punkte buvo numatyta priemonė "Išanalizuoti atliktų studijų
branduolinės energetikos Lietuvoje tęstinumo klausimais išvadas
ir kitų valstybių patirtį", o 29 punkte - priemonė "Atlikti
branduolinės energetikos srityje patirtį turinčių ES ir kitų
valstybių kompanijų apklausą, kokių jos turėtų preliminarių
investicinių pasiūlymų dėl naujo branduolinio reaktoriaus
statybos". Tokių priemonių atsakinga vykdytoja buvo nurodyta Ūkio
ministerija.
33. Seimas 2005 m. rugsėjo 29 d. priėmė rezoliuciją "Dėl
branduolinės energetikos tęstinumo ir Nacionalinės energetikos
strategijos atnaujinimo", kurioje pareiškė, jog Seimas "sieks,
kad Lietuva išliktų branduolinės energetikos valstybe ir toliau
gamintų elektros energiją šiuolaikinius reikalavimus
atitinkančioje atominėje elektrinėje", ir "teisiškai ir
politiškai rems investicijas į naujo reaktoriaus statybą". Be to,
šioje rezoliucijoje pateiktas Seimo siūlymas Vyriausybei inter
alia priimti konkrečius sprendimus dėl naujos atominės elektrinės
statybos perspektyvų.
34. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos
Respublikos ministrai pirmininkai 2006 m. vasario 27 d. Trakuose
priėmė deklaraciją "Dėl saugaus energijos tiekimo Baltijos
valstybėse ir Europos bendrosios energetikos politikos" ir
paskelbė komunikatą, kuriame išreiškė savo pritarimą naujos
atominės elektrinės statybai regione ir pakvietė Baltijos
valstybines energetikos bendroves "Lietuvos energija",
"Latvenergo" ir "Eesti Energija", kaip dalyvaujančias šalis,
vienodomis sąlygomis investuoti į naujos atominės elektrinės
Lietuvoje projektą ir statybą.
Minėtų energetikos bendrovių vadovai 2006 m. kovo 8 d.
Visagine, Ignalinos atominėje elektrinėje, pasirašė susitarimo
memorandumą dėl naujos atominės elektrinės statybos
įgyvendinamumo studijos rengimo. Šiame memorandume buvo inter
alia numatyta, kad "Lietuvos energija", "Latvenergo" ir "Eesti
Energija" vienodomis sąlygomis dalyvaus projekte, o bendram
vadovavimui ir priežiūrai įsteigs komitetą, kuriame bus visų
trijų energetikos bendrovių vadovai.
35. Seimas 2006 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos", kurio 1 straipsnyje
pritarė Vyriausybės programai. Šioje programoje tarp Vyriausybės
pirmaeilių darbų buvo nurodyta: "dėti visas reikalingas pastangas
naujos atominės elektrinės statybai, kad Lietuva liktų
branduolinę jėgainę turinti valstybė". Be to, minėtos programos
12.5 punkte buvo inter alia nustatyta: "Sudaryti galimybes
įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės stabdymo projektus,
pritraukti investicijas naujiems branduoliniams reaktoriams
statyti."
36. Vyriausybė 2006 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 1020
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos
įgyvendinimo priemonių patvirtinimo", kuris įsigaliojo 2006 m.
spalio 22 d. Šio nutarimo 1 punktu buvo patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo
priemonės. Viena iš šių priemonių buvo "Parengti Lietuvos
Respublikos įstatymo dėl naujos atominės elektrinės statybos
projektą", jos atsakinga vykdytoja - Ūkio ministerija, taip pat
nustatyta priemonės įvykdymo data - 2007 m. I ketvirtis.
Minėtas Vyriausybės nutarimas buvo ne kartą keičiamas.
37. Ministras Pirmininkas 2006 m. lapkričio 24 d. potvarkiu
Nr. 384 "Dėl darbo grupės sudarymo" sudarė darbo grupę
konsultacijoms su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos
įgaliotaisiais atstovais dėl naujos atominės elektrinės statybos
(1 punktas), kuriai pavedė aptarti su Latvijos Respublikos ir
Estijos Respublikos įgaliotaisiais atstovais (2.1 punktas) inter
alia Naujos atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimo
įmonės steigimo terminą ir pradinio kapitalo dydį (2.1.1
punktas), aptarimo rezultatus ir atitinkamų sprendimų projektus
pateikti Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui (2.2
punktas).
38. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos
Respublikos ministrai pirmininkai 2006 m. gruodžio 8 d. Vilniuje
paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame Lenkijos atstovai buvo
pakviesti dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikų
ekspertų konsultacijose dėl galimybių bendradarbiauti statant ir
eksploatuojant naują atominę elektrinę Lietuvoje.
39. Ministras Pirmininkas 2007 m. sausio 5 d. priėmė
potvarkį Nr. 4 "Dėl darbo grupės sudarymo", kurio 1 punktu sudarė
darbo grupę naujos atominės elektrinės statybos įstatymo projekto
koncepcijos esminėms nuostatoms parengti. Ministrui Pirmininkui
2007 m. sausio 15 d. priėmus potvarkį Nr. 23 "Dėl Lietuvos
Respublikos Ministro Pirmininko 2007 m. sausio 5 d. potvarkio Nr.
4 "Dėl darbo grupės sudarymo" pakeitimo" ir įrašius į nurodytuoju
potvarkiu sudarytą darbo grupę naują asmenį, ši darbo grupė buvo
sudaryta iš trylikos asmenų.
Be to, minėto potvarkio 2.1 punkte Ministras Pirmininkas
pavedė sudarytai darbo grupei parengti naujos atominės elektrinės
statybos įstatymo projekto koncepcijos esmines nuostatas ir iki
2007 m. vasario 1 d. pateikti jas svarstyti Vyriausybės
Strateginio planavimo komitetui.
40. Ūkio ministras 2007 m. sausio 15 d. išleido įsakymą "Dėl
darbo grupės sudarymo". Šio įsakymo 1 punktu ūkio ministras
sudarė darbo grupę naujos atominės elektrinės statybos įstatymo
projektui parengti.
Be to, minėto įsakymo 2.2 punkte ūkio ministras pavedė darbo
grupei teikti siūlymus Ministro Pirmininko 2007 m. sausio 5 d.
potvarkiu "Dėl darbo grupės sudarymo" sudarytai darbo grupei.
41. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2007 m.
vasario 13 d. inter alia iš esmės pritarė naujos atominės
elektrinės įstatymo projekto koncepcijos esminėms nuostatoms,
pavedė Ūkio ministerijai, atsižvelgiant į šio komiteto
pasiūlymus, iki 2007 m. kovo 15 d. parengti ir pateikti
Vyriausybei naujos atominės elektrinės įstatymo projektą bei
pritarė pasiūlymui, kad Ministro Pirmininko potvarkiu būtų
sudaryta darbo grupė Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovės
steigimo esminėms nuostatoms parengti (Vyriausybės Strateginio
planavimo komiteto 2007 m. vasario 13 d. posėdžio protokolas Nr.
8).
42. Seimas 2007 m. sausio 18 d. nutarimu "Dėl Nacionalinės
energetikos strategijos patvirtinimo" patvirtino Nacionalinę
energetikos strategiją, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 27 d.
Šioje strategijoje inter alia nustatyta, kad tarp pagrindinių
veiksnių, darančių įtaką stabiliai energetikos veiklai Lietuvoje,
yra ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas 2009 m., turintis
didelę neigiamą įtaką elektros energijos šaltinių struktūrai,
pirminės energijos balansui ir elektros energijos kainai 2010-
2015 m. (8 punkto 2 papunktis). Be to, minėtoje strategijoje
nustatyta: "Uždarius Ignalinos AE, siekiant išvengti per didelės
priklausomybės nuo importuojamo organinio kuro, kurio kainos
sunkiai prognozuojamos, sumažinti teršalų išmetimą į atmosferą ir
su tuo susijusius ekonominius padarinius, Lietuvoje reikia
pastatyti naują atominę elektrinę (investicijos apie 10 mlrd.
litų). <...>" (26 punktas). Minėtoje strategijoje nustatyta ir
tai, kad būtina iki 2012 m. pastatyti strategines jungtis su
Lenkija ir Švedija (31 punkto 3 papunktis) ir ne vėliau kaip 2015
m. pradėti eksploatuoti naują atominę elektrinę (31 punkto 7
papunktis).
Seimas tą pačią dieną, t. y. 2007 m. sausio 18 d., priėmė
nutarimą "Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo",
kuris įsigaliojo 2007 m. sausio 27 d. Šio nutarimo 1 straipsnyje
Seimas pasiūlė Vyriausybei inter alia "naujos regioninės atominės
elektrinės projektavimą ir statybą organizuoti tokiu būdu, kad
sprendimus būtų įmanoma priimti ir įgyvendinti pačiu
veiksmingiausiu būdu ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką <...>;
siekti, kad tariantis su kitais šio projekto partneriais Lietuvai
tektų šio projekto lyderio vaidmuo; <...>" (3 punktas);
"atsižvelgiant į Europos Sąjungos tikslą sukurti konkurencingą
energetikos rinką, siekti tokios rinkos sukūrimo Lietuvoje,
tačiau tokiais tempais ir priemonėmis, kurios nepažeistų Lietuvos
nacionalinio saugumo interesų. Taip pat siekti, kad Lietuva liktų
elektros energiją eksportuojanti šalis" (9 punktas).
43. Ministras Pirmininkas 2007 m. vasario 19 d. priėmė
potvarkį Nr. 62 "Dėl darbo grupės sudarymo".
Šiuo potvarkiu Ministras Pirmininkas sudarė darbo grupę
Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovės (dalyvausiančios
įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą) steigimo
koncepcijos esminėms nuostatoms parengti (ši darbo grupė buvo
sudaryta iš šešių asmenų, iš jų keturi dirbo valstybės
institucijose, vienas - akcinėje bendrovėje "Lietuvos energija",
vienas - uždarojoje akcinėje bendrovėje "NDX energija") ir pavedė
jai iki 2007 m. kovo 31 d. pateikti jas svarstyti Vyriausybės
Strateginio planavimo komitetui (1, 2 punktai).
44. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2007 m. kovo
23 d. pritarė Ministro Pirmininko 2007 m. vasario 19 d. potvarkiu
Nr. 62 "Dėl darbo grupės sudarymo" sudarytos darbo grupės
pasiūlymui įkurti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovę
akcinės bendrovės "Lietuvos energija" pagrindu, didinant šios
bendrovės įstatinį kapitalą ir apmokant nepiniginiais įnašais -
akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės
"VST" akcijomis, sudarančiomis daugiau kaip 50 proc. kiekvienos
šių bendrovių akcijų (ir balsų) visuotiniame akcininkų
susirinkime. Taip pat buvo pritarta pasiūlymui, kad kuriamos
bendrovės valdymas turi atitikti geriausią Europos Sąjungos
energetikos bendrovių valdymo praktiką, kad Lietuvos nacionalinio
investuotojo bendrovė socialiai atsakingai siektų naudos sau ir
visiems savo akcininkams (Vyriausybės Strateginio planavimo
komiteto 2007 m. kovo 23 d. posėdžio protokolas Nr. 11).
45. Vyriausybė 2007 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 308 "Dėl
Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto
pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui" pritarė Lietuvos
Respublikos atominės elektrinės įstatymo projektui ir pateikė jį
Seimui (1 punktas).
Vyriausybės Seimui pateikto Atominės elektrinės įstatymo
projekto aiškinamajame rašte buvo inter alia nurodyta, kad
įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyti pagrindiniai
nacionalinio investuotojo veiklos ir valdymo principai, taip pat
reikalavimas, kad valstybei nuosavybės teise turi priklausyti
daugiau kaip 1/2 dalis nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų
nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Be
to, minėtame aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įstatymo
projekto 11 straipsnyje nustatomos teisinės prielaidos akcinę
bendrovę "Lietuvos energija" bei akcinę bendrovę Rytų
skirstomuosius tinklus ir akcinę bendrovę "VST" suvienyti į vieną
įmonių grupę bei numatomos galimo akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" įstatinio kapitalo didinimo sąlygos.
46. Seimo narių grupės iniciatyva, Seimo kanceliarijos
užsakymu nepriklausomas ekspertas uždaroji akcinė bendrovė
"Deloitte Lietuva" 2007 m. gegužės 30 d. pateikė Lietuvos
Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144
nuostatų dėl nacionalinio investuotojo steigimo teisinį ir
ekonominį įvertinimą.
Įvertinęs nacionalinio investuotojo finansines galimybes
nuosavomis ir skolintomis lėšomis finansuoti projektą
nesuteikiant valstybės garantijų gaunamoms paskoloms, ekspertas
nurodė, kad įstatymo projekto nuostatos sukuria prielaidas
elektros energetikos sektoriaus vertikaliai integracijai ir
valstybės kontrolei jame įtvirtinti; nacionalinis investuotojas
bus finansiškai pajėgus gauti skolintas lėšas bei generuoti
pinigų srautus, kurie kartu sudėjus būtų pakankamas lėšų šaltinis
projektui finansuoti; nacionalinis investuotojas turės realias
finansines galimybes nuosavomis ir skolintomis lėšomis finansuoti
projektą, nesuteikiant valstybės garantijų gaunamoms paskoloms.
Išanalizavęs, ar privataus kapitalo apribojimas nacionalinio
investuotojo bendrovėje mažiau kaip 50 proc. akcijų yra
pakankamas, kad būtų užtikrinti perspektyviniai valstybės
interesai, ekspertas nurodė, kad didesnės nacionalinio
investuotojo akcijų ir balsų dalies nustatymas valstybei neturėtų
teigiamos įtakos valstybės interesų užtikrinimui.
Įvertinęs, ar pakankamai pagrįstas vienintelio privataus
kapitalo investuotojo (uždarosios akcinės bendrovės "NDX
energija") dalyvavimas nacionalinio investuotojo bendrovėje,
ekspertas pateikė išvadą: "kitų ūkio subjektų prisijungimas
nacionalinio investuotojo stadijoje būtų neefektyvus ir
netikslingas", nes tai iš esmės nepakeistų ūkio subjektų "teisių
nacionalinio investuotojo valdyme, tačiau galėtų sukelti
papildomų sunkumų, susijusių su teisinių bei ekonominių
nacionalinio investuotojo kapitalo formavimo sąlygų derinimu su
daugeliu asmenų vienu metu. Nacionalinio investuotojo formavimo
(sukūrimo) ir kitų ūkio subjektų investavimo Į nacionalinį
investuotoją procesų sujungimas nebūtų pagrįstas ekonominiu
požiūriu (kadangi būtų investuojama į dar nesukurtą subjektą) bei
organizaciniu (dėl proceso organizacinio sudėtingumo) požiūriu".
Minėtame nepriklausomo eksperto uždarosios akcinės bendrovės
"Deloitte Lietuva" įvertinime yra pateikta keliolika valstybės ir
privataus kapitalo bendro dalyvavimo stambių investicinių
projektų pagrindinėse Europos šalių energetikos įmonėse
pavyzdžių.
47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2007 m.
balandžio 12 d. pateikė išvadą "Lietuvos Respublikos atominės
elektrinės įstatymui" (Nr. XP-2144). Šios išvados 1 punkte inter
alia pažymėta: "<...> projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti
motyvai, objektyviai pateisinantys akcinės bendrovės "Lietuvos
energija", pareiškusios privačią iniciatyvą investuoti (projekto
10 straipsnio 1 dalis), išskirtinumą kitų Lietuvos bei Europos
Sąjungos šalių ūkio subjektų atžvilgiu. <...> Pažymėtina, kad
teisinės valstybės, proporcingumo ir subjektų lygybės principai
yra įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje
bei 29 straipsnyje."
48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2007 m.
birželio 26 d. pateikė išvadą "Dėl Lietuvos Respublikos atominės
elektrinės įstatymo projekto" (Nr. XP-2144(3). Šios išvados 7
punkte pažymėta: "Teisės departamentas savo 2007-04-12 išvadoje
atkreipė dėmesį, kad projekto nuostatos, nustatančios išskirtinę
tam tikrų ūkio subjektų padėtį tiek Lietuvos, tiek kitų Europos
Sąjungos valstybių narių ūkio subjektų atžvilgiu, gali
prieštarauti Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintiniems
nediskriminavimo bei skaidrumo principams."
49. Seimas 2007 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos
Respublikos atominės elektrinės įstatymą, kuris įsigaliojo 2007
m. liepos 10 d. Šio įstatymo paskirtis ir tikslas - nustatyti
naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatas ir
sudaryti teisines, finansines bei organizacines prielaidas
įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą (1 straipsnis).
Šiame įstatyme yra įtvirtinta, kad Seimas pritaria naujos
atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje
(2 straipsnis); tokia elektrinė apibrėžiama kaip visuma įrenginių
ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai
gaminti naudojant branduolinį kurą (3 straipsnio 1 dalis).
Naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti Atominės
elektrinės įstatymo 10 straipsnyje buvo numatytas nacionalinis
investuotojas - privačią iniciatyvą investuoti į projektą
pareiškusi akcinė bendrovė "Lietuvos energija". Kad nacionalinio
investuotojo statusas būtų įgytas ir įgyvendintas, pagal šio
įstatymo 11 straipsnį turėjo būti didinamas akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" įstatinis kapitalas, šiuo tikslu investuojant
į jį akcinių bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST" akcijas,
sudarančias daugiau kaip 1/2 kiekvienos bendrovės akcijų ir balsų
visuotiniame akcininkų susirinkime; tai reiškia, kad būtų
įgyvendinama Vyriausybės ir akcinės bendrovės "VST" kontrolinį
akcijų paketą turinčio akcininko teisė investuoti atitinkamai
akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės
"VST" akcijas, sudarančias daugiau kaip 1/2 kiekvienos bendrovės
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat būtų
įgyvendinama Vyriausybės teisė derėtis su akcinės bendrovės "VST"
kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl visų ar dalies,
sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiam akcininkui
nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų
investavimo bei naujai išleidžiamų akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" akcijų įsigijimo; be to, Vyriausybė priimtų sprendimus
dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės
Rytų skirstomųjų tinklų akcijų investavimo ir dėl balsavimo
visuotiniuose akcinių bendrovių "Lietuvos energija" ir Rytų
skirstomųjų tinklų akcininkų susirinkimuose.
Pagal Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 3 dalį
nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis yra
nacionalinio investuotojo įmonių grupė; pagrindinė nacionalinio
investuotojo veikla turi būti nacionalinio investuotojo įmonių
grupės patronuojančios bendrovės veikla. Tokią grupę sudarančios
įmonės šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos kaip
teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios atskirtą elektros
energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, rinkos
operatoriaus ir kitokią veiklą.
50. Pagal Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio
(2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1, 2, 3 ir 4 dalis
nacionalinio investuotojo sukūrimas priklausė ir nuo to, ar
Vyriausybė ir akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turintis akcininkas pasieks susitarimą dėl visų ar dalies akcinės
bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 1/2 šios
bendrovės akcijų ir balsų visuotiniame bendrovės akcininkų
susirinkime, investavimo į akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
įstatinį kapitalą, taip pat naujai išleidžiamų akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" akcijų įsigijimo.
Vyriausybė, vadovaudamasi Atominės elektrinės įstatymo (2007
m. birželio 28 d. redakcija) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir
kitomis nuostatomis, 2007 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą Nr. 726
"Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo
įgyvendinimo", kuriuo sudarė laikinąją komisiją (darbo grupę) (1
punktas) ir įgaliojo ją: 1) derėtis su akcinės bendrovės "VST"
kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl visų ar dalies,
sudarančios daugiau kaip 1/2 šios akcinės bendrovės akcijų ir
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiam akcininkui
nuosavybės teise priklausančių šios akcinės bendrovės akcijų
investavimo ir išleidžiamų naujų akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" akcijų įsigijimo (2.1 punktas); 2) derėtis su akcine
bendrove "Lietuvos energija" dėl šios bendrovės išleidžiamų naujų
akcijų pasirašymo sutarties sąlygų (2.2 punktas).
51. Europos Bendrijų Komisija (toliau - ir Komisija) 2007 m.
spalio 23 d. pateikė Lietuvai oficialų pranešimą apie pažeidimą
Nr. 2007/2261 dėl akcinės bendrovės "VST" privatizavimo sąlygų.
Šiame oficialiame pranešime keliami klausimai yra susiję su
nustatytomis akcinės bendrovės "VST" akcijų įsigijimo sąlygomis,
įgijėjui taikomais kvalifikaciniais reikalavimais, nepakankamu
nustatytų apribojimų pagrįstumu.
Dėl šių klausimų Ūkio ministerija 2007 m. gruodžio 22 d.
pateikė atsakymą, kuriame inter alia pažymėjo, kad akcinė
bendrovė "VST" veikia svarbiame Lietuvos Respublikos saugumui
ūkio sektoriuje, taigi ji yra nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbi įmonė, kuri buvo privatizuota dar iki Lietuvos Respublikai
įstojant į Europos Sąjungą. Be to, Ūkio ministerija 2008 m.
liepos 15 d. raštu pateikė Komisijai (Generaliniam sekretoriatui
bei Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniam direktoratui)
papildomą informaciją apie akcinės bendrovės "VST" privatizavimo
užbaigimą.
52. Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. posėdyje buvo
svarstytas posėdžio darbotvarkės 27 klausimas "Dėl pritarimo
derybų dėl nacionalinio investuotojo steigimo rezultatams bei dėl
Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11
straipsnių pakeitimo ir pritarimo derybų dėl nacionalinio
investuotojo steigimo rezultatams įstatymo projekto pateikimo
Lietuvos Respublikos Seimui". Šio posėdžio protokolo išraše Nr.
51 darbotvarkės 27 klausimo nagrinėjimo rezultatas nurodytas
taip: "Priimti Ūkio ministerijos parengtą nutarimo projektą ir
jį, šios ministerijos pertvarkytą atsižvelgiant į posėdyje
pareikštas pastabas bei pasiūlymus, pateikti Ministrui
Pirmininkui pasirašyti."
Taigi Vyriausybė 2007 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr.
1426 "Dėl pritarimo derybų dėl nacionalinio investuotojo steigimo
rezultatams ir Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo
10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo
Lietuvos Respublikos Seimui".
Šio nutarimo 1 punktu Vyriausybė pritarė laikinosios
komisijos (darbo grupės) derybų su akcinės bendrovės "VST"
kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio
investuotojo steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo rezultatams
- nuostatoms, išdėstytoms nacionalinio investuotojo sukūrimo
sutarties, akcininkų sutarties ir nacionalinio investuotojo
įstatų projektuose dėl nacionalinio investuotojo įstatinio
kapitalo ir akcijų pasiskirstymo tarp akcininkų (1.1 punktas),
nacionalinio investuotojo veiklos tikslo ir pagrindinių uždavinių
(1.2 punktas), Kauno hidroelektrinės (Kauno HE) ir Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) atskyrimo nuo akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" (1.3 punktas), disponavimo
nacionalinio investuotojo akcijomis (1.4 punktas).
Be to, Vyriausybė 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1426
2 punktu pritarė Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių
pakeitimo įstatymo projektui ir jį kartu su nacionalinio
investuotojo sukūrimo sutarties, akcininkų sutarties ir
nacionalinio investuotojo įstatų projektais pateikė Seimui.
Minėtu nutarimu Vyriausybė paprašė Seimą svarstyti
nurodytąjį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka (3.1
punktas) ir pateikti nuomonę dėl derybų tarp Vyriausybės ir
akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turinčio
akcininko dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir įstatinio
kapitalo didinimo rezultatų (3.2 punktas).
Vyriausybės Seimui pateikto inter alia Atominės elektrinės
įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad šis įstatymo projektas
parengtas atsižvelgiant į tai, kad vedant derybas su derybų
partneriu - akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku uždaraja akcine bendrove "NDX energija" buvo
pasiūlyta ne sukurti nacionalinį investuotoją akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" pagrindu, o steigti naują juridinį asmenį,
kurio akcininku galėtų būti Lietuvos valstybė ir akcinės
bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas.
Nacionalinio investuotojo formavimo schemos pakeitimas aiškinamas
taip, kad nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimas akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" bazėje ir toks šios akcinės
bendrovės paskesnis reorganizavimas, kad ji taptų patronuojančia
bendrove (kaip yra numatyta Atominės elektrinės įstatymo (2007 m.
birželio 28 d. redakcija) 10 straipsnyje), teisiškai yra
sudėtingas, be to, yra didelė rizika, kad nacionalinio
investuotojo, kaip patronuojančios bendrovės, kūrimas gali būti
neįvykdytas arba gali užtrukti neapibrėžtą laiką, nes:
- akcinės bendrovės "Lietuvos energija" smulkieji akcininkai
ir kreditoriai ar sandorių šalys gali ginčyti teismuose šios
bendrovės reorganizavimą (perdavimo sistemos operatoriaus ir kitų
rūšių veiklos atskyrimą, atskiriant Kauno HE ir Kruonio HAE);
- gali būti reikalingi akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
kreditorių (sandorių šalių) sutikimai reorganizuoti akcinę
bendrovę "Lietuvos energija" ar atskirti tam tikrą veiklą arba
kreditoriai gali pareikalauti iš akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" papildomų garantijų prievolėms užtikrinti;
- akcinė bendrovė "Lietuvos energija", net ir tapusi
patronuojančia bendrove, gali likti solidariai atsakinga
kreditoriams už atskirtų įmonių prievoles, gali reikėti akcinę
bendrovę "Lietuvos energija" reorganizuoti keliais etapais
(atskiriant tam tikras veiklas į atskiras įmones, kurios po to
taptų dukterinėmis nacionalinio investuotojo bendrovėmis,
Lietuvos Respublikai priklausančias jų akcijas įnešant į
nacionalinio investuotojo bendrovės kapitalą).
53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2008 m. sausio
8 d. pateikė išvadą "Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto" (Nr.
XP-2799).
Šios išvados 1 punkte inter alia atkreiptas dėmesys, kad
"Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr.1426, kuriuo
aptariamas projektas teikiamas Seimui, 1 punkte Vyriausybė
pritarė derybų su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų
paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo
ir įstatinio kapitalo didinimo rezultatams, o 3 punkte prašo
Seimą pateikti nuomonę dėl derybų tarp Vyriausybės ir akcinės
bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turinčio akcininko dėl
nacionalinio investuotojo steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo
rezultatų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vyriausybės
ir akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turinčio
akcininko derybos dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir
įstatinio kapitalo didinimo yra baigtos. Vyriausybė siūlo Seimui
pakeisti įstatymą, atsižvelgiant į jau įvykusių derybų, kuriose
buvo susiderėta dėl kitokio nacionalinio investuotojo formavimo
modelio, nei nustatyta siūlomame keisti įstatyme, rezultatus, t.
y. prašo suteikti įgaliojimus derėtis po to, kai derybos
pasibaigė. Pažymėtina, kad įstatymo galia turi būti nukreipta į
ateitį. <...> Kartu atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė nesiūlo
keisti įstatymo, nustatant, kad Seimas pareiškia nuomonę dėl
derybų rezultatų, nors to prašo minėtame Vyriausybės nutarime".
Be to, minėtos išvados 5 punkte nurodyta, kad "Teisės
departamentas laikosi savo nuomonės dėl nuostatų, nustatančių
išskirtinę tam tikrų ūkio subjektų padėtį kitų ūkio subjektų
atžvilgiu, išdėstytos 2007 m. balandžio 12 d. išvados dėl
Atominės elektrinės įstatymo projekto 1 punkte ir 2007 m.
birželio 26 d. išvados dėl to paties projekto 7 punkte".
54. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas
komitetas minėtam įstatymo projektui svarstyti, 2008 m. sausio 22
d. priėmė išvadą "Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XP-
2799)". Šioje išvadoje inter alia nurodyta: "Projekto XP-2799
nuostatos, nustatančios nacionalinio investuotojo dalyvavimą
statant elektros energetikos sistemų jungtis, galimai
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems
teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams. Projekto XP-
2799 1 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat galimai
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3
daliai, nustatančiai, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip,
kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, 4 daliai, nustatančiai,
kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo
sąžiningos konkurencijos laisvę, ir 5 daliai, nustatančiai, kad
valstybė gina vartotojo interesus." Be to, šioje išvadoje
nurodyta: "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128
straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinio turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, Nacionalinio
investuotojo įstatų 18 punkto nuostatos turi būti reglamentuotos
įstatyme."
55. Seime svarstant Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-2799) buvo
nuspręsta keisti ir papildyti ne tik Atominės elektrinės įstatymo
10 bei 11 straipsnius, bet ir šio įstatymo 8 bei 20 straipsnius.
Dėl tokio keitimo ir papildymo Seimo nariai pateikė per 20
pasiūlymų, kai kuriems iš jų Seimas pritarė.
56. Konkurencijos taryba 2008 m. sausio 25 d. raštu "Dėl
leidimo koncentracijai steigiant nacionalinį investuotoją pagal
Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo nuostatas
reikalingumo" pateikė Ūkio ministerijai jos prašomą informaciją
dėl galimos koncentracijos Lietuvos Respublikos valstybei ir
uždarajai akcinei bendrovei "NDX energija" steigiant nacionalinį
investuotoją.
Šiame rašte Konkurencijos taryba inter alia nurodė: "Nors
nacionalinio investuotojo steigimas Konkurencijos įstatymo prasme
yra koncentracija, o konkurencijoje dalyvaujantys ūkio subjektai
ar kontroliuojantys asmenys, pagal Konkurencijos įstatymo 12
straipsnio 1 dalį, neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol
bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal minėto
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus, tačiau ši
koncentracija yra reglamentuojama įstatymu, kuriame, be kita ko,
yra nurodomi koncentracijoje dalyvaujantys subjektai bei jų dalys
steigiamame juridiniame asmenyje. Taigi atsižvelgiant į <...>
Atominės elektrinės įstatymo nuostatas, manytina, kad įstatymų
leidėjas a priori nusprendė, jog koncentracija, kuriant
nacionalinį investuotoją, yra leistina."
57. Seimo 2008 m. vasario 1 d. posėdyje buvo nuspręsta
Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Tą pačią dieną Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymo 8,
10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris
įsigaliojo 2008 m. vasario 14 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi atitinkamai pakeisto
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nustatyta: "Nacionalinis investuotojas -
Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams, taip
pat dalyvauti įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje
numatytą Lietuvos strateginį tikslą. Nacionalinio investuotojo
teisinė forma yra akcinė bendrovė; nacionalinio investuotojo
buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Nacionalinis investuotojas yra
nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines
įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir
skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis."
Be to, Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsniu atitinkamai pakeisto
ir naujai išdėstyto Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta:
"Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo
10 straipsnio nuostatas, turi teisę: 1) derėtis su akcinės
bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl
nacionalinio investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam
akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "VST"
akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST"
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo
ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų
įsigijimo <...>."
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2007
m. birželio 28 d. redakcija) buvo nustatyta: "Nacionalinis
investuotojas - Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir
veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, socialiai
atsakingai siekiantis naudos sau ir visiems akcininkams.
Nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos Respublikoje.
Nacionalinis investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į
projektą pareiškusi akcinė bendrovė "Lietuvos energija",
atitinkanti šio įstatymo reikalavimus."
Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2007 m. birželio
28 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta: "Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turintis akcininkas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi
teisę investuoti atitinkamai akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų
tinklų ir akcinės bendrovės "VST" akcijas, sudarančias daugiau
kaip 1/2 kiekvienos bendrovės akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, į nacionalinio investuotojo - akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą." Be to, to
paties įstatymo 11 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija)
2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę
"derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip
1/2 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, tokiam akcininkui nuosavybės teise
priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų investavimo bei
naujai išleidžiamų akcinės bendrovės "Lietuvos energija" akcijų
įsigijimo taip, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje, ir,
pasiekus tokį susitarimą, priimti atitinkamus šio bei kitų
įstatymų numatytus sprendimus ir sudaryti atitinkamus sandorius".
58. Lyginant Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį
reguliavimą su to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu matyti,
jog esminis skirtumas yra tai, kad pasikeitė nacionalinio
investuotojo modelis. Pagal Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nacionalinis
investuotojas turėjo būti formuojamas veikiančios akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" pagrindu, t. y. į šios bendrovės
įstatinį kapitalą investuojant atitinkamas akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės "VST" akcijas, kaip buvo
numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d.
redakcija). Pagal Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalį (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nacionaliniam investuotojui
suformuoti turi būti steigiama nacionalinė elektros energetikos
bendrovė ir jos įstatinis kapitalas didinamas investuojant į
bendrovę (jos įstatinį kapitalą) atitinkamas akcinių bendrovių
"Lietuvos energija", Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST" akcijas,
kaip yra numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje (2008 m. vasario 1
d. redakcija).
59. Lyginant nacionalinio investuotojo formavimo tvarką,
kuri buvo nustatyta Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio 1
dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), su nacionalinio
investuotojo formavimo tvarka, kuri yra nustatyta to paties
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (2008 m. vasario 1 d. redakcija),
matyti, kad jos teisinis reguliavimas buvo pakoreguotas
atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, kuriuo buvo pakeistas
nacionalinio investuotojo modelis.
Pagal Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2007 m.
birželio 28 d. redakcija) 1 dalį Vyriausybė ir akcinės bendrovės
"VST" kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas turėjo teisę
investuoti atitinkamai akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų
ir akcinės bendrovės "VST" akcijas į akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" įstatinį kapitalą ir (pagal to paties straipsnio 2
dalies 1 punktą) derėtis dėl tokio investavimo. Pagal šio
įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalį
Vyriausybė turi teisę derėtis su akcinės bendrovės "VST"
kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio
investuotojo steigimo bei atitinkamos dalies akcinės bendrovės
"VST" akcijų investavimo ir dėl naujai išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo.
Be to, lyginant teisinį reguliavimą matyti, kad jis taip pat
skiriasi pagal numatytą minimalų akcinės bendrovės "VST" akcijų,
kurios gali būti investuojamos į nacionalinio investuotojo
įstatinį kapitalą, dydį. Pagal Atominės elektrinės įstatymo 11
straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) akcinės
bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas turi
teisę investuoti daugiau kaip 1/2 bendrovės akcijų ir pagal to
paties straipsnio 2 dalies 1 punktą - derėtis su Vyriausybe dėl
tokios akcijų dalies investavimo, o pagal šio įstatymo 11
straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalį Vyriausybė
turi teisę derėtis su minėtos bendrovės kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl visų ar dalies jam nuosavybės teise
priklausančių akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės
bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo.
Lyginant minėtą teisinį reguliavimą pažymėtina, jog jis
nesiskiria inter alia tuo, kad tiek Atominės elektrinės įstatymo
11 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2007 m. birželio 28 d.
redakcija), tiek šio įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalyje nurodoma viena konkreti bendrovė (akcinė
bendrovė "VST"), su kurios kontrolinį akcijų paketą turinčiu
akcininku Vyriausybė turi teisę derėtis dėl tam akcininkui
nuosavybės teise priklausančios atitinkamos akcijų dalies
investavimo į nacionalinį investuotoją. Be to, šis teisinis
reguliavimas nesiskiria ir tuo, kad buvo ir yra nustatytas tas
pats akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą turinčio
akcininko investavimo į nacionalinį investuotoją (jo įstatinį
kapitalą) būdas - investavimas tam akcininkui nuosavybės teise
priklausančiomis akcinės bendrovės "VST" akcijomis.
Minėtą teisinį reguliavimą siejant su šioje konstitucinės
justicijos byloje pareiškėjo - Seimo neginčijamu Lietuvos
Respublikai nuosavybės teise turinčios priklausyti nacionalinio
investuotojo akcijų dalies (akcijų minimalaus dydžio)
reguliavimu, nustatytu Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio
2 dalyje (2007 m. birželio 28 d., 2008 m. vasario 1 d.
redakcijos), pažymėtina, kad šis reguliavimas nesiskiria -
Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų
paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo
akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų
susirinkime.
60. Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2008
m. vasario 1 d. redakcija), 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies 1 punktas keičiami ar papildomi nebuvo.
61. Seimas 2008 m. vasario 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir
įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių
įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo
papildymo 4-1 straipsniu įstatymą, kuris įsigaliojo 2008 m.
vasario 14 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (2002
m. spalio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir (arba)
papildymais) 3 straipsnio 1 dalis (joje nustatytas strateginę
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, kurių kapitalo
dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir
transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio
kapitalas, paliekant sprendžiamąją galią valstybei, sąrašas) yra
papildyta naujais punktais, inter alia 9 punktu: "nacionalinis
investuotojas, nurodytas Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo ketvirtajame skirsnyje <...>".
Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (2002
m. spalio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir (arba)
papildymais) 3 straipsnio 3 dalis (joje nustatyta valstybės
sprendžiamosios galios reikšmė) yra pakeista ir išdėstyta taip:
"Šiame Įstatyme valstybės sprendžiamoji galia reiškia, kad šio
straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse, išskyrus akcinę bendrovę
"Lietuvos energija", valstybei turi priklausyti daugiau kaip 1/2
balsų suteikiančių šių įmonių akcijų. Valstybės sprendžiamoji
galia akcinėje bendrovėje "Lietuvos energija" reiškia, kad
valstybei, o įsteigus nacionalinį investuotoją ir kaip nepiniginį
įnašą į jo įstatinį kapitalą įnešus valstybei nuosavybės teise
priklausančias akcinės bendrovės "Lietuvos energija" akcijas,
nacionaliniam investuotojui priklauso daugiau kaip 2/3 balsų
suteikiančių šios įmonės akcijų."
Minėto įstatymo 2 straipsniu Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas yra
papildytas 4-1 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta: "Ypatingą
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi Lietuvos
Respublikos atominės elektrinės įstatyme nurodytos Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos
Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis, projekto įgyvendinimo bendrovė ir nauja atominė
elektrinė."
62. Vyriausybė 2008 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr. 131
"Dėl komiteto sudarymo", kuris įsigaliojo 2008 m. vasario 27 d.
Šio nutarimo 1 punktu Vyriausybė sudarė Nacionalinio investuotojo
priežiūros komitetą. Be to, minėto nutarimo 2 punkte Vyriausybė
sudarytam Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetui pavedė
inter alia "pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei
rekomendacijas dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarties,
akcininkų sutarties, nacionalinio investuotojo įstatų ir jų
priedų projektų <...>", "koordinuoti valstybės deleguojamų
kandidatų į nacionalinio investuotojo bendrovės priežiūros
organus atrankos ir paskyrimo procedūras".
63. Vyriausybė 2008 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr.
331 "Dėl pritarimo sutarties su uždarąja akcine bendrove "NDX
energija" projektui ir įgaliojimų suteikimo", kuris įsigaliojo
2008 m. balandžio 20 d.
Šio nutarimo 1 punktu Vyriausybė pritarė sutarties dėl
nacionalinio investuotojo sukūrimo tarp Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, veikiančios Lietuvos Respublikos vardu, ir
uždarosios akcinės bendrovės "NDX energija" projektui ir jos
priedų Nr. 1 (LEO LT, AB, steigimo sutartis), Nr. 2 (LEO LT, AB,
įstatai), Nr. 3 (Kauno HE turtas, teisės ir pareigos), Nr. 4
(Kruonio HAE turtas, teisės ir pareigos), Nr. 6 (Vyriausybės
atskleidimo raštas), Nr. 7 (LEO LT, AB, visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimai), Nr. 8 (Akcijų pasirašymo sutartis), Nr.
10 (Sandorio užbaigimo akto forma), Nr. 11 (Susitarimo dėl VST
privatizavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia forma), Nr. 12
(Akcininkų sutarties tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
veikiančios Lietuvos Respublikos vardu, ir uždarosios akcinės
bendrovės "NDX energija" forma) projektams.
Be to, minėto nutarimo 2 punktu Vyriausybė sutiko, kad
uždaroji akcinė bendrovė "NDX energija" jai nuosavybės teise
priklausančias akcinės bendrovės "VST" akcijas perleistų
steigiamai LEO LT, AB.
Minėto nutarimo 3 punktu Vyriausybė įgaliojo ūkio ministrą
Lietuvos valstybės vardu pasirašyti nutarimo 1 punkte nurodytus
dokumentus (išskyrus priedo Nr. 10 (Susitarimo dėl VST
privatizavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia forma) projektą)
ir kitus dokumentus, būtinus sandoriui su uždarąja akcine
bendrove "NDX energija" užbaigti.
64. Vyriausybė 2008 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr.
332 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos energija" ir akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų dividendų", kuriuo pavedė "Ūkio
ministerijai, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" ir akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų akcijų valdytojai, priimti sprendimus neskirti
dividendams šių bendrovių paskirstytinojo 2007 metų pelno".
Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad
tokį sprendimą priėmė ir akcinės bendrovės "VST" kontrolinio
akcijų paketo turėtojas - uždaroji akcinė bendrovė "NDX energija
".
65. Europos Bendrijų Komisija 2008 m. balandžio 7 d. pateikė
Lietuvai neoficialų paklausimą dėl informacijos apie Atominės
elektrinės įstatymą bei Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės
aktų laikymąsi steigiant Lietuvos nacionalinį investuotoją. Ūkio
ministerija į šį paklausimą atsakė 2008 m. balandžio 30 d.
66. Vyriausybė, vadovaudamasi Valstybės turto įstatymo
nuostatomis, inter alia 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Akcinių bendrovių įstatymu, Atominės elektrinės įstatymu, ir
įgyvendindama Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758
patvirtintą Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą
priėmimo kriterijų ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašą bei
Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 patvirtintą
Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo
patikėjimo teise tvarkos aprašą, priėmė 2008 m. balandžio 24 d.
nutarimą Nr. 364 "Dėl valstybės turto investavimo ir įstatinio
kapitalo didinimo", kuris įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 27 d.,
o šio nutarimo 1.2 ir 3 punktai, kaip nustatyta nutarimo 5
punkte, - įsteigus LEO LT, AB, ir apmokėjus įstatinį kapitalą.
Šio nutarimo 1 punkte Vyriausybė nustatė, kad valstybei
nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas - 308 500 litų
iš Ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto bendrųjų asignavimų kaip valstybės, kuriai atstovauja
Ūkio ministerija, įnašas, vykdant LEO LT, AB, steigimo sutartyje
prisiimtus steigėjo turtinius įsipareigojimus, perduodamas
steigiamai LEO LT, AB, įsigyjant 30 850 paprastųjų vardinių 10
litų nominalios vertės akcijų (1.1 punktas), o akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" valstybei nuosavybės teise priklausančios
664 700 833 paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės
akcijos, sudarančios 96,4012 proc. akcijų ir balsų visuotiniame
akcinės bendrovės "Lietuvos energija" susirinkime, ir akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų valstybei nuosavybės teise
priklausanti 351 316 161 paprastoji vardinė 1 lito nominalios
vertės akcija, sudaranti 71,347 proc. akcijų ir balsų
visuotiniame akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcininkų
susirinkime, perduodamos kaip valstybės, kuriai atstovauja Ūkio
ministerija, įnašas, didinant LEO LT, AB, įstatinį kapitalą (1.2
punktas).
Be to, minėto nutarimo 2 ir 3 punktuose Vyriausybė pavedė
Ūkio ministerijai atstovauti valstybei LEO LT, AB, steigiamajame
susirinkime ir įgalioti savo atstovą visuotiniame akcininkų
susirinkime balsuoti už įstatinio kapitalo didinimą 4 999 500 000
litų papildomais įnašais, nustatant akcijų emisijos kainą - 14,28
lito ir išleidžiant 10 litų nominalios vertės 499 950 000
paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 308 469 150 akcijų
perduodama valstybei.
Šio nutarimo 4 punktu Vyriausybė perdavė Ūkio ministerijai
minėtas (tame nutarime nurodytas) valstybei nuosavybės teise
priklausančias akcijas valdyti, naudoti ir disponuoti jomis
patikėjimo teise.
67. Ūkio ministras, veikdamas pagal Vyriausybės 2008 m.
balandžio 15 d. nutarimą Nr. 331 "Dėl pritarimo sutarties su
uždarąja akcine bendrove "NDX energija" projektui ir įgaliojimų
suteikimo", Lietuvos Respublikos vardu 2008 m. balandžio 29 d. su
uždarąja akcine bendrove "NDX energija" pasirašė Sutartį dėl
nacionalinio investuotojo sukūrimo.
Šios sutarties 2 punkte nustatyta, kad sutarties objektas
yra nacionalinio investuotojo sukūrimas įsteigiant LEO LT ir
konsoliduojant į nacionalinio investuotojo įmonių grupę LEO LT,
akcines bendroves "Lietuvos energija", Rytų skirstomuosius
tinklus ir "VST", kurioje LEO LT veiks kaip šios grupės
patronuojanti bendrovė ir kurioje Lietuvos Respublikai priklausys
daugiau kaip 1/2 akcijų bei balsų LEO LT visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Be to, nacionalinio investuotojo sukūrimas apima inter alia
nacionalinio investuotojo steigimą (3.1 punktas), įstatinio
kapitalo didinimą ir akcijų pasirašymą (3.2 punktas) bei sandorio
užbaigimą (3.3 punktas).
Pagal minėtos sutarties 3.1 punktą per 21 dieną nuo
sutarties pasirašymo Vyriausybė ir uždaroji akcinė bendrovė "NDX
energija" įsteigs LEO LT; steigimo metu LEO LT įstatinis
kapitalas sudarys 500 000 litų ir bus padalytas į 50 000
paprastųjų vardinių 10 litų nominalios vertės akcijų; steigimo
metu akcijų emisijos kaina bus 10 litų; Vyriausybė Lietuvos
Respublikos vardu pasirašys ir apmokės pinigais 30 850 paprastųjų
vardinių LEO LT akcijų, kurios sudarys 61,7 proc. LEO LT
įstatinio kapitalo, o uždaroji akcinė bendrovė "NDX energija"
pasirašys ir apmokės pinigais 19 150 paprastųjų vardinių LEO LT
akcijų, kurios sudarys 38,3 proc. LEO LT įstatinio kapitalo.
Be to, pagal minėtos sutarties 3.2 punktą LEO LT įstatinis
kapitalas turi būti didinamas, sandorio užbaigimo dieną
išleidžiant 499 950 000 paprastųjų vardinių 10 litų nominalios
vertės akcijų emisiją, kurių kiekvienos emisijos kaina bus lygi
14,28 lito; naujai išleidžiamų LEO LT akcijų emisijos kaina bus
apmokama Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiomis
akcinių bendrovių "Lietuvos energija" ir Rytų skirstomųjų tinklų
akcijomis (atitinkamai sudarančiomis 96,4012 proc. akcijų ir
balsų visuotiniame akcinės bendrovės "Lietuvos energija"
akcininkų susirinkime ir 71,347 proc. akcijų ir balsų
visuotiniame akcinės bendrovės "RST" akcininkų susirinkime) ir
uždarajai akcinei bendrovei "NDX energija" nuosavybės teise
priklausančiomis akcinės bendrovės "VST" akcijomis (sudarančiomis
97,0955 proc. akcijų ir balsų visuotiniame akcinės bendrovės
"VST" akcininkų susirinkime).
Minėtos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad sandoris bus
užbaigtas 2008 m. gegužės 27 d.
Minėtos sutarties 10 punkte nustatyta, kad neatskiriama
sutarties dalis yra 12 sutarties priedų: priedas Nr. 1 - Steigimo
sutartis, Nr. 2 - Įstatai, Nr. 3 - Kauno HE turtas, teisės ir
pareigos, Nr. 4 - Kruonio HAE turtas, teisės ir pareigos, Nr. 5 -
NDX energijos Atskleidimo raštas, Nr. 6 - Vyriausybės Atskleidimo
raštas, Nr. 7 - LEO LT visuotinio akcininkų susirinkimo
projektai, Nr. 8 - Akcijų pasirašymo sutarties forma, Nr. 9 -
Vyriausybės, LEO LT ir NDX energijos asmeninių vertybinių
popierių sąskaitų įrašų, susijusių su Sandorio užbaigimu, formos,
Nr. 10 - Sandorio užbaigimo akto forma, Nr. 11 - Susitarimo dėl
VST privatizavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia forma, Nr.
12 - Akcininkų sutarties forma.
Pagal priedų Nr. 3 (Kauno HE turtas, teisės ir pareigos) ir
Nr. 4 (Kruonio HAE turtas, teisės ir pareigos) iš esmės tapačius
1.3, 2.7 punktus ir kitas šių priedų nuostatas ne vėliau kaip per
24 mėnesius nuo sandorio užbaigimo dienos nuo akcinės bendrovės
"Lietuvos energija", kuri tęs veiklą, "turi būti teisiškai ir
funkciškai atskirta" jos filialas esanti Kauno HE, kurią "valdys
ir elektros gamybos bei rezervavimo veiklą vykdys naujai sukurta
akcinė bendrovė", taip pat filialas esanti Kruonio HAE, kurią
"valdys ir elektros gamybos bei rezervavimo veiklą vykdys naujai
sukurta akcinė bendrovė", o visas išlaidas, susijusias su
atskyrimo įgyvendinimu, lygiomis dalimis prisiims ir padengs
"Lietuvos energija", Kauno HE ir Kruonio HAE.
Priede Nr. 12 yra įtvirtinta Akcininkų sutartis. Pagal jos
7.2.1 punktą uždaroji akcinė bendrovė "NDX energija" įsipareigoja
24 mėnesius nuo nacionalinio investuotojo sukūrimo sandorio
užbaigimo dienos, numatytos Sutartyje dėl nacionalinio
investuotojo sukūrimo, be Vyriausybės sutikimo neparduoti ar
kitaip neperleisti jos turimų LEO LT, AB, akcijų, šių akcijų
suteikiamų teisių ir (arba) balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime tokiu būdu, kad uždarosios akcinės bendrovės "NDX
energijos" turima LEO LT, AB, akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime dalis taptų mažesnė nei 166 700 000 (vienas
šimtas šešiasdešimt šeši milijonai septyni šimtai tūkstančių)
paprastųjų vardinių 10 litų (dešimties litų) nominalios vertės
LEO LT, AB, akcijų, Sutartyje dėl Nacionalinio investuotojo
sukūrimo numatyto Sandorio užbaigimo dieną sudarančių 33,34 proc.
(trisdešimt tris ir trisdešimt keturias šimtąsias procento) visų
LEO LT, AB, akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
68. Vyriausybė, vadovaudamasi Atominės elektrinės įstatymo
(2007 m. birželio 28 d. redakcija su 2008 m. vasario 1 d.
pakeitimais ir papildymais) 8 ir 20 straipsnių nuostatomis, 2008
m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. 479 "Dėl valstybei
nuosavybės teise priklausančių akcijų LEO LT AB suteikiamų teisių
įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo", kuris įsigaliojo 2008
m. gegužės 30 d.
Šio nutarimo 1 punkte Vyriausybė patvirtino Valstybei
nuosavybės teise priklausančių akcijų LEO LT, AB, suteikiamų
teisių įgyvendinimo tvarkos aprašą.
Minėto nutarimo 2.1 punkte Vyriausybė inter alia nustatė,
kad valstybei nuosavybės teise priklausančių LEO LT, AB, akcijų
suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendina Ūkio
ministerija, kuriai akcijos perduotos patikėjimo teise valdyti,
naudoti ir disponuoti jomis.
Pagal minėto nutarimo 2.2 punktą akcijų valdytojas (Ūkio
ministerija), atstovaudamas valstybei, privalo analizuoti
bendrovės veiklą ir veikti valstybės naudai, laikydamasis
Atominės elektrinės įstatymo nuostatų ir Valstybės turto įstatymo
8-1 straipsnyje išdėstytų principų.
Pagal minėto nutarimo 2.4 punktą, atstovaujant valstybei
bendrovėje, netaikomos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimo
Nr. 567 "Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių
teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse
bendrovėse", Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20
"Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias
akcijas" ir Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341
"Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių
bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir
vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo" nuostatos su vėlesniais
jų pakeitimais.
Minėto nutarimo 1 punktu patvirtintame Valstybei nuosavybės
teise priklausančių akcijų LEO LT, AB, suteikiamų teisių
įgyvendinimo tvarkos apraše inter alia reguliuojama Ūkio
ministerijai Vyriausybės perduotos patikėjimo teisės valdyti,
naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias steigiamos LEO
LT, AB, akcijas ir disponuoti jomis įgyvendinimo tvarka. Be to,
šiame apraše yra įtvirtintos fizinio asmens, kurį Ūkio
ministerija įgalioja įgyvendinti valstybės, kaip bendrovės
akcininkės, neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų
susirinkimo metu ir ne tokio susirinkimo metu, teisės ir
pareigos. Minėtame apraše inter alia nurodyta: "Įgaliotiniu
skiriamas Ūkio ministerijos valstybės tarnautojas" (17 punktas).
69. 2008 m. gegužės 20 d. LEO LT, AB, įregistruota juridinių
asmenų registre.
70. LEO LT, AB, įstatų 1 punkte inter alia nustatyta, kad
"LEO reiškia "Lietuvos elektros organizacija"; pagal šių įstatų 4
punktą LEO LT, AB, kartu su jos dukterinėmis įmonėmis yra LEO LT,
AB, įmonių grupė, kuri nėra juridinis asmuo; minėtų įstatų 20
punkte nustatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 5 mlrd.
litų; įstatų 17 punkte nustatyta: "bendrovės veikla yra bendrovės
įmonių grupės patronuojančios bendrovės veikla; bendrovės veiklos
objektas yra: elektros energetikos įmonių dalyvio teisių
įgijimas, naudojimasis, valdymas ir disponavimas jomis;
dukterinių įmonių ir kitų įmonių, kurių dalyviu bendrovė yra,
veiklos analizė; dukterinių įmonių kontrolė; dukterinių įmonių
veiklos gairių ir veiklos taisyklių nustatymas; dukterinių įmonių
veiklos koordinavimas; paslaugų teikimas dukterinėms įmonėms ir
kitoms įmonėms, kurių dalyviu bendrovė yra, ir dukterinių įmonių
ir kitų įmonių, kurių dalyviu bendrovė yra, finansavimas;
bendrovės įmonių grupės reprezentavimas; bendrovė negali verstis
jokia kita veikla."
71. Nacionalinis investuotojas - akcinė bendrovė LEO LT,
AB, 2008 m. liepos 29 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę
"InterLinks". Pagal šios bendrovės įstatų 13 punktą pagrindinė
bendrovės veika yra "tarpsisteminių elektros jungčių,
sujungsiančių Lietuvos Respublikos ir kitų elektros energetikos
sistemų elektros perdavimo tinklus, projektų <...> vystymas ir
įgyvendinimas <...>".
Be to, nacionalinis investuotojas - akcinė bendrovė LEO LT,
AB, 2008 m. rugpjūčio 28 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę
"Visagino atominė elektrinė". Pagal šios bendrovės įstatų 11
punktą "bendrovės pagrindinė veikla yra naujos atominės
elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant,
bet neapsiribojant, projektines studijas, strateginį planavimą ir
rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projekto
darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę".
72. Europos Bendrijų Komisija (Generalinis sekretoriatas
bei Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas) 2008 m.
rugpjūčio 25 d. pateikė Lietuvai papildomą paklausimą, susijusį
su oficialiu pranešimu dėl akcinės bendrovės "VST" privatizavimo
sąlygų ir prašė pateikti papildomą informaciją apie LEO LT, AB,
ir akcinės bendrovės "VST" akcininkų struktūrą, bendrovių
įstatus, poveikį smulkiesiems akcinės bendrovės "VST"
akcininkams, Europos ir transatlantinės integracijos kriterijų
bei patvirtinti, kad, pardavus LEO LT, AB, akcijas kitiems
privatiems investuotojams, Atominės elektrinės įstatymu Europos
Sąjungos investuotojai, palyginti su Lietuvos investuotojais,
nebus diskriminuojami.
Ūkio ministerija 2008 m. spalio 7 d. pateikė atsakymą į
minėtą papildomą paklausimą. Šiame atsakyme ji inter alia pateikė
nuomonę, kad LEO LT, AB, sukūrimas neturėjo jokio išskirtinio
poveikio akcinės bendrovės "VST" smulkiųjų akcininkų teisėms bei
LEO LT, AB, dukterinių bendrovių (akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų) smulkiųjų
akcininkų teisėms, ir išdėstė šią nuomonę pagrindžiančius
argumentus. Be to, atsakyme Ūkio ministerija, remdamasi Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo
konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, užtikrino, kad šiuo
metu Lietuvoje nėra nustatytų taisyklių ir netaikoma jokia
praktika, kuri neleistų Europos Sąjungos, Europos ekonominės
bendrijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
(OECD) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO)
valstybių narių subjektams investuoti į Lietuvos juridinius
asmenis, inter alia LEO LT, AB, ir jos dukterines įmones arba dėl
kurių tokioms investicijoms būtų taikomi leidimai ar kitokio
pobūdžio apribojimai.
73. Europos Bendrijų Komisija (Konkurencijos generalinis
direktoratas) 2008 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą Lietuvos
Respublikos konkurencijos tarybai suteikti tam tikrą informaciją
apie LEO LT, AB, sandorį. Šiame prašyme Komisija paprašė inter
alia pateikti įrodymų, kad Lietuvos Respublika elgėsi kaip
privati investuotoja, t. y. stengėsi gauti didžiausią LEO LT, AB,
dalį, atsižvelgdama į rinkos sąlygas, ir kad "NDX energijos" 38,3
proc. nuosavybės teisių dalis LEO LT, AB, teisingai atitinka
Vilniaus prekybos grupės į LEO LT, AB, įnešto turto dalį (natūra
arba kita), palyginti su Lietuvos Respublikos įnašu. Ūkio
ministerija 2008 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakymą į šį
paklausimą.
74. Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetas 2008 m.
rugsėjo 18 d. iš esmės pritarė parengtajai LEO LT, AB, veiklos
strategijai ir pasiūlė LEO LT, AB, stebėtojų tarybai patikslinti
šią strategiją atsižvelgiant į Nacionalinio investuotojo
priežiūros komiteto posėdyje pareikštas pastabas bei pasiūlymus
(Nacionalinio investuotojo priežiūros komiteto 2008 m. rugsėjo 18
d. posėdžio protokolas Nr. 1).
75. Apibendrinant čia pateiktą Lietuvos Respublikos
teisėkūros elektros energetikos srityje raidos apžvalgą
pažymėtina, kad, kaip minėta, atkūrus Lietuvos Respublikos
nepriklausomybę, elektros energetikos srityje dar kurį laiką
veikė valstybinė centralizuota monopolinė sistema, kurioje
elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo sritys nebuvo
atskirtos; iki 2003 m. įvykusio privatizavimo akcinė bendrovė
"VST" buvo sudedamoji elektros energetikos sistemos dalis, po
privatizacijos ji ir toliau liko šios sistemos dalimi; Lietuvos
Respublikai tapus Europos Sąjungos nare ir prisiėmus
tarptautinius įsipareigojimus uždaryti Ignalinos atominę
elektrinę, buvo siekiama, kad Lietuvos valstybė išliktų
branduolinės energetikos šalimi. Tai laikoma strateginiu Lietuvos
valstybės tikslu, užtikrinančiu nacionalinį saugumą. Siekiant šio
tikslo buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas.
II
1. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad
Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną
visumą - šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio
straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena
kitą papildo, tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra,
kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje
nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą yra
pažeidžiamos ar sudaromos prielaidos pažeisti ir kitose šio
straipsnio dalyse išdėstytas teisės normas.
1.1. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens
ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Šios trys vertybės -
privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir
iniciatyva, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas,
apibrėžia Lietuvos ūkio pagrindą, inter alia tuo požiūriu, kad
asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių
galimybių visuma, suponuojanti sutarčių sudarymo laisvę,
galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų
veiklos pobūdį, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti
esančius, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių
kliūčių iš jos pasitraukti.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ūkinės
veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis
tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Kita vertus,
valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą
(Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2005 m. gegužės 13
d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Todėl ūkinės veiklos laisve
ir valstybės nustatytais jos ribojimais neleistina paneigti tokių
esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, kaip ūkinės veiklos
subjektų lygiateisiškumas ar sąžininga konkurencija.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad
ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva grindžiama prigimtine žmogaus
asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę, todėl
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė
į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės
įgyvendinimo sąlyga; ribojant asmens teisę į nuosavybę yra
ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė.
1.2. Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies nuostata, kad
valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir
iniciatyvą, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas,
yra viena pagrindinių šalies ūkio reguliavimo taisyklių, ji
sudaro konstitucines teisines prielaidas inter alia
diferencijuotam teisiniam ūkinės veiklos reguliavimui pagal
bendros tautos gerovės kriterijų ir suponuoja valstybės ir
savivaldybių institucijų pareigą nekliudyti reikštis bei plėtotis
asmenų iniciatyvai, jei ji nėra žalinga visuomenei.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad
Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą, jog valstybė remia
visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, būtų
neteisinga suvokti "kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti
bet kokias ūkines pastangas ar veiklą", nes valstybė turi
galimybę pasirinkti (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d.
nutarimas).
1.3. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai
tautos gerovei.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad
valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir
visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus
asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti
ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės, kuri
neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla
yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio
subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir
teisėtiems interesams; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei
negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam
tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau
nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų
sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma
jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis.
Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad
teisinis reguliavimas - tai tam tikros socialinės tvarkos
nustatymo forma, kuria galima nustatyti inter alia pagrįstus,
nediskriminacinius, aiškiai suformuluotus ūkinės veiklos
draudimus ir, atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių
specifiką, keisti ūkinės veiklos draudimų ir leidimų santykį, jei
besikeičiant teisinio reguliavimo turiniui nėra paneigiami
Konstitucijoje įtvirtinti ūkinės veiklos reguliavimo principai.
Todėl Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija,
ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai
plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę
politiką.
Tokios politikos, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas,
"turinio (inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas
(kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei
tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo
ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų
(taigi ir tai, jog ši, anksčiau suformuota ir vykdyta, ekonominė
politika pagrįstumo bei tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina
neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą
(anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio
ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios
teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir
Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos
bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės
aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos
visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų
Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes"
(2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio
21 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad minėta
dingstis savaime negali būti tai, kad tam tikrai ūkio sričiai
teisės aktuose yra nustatytas diferencijuotas teisinis
reguliavimas, besiskiriantis nuo kitų ūkio sričių teisinio
reguliavimo, nė tai, kad tam tikros ūkinės veiklos teisinis
reguliavimas reaguojant į rinkos pokyčius, ekonominę (taip pat ir
tarptautinę) konjunktūrą yra pakeičiamas, nes ūkinės veiklos
diferencijuoto teisinio reguliavimo (atsižvelgiant į reguliuojamų
santykių svarbą ir pobūdį) teisinės prielaidos kyla iš pačios
Konstitucijos, atskirų ūkio subjektų teisinės padėties
diferencijuotas nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės
keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį, be
to, dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės
veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas,
draudimų ir leidimų santykis gali kisti, inter alia siekiant
užtikrinti viešąjį interesą.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, kad
"Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės teisė
reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti
įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir
socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius".
Pažymėtina ir tai, kad tam tikro bendrojo teisinio
reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai
pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai
pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to
siekiama. Minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam
konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių
daugiau nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai
reikšmingą interesą (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d.
nutarimas).
Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą,
turi užtikrinti, kad valstybės turtas būtų tvarkomas taip, kad jo
tvarkymas neprieštarautų Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintam reikalavimui ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji
tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1996 m.
sausio 24 d. nutarimas).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina,
jog valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai
tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį
reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; taigi valstybė,
atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias
teisinio reguliavimo priemones; įstatymų leidėjo galimybes
nustatyti priemones užtikrinant bendrą tautos gerovę elektros
energetikos srityje lemia elektros energetikos ypatumai, inter
alia riboti elektros energetikos ištekliai, materialiniai,
finansiniai ir kiti svarbūs veiksniai; iš Konstitucijos (inter
alia iš jos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valstybė
reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei) kyla konstitucinė įstatymų leidėjo pareiga nustatyti
tokį teisinį reguliavimą, kad, atsižvelgiant į valstybės ir
visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, kitus
svarbius veiksnius, būtų užtikrinta bendra tautos gerovė.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos 46 straipsnio nuostatose
įtvirtinti principai ir vertybės, inter alia tai, kad valstybė
reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką,
saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, negali būti
priešpriešinami. Siekiant bendros tautos gerovės yra pateisinamas
diferencijuotas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į
reguliuojamos ūkinės veiklos srities specifiką. Minėtas elektros
energetikos ypatumas - riboti elektros energetikos ištekliai
lemia ribotas įstatymų leidėjo galimybes rinktis alternatyvias
priemones bendrai tautos gerovei elektros energetikos srityje
užtikrinti. Taigi, siekiant užtikrinti bendrą tautos gerovę
elektros energetikos srityje, būtinas specialus teisinis
reguliavimas atsižvelgiant į energetikos specifiką.
1.4. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo
sąžiningos konkurencijos laisvę.
Nuostata "Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką",
kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, reiškia,
kad negalima įvesti monopolio, t. y. negalima įstatymu suteikti
ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje,
dėl ko ši sritis būtų monopolizuota, tačiau draudimas
monopolizuoti gamybą ir rinką nereiškia, kad yra draudžiama tam
tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos
konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti
faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti,
t. y. sudaryti teisines prielaidas taikyti monopolininkui
atitinkamus reikalavimus (apimančius inter alia diskriminacinių
kainų nustatymo ribojimą, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių,
tarifų valstybinį reglamentavimą, prekių kokybės reikalavimų
monopoliniam ūkio subjektui nustatymą, taip pat valstybės
institucijų atliekamą kontrolę, kaip ūkio subjektai laikosi
nustatytų reikalavimų) ginant kitų ūkio subjektų bei vartotojų
teises ir teisėtus interesus. Be to, kaip yra konstatavęs
Konstitucinis Teismas, monopolis - tai išimtinė asmens, asmenų
grupės ar valstybės teisė veikti kurioje nors srityje
(Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. kovo 15 d.
nutarimai). Monopolis yra ir tokia būklė, situacija, kai kuris
nors asmuo arba organizacija tam tikroje srityje gali veikti be
konkurencijos (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d.
nutarimas). Be to, kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2004 m.
sausio 26 d. nutarime, pagal Konstituciją monopolio įvedimas yra
ir nepagrįstas privilegijų teikimas tam tikram ūkio subjektui (jų
grupei), kartu ir kitų ūkio subjektų diskriminavimas, jų ūkinės
veiklos laisvės ribojimas; privilegijų tam tikrai ūkio subjektų
grupei nustatymas sietinas ir su kitų ūkio subjektų
diskriminavimu, jų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos
ribojimu; tai nesuderinama su Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių
reikalavimais; siekiant socialiai reikšmingų tikslų gali būti
nustatomos įvairios kitos priemonės, bet ne monopolijos įvedimas.
Sąžiningos konkurencijos apsauga, kaip yra ne kartą
konstatavęs Konstitucinis Teismas, yra pagrindinis būdas
užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę
veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią
optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos
panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę.
Tačiau asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja
konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą
konkurenciją. Taigi konstitucinė sąžiningos konkurencijos
apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių
institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos
konkurencijos laisvę; tokios priemonės - tai ūkio subjektų
susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie
riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo
vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė
bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos
konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos
konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė
už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002
m. balandžio 9 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d.
nutarimai).
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, inter alia
jai nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymo (inter alia
investavimo) aspektu, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį
(reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei) turi paisyti, kad toks reguliavimas atitiktų iš
Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus, t.
y. nesudarytų sąlygų monopolizuoti gamybą ir rinką, paneigti
sąžiningos konkurencijos laisvę.
1.5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog
Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad
valstybė gina vartotojo interesus, suponuoja tai, kad teisės
normomis turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo
priemonės, valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio
subjektai tokių priemonių laikosi, o jeigu tam tikrų ūkio
santykių srityje gamyba ar rinka yra sukoncentruotos, valstybės
valdžios institucijoms tenka pareiga nustatyti papildomą teisinį
reguliavimą, kuris užtikrintų vartotojų interesų apsaugą (2000 m.
spalio 18 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m.
kovo 5 d. nutarimai).
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, kad konstitucinė valstybės pareiga ginti vartotojų
interesus turi būti įgyvendinta pirmiausia įstatymų leidėjui
nustatant bendrąsias ir, atsižvelgiant į konkrečią reguliuojamos
ūkinės veikos specifiką, specialiąsias vartotojų teisių, interesų
apsaugos ir gynimo priemones.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina,
kad tam tikros ūkinės veiklos sritys turi joms būdingą santykių
specifiką, kuri inter alia gali suponuoti vartotojų teisių,
interesų apsaugos ir gynimo santykių reguliavimo ypatumus tam
tikrose ūkinės veiklos srityse; būtent ūkinės veiklos turinys,
jos specifika, ypatumai tam tikrose ūkio srityse gali lemti
specialaus vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo teisinių
santykių reguliavimo būtinumą, poreikį tam tikroje ūkinės veiklos
srityje. Taigi vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo
priemonės tam tikrose ūkinės veiklos srityse gali skirtis
priklausomai nuo konkrečios ūkinės veiklos santykių specifikos.
Ūkinės veiklos specifika, įvairumas, dinamiškumas suponuoja
tai, kad konkrečių santykių tam tikroje srityje reguliavimas
nebūtinai turi būti visą laiką vienodas, t. y. jis gali kisti;
tai inter alia taikytina ir vartotojų teisių, interesų apsaugos
ir gynimo santykių reguliavimui, kuris gali kisti, o tam tikrais
atvejais turi būti keičiamas.
Veiksmingos vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo
užtikrinimas suponuoja inter alia tai, kad įstatymų leidėjas turi
pareigą nustatyti vartotojų teisių, interesų apsaugos institucinę
sistemą, t. y. įstatymu turi būti nustatytos valstybės
institucijos, aiškiai apibrėžta jų kompetencija, sudarytos
teisinės prielaidos tokioms valstybės institucijoms užtikrinti
realią vartotojų teisių, interesų apsaugą ir gynimą atitinkamoje
ūkinės veiklos srityje.
Iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio 5 dalies,
kylantis veiksmingos vartotojų teisių, interesų apsaugos
užtikrinimo imperatyvas suponuoja ir tai, kad įstatymų leidėjas
turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos
prielaidos kiekvienam vartotojui gauti elektros energiją
nediskriminacinėmis sąlygomis, visiems vartotojams elektros
energija būtų tiekiama saugiai ir patikimai.
Kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų
interesus, tai inter alia taikytina ir elektros energijos
vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo srityje; įstatymų
leidėjas turi pareigą įstatymu apibrėžti elektros energijos kainų
ribų nustatymo kriterijus; šie kriterijai ir jų nustatymo
metodika, tvarka turi būti aiški, skaidri, pagrįsta, kad nebūtų
sudaryta prielaidų piktnaudžiauti nustatant elektros energijos
kainas ir taip pažeisti elektros energijos vartotojų teises,
interesus.
2. Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų turinys aiškintinas
sistemiškai, viso konstitucinio reguliavimo kontekste,
atsižvelgiant inter alia į Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies
nuostatas.
3. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką
nustato įstatymas. Tai aiškindamas Konstitucinis Teismas yra
konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto
perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas
įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos
valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų
subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti
minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka
(Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d.,
2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio
23 d. nutarimai). Tai taikytina ir Vyriausybei, kuri neturi
diskrecijos spręsti dėl kurio nors atitinkamus santykius
reguliuojančio įstatymo nuostatų netaikymo, jeigu tam tikros to
įstatymo nuostatos netaikymas nėra expressis verbis numatytas
įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d.
nutarimas).
Pažymėtina, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos
nuostata "valstybei nuosavybės teise priklausančio turto
perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas
įstatymu" negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą visi
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų
subjektų nuosavybėn santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu
- Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją
šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais,
kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo
(Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128
straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs ir tai, kad valstybės turtas
nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti
tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi
saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės,
kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; pagal
Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį
valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas,
naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik
vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba
poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės
poreikiui, tautos gerovei (kuri negali būti suprantama vien
materialine, finansine prasme) (Konstitucinio Teismo 2003 m.
rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m.
lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai). Šie
konstituciniai imperatyvai taikytini ir valstybės turto
investavimo atvejais.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį
valstybės turto investavimas turi būti grindžiamas įstatymu,
kuriame turi būti įtvirtinta: valstybės turto investavimo
kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys teisę priimti
sprendimus dėl valstybės turto investavimo. Valstybės turto
investavimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis - turi būti
nustatyti tokie kriterijai, kurie užtikrintų viešąjį interesą, iš
Konstitucijos, inter alia jos 128 straipsnio 2 dalies, kylančių
imperatyvų laikymąsi. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti
tokius valstybės turto investavimo kriterijus, kurie inter alia
leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į
investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei
bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad
valstybės turto investavimo kriterijai, sąlygos, subjektai,
turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto
investavimo, turi būti nustatyti tik įstatymu, nereiškia, kad
Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją
valstybės turto santykių negali reguliuoti ir poįstatyminiais
teisės aktais (pavyzdžiui, nustatyti valstybės turto investavimo
tvarką, procedūras), kurie yra grindžiami įstatymu ir
nekonkuruoja su juo. Įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius
valstybės turto investavimo būdus. Konstitucija nedraudžia
nustatyti ir tokio valstybės turto investavimo būdo, kai
valstybės turtas yra investuojamas kartu su kitais asmenimis
(asmeniu), inter alia su privačiu asmeniu. Valstybė pasirinkdama
valstybės turto investavimo būdus turi atsižvelgti į tai, ar
pasirinkus tam tikrą būdą bus patenkinti svarbūs konstituciškai
pagrįsti visuomenės poreikiai ir interesai. Valstybės turto
investavimas konstituciškai būtų nepateisinamas, jei juo būtų
akivaizdžiai daroma žala visuomenei arba būtų pažeidžiamos kitų
asmenų teisės. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės turto
investavimo santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą,
kad nebūtų pažeistas iš Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies
kylantis imperatyvas užtikrinti sąžiningą konkurenciją arba
sudarytos prielaidos piktnaudžiauti investuojant valstybės turtą
ir valdant valstybės investuotą turtą.
4. Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą,
privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo
reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje
įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu; antraip ūkinės
veiklos teisinis reguliavimas būtų nelaikytinas tarnaujančiu
bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13
d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs. Šia nuostata yra įtvirtinta
formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis asmenų lygybės
įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir
pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo
1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo
23 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad šio
principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos
taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti
nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų
kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu
(Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4
d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m.
gruodžio 24 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų
lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė
asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais
tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp
tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad
toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas
(Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio
30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m.
gruodžio 24 d. nutarimai).
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas,
konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygiateisiškumo
principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti
nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų
(ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms,
atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (ūkio subjektų) yra tokio
pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro
objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas,
kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms
asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai
reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų
nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių
ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio
Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m.
gegužės 31 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas
reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines
aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų,
kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės
padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d.,
1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24
d. nutarimai). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29
straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias
reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d.,
2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas inter alia
nebūtų pažeidžiamas, jei nevienodu (diferencijuotu) teisiniu
reguliavimu, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai arba tam
tikros sąlygos, susijusios su reguliuojamų santykių ypatumais,
būtų siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Asmenų
lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta
kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra
nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai (Konstitucinio Teismo
1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio
30 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
5. Pažymėtina, kad konstitucinės vertybės, kuriomis
grindžiamas šalies ūkis, yra glaudžiai susijusios su kitomis
konstitucinėmis vertybėmis (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės
13 d. nutarimas), inter alia konstituciniu teisinės valstybės
principu (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas).
Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą
yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius
reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams,
inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi
būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir
principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems
atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis
reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais
reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais
skirtumais; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas
teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas,
neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi
būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna,
teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai
reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; nustatant
teisinius apribojimus privalu paisyti protingumo reikalavimo,
taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės
priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos
siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp
tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti
asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti;
teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti
prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą
užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės
institucijoms ar pareigūnams, ir kt.
Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo
elementų - principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas,
prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Konstitucinis
Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi
vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir
kitais teisės aktais, jis negali taikyti įstatymo, kuris
prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja
įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija,
nuostatos, kuriomis yra įsiterpiama į ginčijamo įstatymo
reguliuojamus visuomeninius santykius, privalo tai konstatuoti
(Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2002 m. sausio 14
d., 2002 m. birželio 19 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).
Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad
Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti
pašalintas iš teisės sistemos (Konstitucinio Teismo 2001 m.
lapkričio 29 d. nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina, kad konstitucinis teisinės
valstybės principas yra susijęs su konstituciniu valdžių
padalijimo principu, inter alia įtvirtintu Konstitucijos 5
straipsnio 2 dalyje. Pagal Konstituciją Lietuvoje valstybės
valdžia yra organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių
padalijimo principu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą
yra konstatavęs, jog konstitucinis valdžių padalijimo principas
reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios
turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų
turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra
nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad institucijos
kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos
bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis,
nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos
įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais, kad
Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios
institucijos įgaliojimus viena valstybės valdžios institucija
negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar
atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar
apriboti įstatymu. Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar
kuriai nors kitai institucijai realizuoti jo konstitucinę
kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d.
nutarimas).
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį valdžios galias
riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra
konstatavęs, jog Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata,
kad valdžios galias riboja Konstitucija, yra pažeidžiama, jeigu
nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad konstituciškai
nepagrįstai išplečiamos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje
nurodytos valstybės valdžios institucijos arba kurios nors kitos
valdžios institucijos galios (Konstitucinio Teismo 2002 m.
gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d.,
2005 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
Vidinė teisės sistemos darna, kurią suponuoja konstitucinis
teisinės valstybės principas, yra inter alia susijusi su teisės
spragomis, t. y. teisinio reguliavimo trūkumu, inter alia
legislatyvine omisija. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog
teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet
reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis
reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra
nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose
nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius
santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos
atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos
kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo
imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį,
turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo
dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės
aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m.
rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimai).
Be to, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas,
"legislatyvinę omisiją, kaip atitinkamą teisės aktą išleidusio
subjekto teisėkūros veiksmo padarinį, būtina skirti nuo teisės
spragų, atsiradusių dėl to, kad reikalingų teisėkūros veiksmų
apskritai nebuvo imtasi - nei tas, nei koks nors kitas teisėkūros
subjektas apskritai neišleido tam tikriems visuomeniniams
santykiams reguliuoti skirto teisės akto ir dėl to tie
visuomeniniai santykiai liko teisiškai nesureguliuoti. Tam
tikromis aplinkybėmis, būtent tada, kai Konstitucija reikalauja,
kad tie visuomeniniai santykiai būtų teisiškai sureguliuoti (o
kai kada ir eksplicitiškai nurodo, kad jie turi būti sureguliuoti
ne bet kokiu teisės aktu, o konstituciniu įstatymu arba
įstatymu), toks teisėkūros veiksmų nebuvimas iš tikrųjų gali
sudaryti prielaidas susidaryti antikonstitucinei situacijai -
tokiai visuomeninių santykių būklei, kai šie santykiai klostosi
ne teisės pagrindu, nors, kaip minėta, Konstitucija reikalauja,
kad jie būtų teisiškai reguliuojami. Tačiau toks teisinis
reguliavimas, tiksliau, jo nebuvimas, nėra legislatyvinė omisija"
(Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
Šiame kontekste paminėtinos tokios Konstitucinio Teismo
anksčiau priimtuose aktuose suformuluotos legislatyvinės omisijos
doktrinos nuostatos:
- tam tikro eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymas
tiriamajame teisės akte (jo dalyje) gali būti siejamas inter alia
su teisinėmis situacijomis, kai eksplicitinio teisinio
reguliavimo nenustatymas tame teisės akte (jo dalyje), jeigu
atitinkamas teisinis reguliavimas nėra eksplicitiškai arba
implicitiškai nustatytas ir kituose teisės aktuose (kitose to
paties teisės akto dalyse), reiškia, kad tame teisės akte (jo
dalyje) esama teisės spragos, kuri savo ruožtu gali būti
traktuojama inter alia kaip legislatyvinė omisija, t. y. tokia
teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija (arba kuris nors kitas
aukštesnės galios teisės aktas);
- legislatyvinės omisijos samprata apima keletą aspektų:
1) eksplicitinių teisės nuostatų, reguliuojančių tam tikrus
visuomeninius santykius, nebuvimas tiriamajame žemesnės galios
teisės akte (jo dalyje), jeigu atitinkamas teisinis reguliavimas
nėra eksplicitiškai arba implicitiškai nustatytas ir kituose
teisės aktuose (kitose to paties teisės akto dalyse) ir jeigu to
eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymo tiriamajame teisės
akte (jo dalyje) negalima traktuoti kaip aptartojo implicitinio
teisinio reguliavimo, papildančio ir pratęsiančio eksplicitiškai
nustatytą teisinį reguliavimą, yra traktuotinas kaip tokia teisės
spraga, kurią draudžia Konstitucija (arba kuris nors kitas
aukštesnės galios teisės aktas), - legislatyvinė omisija;
2) legislatyvinė omisija reiškia, kad tiriamajame teisės
akte (jo dalyje) nenustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas,
paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo,
vidinio neprieštaravimo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų
visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame
teisės akte (būtent toje jo dalyje);
3) atitinkamas teisinis reguliavimas privalo būti nustatytas
būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to
reikalauja Konstitucija (arba kuris nors kitas aukštesnės galios
teisės aktas, kurio atžvilgiu vertinama tiriamojo žemesnės galios
teisės akto (jo dalis) atitiktis);
- legislatyvinės omisijos par excellence "aptikimas"
žemesnės galios teisės akte (jo dalyje), jeigu tai būtina dėl
nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos logikos, yra
pakankamas pagrindas tą teisės aktą (jo dalį) pripažinti
prieštaraujančiu (atitinkama apimtimi, t. y. ta apimtimi, kuria
tame teisės akte (jo dalyje) nėra įtvirtintas aukštesnės galios
teisės aktų, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijos,
reikalaujamas teisinis reguliavimas) Konstitucijai (kitam
aukštesnės galios teisės aktui).
III
Dėl Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatos "Nacionalinis
investuotojas - Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir
veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, kurio veiklos
tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems
savo akcininkams" tuo aspektu, kad vienintelis nacionalinio
investuotojo tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau
ir visiems savo akcininkams ir neįteisintas vartotojų teisių
gynimas, atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai.
1. Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnyje "Nacionalinis
investuotojas" (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nustatyta:
"1. Nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams, taip pat dalyvauti
įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytą Lietuvos
strateginį tikslą. Nacionalinio investuotojo teisinė forma yra
akcinė bendrovė; nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos
Respublikoje. Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros
energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti
pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
dalį - elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus.
Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas
privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos
atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat
Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros
energetikos sistemomis.
2. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti
akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio
investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo
visuotiniame akcininkų susirinkime. Kitą nacionalinio
investuotojo įstatinio kapitalo dalį gali sudaryti privatus
nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos
kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, taip
pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų
nustatytomis sąlygomis bei tvarka.
3. Nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis
yra nacionalinio investuotojo įmonių grupė. Pagrindinė
nacionalinio investuotojo veikla turi būti nacionalinio
investuotojo įmonių grupės patronuojančios bendrovės veikla.
Nacionalinis investuotojas gali verstis ir kita veikla, kuri
neprieštarauja nacionalinio investuotojo veiklos tikslui.
4. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonės vykdo
teisės aktų nustatyta tvarka atskirtas elektros energijos
gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir
kitokią veiklą. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonė
gali verstis ir kita veikla, kuri neprieštarauja tokios įmonės
veiklos tikslui.
5. Nacionalinio investuotojo organai yra visuotinis
akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir bendrovės
vadovas.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos priimami sprendimai dėl balsavimo nacionalinio
investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime turi sudaryti
reikiamas prielaidas viešai prekiauti nacionalinio investuotojo
akcijomis reguliuojamoje rinkoje, kaip ją apibrėžia Finansinių
priemonių rinkų įstatymas. Ši nuostata neįpareigoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimti
sprendimą dėl nacionalinio investuotojo akcijų pardavimo ar
kitokio perleidimo.
7. Su nacionalinio investuotojo valdybos nariais sudaromos
sutartys, kuriose turi būti numatytos valdybos narių teisės,
pareigos bei atsakomybė. Sutarties su kiekvienu valdybos nariu
sąlygas nustato ir įgaliotą asmenį nacionalinio investuotojo
vardu pasirašyti sutartis paskiria stebėtojų taryba.
8. Nacionalinis investuotojas ir nacionalinio investuotojo
organai turi veikti taip, kad nacionaliniam investuotojui visada
nuosavybės teise priklausytų ne mažiau kaip 2/3 akcinės bendrovės
"Lietuvos energija", akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime. Jeigu akcinės bendrovės "Lietuvos energija", akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės "VST"
vykdomos veiklos rūšys reorganizuojant, pertvarkant ar kitokiu
būdu būtų atskirtos, perduotos ar perleistos, bendrovei
tiesiogiai ar netiesiogiai turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovėse,
kurioms nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos elektros
energijos perdavimo tinklas, elektros energijos skirstomieji
tinklai, taip pat bendrovėse, kurios vykdo elektros energijos
perdavimo, elektros energijos rinkos operatoriaus, elektros
energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo
veiklas.
9. Šis įstatymas nesuteikia nacionalinio investuotojo
bendrovei išskirtinių teisių kitų asmenų atžvilgiu įgyvendinti
šiame straipsnyje nurodytų Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos
Karalystės elektros energetikos sistemomis statybos projektus."
2. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nuostatos "Nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams" atitiktį Konstitucijos
46 straipsnio 5 daliai tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo,
vienintelis nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams ir
neįteisintas vartotojų teisių gynimas.
3. Ginčijama Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata nacionalinio
investuotojo tikslo aspektu aiškintina šio įstatymo visos 10
straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija), 8
straipsnio 3 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) ir kitų šio
įstatymo nuostatų kontekste, kaip antai:
- Lietuvos Respublikos Seimas priima Atominės elektrinės
įstatymą inter alia: įgyvendindamas Nacionalinę energetikos
strategiją ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos
politikos strategiją; siekdamas užtikrinti energijos tiekimą iš
skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų
neišmetančių energijos šaltinių ir skatinti ekonomikos augimą
ateityje; siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius
interesus ir nacionalinį saugumą; pabrėždamas europinės ir
transatlantinės integracijos principų įgyvendinimo svarbą
plėtojant Lietuvos energetikos sektorius ir užtikrinant šalies
energetinį saugumą; įvertindamas privačių juridinių asmenų
iniciatyvą, kurios pagrindu gali būti rengiamas, vystomas ir
įgyvendinamas regioninės atominės elektrinės projektas Lietuvoje;
siekdamas pakeisti prarandamus elektros energijos generuojančių
šaltinių galingumus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir
sudaryti teisines prielaidas pastatyti Lietuvoje naują atominę
elektrinę (Atominės elektrinės įstatymo (2007 m. birželio 28 d.
redakcija) preambulė);
- "Šio įstatymo paskirtis ir tikslas yra nustatyti naujos
atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatas, sudaryti
teisines, finansines ir organizacines prielaidas naujos atominės
elektrinės projektui įgyvendinti" (1 straipsnis (2007 m. birželio
28 d. redakcija);
- "Nacionalinis investuotojas - privatus juridinis asmuo,
nurodytas šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje" (3 straipsnio
(2007 m. birželio 28 d. redakcija) 3 dalis); "Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir nacionalinis investuotojas, per savo
dukterines įmones valdantis pagrindinę Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos dalį, įgyvendina Lietuvos
strateginį tikslą - kompleksiškai integruoja Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių
elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas"
(8 straipsnio 3 dalis (2008 m. vasario 1 d. redakcija);
- įgyvendindamos 8 straipsnio 3 dalyje numatytą strateginį
tikslą "Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos
<...> užtikrina, kad: 1) nacionalinis investuotojas, siekdamas
savo veiklos tikslo (socialiai atsakingai siekti naudos sau ir
visiems savo akcininkams), efektyviai įgyvendintų pagrindinį
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį -
neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti
Lietuvos vartotojus elektros energija; 2) nacionalinio
investuotojo ir jo dukterinių įmonių veikla būtų organizuojama
taip, kad ji atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos
teisės aktų reikalavimus bei geriausią Europos Sąjungos valstybių
elektros energetikos bendrovių verslo praktiką; <...>" (8
straipsnio 4 dalis (2008 m. vasario 1 d. redakcija);
- "Investuotojai - nacionalinis investuotojas ir
strateginiai partneriai" (3 straipsnio (2007 m. birželio 28 d.
redakcija) 2 dalis); "Projekto įgyvendinimo bendrovė - privatus
juridinis asmuo, įsteigtas projektui įgyvendinti" (3 straipsnio
(2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalis);
- "Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama
nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti
strateginiams partneriams" (6 straipsnio (2007 m. birželio 28 d.
redakcija) 1 dalis); "Investuotojai projekto įgyvendinime
dalyvauja vienodomis sąlygomis: jų indėlis, teisės ir pareigos
įgyvendinant projektą turi būti proporcingos būsimam investuotojo
dalyvavimui projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale.
Investuotojų dalys projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale
nustatomos tarpusavio susitarimais, atsižvelgiant į šio įstatymo
reikalavimus" (6 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 3
dalis);
- "Kiekvienas investuotojas finansuoja ar užtikrina
finansavimą tos projekto sąnaudų dalies, įskaitant sąnaudas
projekto įgyvendinimui, projekto įgyvendinimo bendrovės veiklai,
atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimui, radioaktyvių
atliekų tvarkymui, kuri yra proporcinga jo daliai projekto
įgyvendinimo bendrovės kapitale" (6 straipsnio (2007 m. birželio
28 d. redakcija) 4 dalis);
- "Nacionalinio investuotojo teisės ir pareigos projekto
įgyvendinimo bendrovės valdyme nustatomos atsižvelgiant į
esminius valstybės interesus" (6 straipsnio (2007 m. birželio
28 d. redakcija) 5 dalis).
4. Apibendrinant minėtą Atominės elektrinės įstatymo teisinį
reguliavimą nacionalinio investuotojo steigimo ir jo veiklos
tikslo aspektu konstatuotina, kad nors pareiškėjas savo prašyme
nurodo, jog vienintelis nacionalinio investuotojo veiklos tikslas
yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams, šis nacionalinio investuotojo tikslas nėra
vienintelis. Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir šiame
įstatyme įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros
energetikos srityje suponuoja ir atitinkamus nacionalinio
investuotojo steigimo tikslus, kurie savo ruožtu lemia
nacionalinio investuotojo veiklos tikslus inter alia finansuoti
naujos atominės elektrinės projektą (jo dalį) ar užtikrinti tokį
finansavimą, taip pat dalyvauti įgyvendinant naujos atominės
elektrinės statybos projektą Lietuvoje, statant Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos
Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis, kompleksiškai integruoti Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių
elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas,
efektyviai įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos uždavinį - neribotą laiką nepriklausomai,
saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros
energija. Taigi nacionalinio investuotojo veiklos tikslai
aiškintini jų nepriešpriešinant Atominės elektrinės įstatymo
tikslui ir šiame įstatyme įtvirtintam Lietuvos strateginiam
tikslui bei nacionalinio investuotojo steigimo tikslui.
Pažymėtina, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 4
dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės "socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" turinys
nei šiuose, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra atskleistas.
Toks formulavimas laikytinas nekorektišku, nes stinga teisinio
aiškumo.
5. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nekelia klausimo, ar
naudos siekimas, kaip esą vienintelis nacionalinio investuotojo
tikslas, savaime prieštarauja Konstitucijai. Šis tikslas, pasak
pareiškėjo, prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek Atominės
elektrinės įstatyme neįteisintas vartotojų teisių gynimas. Taigi
reikia išsiaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatyme yra
reguliuojami vartotojų teisių, interesų apsaugos santykiai.
6. Minėta, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 4
dalyje (2008 m. vasario 1 d. redakcija) inter alia nustatyta:
"Įgyvendindamos šio straipsnio 3 dalyje numatytą strateginį
tikslą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės
institucijos, priimdamos nutarimus ir sprendimus bei sudarydamos
susitarimus, taip pat valstybės akcijų valdytojai, priimdami
sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei
nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo ar jo
teisių perėmėjo bendrovėje, taip pat šių bendrovių įsteigtose
dukterinėse bendrovėse akcininkų teises, užtikrina, kad: <...>
nacionalinis investuotojas, siekdamas savo veiklos tikslo
(socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams), efektyviai įgyvendintų pagrindinį Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį - neribotą
laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos
vartotojus elektros energija; <...>." Daugiau nuostatų,
reguliuojančių vartotojų teisių, interesų apsaugą, Atominės
elektrinės įstatyme nėra. Taigi vartotojų teisių, interesų
apsaugos ir gynimo santykiai iš esmės nėra šio įstatymo
reguliavimo dalykas.
7. Vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykius
inter alia elektros energetikos srityje reguliuoja Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymas. Be to, vartotojų teisių, interesų apsaugos
santykius elektros energetikos srityje reguliuoja ir Europos
Sąjungos teisės aktai, kaip antai 2003 m. birželio 26 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos
vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/
EB.
7.1. Bendrąsias vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos
sritis, vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų
teisių apsaugos institucijų kompetenciją, vartotojų švietimą,
vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų
teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų,
reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus (1
straipsnio 1 dalis) apibrėžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymas
(2007 m. sausio 12 d. redakcija). Šio įstatymo 1 straipsnio 3
dalyje, kurioje nustatyta, kokių paslaugų ir prekių atžvilgiu
minėtas įstatymas netaikomas, nėra nurodyta, kad šis įstatymas
netaikomas elektros energijos atžvilgiu. Vartotojų teisių
apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. redakcija) 2 straipsnyje
nustatyta, kad prekė - kiekvienas daiktas, siūlomas parduoti arba
parduodamas vartotojui; šilumos ir elektros energija, vanduo,
gamtinės dujos taip pat laikomos prekėmis (11 dalis); vartotojas
- fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir
naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio
poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (15
dalis).
Taigi Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (2007 m. sausio 12
d. redakcija) skirtas reguliuoti vartotojų teisių apsaugos
santykiams įvairiose srityse ir neįtvirtina specialių apsaugos
priemonių, kurios būtų skirtos išimtinai elektros energijos
vartotojų teisių, interesų apsaugai.
7.2. Vartotojų teisių apsauga reguliuojama ir Civiliniame
kodekse (2000 m. liepos 18 d. redakcija). Civilinio kodekso
šeštosios knygos, reglamentuojančios prievolinius teisinius
santykius, IV dalies "Atskiros sutarčių rūšys" XXIII skyriuje
"Pirkimas-pardavimas" yra atskiras septintasis skirsnis
"Energijos pirkimo-pardavimo sutartys", kurį sudaro 6.383-6.391
straipsniai. Civilinio kodekso 6.391 straipsnyje nustatyta, kad
"šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos
energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų
rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato
ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės
esmę".
Civilinio kodekso 6.383 straipsnyje "Energijos pirkimo-
pardavimo sutarties samprata" yra apibrėžta, kokia sutartis
laikoma energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo
sutartimi (1 dalis), nustatyta, kad energijos pirkimo-pardavimo
sutartis yra viešoji sutartis (3 dalis).
Civilinio kodekso 6.161 straipsnyje inter alia nustatyta:
"1. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro
juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar
parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto,
ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt.
organizacijos).
2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis
juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet
kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta
tvarka patvirtintas išimtis.
<...>
4. Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos
bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios
kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus,
kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės
sąlygos. <...>"
Be to, pagal minėto Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 4
dalį, kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra ir vartojimo
sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka
asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas),
energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas
šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai,
nustatantys vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus.
Pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnį "Vartojimo sutarčių
sąlygų ypatumai" vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti
pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams
prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas (1 dalis);
vartotojas, kurio interesai pažeidžiami dėl nesąžiningų sąlygų
taikymo, turi teisę dėl šio pažeidimo kreiptis ir į vartotojų
teises ginančias institucijas (8 dalis (2000 m. liepos 18 d.
redakcija su 2008 m. gruodžio 16 d. pakeitimu); vartotojų teises
ginančios institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti
nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas (9 dalis 2000 m. liepos
18 d. redakcija su 2008 m. gruodžio 16 d. pakeitimu).
Civiliniame kodekse inter alia nustatyta, kad energijos
kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka (6.385
straipsnio 4 dalis); energijos kokybė turi atitikti sutarties bei
kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių
norminių dokumentų nustatytus reikalavimus (6.386 straipsnio 1
dalis).
Apibendrinant Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies
XXIII skyriaus septintajame skirsnyje "Energijos pirkimo-
pardavimo sutartys" įtvirtintą teisinį reguliavimą konstatuotina,
kad energijos pirkimo-pardavimo sutarties, kaip vartojimo
sutarties, sąlygos turi būti sąžiningos, jos negali diskriminuoti
jokių vartotojų; minėtai sutarčiai, kaip viešajai sutarčiai,
būdinga tai, kad ji turi būti sudaroma su kiekvienu asmeniu,
kuris kreipiasi į elektros energiją kaip prekę parduodantį ir su
elektros energijos tiekimu susijusias paslaugas teikiantį
juridinį asmenį; elektros energijos kaina nustatoma įstatymų
nustatyta tvarka; energijos kokybė turi atitikti teisės aktų
nustatytus reikalavimus.
7.3. Aiškinant Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos
1 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą vartotojų teisių ir
interesų apsaugos aspektu paminėtinos inter alia šios minėto
įstatymo nuostatos:
- pagrindiniai šio įstatymo tikslai inter alia yra: "2)
sukurti teisines sąlygas konkurencija pagrįstai elektros
energijos rinkai funkcionuoti, sąžiningos konkurencijos tarp
gamintojų ir tiekėjų principams įtvirtinti; 3) užtikrinti ir
skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir
vartojimo efektyvumą; 4) užtikrinti saugų ir patikimą elektros
energetikos sistemos funkcionavimą, energijos gamybą, perdavimą
ir skirstymą; 5) užtikrinti viešuosius interesus atitinkančias
paslaugas ir nustatyti objektyviai pagrįstus, aiškius ir
skaidrius reikalavimus bei įpareigojimus elektros energetikos
sektoriuje <...>" (3 straipsnis "Pagrindiniai šio įstatymo
tikslai");
- "Vartotojas - asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie
perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris
perka elektros energiją vartojimo tikslams" (2 straipsnio 35
dalis); "Buitinis vartotojas - fizinis asmuo, perkantis elektros
energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams,
nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti" (2 straipsnio 3
dalis); "Laisvasis vartotojas - vartotojas, šio įstatymo
nustatyta tvarka turintis teisę laisvai pasirinkti tiekėją" (2
straipsnio 13 dalis);
- "Elektros energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta
tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas
bei jį įgyvendinantys teisės aktai, jei įstatymai nenustato
kitaip: 1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 2) Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija" (4 straipsnis);
- "Vyriausybė ar jos įgaliota institucija elektros energetikos
sektoriuje: <...> 3) nustato viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų sąrašą; 4) nustato elektros energijos tiekimo patikimumo
ir paslaugų kokybės reikalavimus; 5) nustato vartotojų įrenginių
prijungimo prie tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo
trukmę <...>" (5 straipsnis);
- "<...> Perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų
ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Komisijai
nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo,
skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros
energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.
<...> Vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius
tvirtina Komisija, vadovaudamasi vartotojų nediskriminavimo ir
tinklų plėtros bei elektros energijos vartojimo efektyvumo
principais" (42 straipsnio 2, 3 dalys);
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija "turi
užtikrinti, kad elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi
konkurencija, kad vartotojai ir tiekėjai nebūtų diskriminuojami
ir visi vartotojai gautų nustatytos kokybės paslaugas. Komisija
privalo kontroliuoti: <...> 6) skaidrumo ir konkurencijos
laipsnį, tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės stebėseną
(monitoringą)" (6 straipsnio 2 dalis);
- "Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už
energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, nacionalinės
balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą
Lietuvos Respublikos teritorijoje, jungiamųjų linijų su kitų
šalių energetikos sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą
bei plėtrą, mažinant perdavimo tinklų apribojimus ir
atsižvelgiant į perdavimo tinklų naudotojų poreikius" (15
straipsnio 1 dalis);
- "Perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad
elektros energijos gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir
vartotojų įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų sąlygos
atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nebūtų
diskriminuojančios. <...>" (15 straipsnio 2 dalis);
- "Perdavimo sistemos operatorius privalo: <...> garantuoti
perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą,
užtikrinti visas tam būtinas papildomas paslaugas <...>" (17
straipsnio 13 punktas);
- "Skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam
priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų
įrenginių prijungimo taško iki vartotojų ar gamintojų įrenginių
prijungimo taško bei už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą,
priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų
naudotojų poreikius, taip pat už skirstomaisiais tinklais
persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir jos diegimą" (19
straipsnis 1 dalis);
- "Skirstomųjų tinklų operatorius privalo: <...> techniškai
eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti skirstomuosius
tinklus bei jungiamąsias linijas su kitais tinklais,
užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą,
efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos
reikalavimų <...>" (21 straipsnio 3 punktas);
- "Vyriausybės įgaliota institucija kontroliuoja, kaip
laikomasi elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų
kokybės reikalavimų" (48 straipsnio 4 dalis).
Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d.
redakcija) septintajame skirsnyje "Elektros energijos tiekimas"
yra atskiras straipsnis, skirtas vartotojų apsaugai; šio įstatymo
31 straipsnyje "Vartotojų apsauga" nustatyta:
"1. Elektros energetikos sektoriaus įmonės informuoja
vartotojus apie efektyvų elektros energijos vartojimą, įmonės
teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų ir
elektros energijos kainas bei tarifus, vartotojų įrenginių
prijungimo prie tinklų įkainius ir sąlygas bei numatomus sutarčių
sąlygų pakeitimus. Elektros energetikos sektoriaus įmonės ne
vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ar tarifų padidinimo
raštu ar kitais būdais praneša buitiniams vartotojams apie kainų
padidėjimą.
2. Buitiniai vartotojai turi teisę:
1) laisvai ir neatlygintinai pasirinkti tiekėją;
2) gauti iš tiekėjų informaciją apie tiekėjo pavadinimą,
buveinės adresą, įmonės kodą ir teisinę formą, teikiamas
paslaugas ir jų teikimo sąlygas, paslaugų bei elektros energijos
kainas ir tarifus, pranešimų apie kainas pateikimo būdus,
sutarčių terminus, jų sudarymo ir nutraukimo sąlygas, ginčų
nagrinėjimo tvarką;
3) vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartis, jei
keičiamos sutarčių sąlygos ir jos buitiniams vartotojams
nepriimtinos;
4) gauti iš elektros energetikos sektoriaus įmonių
pasiūlymus dėl atsiskaitymo būdų ir pasirinkti atsiskaitymo
būdą."
Apibendrinant Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos
1 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad
jame yra reguliuojami įvairūs vartotojų teisių, interesų apsaugos
santykiai, nurodytos institucijos, dalyvaujančios valdant
elektros energetikos sektorių, nustatyta jų kompetencija, inter
alia elektros energijos vartotojų teisių, interesų apsaugos
srityse (inter alia elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo ir tiekimo saugumo bei patikimumo, paslaugų kokybės,
kainų už tiekiamą elektros energiją nustatymo srityse).
Pažymėtina, kad tuo metu, kai elektros energetikos sistemoje
buvo valstybinė monopolinė padėtis (iki energetikos ūkio
restruktūrizavimo), Elektros energetikos įstatyme buvo nustatytos
atitinkamos vartotojų teisių ir interesų apsaugos priemonės,
kurios iš esmės nepakito pertvarkius elektros energetikos
sistemą, inter alia numačius nacionalinį investuotoją ir jį
įsteigus.
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad, Atominės elektrinės
įstatyme įtvirtinus pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą,
vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykių
reguliavimas, nustatytas Vartotojų teisių apsaugos įstatyme,
Civiliniame kodekse, Elektros energetikos įstatyme, nebuvo
pakeistas.
Paminėtina, kad nurodytuose įstatymuose įtvirtintos normos,
reguliuojančios vartotojų teisių, interesų apsaugą ir gynimą,
nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.
9. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
paminėtinos tokios Konstitucinio Teismo anksčiau priimtuose
aktuose suformuluotos doktrinos nuostatos:
- Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata
"valstybė gina vartotojo interesus" suponuoja tai, kad teisės
normomis turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo
priemonės;
- konstitucinė valstybės pareiga ginti vartotojų interesus
turi būti įgyvendinta pirmiausia įstatymų leidėjui nustatant
bendrąsias ir, atsižvelgiant į konkrečią reguliuojamos ūkinės
veikos specifiką, specialiąsias vartotojų teisės apsaugos ir
gynimo priemones, atitinkamai taikytinas bendrai visoms ūkinės
veiklos sritims ir specialiai atskiroms ūkinės veiklos sritims,
inter alia elektros energetikos sričiai;
-
atskiros ūkinės veiklos sritys pasižymi joms būdinga
santykių specifika, kuri inter alia gali suponuoti vartotojų
teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykių reguliavimo ypatumus
tam tikrose ūkinės veiklos srityse; būtent ūkinės veiklos
turinys, jos specifika, ypatumai tam tikrose ūkio srityse gali
lemti specialaus vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo
teisinių santykių reguliavimo būtinumą, poreikį tam tikroje
ūkinės veiklos srityje; vartotojų teisių, interesų apsaugos ir
gynimo priemonės tam tikrose ūkinės veiklos srityse gali skirtis
atsižvelgiant į konkrečią ūkinės veiklos santykių specifiką;
- ūkinės veiklos specifika, įvairumas, dinamiškumas
suponuoja tai, kad konkrečių santykių tam tikroje srityje
reguliavimas nebūtinai turi būti visą laiką vienodas, t. y. jis
gali kisti; tai inter alia taikytina ir vartotojų teisių,
interesų apsaugos ir gynimo santykių reguliavimui, kuris gali
kisti, o tam tikrais atvejais turi būti keičiamas;
- pažymėtina, kad jeigu tam tikrų ūkio santykių srityje gamyba
ar rinka yra sukoncentruotos, valstybės valdžios institucijoms
tenka pareiga nustatyti papildomą teisinį reguliavimą, kuris
užtikrintų vartotojų interesų apsaugą;
-
veiksmingos vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo
užtikrinimas suponuoja inter alia tai, kad įstatymų leidėjas turi
pareigą nustatyti vartotojų teisių, interesų apsaugos institucinę
sistemą, t. y. įstatymu turi būti nustatytos valstybės
institucijos, aiškiai apibrėžta jų kompetencija, sudarytos
teisinės prielaidos tokioms valstybės institucijoms užtikrinti
realią vartotojų teisių, interesų apsaugą ir gynimą atitinkamoje
ūkinės veiklos srityje;
- veiksmingos vartotojų teisių, interesų apsaugos užtikrinimas
suponuoja ir tai, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį
teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam
vartotojui gauti elektros energiją nediskriminacinėmis sąlygomis,
kad visiems vartotojams elektros energija būtų tiekiama saugiai
ir patikimai;
- kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų
interesus, tai inter alia taikytina ir elektros energijos
vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo srityje; įstatymų
leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti elektros energijos kainų
ribų nustatymo kriterijus; šie kriterijai ir jų nustatymo
metodika, tvarka turi būti aiški, skaidri, pagrįsta, kad nebūtų
sudaryta prielaidų asmenims piktnaudžiauti nustatant elektros
energijos kainas ir taip pažeisti elektros energijos vartotojų
teises, interesus.
10. Minėta, kad pareiškėjas ginčija Atominės elektrinės
įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą tiek, kiek jame
neįteisintas vartotojų teisių gynimas. Atsižvelgiant į pareiškėjo
prašymo ištirti ginčijamos Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatos
atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai formuluotę, prašymo
motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčija ne tai, kas yra
numatyta Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje
(2008 m. vasario 1 d. redakcija), o tai, kas šio įstatymo 10
straipsnio 1 dalyje nėra, nors, pareiškėjo manymu, privalėjo būti
nustatyta. Taigi pareiškėjas ginčija legislatyvinę omisiją.
11. Šiame kontekste paminėtinos tokios Konstitucinio Teismo
anksčiau priimtuose aktuose suformuluotos legislatyvinės omisijos
doktrinos nuostatos:
- tam tikro eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymas
tiriamajame teisės akte (jo dalyje) gali būti siejamas inter alia
su teisinėmis situacijomis, kai eksplicitinio teisinio
reguliavimo nenustatymas tame teisės akte (jo dalyje), jeigu
atitinkamas teisinis reguliavimas nėra eksplicitiškai arba
implicitiškai nustatytas ir kituose teisės aktuose (kitose to
paties teisės akto dalyse), reiškia, kad tame teisės akte (jo
dalyje) esama teisės spragos, kuri savo ruožtu gali būti
traktuojama inter alia kaip legislatyvinė omisija, t. y. tokia
teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija (arba kuris nors kitas
aukštesnės galios teisės aktas);
- legislatyvinės omisijos samprata apima keletą aspektų:
1) eksplicitinių teisės nuostatų, reguliuojančių tam tikrus
visuomeninius santykius, nebuvimas tiriamajame žemesnės galios
teisės akte (jo dalyje), jeigu atitinkamas teisinis reguliavimas
nėra eksplicitiškai arba implicitiškai nustatytas ir kituose
teisės aktuose (kitose to paties teisės akto dalyse) ir jeigu to
eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymo tiriamajame teisės
akte (jo dalyje) negalima traktuoti kaip aptartojo implicitinio
teisinio reguliavimo, papildančio ir pratęsiančio eksplicitiškai
nustatytą teisinį reguliavimą, yra traktuotinas kaip tokia teisės
spraga, kurią draudžia Konstitucija (arba kuris nors kitas
aukštesnės galios teisės aktas), - legislatyvinė omisija;
2) legislatyvinė omisija reiškia, kad tiriamajame teisės
akte (jo dalyje) nenustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas,
paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo,
vidinio neprieštaravimo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų
visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame
teisės akte (būtent toje jo dalyje);
3) atitinkamas teisinis reguliavimas privalo būti nustatytas
būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to
reikalauja Konstitucija (arba kuris nors kitas aukštesnės galios
teisės aktas, kurio atžvilgiu vertinama tiriamojo žemesnės galios
teisės akto (jo dalis) atitiktis);
- legislatyvinės omisijos par excellence "aptikimas"
žemesnės galios teisės akte (jo dalyje), jeigu tai būtina dėl
nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos logikos, yra
pakankamas pagrindas tą teisės aktą (jo dalį) pripažinti
prieštaraujančiu (atitinkama apimtimi, t. y. ta apimtimi, kuria
tame teisės akte (jo dalyje) nėra įtvirtintas aukštesnės galios
teisės aktų, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijos,
reikalaujamas teisinis reguliavimas) Konstitucijai (kitam
aukštesnės galios teisės aktui).
12. Sprendžiant, ar šioje konstitucinės justicijos byloje
ginčijama Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata neprieštarauja
Konstitucijai, paminėtina, kad, kaip konstatuota:
- vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo teisinis
reguliavimas elektros energetikos srityje yra nustatytas
įvairiuose įstatymuose: Vartotojų teisių apsaugos įstatyme,
Civiliniame kodekse, Elektros energetikos įstatyme;
- Atominės elektrinės įstatymas, inter alia ginčijama 10
straipsnio 1 dalis (2008 m. vasario 1 d. redakcija), iš esmės
nepakeitė kitų Lietuvos Respublikos įstatymų normų, kuriose
įtvirtinta elektros energijos vartotojų teisių apsauga, turinio;
- Atominės elektrinės įstatyme vartotojų teisių, interesų
apsaugos ir gynimo santykiai iš esmės nėra reguliuojami, išskyrus
šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 punktą;
- vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykiai iš
esmės nėra Atominės elektrinės įstatymo reguliavimo dalykas.
Pažymėtina, kad, kaip šiame nutarime konstatuota, Atominės
elektrinės įstatymo tikslas ir šiame įstatyme įtvirtintas
Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos srityje
suponuoja ir atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo
tikslus, kurie savo ruožtu lemia nacionalinio investuotojo
veiklos tikslus inter alia finansuoti naujos atominės elektrinės
projektą (jo dalį) ar užtikrinti tokį finansavimą, taip pat
dalyvauti įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, statant Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos
Karalystės elektros energetikos sistemomis, kompleksiškai
integruoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į
Europos Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir
elektros energijos vidaus rinkas, efektyviai įgyvendinti
pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
uždavinį - neribotą laiką nepriklausomai, saugiai, patikimai
aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija. Taigi naudos
siekimas sau ir visiems savo akcininkams nėra vienintelis
nacionalinio investuotojo tikslas.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar
motyvų, pagrindžiančių, jog, Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 1 dalyje (2008 m. vasario 1 d. redakcija) įtvirtinus
nacionalinio investuotojo teisę socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams, santykiai elektros
energetikos sektoriuje pakito taip, kad atsirado būtinybė
nustatyti papildomą vartotojų teisių apsaugą, kad tokia apsauga
turi būti nustatyta būtent Atominės elektrinės įstatyme.
Pareiškėjas taip pat nenurodė vartotojų teisių apsaugos
priemonių, kurios, jo nuomone, turėtų būti įtvirtintos šiame
įstatyme.
13. Taigi nėra teisinių argumentų, kurie leistų teigti, kad
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis investuotojas -
Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" tuo
aspektu, kad, pasak pareiškėjo, nacionalinio investuotojo
vienintelis tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir
visiems savo akcininkams ir neįteisintas vartotojų teisių
gynimas, neatitinka iš Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies
kylančių imperatyvų.
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis investuotojas -
Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" tuo
aspektu, kad nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams ir
neįteisintas vartotojų teisių gynimas, neprieštarauja
Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai.
15. Tai, kad šioje konstitucinės justicijos byloje
konstatuota, jog Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis
investuotojas - Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir
veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, kurio veiklos
tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems
savo akcininkams" tuo aspektu, kad joje nustatytas nacionalinio
investuotojo tikslas siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams ir neįteisintas vartotojų teisių gynimas,
neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai, savaime
nereiškia, kad teisinis reguliavimas elektros energijos vartotojų
teisių, interesų apsaugos ir gynimo srityje negali būti
koreguojamas atsižvelgiant į pokyčius elektros energetikos ūkio
srityje, siekiant užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių,
interesų apsaugą ir gynimą.
IV
Dėl Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatos "Nacionalinis
investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per
savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo
ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis" tuo aspektu,
kad sukuriamas nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo
rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo, eksporto, importo dalį, atitikties Konstitucijos 46
straipsnio 3, 4 dalims.
1. Minėta, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1
dalyje (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nustatyta:
"Nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams, taip pat dalyvauti
įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytą Lietuvos
strateginį tikslą. Nacionalinio investuotojo teisinė forma yra
akcinė bendrovė; nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos
Respublikoje. Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros
energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti
pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
dalį - elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus.
Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas
privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos
atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat
Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros
energetikos sistemomis."
2. Aiškinant minėtą pareiškėjo ginčijamos Atominės
elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) nuostatą pareiškėjo nurodytu aspektu, atsižvelgtina į
kitas Atominės elektrinės įstatymo nuostatas, įtvirtinančias
nacionalinio investuotojo modelį, nacionalinio investuotojo, kaip
patronuojančios įmonės, ir dukterinių įmonių veiklos pagrindus
bei tarpusavio santykius, taip pat nacionalinio investuotojo
santykį su projekto įgyvendinimo bendrove kaip naują atominę
elektrinę eksploatuosiančia organizacija. Šiame kontekste
paminėtinos šios Atominės elektrinės įstatymo (2007 m. birželio
28 d. redakcija su 2008 m. vasario 1 d. pakeitimais ir
papildymais) nuostatos:
- "Nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams, taip pat dalyvauti
įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytą Lietuvos
strateginį tikslą. Nacionalinio investuotojo teisinė forma yra
akcinė bendrovė; nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos
Respublikoje. <...>" (10 straipsnio 1 dalis (2008 m. vasario 1 d.
redakcija);
- "Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti
akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio
investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo
visuotiniame akcininkų susirinkime. Kitą nacionalinio
investuotojo įstatinio kapitalo dalį gali sudaryti privatus
nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos
kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, taip
pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų
nustatytomis sąlygomis bei tvarka" (10 straipsnio 2 dalis (2008
m. vasario 1 d. redakcija);
- "Nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis
yra nacionalinio investuotojo įmonių grupė. Pagrindinė
nacionalinio investuotojo veikla turi būti nacionalinio
investuotojo įmonių grupės patronuojančios bendrovės veikla.
Nacionalinis investuotojas gali verstis ir kita veikla, kuri
neprieštarauja nacionalinio investuotojo veiklos tikslui" (10
straipsnio 3 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija);
- "Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir nacionalinis
investuotojas, per savo dukterines įmones valdantis pagrindinę
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį,
įgyvendina Lietuvos strateginį tikslą - kompleksiškai integruoja
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos
Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros
energijos vidaus rinkas" (8 straipsnio 3 dalis (2008 m. vasario
1 d. redakcija); įgyvendindamos šį strateginį tikslą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos, priimdamos
nutarimus ir sprendimus bei sudarydamos susitarimus, taip pat
valstybės akcijų valdytojai, priimdami sprendimus, sudarydami
susitarimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise
priklausančių nacionalinio investuotojo ar jo teisių perėmėjo
bendrovėje, taip pat šių bendrovių įsteigtose dukterinėse
bendrovėse akcininkų teises, inter alia užtikrina, kad
nacionalinio investuotojo ir jo dukterinių įmonių veikla būtų
organizuojama taip, kad ji atitiktų Lietuvos Respublikos ir
Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei geriausią Europos
Sąjungos valstybių elektros energetikos bendrovių verslo
praktiką" (8 straipsnio 4 dalis (2008 m. vasario 1 d. redakcija);
- "Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonės vykdo
teisės aktų nustatyta tvarka atskirtas elektros energijos
gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir
kitokią veiklą. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonė
gali verstis ir kita veikla, kuri neprieštarauja tokios įmonės
veiklos tikslui" (10 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d.
redakcija);
- "Nacionalinis investuotojas ir nacionalinio investuotojo
organai turi veikti taip, kad nacionaliniam investuotojui visada
nuosavybės teise priklausytų ne mažiau kaip 2/3 akcinės bendrovės
"Lietuvos energija", akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime. Jeigu akcinės bendrovės "Lietuvos energija", akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės "VST"
vykdomos veiklos rūšys reorganizuojant, pertvarkant ar kitokiu
būdu būtų atskirtos, perduotos ar perleistos, bendrovei
tiesiogiai ar netiesiogiai turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovėse,
kurioms nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos elektros
energijos perdavimo tinklas, elektros energijos skirstomieji
tinklai, taip pat bendrovėse, kurios vykdo elektros energijos
perdavimo, elektros energijos rinkos operatoriaus, elektros
energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo
veiklas" (10 straipsnio 8 dalis (2008 m. vasario 1 d. redakcija);
- "Projekto įgyvendinimo bendrovė - privatus juridinis
asmuo, įsteigtas projektui įgyvendinti" (3 straipsnio (2007 m.
birželio 28 d. redakcija) 5 dalis); "Projekto įgyvendinimo
bendrovė steigiama, registruojama ir veikia Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka. Jos buveinė yra Lietuvos Respublikoje"
(5 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija);
- "Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama
nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti
strateginiams partneriams (6 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio
28 d. redakcija); "Nacionaliniam investuotojui nuosavybės teise
turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis ne mažiau kaip 34
procentus projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų ir balsų
projekto įgyvendinimo bendrovės visuotiniame akcininkų
susirinkime" (8 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d.
redakcija); "Nacionalinio investuotojo teisės ir pareigos
projekto įgyvendinimo bendrovės valdyme nustatomos atsižvelgiant
į esminius valstybės interesus" (6 straipsnio 5 dalis (2007 m.
birželio 28 d. redakcija);
- "Projekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto
įgyvendinimo darbų vykdymą pagal branduolinės energetikos veiklai
keliamus saugos reikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktuose
nustatytus reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus bei
licencijas, ji tampa atominę elektrinę eksploatuojančia
organizacija ir teisės aktų nustatyta tvarka plečia elektros
energijos gamybos pajėgumus" (5 straipsnio 2 dalis (2007 m.
birželio 28 d. redakcija);
- "Kiekvienas investuotojas finansuoja ar užtikrina
finansavimą tos projekto sąnaudų dalies, įskaitant sąnaudas
projekto įgyvendinimui, projekto įgyvendinimo bendrovės veiklai,
atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimui, radioaktyvių
atliekų tvarkymui, kuri yra proporcinga jo daliai projekto
įgyvendinimo bendrovės kapitale" (6 straipsnio 4 dalis (2007 m.
birželio 28 d. redakcija).
3. Apibendrinant nurodytas Atominės elektrinės įstatymo
nuostatas darytinos šios su ginčijamu teisiniu reguliavimu
susijusios išvados:
- Atominės elektrinės įstatymu buvo sudarytos prielaidos
suformuoti tokį nacionalinio investuotojo modelį, pagal kurį
valstybinio ir privataus kapitalo pagrindu naujai steigiama
nacionalinė elektros energetikos bendrovė kartu su veikiančiomis
įmonėmis sudaro nacionalinio investuotojo įmonių grupę,
susidedančią iš patronuojančios bendrovės - nacionalinio
investuotojo ir dukterinių įmonių (inter alia akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" - perdavimo sistemos operatoriaus, akcinių
bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST" - skirstomųjų tinklų
operatorių), kurios kaip atskiri juridiniai asmenys vykdo teisės
aktų nustatyta tvarka atskirtą elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir kitokią
veiklą;
- įstatyme yra nustatyta minimali privaloma valstybei
nuosavybės teise turėtinų nacionalinio investuotojo akcijų ir
balsų visuotiniame jo akcininkų susirinkime dalis (ne mažiau kaip
1/2), taip pat minimali privaloma nacionaliniam investuotojui
nuosavybės teise turėtinų jo dukterinių įmonių - akcinių
bendrovių "Lietuvos energija", Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST" -
akcijų ir balsų visuotiniame jų akcininkų susirinkimuose dalis
(ne mažiau kaip 2/3);
- įstatymu buvo sudarytos teisinės prielaidos naujai
steigiamoje nacionalinėje elektros energetikos bendrovėje
(nacionaliniame investuotojuje) sutelkti nacionalinio
investuotojo įmonių grupės įmonių valdymą;
- įstatymas nenumato, kad nacionalinis investuotojas vykdo
jo dukterinių įmonių vykdomas veiklas, t. y. įstatymas numato,
kad atskirtas elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo
veiklas vykdo nacionalinio investuotojo dukterinės įmonės;
- įstatymu nebuvo sudaryta teisinių prielaidų sumažinti ar
padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių ir galinčių vykdyti elektros
energijos perdavimo ir skirstymo veiklas, skaičių, taip pat
sumažinti ar padidinti minėtiems ūkio subjektams tenkančią rinkos
dalį;
- Atominės elektrinės įstatyme įtvirtintas nacionalinio
investuotojo modelis reiškia ir tai, kad nacionalinis
investuotojas gali steigti projekto įgyvendinimo bendrovę (kuri,
įvykdžiusi įstatymo nustatytus reikalavimus, taps atominę
elektrinę eksploatuojančia organizacija) ir tapti jos akcininku,
turinčiu ne mažiau kaip 34 procentus šios bendrovės akcijų ir
balsų jos visuotiniame akcininkų susirinkime. Taigi nacionalinis
investuotojas, kaip patronuojančios bendrovės steigėjas ir
akcininkas, tam tikru mastu galės dalyvauti valdant ne tik
elektros energijos perdavimą bei skirstymą, bet ir elektros
energijos gamybą naujoje atominėje elektrinėje.
4. Sprendžiant, ar ginčijamas teisinis reguliavimas
neprieštarauja Konstitucijai tuo aspektu, kad steigiamas
nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo rankose sutelks
pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo,
eksporto, importo dalį, reikia pirmiausia išsiaiškinti kaip pagal
Atominės elektrinės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą
valdoma nacionalinio investuotojo įmonių grupė, taip pat koks
valstybės, kaip vienos iš nacionalinio investuotojo akcininkų,
vaidmuo šalies elektros energetikos nacionalinio investuotojo
įmonių grupėje. Šiame kontekste paminėtinos šios Atominės
elektrinės įstatymo nuostatos:
- "Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti
akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio
investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo
visuotiniame akcininkų susirinkime. Kitą nacionalinio
investuotojo įstatinio kapitalo dalį gali sudaryti privatus
nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos
kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, taip
pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų
nustatytomis sąlygomis bei tvarka" (10 straipsnio 2 dalis (2008
m. vasario 1 d. redakcija);
- "Nacionalinis investuotojas ir nacionalinio investuotojo
organai turi veikti taip, kad nacionaliniam investuotojui visada
nuosavybės teise priklausytų ne mažiau kaip 2/3 akcinės bendrovės
"Lietuvos energija", akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime. Jeigu akcinės bendrovės "Lietuvos energija", akcinės
bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės "VST"
vykdomos veiklos rūšys reorganizuojant, pertvarkant ar kitokiu
būdu būtų atskirtos, perduotos ar perleistos, bendrovei
tiesiogiai ar netiesiogiai turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovėse,
kurioms nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos elektros
energijos perdavimo tinklas, elektros energijos skirstomieji
tinklai, taip pat bendrovėse, kurios vykdo elektros energijos
perdavimo, elektros energijos rinkos operatoriaus, elektros
energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo
veiklas" (10 straipsnio 8 dalis (2008 m. vasario 1 d. redakcija);
- "Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę priimti
sprendimą dėl valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo
akcijų pardavimo kitiems europinės ir transatlantinės
integracijos kriterijus atitinkantiems asmenims arba dėl
valstybės pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas nacionalinio
investuotojo akcijas perleidimo ar atsisakymo kitų minėtus
kriterijus atitinkančių asmenų naudai, visais atvejais
užtikrindama, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise
priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2
nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio
investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime" (11 straipsnio
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) 3 dalis);
- "Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų
nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamos teisės
įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys įgyvendina
nacionalinio investuotojo bendrovėje valstybės kaip akcininkės
turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis šia tvarka.
Valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys balsuoti
nacionalinio investuotojo bendrovės organuose dėl projekto
įgyvendinimo bendrovės akcininkų sutarties gali tik
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kai
Lietuvos Respublikos Seimas pritaria esminėms šios sutarties
nuostatoms" (8 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d.
redakcija);
- "Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręstų parduoti
dalį valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų,
pardavimas turi būti vykdomas viešai, sudarant nediskriminacines
sąlygas jas įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiams ir
juridiniams asmenims, visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos
Respublikai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas,
sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir
balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų
susirinkime. Siekiant užtikrinti platesnį ir tinkamą Lietuvos
Respublikos ir kitų nacionalinio investuotojo akcininkų
atstovavimą nacionalinio investuotojo organuose, nacionalinio
investuotojo stebėtojų tarybos narių skaičius gali būti didesnis,
negu nurodyta Akcinių bendrovių įstatyme, tačiau ne daugiau kaip
25 nariai" (11 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4
dalis).
5. Šios Atominės elektrinės įstatymo nuostatos, susijusios
su nacionalinio investuotojo, kaip akcinės bendrovės, valdymu,
aiškintinos kartu su atitinkamomis Akcinių bendrovių įstatymo
(2003 m. gruodžio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais) nuostatomis, kaip antai:
- "Laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje
bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar)
netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai
gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei" (5 straipsnio (2003 m.
gruodžio 11 d. redakcija) 1 dalis);
- "Laikoma, kad bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą
kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų,
visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2
balsų" (5 straipsnio (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 2 dalis);
- "Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises,
kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės
akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės
akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas" (3 straipsnio
(2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 2 dalis);
- "Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos
teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma -
bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos
suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato
mažesnio balsų skaičiaus" (23 straipsnio (2003 m. gruodžio 11 d.
redakcija) 1 dalis);
- "Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai
valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ?
bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos
susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai
dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų
projektai. <...>" (23 straipsnio (2003 m. gruodžio 11 d.
redakcija) 5 dalis); "Jei bendrovės valdyba ar bendrovės vadovas
nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo paraiškos gavimo
dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų
susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems
priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų,
sprendimu" (23 straipsnio (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 4
dalis);
- "Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus
ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems
priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų
<...>" (27 straipsnio (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 1
dalis);
- "Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas
priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš,
jeigu Akcinių bendrovių įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato
didesnės daugumos" (27 straipsnio (2003 m. gruodžio 11 d.
redakcija) 8 dalis);
- pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d.
redakcija) 20 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 1 ir 2 dalis
visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti
svarbiausius bendrovės valdymo klausimus, iš kurių kai kurie
klausimai gali būti sprendžiami paprasta balsų dauguma, kuri
negali būti mažesnė kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių
akcininkų akcijų suteikiamų balsų, kiti atitinkami klausimai -
kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 ar
3/4 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų
balsų. Minėtos 2/3 balsų daugumos (jei bendrovės įstatai
nenustato didesnės balsų daugumos) reikia šiems visuotinio
akcininkų susirinkimo sprendimams priimti:
"1) keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame įstatyme
nustatytas išimtis;
2) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių,
nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
3) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos,
tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
4) keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į
akcijas;
5) dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
6) dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
7) išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
8) padidinti įstatinį kapitalą;
9) sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame įstatyme
nustatytas išimtis;
10) dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir
reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;
11) dėl bendrovės pertvarkymo;
12) dėl bendrovės restruktūrizavimo;
13) dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo,
išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis" (28 straipsnio (2003
m. gruodžio 11 d. redakcija) 1 dalis).
6. Taigi aiškinant Atominės elektrinės įstatymo (2007 m.
birželio 28 d. redakcija su 2008 m. vasario 1 d. pakeitimais ir
papildymais) nuostatas kartu su Akcinių bendrovių įstatymo (2003
m. gruodžio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais) nuostatomis konstatuotina, kad Atominės elektrinės
įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį valstybei
nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip 1/2 nacionalinio
investuotojo akcijų ir balsų visuotiniame jo akcininkų
susirinkime, sudaroma prielaida atsirasti inter alia tokiai
teisinei situacijai, kai valstybė gali turėti nacionalinio
investuotojo akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime
dalį, kuri sudaro mažiau kaip 2/3 visų minėtos bendrovės akcijų
ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Minėta, kad pagal
Vyriausybės ir uždarosios akcinės bendrovės "NDX energija" 2008
m. balandžio 29 d. sutartį "Dėl nacionalinio investuotojo
sukūrimo" valstybei nuosavybės teise priklauso 61,7 proc., o
uždarajai akcinei bendrovei "NDX energija" - 38,3 proc.
nacionalinio investuotojo LEO LT, AB, akcijų ir balsų
visuotiniame akcininkų susirinkime. Atsižvelgiant į tai
pažymėtina, kad:
- valstybė, turėdama LEO LT, AB, akcijų dalį, sudarančią
61,7 proc. akcijų ir balsų LEO LT, AB, visuotiniame akcininkų
susirinkime, t. y. mažiau nei 2/3 akcijų ir balsų, tik savo, kaip
LEO LT, AB, akcininko, balsais turi teisę bet kada sušaukti
nacionalinio investuotojo visuotinį akcininkų susirinkimą bei
priimti sprendimus Akcinių bendrovių įstatyme nurodytais
klausimais, kuriems priimti užtenka paprastos balsų daugumos
(daugiau kaip 1/2 balsų), jei LEO LT, AB, įstatuose nenustatyta
kitaip;
- valstybė, turėdama LEO LT, AB, akcijų dalį, sudarančią
61,7 proc. akcijų ir balsų LEO LT, AB, visuotiniame akcininkų
susirinkime, tik savo, kaip LEO LT, AB, akcininko, balsais negali
priimti sprendimų klausimais, nurodytais Akcinių bendrovių
įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija su vėlesniais
pakeitimais ir papildymais) 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taip pat
ir kitas nacionalinio investuotojo akcininkas (akcinės bendrovės
"VST" kontrolinio akcijų paketo turėtojas) negali tik savo, kaip
LEO LT, AB, akcininko balsais priimti kokio nors Akcinių
bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto
sprendimo;
- įstatyme yra nustatyta minimali privaloma nacionaliniam
investuotojui nuosavybės teise turėtinų jo dukterinių įmonių -
akcinių bendrovių "Lietuvos energija", Rytų skirstomųjų tinklų ir
"VST" - akcijų ir balsų visuotiniame jų akcininkų susirinkimuose
dalis (ne mažiau kaip 2/3); tai reiškia ir tai, kad esminius
minėtų dukterinių įmonių valdymo klausimus lemia nacionalinis
investuotojas.
7. Kaip minėta, pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos
byloje ginčija minėtos Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio
1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatos atitiktį
Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 dalims tuo aspektu, kad
sukuriamas nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo
rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo, eksporto, importo dalį.
8. Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip konstatuota:
- "Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės
teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas
leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę,
ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius";
- valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens
ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus
asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti
ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės, kuri
neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla
yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio
subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir
teisėtiems interesams;
- Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija,
ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai
plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę
politiką;
- dingstimi kvestionuoti Seimo ir Vyriausybės formuojamą ir
vykdomą valstybės ekonominę politiką savaime negali būti tai, kad
tam tikrai ūkio sričiai teisės aktuose yra nustatytas
diferencijuotas teisinis reguliavimas, besiskiriantis nuo kitų
ūkio sričių teisinio reguliavimo, nė tai, kad tam tikros ūkinės
veiklos teisinis reguliavimas reaguojant į rinkos pokyčius,
ekonominę (taip pat ir tarptautinę) konjunktūrą yra pakeičiamas,
nes ūkinės veiklos diferencijuoto teisinio reguliavimo
(atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį) teisinės
prielaidos kyla iš pačios Konstitucijos (inter alia jos 46
straipsnio 2 dalies); tam tikrų ūkio subjektų teisinės padėties
diferencijuotas nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės
keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį, be
to, dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės
veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas,
draudimų ir leidimų santykis gali kisti, inter alia siekiant
užtikrinti viešąjį interesą;
- monopolis - tai išimtinė asmens, asmenų grupės ar
valstybės teisė veikti kurioje nors srityje; tokia būklė,
situacija, kai kuris nors asmuo ar organizacija tam tikroje
srityje gali veikti be konkurencijos;
- monopolio įvedimas yra ir nepagrįstas privilegijų teikimas
tam tikram ūkio subjektui (jų grupei), kartu ir kitų ūkio
subjektų diskriminavimas, jų ūkinės veiklos laisvės ribojimas;
privilegijų tam tikrai ūkio subjektų grupei nustatymas sietinas
ir su kitų ūkio subjektų diskriminavimu, jų ūkinės veiklos
laisvės ir iniciatyvos ribojimu; tai nesuderinama su
Konstitucijos 29, 46 straipsnių reikalavimais;
- nėra draudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme
konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą
ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos
atitinkamai reguliuoti, t. y. sudaryti teisines prielaidas
taikyti monopolininkui atitinkamus reikalavimus (apimančius inter
alia diskriminacinių kainų nustatymo ribojimą, monopolinės rinkos
prekių kainų dydžių, tarifų valstybinį reglamentavimą, prekių
kokybės reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymą, taip
pat valstybės institucijų atliekamą kontrolę, kaip ūkio subjektai
laikosi nustatytų reikalavimų) ginant kitų ūkio subjektų bei
vartotojų teises ir teisėtus interesus;
- sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas
užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę
veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią
optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos
panaudoti, skatinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę;
- asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja
konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą
konkurenciją; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos
garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių
institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos
konkurencijos laisvę; tokios priemonės - tai ūkio subjektų
susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie
riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo
vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė
bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos
konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos
konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė
už jų pažeidimus;
- valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, kad ji tarnautų
bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį
reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; taigi valstybė,
reguliuodama tam tikrą ūkinę veiklą, gali numatyti įvairias
priemones;
- įstatymų leidėjo galimybes nustatyti priemones užtikrinant
bendrą tautos gerovę elektros energetikos srityje lemia elektros
energetikos ypatumai, inter alia riboti elektros energetikos
ištekliai, materialiniai, finansiniai ir kiti svarbūs veiksniai.
9. Sprendžiant, ar ginčijama Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata
"Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos
bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos dalį - elektros
energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo
veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos
pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės
statybos projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos
Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis" tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, sukuriamas
nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo rankose sutelks
pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo,
eksporto, importo dalį, neprieštarauja Konstitucijos 46
straipsnio 3, 4 dalims, pažymėtina, kad, kaip minėta:
- Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir šiame įstatyme
įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos
srityje suponuoja ir atitinkamus nacionalinio investuotojo
steigimo tikslus, kurie savo ruožtu lemia nacionalinio
investuotojo veiklos tikslus inter alia finansuoti naujos
atominės elektrinės projektą (jo dalį) ar užtikrinti tokį
finansavimą, taip pat dalyvauti įgyvendinant naujos atominės
elektrinės statybos projektą Lietuvoje, statant Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos
Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis, kompleksiškai integruoti Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių
elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas,
efektyviai įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos uždavinį - neribotą laiką nepriklausomai,
saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros
energija;
- Atominės elektrinės įstatymo (2007 m. birželio 28 d.
redakcija su 2008 m. vasario 1 d. pakeitimais ir papildymais)
tikslas atitiko Lietuvos strateginį tikslą elektros energetikos
sistemoje;
- Lietuvos valstybė, prisiėmusi iš jos stojimo į Europos
Sąjungą kylančius tarptautinius įsipareigojimus iki 2009 m.
gruodžio 31 d. uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, siekė
išlikti branduolinės energetikos valstybe;
- Atominės elektrinės įstatymu buvo sudarytos prielaidos
suformuoti tokį nacionalinio investuotojo modelį, pagal kurį
valstybinio ir privataus kapitalo pagrindu naujai steigiama
nacionalinė elektros energetikos bendrovė kartu su veikiančiomis
įmonėmis sudaro nacionalinio investuotojo įmonių grupę,
susidedančią iš patronuojančios bendrovės - nacionalinio
investuotojo ir dukterinių įmonių (inter alia akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" - perdavimo sistemos operatorės, akcinių
bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST" - skirstomųjų tinklų
operatorių), kurios, kaip atskiri juridiniai asmenys, teisės aktų
nustatyta tvarka vykdo atskirtą elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir kitokią
veiklą. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos
naujai steigiamoje nacionalinėje elektros energetikos bendrovėje
(nacionaliniame investuotojuje) sutelkti nacionalinio
investuotojo įmonių grupės įmonių valdymą;
- Atominės elektrinės įstatyme įtvirtintas nacionalinio
investuotojo modelis reiškia ir tai, kad nacionalinis
investuotojas gali steigti projekto įgyvendinimo bendrovę (kuri,
įvykdžiusi įstatymo nustatytus reikalavimus, taps atominę
elektrinę eksploatuojančia organizacija) ir tapti jos akcininku,
turinčiu ne mažiau kaip 34 proc. šios bendrovės akcijų ir balsų
jos visuotiniame akcininkų susirinkime. Taigi sudarytos teisinės
prielaidos nacionaliniam investuotojui tam tikru mastu dalyvauti
valdant ne tik elektros energijos perdavimą bei skirstymą, bet ir
elektros energijos gamybą naujoje atominėje elektrinėje.
10. Paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 4
d. nutarime pažymėjo, kad sovietiniu laikotarpiu susiformavusi
valstybinė (monopolinė) elektros energetikos sistema buvo
reformuota. Iš centralizuotos monopolinės sistemos buvo
suformuota elektros perdavimo sistema, kurios operatore tapo
akcinė bendrovė "Lietuvos energija", ir du skirstomieji tinklai,
valdomi akcinių bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir Vakarų
skirstomųjų tinklų.
11. Minėta ir tai, kad Atominės elektrinės įstatyme
nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta teisinių prielaidų
sumažinti ar padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių ir galinčių
vykdyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas,
skaičių, taip pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko
ar gali tekti minėtiems ūkio subjektams. Taigi nebuvo sukurta
nauja monopolija elektros energetikos srityje. Tai patvirtino
Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėję specialistai (V. Miškinis,
J. Vilemas, V. Navickas, V. Poderys, T. Suslavičius), pažymėję,
kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos buvo ir yra
monopolinės.
Be to, minėta, kad Atominės elektrinės įstatyme nenumatyta,
kad nacionalinis investuotojas vykdo jo dukterinių įmonių
vykdomas veiklas, t. y. įstatyme numatyta, kad atskirtas elektros
energijos gamybos, perdavimo, skirstymo veiklas vykdo
nacionalinio investuotojo dukterinės įmonės; taigi minėtu
įstatymu nei sumažinamas, nei padidinamas ūkio subjektų,
vykdžiusių ir galinčių vykdyti elektros energijos perdavimo ir
skirstymo veiklas, skaičius, taip pat nei sumažinta, nei
padidinta minėtiems ūkio subjektams tenkanti rinkos dalis.
Minėta, kad ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sandorio
užbaigimo dienos nuo akcinės bendrovės "Lietuvos energija", kuri
tęs veiklą, turi būti teisiškai ir funkciškai atskirtos jos
filialais esančios Kauno HE ir Kruonio HAE.
Taigi įstatyme įtvirtinus naują elektros energetikos
bendrovę - nacionalinį investuotoją, kurio pagrindinė veikla turi
būti nacionalinio investuotojo įmonių grupės patronuojančios
bendrovės veikla, nebuvo sudaryta teisinių prielaidų iš esmės
pasikeisti elektros energetikos rinkai monopolizavimo aspektu.
Šiame kontekste paminėtina, kad kitų ūkio subjektų, veikusių
šalies elektros energetikos sistemoje iki Atominės elektrinės
įstatymo priėmimo ir šiame įstatyme nenumatytų kaip susijusių su
nacionalinio investuotojo modeliu, teisinė padėtis priėmus minėtą
įstatymą ir jam įsigaliojus nepasikeitė. Taigi kiti ūkinės
veiklos subjektai, nenurodyti Atominės elektrinės įstatyme,
išlaiko tas teises, kurias įgijo pagal Elektros energetikos
įstatymą ar kitą teisės aktą, reguliuojantį visuomeninius
santykius elektros energetikos srityje.
12. Nors šiuo įstatymu buvo sudarytos teisinės prielaidos
nacionaliniam investuotojui tapti projekto įgyvendinimo bendrovės
(kuri, įgyvendinusi įstatymo nustatytus reikalavimus, taps
atominę elektrinę eksploatuojančia organizacija) akcininku,
turinčiu ne mažiau kaip 34 proc. šios bendrovės akcijų ir balsų
jos visuotiniame akcininkų susirinkime, ir dėl to ateityje
dalyvauti valdant ne tik elektros energijos perdavimą bei
skirstymą, bet ir elektros energijos gamybą numatomoje pastatyti
naujoje atominėje elektrinėje, tai savaime nesudaro prielaidų
monopolizuoti elektros energijos gamybą, juolab kad projekto
įgyvendinimo bendrovė, o ne nacionalinis investuotojas galės būti
naują atominę elektrinę eksploatuosiančia organizacija.
13. Minėta, kad pagal Konstituciją nėra draudžiama tam
tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos
konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti
faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti,
t. y. sudaryti teisines prielaidas taikyti monopolininkui
atitinkamus reikalavimus (apimančius inter alia diskriminacinių
kainų nustatymo ribojimą, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių,
tarifų valstybinį reglamentavimą, prekių kokybės reikalavimų
monopoliniam ūkio subjektui nustatymą, taip pat valstybės
institucijų atliekamą kontrolę, kaip ūkio subjektai laikosi
nustatytų reikalavimų) ginant kitų ūkio subjektų bei vartotojų
teises ir teisėtus interesus.
Dėl to, kad elektros energetikos rinkoje (elektros energijos
perdavimas ir skirstymas) egzistavo monopolis, ginčijamose
Atominės elektrinės įstatymo nuostatose įtvirtintas teisinis
reguliavimas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą
juo sudarytos teisinės prielaidos sukurti naują monopolį ir taip
pažeisti kitų ūkio subjektų teises bei vartotojų interesus.
Taigi nėra teisinių argumentų, kurie leistų teigti, kad
Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis investuotojas yra
nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines
įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir
skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis" tuo aspektu,
kad, pasak pareiškėjo, sukuriamas nacionalinis investuotojas,
kaip savininkas, savo rankose sutelks pagrindinę elektros
energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, eksporto, importo dalį,
neatitinka iš Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies kylančių
imperatyvų.
14. Šioje konstitucinės justicijos byloje minėta ir tai, kad
įstatymų leidėjo galimybes nustatyti priemones bendrai tautos
gerovei elektros energetikos srityje užtikrinti lemia elektros
energetikos ypatumai, inter alia riboti elektros energetikos
ištekliai, materialiniai, finansiniai ir kiti svarbūs veiksniai;
iš Konstitucijos kyla įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį
teisinį reguliavimą, kad, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės
išteklius, materialines ir finansines galimybes, kitus svarbius
veiksnius, būtų užtikrinta bendra tautos gerovė; Konstitucijos
46 straipsnio nuostatose įtvirtintos vertybės, inter alia bendra
tautos gerovė, monopolijos gamyboje ir rinkoje nebuvimas ir
sąžininga konkurencija, negali būti priešpriešinamos.
Šiame kontekste pažymėtina, kad minėti Atominės elektrinės
įstatyme įtvirtinti Lietuvos strateginiai tikslai elektros
energetikos sektoriuje ir nacionalinio investuotojo steigimo
tikslai inter alia finansuoti naujos atominės elektrinės projektą
(jo dalį) ar užtikrinti tokį finansavimą, taip pat dalyvauti
įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą
Lietuvoje, statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos
sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės
elektros energetikos sistemomis, kompleksiškai integruoti
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos
Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros
energijos vidaus rinkas, vertintini kaip visuomeniškai
reikšmingi, atitinkantys Lietuvos strateginius tikslus elektros
energetikos srityje. Taigi ginčijamoje Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nenukrypstama nuo iš
Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančių imperatyvų.
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) nuostata "Nacionalinis investuotojas yra
nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines
įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir
skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis"
neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 dalims.
V
Dėl Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario
1 d. redakcija) 1 dalies nuostatos, kad "Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas,
turi teisę: 1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį
akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo
steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise
priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau
kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų
nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo <...>", atitikties
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 4 daliai.
1. Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta:
"Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo
10 straipsnio nuostatas, turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų
paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo
ir visų ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise
priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau
kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų
nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo;
2) dalyvauti steigiant akcinę bendrovę, kurios įstatinis
kapitalas steigimo metu būtų formuojamas iš pinigų ir į kurios
įstatinį kapitalą po įsteigimo būtų investuotos visos ar dalis
valstybei priklausančių akcinės bendrovės "Lietuvos energija" ir
akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų, sudarančių
daugiau kaip 2/3 kiekvienos bendrovės akcijų ir balsų
visuotiniame akcininkų susirinkime, ir, jei bus pasiekti šios
dalies 1 punkte numatyti susitarimai, akcinės bendrovės "VST"
akcijos, sudarančios daugiau kaip 2/3 šios bendrovės akcijų ir
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime;
3) priimti šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti
reikiamus sprendimus ir sudaryti atitinkamus sandorius."
2. Pareiškėjas ginčija Atominės elektrinės įstatymo 11
straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto
atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 4 daliai tuo
aspektu, kad kuriant nacionalinį investuotoją valstybė be
konkurso ir netaikydama sąžiningą konkurenciją reglamentuojančių
teisės normų pasirinko vienintelį partnerį - akcinę bendrovę
"VST" ir nustatė šios bendrovės akcininko išimtines teises,
t. y., pasak pareiškėjo, įstatyme buvo įtvirtintas nevienodas
teisinis ūkio subjektų reglamentavimas.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
aiškinant pareiškėjo ginčijamą Atominės elektrinės įstatymo 11
straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punktą
kartu su šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais
konstatuotina, jog įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas
teisinis reguliavimas reiškia ir tai, kad Vyriausybė, spręsdama
nacionalinio investuotojo įsteigimo ir įstatinio kapitalo
didinimo klausimus, yra įgaliota: derėtis su akcinės bendrovės
"VST" kontrolinio akcijų paketo turėtoju dėl nacionalinio
investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui
nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų,
sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo bei naujų
išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo; dalyvauti
steigiant akcinę bendrovę, kurios įstatinis kapitalas steigimo
metu būtų formuojamas iš pinigų; įsteigus akcinę bendrovę, į jos
įstatinį kapitalą investuoti valstybei priklausančias akcinės
bendrovės "Lietuvos energija" ir akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų akcijas. Šiais klausimais Vyriausybė yra
įgaliota priimti atitinkamus sprendimus ir sudaryti sandorius.
3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina,
kad Atominės elektrinės įstatymo (2007 m. birželio 28 d.
redakcija) 19 straipsnyje nustatyta, jog įgyvendinant šio
įstatymo ketvirtojo skirsnio, inter alia nustatančio nacionalinio
investuotojo steigimą, nuostatas Valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatymo nuostatos netaikomos.
4. Kaip Konstitucinis Teismas konstatavo šiame nutarime:
- konstitucinės sąžiningos konkurencijos apsauga yra
pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną
reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos,
savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius
išteklius, veiksmingai juos panaudoti, skatinti ekonominį augimą
ir kelti vartotojų gerovę;
- asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja
konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą
konkurenciją; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos
garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių
institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos
konkurencijos laisvę;
- pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą,
turi užtikrinti, kad valstybės turtas būtų tvarkomas taip, kad jo
tvarkymas neprieštarautų Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintam reikalavimui ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji
tarnautų bendrai tautos gerovei;
- valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudos
visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai
tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės
teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos,
nuosavybės teises;
- pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis
reguliavimas, kurį taikant valstybei nuosavybės teise
priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų
disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės
grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas
netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos
gerovei (kuri negali būti suprantama vien materialine, finansine
prasme);
- šie konstituciniai imperatyvai taikytini ir valstybės
turto investavimo atvejais;
- įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės turto
investavimo santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą,
kad nebūtų pažeistas iš Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies
kylantis imperatyvas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ar
sudarytos prielaidos piktnaudžiauti investuojant valstybės turtą
ir valdant valstybės investuotą turtą;
- valstybės turto investavimas turi būti grindžiamas
įstatymu, kuriame turi būti įtvirtinta valstybės turto
investavimo kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys
teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto investavimo;
- valstybės turto investavimo kriterijų nustatymas nėra
savitikslis - turi būti nustatyti tokie kriterijai, kurie
užtikrintų viešąjį interesą, iš Konstitucijos, inter alia jos 128
straipsnio, kylančių imperatyvų laikymąsi; pagal Konstitucijos
128 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti
tokius valstybės turto investavimo kriterijus, kurie inter alia
leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į
investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei
bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes;
- tai, kad valstybės turto investavimo kriterijai, sąlygos,
subjektai turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto
investavimo turi būti nustatyti tik įstatyme, nereiškia, kad
Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją
valstybės turto investavimo santykių negali reguliuoti ir
poįstatyminiais teisės aktais (pavyzdžiui, nustatyti valstybės
turto investavimo tvarkos procedūrų), kurie yra grindžiami
įstatymu ir nekonkuruoja su juo;
- įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius valstybės turto
investavimo būdus; Konstitucija nedraudžia nustatyti ir tokio
valstybės turto investavimo būdo, kai valstybės turtas yra
investuojamas kartu su kitais asmenimis (asmeniu), inter alia su
privačiu asmeniu. Valstybė pasirinkdama valstybės turto
investavimo būdus turi atsižvelgti į tai, ar pasirinkus tam tikrą
būdą bus patenkinti svarbūs konstituciškai pagrįsti visuomenės
poreikiai ir interesai. Valstybės turto investavimas
konstituciškai būtų nepateisinamas, jei juo būtų akivaizdžiai
daroma žala visuomenei ar pažeidžiamos kitų asmenų teisės.
5. Sprendžiant, ar Atominės elektrinės įstatymo 11
straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies nuostata
"Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo 10
straipsnio nuostatas, turi teisę: 1) derėtis su akcinės bendrovės
"VST" kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl
nacionalinio investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam
akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "VST"
akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST"
akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo
ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų
įsigijimo <...>", neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1
daliai, 46 straipsnio 4 daliai, pirmiausia reikia išsiaiškinti,
ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad valstybė pasirinko tokį
valstybės turto investavimo būdą, kai steigiant nacionalinį
investuotoją valstybės turtas yra investuojamas kartu su vienu
įstatyme nurodytu privačiu asmeniu, t. y. akcinės bendrovės "VST"
kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku.
6. Šiame kontekste pirmiausia reikia atsižvelgti į
nacionalinio investuotojo steigimo tikslą.
6.1. Minėta, kad Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir
šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros
energetikos srityje suponuoja ir atitinkamus nacionalinio
investuotojo steigimo tikslus, kurie savo ruožtu lemia
nacionalinio investuotojo veiklos tikslus.
6.2. Minėta ir tai, kad nacionalinio investuotojo tikslas
yra inter alia finansuoti naujos atominės elektrinės projektą (jo
dalį) ar užtikrinti tokį finansavimą, taip pat dalyvauti
įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą
Lietuvoje, statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos
sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės
elektros energetikos sistemomis, kompleksiškai integruoti
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos
Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros
energijos vidaus rinkas, efektyviai įgyvendinti pagrindinį
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį -
neribotą laiką nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti
Lietuvos vartotojus elektros energija.
6.3. Taigi valstybei steigiant nacionalinį investuotoją, kai
valstybės turtas yra investuojamas kartu su privataus asmens
turtu, reikėjo pasirinkti tokį privatų asmenį, kad būtų
užtikrintas minėto tikslo įgyvendinimas.
6.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš
nacionalinio investuotojo steigimo tikslų, šie tikslai yra
neatsiejami nuo elektros energetikos srities.
6.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, akcinė
bendrovė "VST" yra specifinis ūkio subjektas, kuris veikia
elektros energetikos srityje, - akcinė bendrovė "VST" yra stambi
šalies elektros energetikos bendrovė, privatizuota 2003 m. ir
valdanti vienus didžiausių šalies skirstomųjų tinklų, t. y. ji
yra pagrindinių šalies vakarinės dalies elektros energijos
skirstomųjų tinklų operatorė; be akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų, akcinė bendrovė "VST" yra vienintelis
Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros vartotojų
rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų srautus
elektros energetikos srityje.
6.6. Pažymėtina, kad akcinė bendrovė "VST" yra viena iš
elektros energetikos įmonių, kurios, kaip skirstomųjų tinklų
operatorės, veikla yra susijusi su akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" - perdavimo sistemos operatorės veikla. Šios akcinės
bendrovės kartu su akcine bendrove Rytų skirstomaisiais tinklais
yra nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonės.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta šiame
Konstitucinio Teismo nutarime:
- iki 2003 m. įvykusio privatizavimo akcinė bendrovė "VST"
buvo sudedamoji Lietuvos elektros energetikos sistemos dalis; po
privatizacijos ji ir toliau liko šios sistemos dalimi;
- Atominės elektrinės įstatymu buvo siekiama sudaryti inter
alia finansines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui
įgyvendinti. Minėta ir tai, kad akcinė bendrovė "VST" elektros
energetikos srityje vykdo tokią veiklą, kuri nepertraukiamai
generuoja didelius pinigų srautus elektros energetikos srityje;
- Vyriausybė 2008 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 332 "Dėl
akcinės bendrovės "Lietuvos energija" ir akcinės bendrovės Rytų
skirstomųjų tinklų dividendų" pavedė "Ūkio ministerijai,
valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų
akcijų valdytojai, priimti sprendimus neskirti dividendams šių
bendrovių paskirstytinojo 2007 metų pelno". Tokį sprendimą, kaip
minėta, priėmė ir akcinės bendrovės "VST" kontrolinio akcijų
paketo turėtoja - uždaroji akcinė bendrovė "NDX energija".
7. Vertinant ginčijamą teisinį reguliavimą pareiškėjo
nurodytu aspektu atsižvelgtina į Vyriausybės, pateikusios
Atominės elektrinės įstatymo projektą, ir įstatymų leidėjo
ketinimus, užfiksuotus travaux préparatoires, iš kurių matyti,
kad akcinės bendrovės "VST" kontrolinio akcijų paketo turėtojas
Atominės elektrinės įstatyme yra numatytas būtent todėl, kad
tikslas teisiškai įtvirtinti nacionalinį investuotoją ir jį
suformuoti suponuoja tai, kad reikėjo sutelkti pagrindinių šalies
elektros energetikos bendrovių (akcinių bendrovių "Lietuvos
energija", Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST), kurios ir toliau
veiktų kaip atskiri juridiniai asmenys, valdymą. Akcinė bendrovė
"VST" yra stambi šalies elektros energetikos bendrovė,
privatizuota 2003 metais ir valdanti vienus didžiausių šalies
skirstomųjų tinklų, t. y. ji yra pagrindinių šalies vakarinės
dalies elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorė; be
akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų, akcinė bendrovė "VST"
yra vienintelis Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros
vartotojų rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų
srautus elektros energetikos srityje.
8. Sprendžiant, ar Atominės elektrinės įstatymo 11
straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas
pareiškėjo nurodyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijai, būtina
išsiaiškinti ir tai, ar pasirenkant nacionalinio investuotojo
modelį, inter alia pasirenkant akcinę bendrovę "VST", kaip vieną
iš nacionalinio investuotojo įmonių grupės dalyvių, buvo
įvertinta tai, ar toks nacionalinio investuotojo modelis tikrai
sudarys prielaidas įgyvendinti minėtą nacionalinio investuotojo
tikslą.
8.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad iki Atominės elektrinės
įstatymo projekto parengimo buvo parengtos Naujos atominės
elektrinės statybos įstatymo projekto bei Lietuvos nacionalinio
investuotojo bendrovės (dalyvausiančios įgyvendinant naujos
atominės elektrinės projektą) steigimo koncepcijos. Šias
koncepcijas, kaip minėta, rengė Ministro Pirmininko 2007 m.
sausio 5 d. potvarkiu Nr. 4 "Dėl darbo grupės sudarymo" sudaryta
darbo grupė naujos atominės elektrinės statybos įstatymo projekto
koncepcijos esminėms nuostatoms parengti ir Ministro Pirmininko
2007 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. 62 "Dėl darbo grupės
sudarymo" sudaryta darbo grupė Lietuvos nacionalinio investuotojo
bendrovės (dalyvausiančios įgyvendinant naujos atominės
elektrinės projektą) steigimo koncepcijos esminėms nuostatoms
parengti. Antroji darbo grupė buvo sudaryta iš šešių asmenų: du
nariai buvo privačių juridinių asmenų atstovai, vienas iš jų -
uždarosios akcinės bendrovės "NDX energija" atstovas, kitas -
akcinės bendrovės "Lietuvos energija" atstovas. Minėta darbo
grupė pasiūlė įsteigti Lietuvos nacionalinio investuotojo
bendrovę akcinės bendrovės "Lietuvos energija" pagrindu, didinant
šios bendrovės įstatinį kapitalą ir apmokant nepiniginiais
įnašais - akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir AB "VST"
akcijomis.
8.2. Minėta ir tai, kad nepriklausomas ekspertas uždaroji
akcinė bendrovė "Deloitte Lietuva" 2007 m. gegužės 30 d. pateikė
Atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144 nuostatų dėl
nacionalinio investuotojo steigimo teisinį ir ekonominį
įvertinimą, kuriame, vertindamas nacionalinio investuotojo
formavimo iš akcinių bendrovių "Lietuvos energija", Rytų
skirstomųjų tinklų ir "VST" alternatyvas, nurodė, kad "kitų ūkio
subjektų prisijungimas nacionalinio investuotojo stadijoje būtų
neefektyvus ir netikslingas", nes tai iš esmės nepakeistų ūkio
subjektų "teisių nacionalinio investuotojo valdyme, tačiau galėtų
sukelti papildomų sunkumų, susijusių su teisinių bei ekonominių
nacionalinio investuotojo kapitalo formavimo sąlygų derinimu su
daugeliu asmenų vienu metu. Nacionalinio investuotojo formavimo
(sukūrimo) ir kitų ūkio subjektų investavimo į nacionalinį
investuotoją procesų sujungimas nebūtų pagrįstas ekonominiu
požiūriu (kadangi būtų investuojama į dar nesukurtą subjektą) bei
organizaciniu (dėl proceso organizacinio sudėtingumo) požiūriu";
nacionalinis investuotojas bus finansiškai pajėgus gauti skolintų
lėšų ir generuoti pinigų srautus, kurie kartu sudėjus būtų
pakankamas lėšų šaltinis projektui finansuoti; nacionalinis
investuotojas turės realias finansines galimybes nuosavomis ir
skolintomis lėšomis finansuoti projektą nesuteikiant valstybės
garantijų gaunamoms paskoloms.
Taip pat paminėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės
"Deloitte Lietuva" įvertinime pateikta keliolika valstybės ir
privataus kapitalo bendro dalyvavimo stambių investicinių
projektų pagrindinėse Europos šalių energetikos įmonėse
pavyzdžių.
Taigi, pagal uždarosios akcinės bendrovės "Deloitte Lietuva"
įvertinimą, pasirinkta nacionalinio investuotojo formavimo
alternatyva yra geriausia iš nagrinėtųjų valstybės kontrolės
išlaikymo bei nacionalinio investuotojo finansinio pajėgumo
finansuoti projektą užtikrinimo kriterijų atžvilgiu.
8.3. Pažymėtina, kad įgyvendinant Atominės elektrinės
įstatymo (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 11 straipsnio 4
dalies nuostatą "Naujai išleidžiamas akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, akcinės bendrovės
"Lietuvos energija", akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir
akcinės bendrovės "VST" akcijos turi būti įvertintos
nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka ir
turi būti gauta finansų institucijos, kurios ilgalaikio
skolinimosi reitingas yra ne mažesnis kaip "A-" pagal
tarptautinės reitingų agentūros Fitch Ratings suteiktą reitingą,
arba "A3" pagal tarptautinės reitingų agentūros Moody 's suteiktą
reitingą, arba "A-" pagal tarptautinės reitingų agentūros
Standard & Poor's suteiktą reitingą, nuomonė apie akcijų
įvertinimą", nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonių
akcinių bendrovių "Lietuvos energija", Rytų skirstomųjų tinklų ir
"VST" įvertinimą atliko uždaroji akcinė bendrovė "KPMG Baltics"
ir "HSBC Bank plc".
9. Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, Seimas, kaip
įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip
vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją
formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką. Tokios
politikos, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, "turinio
(inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas (kad ir
kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo
aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių
jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai,
jog ši, anksčiau suformuota ir vykdyta, ekonominė politika
pagrįstumo bei tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina
neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą
(anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio
ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios
teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir
Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos
bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės
aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos
visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų
Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes"
(2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio
21 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
10. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime minėta, kad:
- pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą akto protokolo
Nr. 4 "Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje" 1 straipsnį
Lietuva įsipareigojo Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką
galutinai sustabdyti iki 2005 m., o šios elektrinės antrąjį bloką
- iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nutraukti šių blokų
eksploatavimą;
- Seimas 2007 m. sausio 18 d. nutarimu "Dėl Nacionalinės
energetikos strategijos patvirtinimo" patvirtino Nacionalinę
energetikos strategiją, kurioje inter alia nustatyta, kad tarp
pagrindinių veiksnių, darančių įtaką stabiliai energetikos
veiklai Lietuvoje, yra ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
2009 m., turintis didelę neigiamą įtaką elektros energijos
šaltinių struktūrai, pirminės energijos balansui ir elektros
energijos kainai 2010-2015 m.;
- Vyriausybė 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1426 "Dėl
pritarimo derybų dėl nacionalinio investuotojo steigimo
rezultatams ir Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo
10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo
Lietuvos Respublikos Seimui" 3.1 punktu paprašė Seimą svarstyti
Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka; Seimas 2008 m. vasario
1 d. posėdyje nusprendė Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11,
20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti
ypatingos skubos tvarka ir tą pačią dieną jį priėmė.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog
nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasirenkant nacionalinio
investuotojo modelį ir jį įtvirtinant Atominės elektrinės
įstatyme nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų
išsiaiškinta, ar toks nacionalinis investuotojas bus pajėgus
įgyvendinti šiam investuotojui Atominės elektrinės įstatyme
keliamus tikslus.
12. Toks Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m.
vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis
reguliavimas, nustatantis konkretų valstybės turto investavimo į
steigiamą privatų juridinį asmenį (nacionalinį investuotoją)
atvejį ir vieną ūkio subjektą (akcinės bendrovės "VST" kontrolinį
akcijų paketą turintį akcininką), su kuriuo Vyriausybė gali
derėtis dėl to privataus juridinio asmens steigimo, negali būti
interpretuojamas kaip reiškiantis bendro teisinio reguliavimo
išimtį, nes pagal Valstybės turto įstatymą, kuris inter alia
reguliuoja valstybės turto investavimo klausimus, nėra draudžiama
valstybės turtą investuoti ir Atominės elektrinės įstatyme
nustatytu būdu.
13. Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina,
jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Atominės elektrinės
įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies
1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Vyriausybei
suteikta teisė derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį
akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo
steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise
priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau
kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų
nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo, buvo sudarytos
prielaidos padaryti žalos visuomenei ar pažeisti kitų asmenų
teises.
14. Minėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali
nustatyti įvairius valstybės turto investavimo būdus;
Konstitucija nedraudžia nustatyti ir tokio valstybės turto
investavimo būdo, kai valstybės turtas yra investuojamas kartu su
kitais asmenimis (asmeniu), inter alia su privačiu asmeniu;
pasirinkdama valstybės turto investavimo būdus valstybė turi
atsižvelgti į tai, ar pasirinkus tam tikrą būdą bus patenkinti
svarbūs konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai ir
interesai; valstybės turto investavimas konstituciškai būtų
nepateisinamas, jei juo būtų akivaizdžiai daroma žala visuomenei
arba pažeidžiamos kitų asmenų teisės.
15. Taigi nėra teisinių argumentų, kurie leistų teigti, kad
Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies nuostata "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo <...>", tuo aspektu, kad nustačius
tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausybė turi teisę
derėtis su vienu privačiu investuotoju, neatitinka iš
Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies kylančių imperatyvų.
16. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Atominės
elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies nuostata "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo <...>" neprieštarauja Konstitucijos
46 straipsnio 4 daliai.
17. Sprendžiant, ar ginčijama Atominės elektrinės įstatymo
11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto
nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,
pažymėtina, kad, kaip minėta, akcinė bendrovė "VST" yra
specifinis ūkio subjektas, kuris veikia elektros energetikos
srityje - akcinė bendrovė "VST" yra stambi šalies elektros
energetikos bendrovė, privatizuota 2003 m. ir valdanti vienus
didžiausių šalies skirstomųjų tinklų, t. y. ji yra pagrindinių
šalies vakarinės dalies elektros energijos skirstomųjų tinklų
operatorė; be akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų, akcinė
bendrovė "VST" yra vienintelis Lietuvos ūkio subjektas, turintis
didelę elektros vartotojų rinką, nepertraukiamai generuojantis
didelius pinigų srautus elektros energetikos srityje. Taip pat
minėta, kad pagal Atominės elektrinės įstatymą formuojant
nacionalinį investuotoją akcinės bendrovės "VST" kontrolinį
akcijų paketą turintis akcininkas buvo pasirinktas siekiant
įgyvendinti šiam investuotojui Atominės elektrinės įstatyme
keliamus tikslus.
18. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies nuostata "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo <...>" neprieštarauja Konstitucijos
46 straipsnio 4 daliai.
Atsižvelgiant į tai taip pat konstatuotina, kad Atominės
elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies nuostata "Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį akcijų paketą
turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų
ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių
akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3
akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų
susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio
investuotojo akcijų įsigijimo <...>" neprieštarauja Konstitucijos
29 straipsnio 1 daliai.
19. Kartu pažymėtina, kad teisės aktais reguliuojant minėtus
santykius (inter alia santykius, susijusius su nacionalinio
investuotojo formavimu) tikslingumo sumetimai kartais užgoždavo
teisinius, taip pat ir iš Konstitucijos kylančius, imperatyvus.
Antai Ministro Pirmininko 2007 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. 62
"Dėl darbo grupės sudarymo" į darbo grupę Lietuvos nacionalinio
investuotojo bendrovės (dalyvausiančios įgyvendinant naujos
atominės elektrinės projektą) steigimo koncepcijos esminėms
nuostatoms parengti buvo įtraukti privačių bendrovių uždarosios
akcinės bendrovės "NDX energija" ir akcinės bendrovės "Lietuvos
energija" atstovai. Uždaroji akcinė bendrovė "NDX energija"
vėliau dalyvavo steigiant nacionalinį investuotoją, o akcinė
bendrovė "Lietuvos energija" tapo viena iš nacionalinio
investuotojo įmonių grupės įmonių. Tokiam santykių teisiniam
reguliavimui stinga konstitucinio pagrindo, tačiau minėtas
Ministro Pirmininko potvarkis nėra konstitucinės bylos tyrimo
dalykas.
20. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, Atominės elektrinės įstatyme
įtvirtinęs atitinkamą nacionalinio investuotojo modelį, kad būtų
sukurtos teisinės, finansinės ir organizacinės prielaidos
Lietuvos strateginiam tikslui kompleksiškai integruoti Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos
valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos
vidaus rinkas įgyvendinti, kartu turėjo numatyti ir tokį
nacionalinio investuotojo veiklos jį įsteigus reguliavimą, kuris
užtikrintų minėtų prielaidų sukūrimą.
Minėta, kad Atominės elektrinės įstatymu buvo sudarytos
prielaidos suformuoti tokį nacionalinio investuotojo modelį,
pagal kurį valstybinio ir privataus kapitalo pagrindu naujai
steigiama nacionalinė elektros energetikos bendrovė kartu su
veikiančiomis įmonėmis sudaro nacionalinio investuotojo įmonių
grupę, susidedančią iš patronuojančios bendrovės - nacionalinio
investuotojo ir dukterinių įmonių (inter alia akcinės bendrovės
"Lietuvos energija" - perdavimo sistemos operatorės, akcinių
bendrovių Rytų skirstomųjų tinklų ir "VST" - skirstomųjų tinklų
operatorių), kurios, kaip atskiri juridiniai asmenys, vykdo
teisės aktų nustatyta tvarka atskirtą elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir kitokią
veiklą. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos
naujai steigiamoje nacionalinėje elektros energetikos bendrovėje
(nacionaliniame investuotojuje) sutelkti nacionalinio
investuotojo įmonių grupės įmonių valdymą.
Taigi esminę reikšmę sprendžiant, ar įstatyme nustatytas
teisinis reguliavimas užtikrino teisines, finansines ir
organizacines prielaidas įgyvendinti įstatymo tikslą - sudaryti
finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, turi
tai, kaip pagal Atominės elektrinės įstatymą yra organizuojamas
nacionalinio investuotojo valdymas ir ar tokį valdymą nustatantis
teisinis reglamentavimas yra pakankamas minėtoms finansinėms
prielaidoms sukurti. Nacionalinio investuotojo valdymą
reglamentuoja Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnis
"Valdymas" (2008 m. vasario 1 d. redakcija), kuriame nustatyta:
"1. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų
nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamos teisės
įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys įgyvendina
nacionalinio investuotojo bendrovėje valstybės kaip akcininkės
turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis šia tvarka.
Valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys balsuoti
nacionalinio investuotojo bendrovės organuose dėl projekto
įgyvendinimo bendrovės akcininkų sutarties gali tik
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kai
Lietuvos Respublikos Seimas pritaria esminėms šios sutarties
nuostatoms.
2. Nacionaliniam investuotojui nuosavybės teise turi
priklausyti akcijų paketas, sudarantis ne mažiau kaip 34
procentus projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų ir balsų
projekto įgyvendinimo bendrovės visuotiniame akcininkų
susirinkime.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir nacionalinis
investuotojas, per savo dukterines įmones valdantis pagrindinę
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį,
įgyvendina Lietuvos strateginį tikslą - kompleksiškai integruoja
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos
Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros
energijos vidaus rinkas.
4. Įgyvendindamos šio straipsnio 3 dalyje numatytą
strateginį tikslą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės
institucijos, priimdamos nutarimus ir sprendimus bei sudarydamos
susitarimus, taip pat valstybės akcijų valdytojai, priimdami
sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei
nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo ar jo
teisių perėmėjo bendrovėje, taip pat šių bendrovių įsteigtose
dukterinėse bendrovėse akcininkų teises, užtikrina, kad:
1) nacionalinis investuotojas, siekdamas savo veiklos tikslo
(socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams), efektyviai įgyvendintų pagrindinį Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį - neribotą
laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos
vartotojus elektros energija;
2) nacionalinio investuotojo ir jo dukterinių įmonių veikla
būtų organizuojama taip, kad ji atitiktų Lietuvos Respublikos ir
Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei geriausią Europos
Sąjungos valstybių elektros energetikos bendrovių verslo
praktiką;
3) Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti
strateginiai objektai - naujoji atominė elektrinė, elektros
perdavimo jungtys į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę,
užtikrinančios efektyvius ir reikiamos apimties elektros
energijos mainus tarp Lietuvos Respublikos elektros energetikos
sistemos ir Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungai
(toliau - UCTE) bei Šiaurės šalių perdavimo sistemos operatorių
organizacijai (NORDEL) priklausančių sistemų, - būtų realizuoti
neatidėliojant;
4) naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių
į Švedijos Karalystę bei Lenkijos Respubliką techniniai
sprendimai ir parametrai būtų parinkti taip, kad pagrindinė dalis
atominei elektrinei reikalingų galios rezervų būtų gaunama iš
Europos Sąjungos valstybių ir būtų patenkintos Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu
režimu su UCTE sistema sąlygos;
5) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų
parengta neatidėliotinam prisijungimui prie UCTE sistemos
sinchroniniam darbui, kai tik bus įrengtos elektros tinklų
jungtys, įgyvendintos techninės priemonės ir atlikti veiksmai,
reikalingi Lietuvai tapti UCTE nare;
6) naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo
bendrovės kapitale dalyvaujant Lietuvos ir užsienio
investuotojams būtų apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio
saugumo ir valstybės esminiai interesai, o pasirenkant atominės
elektrinės projekto įgyvendinimo dalyvius būtų taikomi europinės
bei transatlantinės integracijos kriterijai."
Šio straipsnio 1 dalyje, kurioje reguliuojami valstybei
nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo
bendrovėje suteikiamų teisių įgyvendinimo santykiai, yra
nustatyta, kad valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti
įgalioti asmenys įgyvendina valstybės kaip akcininkės turtines ir
neturtines teises Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nėra
nustatyta, kokiais principais, užtikrinančiais veiksmingą
atstovavimą valstybei kaip akcijų valdytojai įgyvendinant
įstatymo tikslą - sudaryti finansines prielaidas naujos atominės
elektrinės statybai, turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės
akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis. Nėra nustatyta
ir tai, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio
investuotojo akcininkams įgyvendinant savo turtines ir neturtines
teises), kad būtų sukaupta piniginių lėšų atominės elektrinės
statybai.
Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad
įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės turto investavimo
santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų
pažeistas iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylantis
reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų
bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti
valdant valstybės investuotą turtą.
Toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas tam, kad būtų
sudarytos finansinės prielaidos įgyvendinti įstatymo tikslą -
sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, ir taip
yra nukrypstama nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje
įtvirtinto reikalavimo valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip,
kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio
28 d. redakcija) 1 dalis ta apimtimi, kuria joje nenustatytas
teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo -
sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai -
įgyvendinimą, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai.
21. Kaip minėta, Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio
(2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalyje numatyta, kad įsteigus
nacionalinį investuotoją valstybė į jo įstatinį kapitalą
investuoja jai nuosavybės teise priklausančių minėtų elektros
energetikos bendrovių akcijas. Taigi teisinis reguliavimas
aiškintinas atsižvelgiant ir į Valstybės turto įstatymą, kuris
inter alia reguliuoja valstybės turto investavimo santykius.
21.1. Šiame kontekste paminėtinos šios Valstybės turto
įstatymo (2002 m. gegužės 23 d. redakcija su vėlesniais
pakeitimais ir (arba) papildymais) nuostatos:
- valstybės finansinis turtas yra valstybei nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės,
atsirandančios iš šių vertybinių popierių (3 straipsnio 4 dalies
(2006 m. liepos 18 d. redakcija) 3 punktas);
- valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir
Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (7
straipsnio (2002 m. gegužės 23 d. redakcija) 1 dalis);
- valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas,
naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
visuomeninės naudos - šis principas reiškia, kad valstybės ir
savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo
disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų
tenkinimą; efektyvumo - šis principas reiškia, kad sprendimais,
susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu
ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos
visuomenei; racionalumo - šis principas reiškia, kad valstybės
ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir
racionaliai tvarkomas; viešosios teisės - šis principas reiškia,
kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti
sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės
ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (4
punktas) (8-1 straipsnis (2006 m. liepos 18 d. redakcija);
- "valstybės <...> turto investavimas - tai valstybei <...>
nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas
<...> viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei
bendrovei vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo
turtinius įsipareigojimus; <...> didinant <...> akcinės bendrovės
<...> bendrovės įstatinį kapitalą, jei valstybė <...> yra jų
dalyvė" (19 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija)
1 ir 2 punktai);
- "sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio
turto investavimo priima Vyriausybė. <...> Prieš priimant tokį
sprendimą būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai
dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami
vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka" (19
straipsnio 2 dalis (2006 m. liepos 18 d. redakcija);
- "valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama
steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės
ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame
akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (-ėms) arba joms
kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų" (19 straipsnio 4
dalis (2003 m. gegužės 27 d. redakcija).
21.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Valstybės turto
įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. redakcija)
nustatyta: "Valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš
fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų, taip pat privačiajam
juridiniam asmeniui steigti, išskyrus šio ir kitų įstatymų
nustatytus atvejus."
21.3. Apibendrinant minėtas Valstybės turto įstatymo
nuostatas, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste darytina
išvada, kad šiame yra nustatyti tokie valstybės turto investavimo
atvejai, kai investuojama į privatų juridinį asmenį jo steigimo
metu ir kai investuojama į įsteigtą ir įstatinį kapitalą
didinančią bendrovę. Investuodama valstybė privalo vadovautis
visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės
principais, laikytis tam tikrų reikalavimų, inter alia iš anksto
ekonomiškai ir socialiai pagrįsti sprendimą investuoti valstybės
turtą, užtikrinti, kad valstybė būtų tų bendrovių, į kurias
investuojama, dalyvė ir turėtų nuosavybės teise ne mažiau kaip 50
proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime,
laikytis valstybės turto investavimo kriterijų, kuriuos nustato
Vyriausybė.
Pagal minėtą įstatymą atvejai, kai valstybės turtas
investuojamas steigiant privatų juridinį asmenį, gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose, taigi ir Atominės elektrinės
įstatyme.
Pažymėtina ir tai, kad Valstybės turto įstatymo 19
straipsnyje (jis skirtas valstybės ir savivaldybės turto
investavimo santykiams reguliuoti) nėra nustatyti valstybės turto
investavimo kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės
turto investavimą, inter alia atsižvelgiant į investuojamo turto
specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei, taip pat į kitas
konstituciškai reikšmingas aplinkybes.
22. Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 "Dėl
Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo
kriterijų ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo"
patvirtintame Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių
turtą priėmimo kriterijų ir sprendimų priėmimo tvarkos apraše
inter alia yra nustatyta:
- "sprendimo investuoti valstybės <...> turtą priėmimo
kriterijais (toliau vadinama - investavimo kriterijai) siekiama
nustatyti valstybei <...> nuosavybės teise priklausančio turto,
kaip įnašo, perdavimo ekonominį ir socialinį pagrįstumą" (5
punktas);
- investuojant valstybės ir savivaldybių turtą turi būti
tenkinami ne mažiau kaip du kriterijai iš šių investavimo
kriterijų (6 punktas): investavus bus įvykdyti valstybės
tarptautiniai įsipareigojimai (6.1 papunktis); investavimu bus
įgyvendinti valstybės, savivaldybių vykdomos politikos tikslai
(6.2 papunktis); investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas
nustatyti teisės aktuose (6.3 papunktis); valstybės ir (ar)
savivaldybių turto investavimu (valstybės ar savivaldybės įnašu)
bus sukuriama pridėtinė vertė (6.4 papunktis); iš investavimo
objekto bus gauta pelno (pajamų), gautas socialinis rezultatas
(švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos,
kitų panašių sričių) arba užtikrintas įstatymuose ir Vyriausybės
nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų
atlikimas (6.5 papunktis); yra visuomenės poreikis investuoti ir
investavus bus gaunama naudos visuomenei (6.6 papunktis);
investavus bus užtikrinta veiksmingesnė valstybės institucijų ir
įstaigų veikla (6.7 papunktis).
Aiškinant šį teisinį reguliavimą, nustatytą minėtame
Vyriausybės nutarime, pažymėtina, jog investuojant valstybės
turtą pakanka, kad būtų tenkinami bent du iš išvardytų septynių
kriterijų.
23. Minėta, kad Valstybės turto įstatymo 19 straipsnyje nėra
nustatyti valstybės turto investavimo kriterijai, kurie leistų
diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į
investuojamo turto specifiką, jo reikšmę bendrai tautos gerovei,
taip pat į kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes.
Taigi būtent šio įstatymo 19 straipsnyje, skirtame valstybės
ir savivaldybės turto investavimo santykiams reguliuoti, pagal
Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjui kyla
pareiga nustatyti tokius valstybės turto investavimo kriterijus,
kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto
investavimą, atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir
reikšmę bendrai tautos gerovei, taip pat į kitas konstituciškai
reikšmingas aplinkybes.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra pažymėta,
Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja
įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija,
nuostatos, kuriomis yra įsiterpiama į ginčijamo įstatymo
reguliuojamus visuomeninius santykius, privalo tai konstatuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo įstatymo 19 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti
turto investavimo kriterijai, kurie inter alia leistų
diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į
investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei,
taip pat į kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes,
prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai.
24. Minėta, kad Valstybės turto įstatymo 19 straipsnio 2
dalyje įtvirtinta nuostata "Sprendimai dėl valstybės ir
savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės
nustatytais kriterijais ir tvarka".
Minėta, kad pagal Konstituciją valstybės turto investavimo
kriterijai gali būti nustatyti tik įstatymu, kad Konstitucijos 5
straipsnio 2 dalies nuostata "valdžios galias riboja
Konstitucija" yra pažeidžiama, jeigu nustatytu teisiniu
reguliavimu konstituciškai nepagrįstai išplečiamos Konstitucijos
5 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės valdžios institucijos
arba kurios nors kitos valdžios institucijos galios;
konstitucinis valdžių padalijimo principas, konstitucinis
teisinės valstybės principas, inter alia įtvirtinti Konstitucijos
5 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad Konstitucijoje tiesiogiai
nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus,
viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti
tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, tokie įgaliojimai
negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu, Seimas neturi teisės
pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti
jo konstitucinės kompetencijos.
Taigi darytina išvada, kad Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2
dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija) nuostata "Sprendimai dėl
valstybės ir savivaldybės turto investavimo priimami
vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka" ta
apimtimi, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti valstybės ir
savivaldybės turto investavimo kriterijus, prieštarauja
Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin.,
2007, Nr. 76-3004) 1 dalis ta apimtimi, kuria joje nenustatytas
teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo -
sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai -
įgyvendinimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
46 straipsnio 3 daliai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija;
Žin., 2008, Nr. 19-674) nuostata "Nacionalinis investuotojas -
Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" tuo
aspektu, kad nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai
atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams ir
neįteisintas vartotojų teisių gynimas, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija;
Žin., 2008, Nr. 19-674) nuostata "Nacionalinis investuotojas yra
nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines
įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir
skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu
dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos
projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir
Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis"
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos atominės elektrinės
įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija; Žin.,
2008, Nr. 19-674) 1 dalies nuostata "Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas,
turi teisę: 1) derėtis su akcinės bendrovės "VST" kontrolinį
akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo
steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise
priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų, sudarančių daugiau
kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų
nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo <...>" neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
19 straipsnis (Žin., 2003, Nr. 57-2534; 2006, Nr. 87-3397; 2008,
Nr. 19-673) ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo
kriterijai, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės
turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir
reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai
reikšmingas aplinkybes, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai.
6. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
19 straipsnio 2 dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija; Žin.,
2006, Nr. 87-3397) nuostata "Sprendimai dėl valstybės ir
savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės
nustatytais kriterijais ir tvarka" ta apimtimi, kuria pavedama
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti valstybės ir
savivaldybės turto investavimo kriterijus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Pranas Kuconis
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Egidijus Šileikis
Algirdas Taminskas
Romualdas Kęstutis Urbaitis