English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO - ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO
PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO
KODEKSO 225 STRAIPSNIO (2000 M. RUGSĖJO 26 D.
REDAKCIJA) 4 DALIES, 227 STRAIPSNIO (2003 M. BALANDŽIO
10 D. REDAKCIJA) 2 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 26 D.
REDAKCIJA) ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2007 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė
pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą (Nr. 1B-27/
2007) ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, 227
straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m.
rugsėjo 26 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsniui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Šiaulių rajono apylinkės teismas nagrinėjo
baudžiamąją bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir
kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo
kodekso (toliau - ir BK) 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 4 dalis, 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d.
redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
Šis pareiškėjo prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2007
m. birželio 11 d.
II
Pareiškėjo prašymas grindžiamas oficialios konstitucinės
doktrinos nuostatomis, aiškinančiomis konstitucinius teisinės
valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principus, inter alia
nuostatomis, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti
grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų
visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais
ir kad jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės
norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų
kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir
tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų
objektyviai pateisinamas, būtų pažeistas konstitucinis asmenų
lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo manymu, objektyviai nėra
pateisinama tai, kad pagal BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio
10 d. redakcija) 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) asmens,
duodančio kyšį valstybės tarnautojui ir siekiančio neteisėtos
paperkamo valstybės tarnautojo veikos, veika yra nusikaltimas ir
už ją numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o BK
225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje
valstybės tarnautojui, "analogišką" neteisėtą veiką padariusiam
vykdant įgaliojimus, atsakomybė numatyta tik kaip už baudžiamąjį
nusižengimą.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas - Šiaulių rajono apylinkės teismas prašo
ištirti, ar BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)
4 dalis, 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2
dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) neprieštarauja
Konstitucijos 29 straipsniui.
2. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio "Kyšininkavimas"
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje nustatyta:
"Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar
kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar
susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar
provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą
vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam
tikra veikla atėmimu."
3. Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio "Papirkimas" (2003 m.
balandžio 10 d. redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) nustatyta:
"Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus,
siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL
vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos
paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos
vykdant įgaliojimus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų."
II
1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3
dalies 2 punktą prie teismo nutarties, kuria kreipiamasi į
Konstitucinį Teismą, pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto
nuorašas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį
(2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų paskelbimas
yra jų paskelbimas leidinyje "Valstybės žinios". Pagal
Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą
ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto
tekstas, paskelbtas "Valstybės žiniose" (jeigu tas teisės aktas
yra paskelbtas "Valstybės žiniose").
2. Prie pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymo
yra pridėtos ne oficialiai "Valstybės žiniose" paskelbtų BK
ginčijamų straipsnių (jų dalių) teksto kopijos, o kitokios šių
straipsnių (jų dalių) teksto kopijos.
3. Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnyje nustatyta,
kad Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo
siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu prašymas arba jo
priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų
reikalavimų (1 dalis), taip pat kad prašymo grąžinimas neatima
teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus
pašalinti buvę trūkumai (2 dalis).
III
1. Iš pareiškėjo prašymo ir pridėtos baudžiamosios bylos
matyti, kad prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja
inter alia BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)
4 dalies nuostatos, t. y. tokios nuostatos, kurios pareiškėjo -
Šiaulių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje
byloje neturi būti taikomos.
2. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais,
kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas,
kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja
Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir
kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis
įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį
teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar
įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo
atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės
aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,
prieštarauja Konstitucijai.
Vadinasi, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo
įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu
ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas
(jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas
(jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti
taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendime
(aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir Konstitucinio
Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį) konstatuota, kad pagal
Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi
locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti,
ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar
kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti
taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1
dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako
nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai,
jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės
kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą ta
apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 225
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, atsisakytina
nagrinėti.
IV
1. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas
abejoja ne tuo, ar Konstitucijai neprieštarauja atskirai paimta
BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir atskirai paimta BK 225
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis, o tuo, ar
Konstitucijai neprieštarauja minėtų BK straipsnių dalys, paimtos
kartu, nes, kaip minėta, pareiškėjo teigimu, pagal BK 227
straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. redakcija) asmens, duodančio kyšį valstybės
tarnautojui ir siekiančio neteisėtos paperkamo valstybės
tarnautojo veikos, veika yra nusikaltimas ir už ją numatyta
laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o BK 225 straipsnio
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje valstybės tarnautojui,
padariusiam "analogišką" neteisėtą veiką vykdant įgaliojimus,
atsakomybė numatyta tik kaip už baudžiamąjį nusižengimą. Taigi
pareiškėjo abejonės, ar BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10
d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir 225
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis
neprieštarauja Konstitucijai, grindžiamos ne tokiais argumentais,
kurie atskleidžia, kodėl atskirai paimta BK 227 straipsnio (2003
m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) ir atskirai paimta BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo
26 d. redakcija) 4 dalis, pareiškėjo nuomone, prieštarauja
Konstitucijai, o tokiais, kurie atskleidžia, kad nurodytosios BK
straipsnių dalys, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijai
dėl to, kad nėra darnos tarp BK normų, nustatančių baudžiamąją
atsakomybę už BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d.
redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nurodytą
nusikaltimą ir už BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 4 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą. Šiame
kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta
argumentų, iš kurių matytųsi, ar jis abejoja BK 225 straipsnio
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalies atitiktimi
Konstitucijai (dėl to, kad šioje BK straipsnio dalyje nustatyta
teisinė atsakomybė yra per švelni, palyginti su teisine
atsakomybe, nustatyta BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d.
redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)), ar BK 227
straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalies (2000 m.
rugsėjo 26 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijai (dėl to, kad
šioje BK straipsnio dalyje nustatyta teisinė atsakomybė yra per
griežta, palyginti su teisine atsakomybe, nustatyta BK 225
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje).
Taigi pareiškėjas iš esmės abejoja atitinkamų BK straipsnių
dalių tarpusavio suderinamumu.
2. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia
vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų
(Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Jeigu
įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, jas pašalinti
yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m.
rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimai).
Jeigu Konstitucinio Teismo yra prašoma išspręsti vienodos
galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimą, toks
prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai
yra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą (Konstitucinio Teismo
2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimai).
3. Kita vertus, tai anaiptol nereiškia, kad tam tikrais
atvejais teisės aktų (jų dalių) nesuderinamumas negali suponuoti
jų (ar kai kurių iš jų) prieštaravimo Konstitucijai ir kad
Konstitucinis Teismas tam tikromis aplinkybėmis negali to
konstatuoti.
4. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatavus, kad
atsisakytina nagrinėti pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės
teismo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Baudžiamojo
kodekso 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalis
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstatuotina, kad į
pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo argumentus, kuriais
grindžiama jo abejonė dėl BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10
d. redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)
atitikties Konstitucijai, negali būti atsižvelgiama, nes tie
argumentai siejami su BK 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 4 dalyje ir BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d.
redakcija) 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatyto
teisinio reguliavimo tarpusavio santykiu.
5. Kartu konstatuotina, kad pareiškėjo - Šiaulių rajono
apylinkės teismo prašymas ištirti inter alia BK 227 straipsnio
(2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo
26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai neatitinka Konstitucinio
Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, pagal kurį
teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl
teisės akto atitikties Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo
nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo
Konstitucijai teisiniai argumentai.
6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70
straipsnį, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka
Konstitucinio Teismo įstatymo inter alia 67 straipsnyje nustatytų
reikalavimų, prašymas grąžinamas pareiškėjui (1 dalis); prašymo
grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra
tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (2 dalis).
7. Taigi pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo
prašymas ištirti BK 227 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d.
redakcija) 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitiktį
Konstitucijai grąžintinas pareiškėjui. Tai nereiškia, kad šioje
dalyje nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumas apskritai
negali būti ginčijamas Konstituciniame Teisme, to nesiejant inter
alia su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 225 straipsnio (2000
m. rugsėjo 26 d. redakcija) 4 dalyje, ir šių dalių tarpusavio
santykiu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 28, 69, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo - Šiaulių rajono
apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 225 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 4 dalis (Žin., 2000, Nr. 89-2741) neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
2. Pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymą
ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227
straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 dalis (2000 m.
rugsėjo 26 d. redakcija (Žin., 2000, Nr. 89-2741)) neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, grąžinti
pareiškėjui.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis