Byla Nr. 15/05
                                
            LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
                                 
                            NUTARIMAS
     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M.  BALANDŽIO
     22  D.  NUTARIMU  NR. 497  "DĖL  KASMETINIŲ   PAPILDOMŲ
     ATOSTOGŲ   TRUKMĖS,   SUTEIKIMO  SĄLYGŲ  IR     TVARKOS
     PATVIRTINIMO" PATVIRTINTŲ KASMETINIŲ PAPILDOMŲ ATOSTOGŲ
     TRUKMĖS,  SUTEIKIMO  SĄLYGŲ  IR  TVARKOS  1.2    PUNKTO
     ATITIKTIES  LIETUVOS  RESPUBLIKOS  DARBO  KODEKSO    30
     STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTUI 

                      2007 m. gruodžio 7 d.
                             Vilnius

     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis  iš
Konstitucinio   Teismo  teisėjų  Armano  Abramavičiaus,     Tomos
Birmontienės,   Egidijaus  Kūrio,  Kęstučio  Lapinsko,     Zenono
Namavičiaus,  Ramutės  Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus,   Romualdo
Kęstučio Urbaičio,
     sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
     dalyvaujant  suinteresuoto  asmens -  Lietuvos   Respublikos
Vyriausybės atstovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos  ir
darbo   ministerijos  Darbo  santykių  ir  apmokėjimo    skyriaus
vyriausiajai specialistei Rūtai Juršaitei,
     remdamasis  Lietuvos  Respublikos  Konstitucijos  102,   105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo  įstatymo
1  straipsniu,  viešame  Teismo posėdyje 2007 m. gruodžio  6   d.
išnagrinėjo bylą Nr. 15/05 pagal pareiškėjo - Panevėžio apygardos
administracinio  teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos  Respublikos
Vyriausybės  2003  m.  balandžio  22 d. nutarimu  Nr.  497   "Dėl
Kasmetinių  papildomų  atostogų  trukmės,  suteikimo  sąlygų   ir
tvarkos  patvirtinimo" patvirtintų Kasmetinių papildomų  atostogų
trukmės,  suteikimo  sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas ta   apimtimi,
kuria  nustatyta,  kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį  darbo   toje
darbovietėje  stažą,  už kurį suteikiamos kasmetinės   papildomos
atostogos,   neįeina   laikas,  dirbtas   įmonėje,     įstaigoje,
organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas
darbdavių  susitarimu  ar kitais  pagrindais,   nenutraukiančiais
darbo stažo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30
straipsnio 1 dalies 4 punktui.
     Konstitucinis Teismas
                            nustatė:
                                I
     Pareiškėjas  - Panevėžio apygardos administracinis   teismas
nagrinėjo   administracinę   bylą.  Teismas   nutartimi     bylos
nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr.  497
"Dėl  Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų  ir
tvarkos  patvirtinimo" patvirtintų Kasmetinių papildomų  atostogų
trukmės,  suteikimo  sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas ta   apimtimi,
kuria  nustatyta,  kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį  darbo   toje
darbovietėje  stažą,  už kurį suteikiamos kasmetinės   papildomos
atostogos,   neįeina   laikas,  dirbtas   įmonėje,     įstaigoje,
organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas
darbdavių  susitarimu  ar kitais  pagrindais,   nenutraukiančiais
darbo stažo, neprieštarauja Darbo kodekso 30 straipsnio 1  dalies
4 punktui.

                                II
     Pareiškėjo  -  Panevėžio apygardos  administracinio   teismo
prašymas  grindžiamas  tuo, kad, jo nuomone, ginčijamu   teisiniu
reguliavimu  yra  nepagrįstai apribota darbuotojų,  perkeltų   iš
vienos  darbovietės  į  kitą,  teisė  į  kasmetines    papildomas
atostogas,  nes  pagal  Kasmetinių papildomų  atostogų   trukmės,
suteikimo   sąlygų   ir   tvarkos  1.2   punktą   į     ilgalaikį
nepertraukiamąjį   darbo  toje  darbovietėje  stažą,  už     kurį
suteikiamos  kasmetinės  papildomos atostogos,  neįeina   laikas,
dirbtas  įmonėje,  įstaigoje, organizacijoje, iš kurios  į   kitą
darbovietę  darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar  kitais
pagrindais.  Pareiškėjo  nuomone,  toks  teisinis    reguliavimas
konkuruoja  su nustatytuoju Darbo kodekse: pagal šio kodekso  168
straipsnio 1 dalies 2 punktą kasmetinės papildomos atostogos gali
būti  suteikiamos  už  ilgalaikį  nepertraukiamąjį  darbą    toje
darbovietėje;   pareiškėjo  aiškinimu,  čia  pavartota     sąvoka
"ilgalaikis  nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje"  reiškia
iš esmės tą patį, ką ir sąvoka "nepertraukiamasis darbo  stažas",
apibrėžta šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį
nepertraukiamasis  darbo  stažas apima laiką, inter alia   dirbtą
"keliose  įmonėse,  įstaigose, organizacijose, jeigu  iš   vienos
darbovietės  į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar  kitais
pagrindais,  nenutraukiančiais  darbo  stažo, arba  jeigu   darbo
pertrauka neviršija nustatytų terminų".

                               III
     Rengiant  bylą  Konstitucinio Teismo posėdžiui  buvo   gauti
suinteresuoto asmens - Vyriausybės atstovų Socialinės apsaugos ir
darbo  ministerijos  Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto   R.
Lukaševičiaus  ir R. Juršaitės rašytiniai paaiškinimai,  kuriuose
teigiama,  kad  ginčijamas teisinis reguliavimas   neprieštarauja
Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
     Suinteresuoto   asmens  -  Vyriausybės  atstovų     teigimu,
ginčijamas  teisinis reguliavimas grindžiamas Darbo kodekso   168
straipsnio  2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato   kasmetinių
papildomų  atostogų  trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką.   Darbo
stažas  kasmetinėms  papildomoms atostogoms gauti  nėra   tapatus
vienai  kuriai  nors  iš Darbo kodekso 30  straipsnio  1   dalyje
nurodytų  darbo stažo rūšių, inter alia nepertraukiamajam   darbo
stažui,  kurio  samprata pateikiama šio kodekso 30 straipsnio   1
dalies  4  punkte.  Pagal Darbo kodekso 168  straipsnio  1   dalį
kasmetinės   papildomos  atostogos  suteikiamos  už     ilgalaikį
nepertraukiamąjį  darbą  toje darbovietėje, taigi  darbo   stažas
kasmetinėms  papildomoms  atostogoms  gauti  turi  būti  ne   tik
nepertraukiamasis,  bet  ir  darbo toje  darbovietėje   (įmonėje,
įstaigoje,  organizacijoje)  stažas, apibrėžtas šio  kodekso   30
straipsnio 1 dalies 3 punkte.

                                IV
     Rengiant  bylą  Konstitucinio Teismo posėdžiui  buvo   gauti
Lietuvos   Respublikos   teisingumo   ministerijos      valstybės
sekretoriaus P. Koverovo, Lietuvos Respublikos valstybinės  darbo
inspekcijos  vyriausiojo  valstybinio  darbo  inspektoriaus    M.
Plukto, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko  A.
Černiausko rašytiniai paaiškinimai. 

                                V
     Konstitucinio   Teismo  posėdyje  suinteresuoto  asmens    -
Vyriausybės  atstovė R. Juršaitė iš esmės pakartojo  rašytiniuose
paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

     Konstitucinis Teismas

                          konstatuoja:

     1.  Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą   Nr.
497 "Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo  sąlygų
ir  tvarkos patvirtinimo", įsigaliojusį 2003 m. balandžio 26  d.,
kuriuo patvirtino Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo
sąlygas  ir tvarką. Šiame Vyriausybės nutarime nurodyta, kad  jis
priimtas  vadovaujantis  Darbo kodekso 168 straipsnio 2   dalimi;
paminėtina, kad šioje dalyje nustatyta, jog kasmetinių  papildomų
atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato  Vyriausybė,
o  darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos   taisyklėse
gali  būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu   šiame
straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos.
     2.  Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo  sąlygų
ir tvarkos 1 punkte inter alia nustatyta:
     "Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos: <...>
     1.2. už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje -
darbuotojams,  turintiems didesnį kaip 10 metų   nepertraukiamąjį
darbo  stažą  toje  darbovietėje, - 3  kalendorinės  dienos,   už
kiekvienų  paskesnių  5 metų darbo stažą toje darbovietėje  -   1
kalendorinė  diena.  Į  ilgalaikį  nepertraukiamąjį  darbo   toje
darbovietėje  stažą,  už kurį suteikiamos kasmetinės   papildomos
atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje  darbovietėje
ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso
170  straipsnio  1  dalyje. Į šį stažą neįeina  laikas,   dirbtas
įmonėje,  įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą  darbovietę
darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais  pagrindais,
nenutraukiančiais darbo stažo."
     3. Pareiškėjas - Panevėžio apygardos administracinis teismas
Konstitucinio  Teismo  prašo  ištirti, ar  Kasmetinių   papildomų
atostogų  trukmės,  suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2  punktas   ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo
toje   darbovietėje  stažą,  už  kurį  suteikiamos     kasmetinės
papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas
darbdavių  susitarimu  ar kitais  pagrindais,   nenutraukiančiais
darbo stažo, neprieštarauja Darbo kodekso 30 straipsnio 1  dalies
4 punktui.
     4. Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte  nustatyta,
kad nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas  vienoje
įmonėje,   įstaigoje,  organizacijoje  arba  keliose     įmonėse,
įstaigose,  organizacijose,  jeigu iš vienos darbovietės į   kitą
buvo   perkelta  darbdavių  susitarimu  ar  kitais    pagrindais,
nenutraukiančiais  darbo  stažo,  arba  jeigu  darbo    pertrauka
neviršija nustatytų terminų.
     5. Pareiškėjas - Panevėžio apygardos administracinis teismas
savo   abejones  dėl  Kasmetinių  papildomų  atostogų    trukmės,
suteikimo  sąlygų  ir  tvarkos 1.2 punkto  atitikties   (nurodyta
apimtimi) Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui grindžia
tuo,  kad,  jo nuomone, Kasmetinių papildomų  atostogų   trukmės,
suteikimo  sąlygų  ir  tvarkos  1.2  punkto  sąvoka   "ilgalaikis
nepertraukiamasis  darbas toje darbovietėje" reiškia iš esmės  tą
patį,  ką  ir  Darbo  kodekso 30 straipsnio 1  dalies  4   punkte
įtvirtinta sąvoka "nepertraukiamasis darbo stažas", tačiau  pagal
ginčijamą Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų
ir  tvarkos  1.2 punktą į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo   toje
darbovietėje  stažą,  už kurį suteikiamos kasmetinės   papildomos
atostogos,   neįeina   laikas,  dirbtas   įmonėje,     įstaigoje,
organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas
darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais. 
     6.  Pagal  Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalį darbo   stažas
gali būti inter alia darbo stažas tam tikroje įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje  (3  punktas), taip pat  nepertraukiamasis   darbo
stažas (4 punktas). Minėta, kad pagal Darbo kodekso 30 straipsnio
1  dalies 4 punktą nepertraukiamasis darbo stažas - tai   laikas,
dirbtas  vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba  keliose
įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į
kitą  buvo  perkelta darbdavių susitarimu ar kitais   pagrindais,
nenutraukiančiais  darbo  stažo,  arba  jeigu  darbo    pertrauka
neviršija nustatytų terminų. 
     Šiame  kontekste  paminėtina,  kad pagal Darbo  kodekso   30
straipsnio  1 dalies 3 punktą į darbo stažą tam tikroje  įmonėje,
įstaigoje,  organizacijoje  įskaičiuojamas laikas, dirbtas   toje
darbovietėje,  ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti   į
šios   rūšies  darbo  stažą;  įmonės,  įstaigos,    organizacijos
savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas,  jų
sujungimas,  padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie   kitos
įmonės, įstaigos, organizacijos darbo stažui tam tikroje įmonėje,
įstaigoje,  organizacijoje įtakos neturi. Pažymėtina, kad   Darbo
kodekso  138  straipsnyje  (2002 m. birželio  4  d.   redakcija),
įtvirtinusiame    apribojimus    nutraukti    darbo       sutartį
reorganizuojant  įmonę,  buvo nustatyta, kad  įmonės,   įstaigos,
organizacijos  savininko,  jų pavaldumo, steigėjo ar   pavadinimo
pasikeitimas,  įmonės,  įstaigos  ar  organizacijos   sujungimas,
padalijimas,  išdalijimas  ar  prijungimas  prie  kitos   įmonės,
įstaigos   ar  organizacijos  negali  būti  teisėta    priežastis
nutraukti  darbo santykius, o pagal Darbo kodekso 138   straipsnį
(2005 m. gegužės 12 d. redakcija) tokia priežastis negali būti ir
verslo ar jo dalies perdavimas. 
     7.  Pagal  Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalies  (2002   m.
birželio 4 d. redakcija) 2 punktą "už ilgalaikį  nepertraukiamąjį
darbą  toje  darbovietėje"  galėjo būti  suteikiamos   kasmetinės
papildomos  atostogos. Pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2  dalį
kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos,
o  kaip minėta, pagal šio kodekso 168 straipsnio 2 dalį (kuri  ir
šiuo  metu  yra  išdėstyta  pirmine - 2002 m. birželio  4  d.   -
redakcija)  kasmetinių  papildomų  atostogų  trukmę,    suteikimo
sąlygas   ir  tvarką  turi  nustatyti  Vyriausybė,  bet    darbo,
kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse galėjo būti
nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame  straipsnyje
kasmetinės  papildomos  atostogos.  Pakeitus Darbo  kodekso   168
straipsnio  1  dalį  (2002  m. birželio 4 d.  redakcija)  ir   ją
išdėsčius  nauja  -  2005  m. gegužės 12 d.  -  redakcija,   buvo
įtvirtinta,  kad  "už  ilgalaikį  nepertraukiamąjį  darbą    toje
darbovietėje" kasmetinės papildomos atostogos ne "gali būti", bet
yra suteikiamos.
     Šiame  kontekste  pažymėtina, kad pagal Darbo  kodekso   170
straipsnio  (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. birželio 30 d.,  2006
m.  birželio  8  d. redakcijos) 2 dalį darbo metai,  už   kuriuos
suteikiamos  kasmetinės  atostogos,  prasideda  nuo    darbuotojo
priėmimo į darbą dienos.
     8.  Dirbančiojo  teisė į kasmetines mokamas atostogas -   jo
konstitucinė  teisė (Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalis).  Taigi
šios  teisės  įgyvendinimo esminės sąlygos turi būti   nustatomos
įstatymu.
     Todėl  Darbo kodekso 168 straipsnio 2 dalies nuostata,   kad
kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką
turi nustatyti Vyriausybė, aiškintina kaip leidžianti Vyriausybei
nustatyti   tik  tokį  kasmetinių  papildomų  atostogų    trukmę,
suteikimo  sąlygas  ir tvarką įtvirtinantį teisinį   reguliavimą,
kuris nekonkuruoja su nustatytuoju įstatymuose, inter alia  Darbo
kodekse.  Tik šitaip aiškinant minėtą nuostatą ji yra  suderinama
su Konstitucija.
     9. Konstatuotina, kad pagal Darbo kodeksą, inter alia jo 168
straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d.
redakcijos)  2  punktą (2002 m. birželio 4 d. redakcija),   darbo
nepertraukiamumas  ir tai, kad turi būti ilgą laiką dirbta   toje
pačioje  įmonėje (neišskiriant nė atvejų, kai pasikeičia  įmonės,
įstaigos,  organizacijos  savininkas, pavaldumas,  steigėjas   ar
pavadinimas,   įmonės,  įstaigos,  organizacijos     sujungiamos,
padalijamos,  išdalijamos ar prijungiamos prie kitų įmonių,  taip
pat  kai  perduodamas verslas ar jo dalis), yra būtinos   sąlygos
kasmetinėms   papildomoms  atostogoms  (atitinkamoje     įmonėje)
suteikti. 
     10.  Nors,  kaip minėta, pareiškėjo -  Panevėžio   apygardos
administracinio teismo pozicija grindžiama tuo, kad, jo  nuomone,
Kasmetinių  papildomų  atostogų  trukmės,  suteikimo  sąlygų   ir
tvarkos  1.2 punkto sąvoka "ilgalaikis nepertraukiamasis   darbas
toje darbovietėje" reiškia iš esmės tą patį, ką ir Darbo  kodekso
30   straipsnio   1   dalies   4   punkte   įtvirtinta     sąvoka
"nepertraukiamasis  darbo  stažas",  jo  pateikiami    argumentai
niekaip  nėra  susiję su Kasmetinių papildomų atostogų   trukmės,
suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkte numatytu "nepertraukiamojo
darbo toje darbovietėje" ilgalaikiškumu. 
     Konstitucinis  Teismas  pareiškėjo  -  Panevėžio   apygardos
administracinio   teismo   ginčijamo   poįstatyminio     teisinio
reguliavimo atitiktį nustatytajam įstatyme tirs tik tuo  aspektu,
dėl  kurio argumentus dėl Kasmetinių papildomų atostogų  trukmės,
suteikimo  sąlygų  ir  tvarkos 1.2 punkto  atitikties   (nurodyta
apimtimi) Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui pateikia
pareiškėjas.
     11. Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalies (2002 m.  birželio
4  d.,  2005  m.  gegužės 12 d. redakcijos) 2  punkto  (2002   m.
birželio  4 d. redakcija) sąvoka "nepertraukiamasis darbas   toje
darbovietėje" aiškintina neignoruojant šio kodekso 30  straipsnio
1  dalies  3 punkto, pagal kurį, kaip minėta, į darbo stažą   tam
tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įskaičiuojamas laikas,
dirbtas  toje  darbovietėje, ir laikotarpiai, kuriuos   leidžiama
įskaičiuoti  į  šios  rūšies darbo stažą, o ne pagal  tai,   kaip
"nepertraukiamasis  darbo stažas" yra apibrėžtas šio kodekso   30
straipsnio 1 dalies 4 punkte.
     Taigi  Darbo  kodekso  168  straipsnio 1  dalies  (2002   m.
birželio  4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos) 2 punkto  (2002
m. birželio 4 d. redakcija) sąvoka "nepertraukiamasis darbas toje
darbovietėje"  nėra tapati šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies   4
punkto sąvokai "nepertraukiamasis darbo stažas". 
     12.   Vadinasi,  Kasmetinių  papildomų  atostogų    trukmės,
suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto sąvoka  "nepertraukiamasis
darbas  toje  darbovietėje"  negretintina su  Darbo  kodekso   30
straipsnio  1  dalies 4 punkto sąvoka  "nepertraukiamasis   darbo
stažas",   taigi   ir   pareiškėjo   -   Panevėžio      apygardos
administracinio   teismo  pozicija,  kad  Kasmetinių    papildomų
atostogų  trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto  sąvoka
"ilgalaikis  nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje"  reiškia
iš  esmės tą patį, ką ir Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies   4
punkte  įtvirtinta sąvoka "nepertraukiamasis darbo stažas",  nėra
teisiškai pagrįsta.
     13.  Kartu konstatuotina, kad Kasmetinių papildomų  atostogų
trukmės,  suteikimo  sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas pareiškėjo   -
Panevėžio  apygardos  administracinio teismo ginčijama   apimtimi
atitinka  Darbo  kodekse, inter alia jo 168 straipsnio 1   dalies
(2002  m.  birželio  4 d., 2005 m. gegužės 12 d.  redakcijos)   2
punkte  (2002  m. birželio 4 d. redakcija), įtvirtintas   sąlygas
kasmetinėms papildomoms atostogoms (atitinkamoje įmonėje).
     14.  Beje,  pagal  Darbo kodekso 177 straipsnį    (2002   m.
birželio  4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos), jei dėl  darbo
santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos  kasmetinės
papildomos  atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja,   jam
išmokama  piniginė  kompensacija.  Pagal šio straipsnio  2   dalį
piniginė  kompensacija  už  nepanaudotas  kasmetines   papildomas
atostogas  išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant   į
jos  terminą, o kompensacijos dydis nustatomas pagal  nepanaudotų
kasmetinių  atostogų,  tenkančių tam darbo  laikotarpiui,   darbo
dienų  skaičių; jei darbuotojui kasmetinės papildomos   atostogos
nebuvo   suteiktos  daugiau  kaip  už  vienerius  darbo    metus,
kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines  atostogas
(iki  šią  dalį išdėstant 2005 m. gegužės 12 d.  redakcija   buvo
nustatyta, kad ne daugiau kaip už trejus metus).
     15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad
Kasmetinių  papildomų  atostogų  trukmės,  suteikimo  sąlygų   ir
tvarkos 1.2 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad į ilgalaikį
nepertraukiamąjį   darbo  toje  darbovietėje  stažą,  už     kurį
suteikiamos  kasmetinės  papildomos atostogos,  neįeina   laikas,
dirbtas  įmonėje,  įstaigoje, organizacijoje, iš kurios  į   kitą
darbovietę  darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar  kitais
pagrindais,  nenutraukiančiais darbo stažo, neprieštarauja  Darbo
kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

     Vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102,  105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo  įstatymo
1,   53,   54,  55,  56  straipsniais,   Lietuvos     Respublikos
Konstitucinis Teismas

                               nutaria:

     Pripažinti,  kad  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003   m.
balandžio  22  d.  nutarimu Nr. 497  "Dėl  Kasmetinių   papildomų
atostogų  trukmės,  suteikimo  sąlygų ir  tvarkos   patvirtinimo"
patvirtintų  Kasmetinių  papildomų atostogų  trukmės,   suteikimo
sąlygų  ir  tvarkos  1.2 punktas (Žin., 2003,  Nr.  39-1787)   ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo
toje   darbovietėje  stažą,  už  kurį  suteikiamos     kasmetinės
papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas
darbdavių  susitarimu  ar kitais  pagrindais,   nenutraukiančiais
darbo stažo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30
straipsnio 1 dalies 4 punktui. 

     Šis   Konstitucinio  Teismo  nutarimas  yra  galutinis    ir
neskundžiamas.
     Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

 Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
                                Toma Birmontienė
                                Egidijus Kūris
                                Kęstutis Lapinskas
                                Zenonas Namavičius
                                Ramutė Ruškytė
                                Vytautas Sinkevičius
                                Romualdas Kęstutis Urbaitis