Byla Nr. 24/05-04/06
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2006 M.
BALANDŽIO 4 D. NUTARIMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
STATUTO 73 STRAIPSNIO 3 DALIES (1998 M. GRUODŽIO 22 D.
REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI" MOTYVUOJAMOSIOS DALIES II SKYRIAUS 6.3
PUNKTO NUOSTATOS IŠAIŠKINIMO
2006 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant prašymą išaiškinti Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatą pateikusio pareiškėjo -
Lietuvos Respublikos Prezidento atstovams Respublikos Prezidento
patarėjams teisės klausimais Česlovui Atkočaičiui ir Mildai
Vainiutei,
pareiškėjų - Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės ir
Lietuvos Respublikos Seimo atstovams konstitucinės justicijos
byloje Nr. 24/05-04/06 Seimo nariams Česlovui Juršėnui
(atstovavusiam abiem pareiškėjams - Lietuvos Respublikos Seimo
narių grupei ir Lietuvos Respublikos Seimui), Juliui Sabatauskui
(atstovavusiam pareiškėjui - Lietuvos Respublikos Seimo narių
grupei), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės
departamento vyresniajam patarėjui Antanui Jatkevičiui
(atstovavusiam pareiškėjui - Lietuvos Respublikos Seimui),
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 61 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2006 m. lapkričio
20 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. spalio 16
d. dekrete Nr. 778 "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d.
redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai"
nuostatą" išdėstytą prašymą išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo "Dėl
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998
m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai" motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto
pirmosios pastraipos nuostata "Iš konstitucinio valdžių
padalijimo principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada,
kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo
komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant
būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus" reiškia, kad:
- Lietuvos Respublikos Seimas neturi įgaliojimų sudaryti
tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama
ištirti dalykus, susijusius su kitų valstybės institucijų darbo
organizavimu, jei šių klausimų sprendimas pagal įstatymus
priklauso tų institucijų vadovams, kaip antai: institucijų
struktūros nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir
likvidavimo, darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar
perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų
klausimų, susijusių su institucijos darbuotojų karjera, teisiniu
statusu ir pan.;
- Lietuvos Respublikos Seimas negali pavesti Seimo
laikinajai tyrimo komisijai ištirti tokių dalykų, kurie savaime
reikštų, kad jiems ištirti reikės tik valstybės institucijos
vykdomo ikiteisminio, operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiagos,
kurios pagrindu būtų formuluojamos galutinės laikinosios tyrimo
komisijos išvados, o jos atskleidimas galėtų pakenkti
ikiteisminiam, operatyviniam ar kitokiam tyrimui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr.
24/05-04/06 pagal pareiškėjo - Seimo narių grupės prašymą
ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3
dalies nuostata "Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė
raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo
komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio
posėdžio metu" neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4
dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo
mandato principui, Konstitucijos preambulėje, pasak šio
pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, pagal
pareiškėjo - Seimo 2005 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. X-455 "Dėl
kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3
dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai"
išdėstytą prašymą ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3
dalies nuostata "Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė
raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo
komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio
posėdžio metu" neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4
dalyje, pasak šio pareiškėjo, įtvirtintam Seimo nario laisvo
mandato principui, 2006 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą "Dėl
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998
m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai" (toliau - ir Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimas).
2. Respublikos Prezidentas 2006 m. spalio 16 d. dekretu Nr.
778 "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" nuostatą" (toliau
- ir Respublikos Prezidento 2006 m. spalio 16 d. dekretas) prašo
Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios
dalies II skyriaus 6.3 punkto pirmosios pastraipos nuostata "Iš
konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos
nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti
ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti
dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią
vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose
numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus"
reiškia, kad:
- Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus,
susijusius su kitų valstybės institucijų darbo organizavimu, jei
šių klausimų sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų
vadovams, kaip antai: institucijų struktūros nustatymo,
struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo, darbuotojų
priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas,
nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.;
- Seimas negali pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai
ištirti tokių dalykų, kurie savaime reikštų, kad jiems ištirti
reikės tik valstybės institucijos vykdomo ikiteisminio,
operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiagos, kurios pagrindu būtų
formuluojamos galutinės laikinosios tyrimo komisijos išvados, o
jos atskleidimas galėtų pakenkti ikiteisminiam, operatyviniam ar
kitokiam tyrimui.
II
1. Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškinimus pateikė
prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatą
pateikusio pareiškėjo - Respublikos Prezidento atstovai M.
Vainiutė ir Č. Atkočaitis.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo pareiškėjų - Seimo
narių grupės ir Seimo atstovai konstitucinės justicijos byloje
Nr. 24/05-04/06 Seimo nariai Č. Juršėnas (atstovavęs abiem
pareiškėjams - Seimo narių grupei ir Seimui), J. Sabatauskas
(atstovavęs pareiškėjui -Seimo narių grupei), taip pat A.
Jatkevičius (atstovavęs pareiškėjui - Seimui).
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje yra
įtvirtinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti
savo nutarimus.
Aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnį
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinis Teismas
turi įgaliojimus oficialiai aiškinti ir kitus savo baigiamuosius
aktus (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 6 d., 2006 m. kovo
14 d. (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-
31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01) sprendimai).
2. Konstitucinis Teismas savo nutarimą oficialiai aiškina
pagal byloje dalyvavusių asmenų, kitų institucijų ir asmenų,
kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas išsiųstas, prašymą, taip
pat savo iniciatyva (Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio
1 dalis). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2
dalį Konstitucinio Teismo nutarimas yra išsiunčiamas inter alia
Respublikos Prezidentui.
3. Konstitucinio Teismo nutarimas yra vientisas. Jo
nutariamoji (rezoliucinė) dalis yra grindžiama motyvuojamosios
dalies argumentais. Aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis
Teismas yra saistomas tiek nutarimo nutariamosios (rezoliucinės),
tiek motyvuojamosios dalių turinio. Dėl Konstitucinio Teismo
nutarimo aiškinimo priimtas sprendimas yra neatskiriamas nuo
Konstitucinio Teismo nutarimo (Konstitucinio Teismo 2000 m.
sausio 12 d., 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d., 2005
m. vasario 10 d., 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr. 13/2000-14/2000-
20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/
01) sprendimai, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Pabrėžtina, kad prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo
nutarimą, kitą baigiamąjį aktą nagrinėjimas (pagal byloje
dalyvavusių asmenų, kitų institucijų ir asmenų, kuriems
Konstitucinio Teismo nutarimas išsiųstas, prašymą, taip pat
paties Konstitucinio Teismo iniciatyva) nesuponuoja naujos
konstitucinės justicijos bylos. Konstitucinio Teismo įstatymo 61
straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl Konstitucinio Teismo
nutarimo aiškinimo yra žymimas tuo pačiu numeriu, kaip ir
Konstitucinio Teismo nutarimas (kitas baigiamasis aktas), kuris
yra aiškinamas, t. y. atitinkamos konstitucinės justicijos bylos
numeriu.
4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: "Konstitucijos 107
straipsnio 2 dalies, kurioje <...> nustatyta, kad Konstitucinio
Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo
kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami, formuluotė "yra
galutiniai ir neskundžiami" reiškia, kad Konstitucinio Teismo
nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais yra baigiama
konstitucinės justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo
baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms,
teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms,
pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio
Teismo: Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir
pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo Konstitucinį Teismą
tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti,
jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo" (Konstitucinio Teismo 2006
m. kovo 28 d. nutarimas).
5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalį
Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas
jo turinio.
Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalies
nuostata, kad Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo
nutarimą, nekeisdamas jo turinio, reiškia, be kita ko, ir tai,
kad aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas negali jo
turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista nutarimo nuostatų
prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį,
visuma, argumentai, motyvai, kuriais grindžiamas tas
Konstitucinio Teismo nutarimas. Nurodyta Konstitucinio Teismo
įstatymo 61 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia ir tai, kad
Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje
konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas aiškinamas
nutarimas, netyrė (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. (byla
Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/
2000-39/2000-8/01-31/01) sprendimas, 2006 m. kovo 28 d.
nutarimas).
6. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio
Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto
paskirtis - plačiau, išsamiau atskleisti atitinkamų Konstitucinio
Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę,
jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio
Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo
Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų
vadovaujamasi (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr.
13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-
39/2000-8/01-31/01) sprendimas).
Taigi aiškinant Konstitucinio Teismo nutarimus, kitus
baigiamuosius aktus yra plėtojama oficiali konstitucinė doktrina.
7. Oficialios konstitucinės doktrinos formavimas ir
plėtojimas - konstitucinės justicijos funkcija (Konstitucinio
Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; taip pat Konstitucinio
Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m.
gruodžio 13 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006
m. kovo 14 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d.
nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Konstitucinio
Teismo formuojama oficiali konstitucinė doktrina, kurioje yra
aiškinamos Konstitucijos nuostatos (principai, normos), yra viena
visuma.
Oficialios konstitucinės doktrinos (ir kaip visumos, ir
kiekvienu atskiru konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu)
formavimas - tai ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir
nuoseklus procesas, kuris yra nenutrūkstamas ir niekuomet nebūna
visiškai baigtas. Oficiali konstitucinė doktrina bet kuriuo
konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu yra formuojama ne
"visa iškart", bet "byla po bylos", vienus jos elementus
(fragmentus), atskleistus ankstesnėse konstitucinės justicijos
bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose, papildant kitais,
atskleidžiamais Konstitucinio Teismo aktuose, priimamuose naujose
konstitucinės justicijos bylose. Aiškinant Konstitucijos tekste
eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtintus principus bei
normas visuomet yra galimybė - jeigu tai būtina dėl nagrinėjamos
konstitucinės justicijos bylos logikos - formuluoti ir tokias
oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas (t. y. atskleisti
tokius konstitucinio teisinio reguliavimo aspektus), kurios dar
nebuvo suformuluotos ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose
priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose. Konstituciniam Teismui
pagal pareiškėjų prašymus nagrinėjant vis naujas konstitucinės
justicijos bylas, ankstesniuose Konstitucinio Teismo aktuose
suformuota oficiali konstitucinė doktrina (kiekvienu atskiru
atitinkamoje byloje reikšmės turinčiu konstitucinio teisinio
reguliavimo klausimu) yra papildoma vis naujais fragmentais.
Formuluojant vis naujas oficialios konstitucinės doktrinos
nuostatas yra atskleidžiama Konstitucijoje - aukščiausiosios
teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė
(Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d.
nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas; taip pat
Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. liepos 1 d.,
2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d.
sprendimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
8. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra
konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės
principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Pabrėžtina, kad
jurisprudencijos tęstinumą turi užtikrinti ne tik bendrosios
kompetencijos bei specializuoti teismai (įsteigti pagal
Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį), bet ir Konstitucinis
Teismas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28
d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).
9. Kita vertus, konstitucinės jurisprudencijos tęstinumas
nereiškia, kad oficiali konstitucinė doktrina negali būti
koreguojama, kad jos nuostatos negali būti reinterpretuojamos
(Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Pabrėžtina,
kad toks koregavimas, reinterpretavimas yra galimas ne tik tais
atvejais, kai yra padaromos atitinkamos Konstitucijos pataisos.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos
nuostatų sampratos, šių nuostatų pagrindu suformuluotų oficialių
konstitucinių doktrininių nuostatų tolesnis aiškinimas ir
plėtojimas naujose konstitucinės justicijos bylose priimtuose
Konstitucinio Teismo aktuose tam tikromis aplinkybėmis gali
suponuoti ne tik naujų, toms konstitucinės justicijos byloms
būtinų tirti konstitucinio teisinio reguliavimo aspektų
atskleidimą ir ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose
priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose pateiktos Konstitucijos
nuostatų sampratos papildymą naujais elementais (fragmentais),
bet ir anksčiau suformuluotų oficialių konstitucinių doktrininių
nuostatų reinterpretavimą, kai oficiali konstitucinė doktrina yra
pakoreguojama. Toks Konstitucijos nuostatų sampratos ir oficialių
konstitucinių doktrininių nuostatų reinterpretavimas, kai
oficiali konstitucinė doktrina yra pakoreguojama, yra išimtinė
Konstitucinio Teismo kompetencija. Tačiau tada, kai nėra padaryta
Konstitucijos pataisų, dėl kurių tam tikras oficialias
konstitucines doktrinines nuostatas yra būtina reinterpretuoti
taip, kad oficiali konstitucinė doktrina būtų pakoreguota, tai
daryti galima tik jeigu iš Konstitucijos kyla būtinybė nukrypti
nuo esamo precedento ir sukurti naują; Konstitucinis Teismas
šioje srityje nėra visiškai laisvas, jį saisto jo paties sukurti
precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus
pagrindžianti oficiali konstitucinė doktrina. Naujų teismo
precedentų kūrimas ir teismo precedentų argumentavimas
(pagrindimas) negali būti racionaliai teisiškai nemotyvuoti
valiniai aktai; Konstitucinis Teismas privalo užtikrinti
konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą,
neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis
savo jau suformuluota oficialia konstitucine doktrina bei
precedentais. Nuo Konstitucinio Teismo precedentų, sukurtų
priėmus sprendimus konstitucinės justicijos bylose, gali būti
nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tada, kai
tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai
pagrindžiama ir pateisinama; lygiai taip pat ir Konstitucinio
Teismo precedentus pagrindžiančios oficialios konstitucinės
doktrininės nuostatos negali būti reinterpretuojamos taip, kad
oficiali konstitucinė doktrina būtų pakoreguota, jeigu tai nėra
neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir
pateisinama; jokio Konstitucinio Teismo precedentų pakeitimo ar
oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo negali lemti
atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai (pavyzdžiui, vien
Konstitucinio Teismo sudėties pasikeitimas). Minėtą būtinybę tam
tikras oficialias konstitucines doktrinines nuostatas
reinterpretuoti taip, kad oficiali konstitucinė doktrina būtų
pakoreguota, gali lemti tik tokios aplinkybės kaip būtinybė
didinti galimybes įgyvendinti asmenų prigimtines bei įgytąsias
teises ir teisėtus interesus, būtinybė labiau apginti, apsaugoti
Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, poreikis sudaryti
palankesnes sąlygas įgyvendinti Konstitucijoje deklaruotus
lietuvių tautos siekius, kuriais grindžiama pati Konstitucija,
būtinybė plėsti konstitucinės kontrolės šalyje galimybes, idant
būtų garantuojamas konstitucinis teisingumas, užtikrinta, kad nė
vienas teisės aktas (jo dalis), prieštaraujantis aukštesnės
galios teisės aktams, neturėtų imuniteto pašalinimui iš teisės
sistemos. Be to, oficialios konstitucinės doktrinos (jos
nuostatų) reinterpretuoti taip, kad oficiali konstitucinė
doktrina būtų pakoreguota, yra negalima, konstituciškai
neleistina, jeigu tuomet yra pakeičiama Konstitucijoje įtvirtintų
vertybių sistema, sumažinamos Konstitucijos viršenybės teisės
sistemoje apsaugos garantijos, paneigiama Konstitucijos, kaip
vientiso akto, darnios sistemos samprata, sumažinamos
Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisių ir laisvių garantijos,
pakeičiamas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo
modelis. Kiekvienas tokio oficialios konstitucinės doktrinos
reinterpretavimo, kai oficiali konstitucinė doktrina yra
pakoreguojama, atvejis turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai)
argumentuojamas atitinkamame Konstitucinio Teismo akte. Tačiau
joks oficialios konstitucinės doktrinos plėtojimas - nei
ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtuose
Konstitucinio Teismo aktuose pateiktos Konstitucijos nuostatų
sampratos papildymas naujais elementais (fragmentais), nei toks
anksčiau suformuluotų oficialių konstitucinių doktrininių
nuostatų reinterpretavimas, kai oficiali konstitucinė doktrina
yra pakoreguojama, - pagal Konstituciją negali būti ir nėra
pagrindas peržiūrėti ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose
priimtus nutarimus, išvadas, sprendimus, kuriais buvo baigta
konstitucinės justicijos byla, ar jų argumentavimą (pagrindimą)
(Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2006 m.
rugpjūčio 8 d. sprendimas).
10. Oficialios konstitucinės doktrinos vienodumas ir
tęstinumas suponuoja būtinybę kiekvieną aiškinamą Konstitucinio
Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatą aiškinti
atsižvelgiant į visą oficialų konstitucinį doktrininį kontekstą,
taip pat į kitas Konstitucijos nuostatas (eksplicitines ir
implicitines), susijusias su Konstitucijos nuostata
(nuostatomis), kurią (kurias) aiškinant Konstitucinio Teismo
nutarime, kitame baigiamajame akte buvo suformuluota atitinkama
oficiali konstitucinė doktrininė nuostata. Jokia Konstitucinio
Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto oficiali konstitucinė
doktrininė nuostata negali būti aiškinama izoliuotai, ignoruojant
jos prasmines bei sistemines sąsajas su kitomis oficialiomis
konstitucinėmis doktrininėmis nuostatomis, išdėstytomis tame
Konstitucinio Teismo nutarime, kitame baigiamajame akte, kituose
Konstitucinio Teismo aktuose, taip pat kitomis Konstitucijos
nuostatomis (eksplicitinėmis ir implicitinėmis).
11. Pabrėžtina, kad šiame Konstitucinio Teismo sprendime
išdėstytos oficialios konstitucinės doktrininės nuostatos dėl
oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo (be abejo, visada
konstituciškai pagrindžiamo ir eksplicitiškai motyvuoto
atitinkamame Konstitucinio Teismo akte) yra sietinos su naujų
konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimu ir naujų Konstitucinio
Teismo precedentų sukūrimu jose, bet ne su Konstitucinio Teismo
nutarimų, kitų baigiamųjų aktų oficialiu aiškinimu. Kaip minėta,
Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, kitą
baigiamąjį aktą, nekeisdamas jo turinio.
II
1. Respublikos Prezidentas 2006 m. spalio 16 d. dekretu
prašo Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo
2006 m. balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 6.3 punkto pirmosios pastraipos nuostata "Iš
konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos
nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti
ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti
dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią
vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose
numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus"
reiškia, kad:
- Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus,
susijusius su kitų valstybės institucijų darbo organizavimu, jei
šių klausimų sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų
vadovams, kaip antai: institucijų struktūros nustatymo,
struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo, darbuotojų
priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas,
nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.;
- Seimas negali pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai
ištirti tokių dalykų, kurie savaime reikštų, kad jiems ištirti
reikės tik valstybės institucijos vykdomo ikiteisminio,
operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiagos, kurios pagrindu būtų
formuluojamos galutinės laikinosios tyrimo komisijos išvados, o
jos atskleidimas galėtų pakenkti ikiteisminiam, operatyviniam ar
kitokiam tyrimui.
2. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4
d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto
pirmosios pastraipos nuostata "Iš konstitucinio valdžių
padalijimo principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada,
kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo
komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant
būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus", kurią prašo išaiškinti
Respublikos Prezidentas, yra didesnio teksto dalis. Visas
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 6 punktas (ir į jį įeinantys
6.1, 6.2, 6.3 punktai), kuriame yra ši nuostata, yra išdėstytas
taip:
"6. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti
kokio nors išsamaus (baigtinio) klausimų, kuriems ištirti Seimas
gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo: kadangi
Seimas, kaip Tautos atstovybė ir įstatymų leidžiamosios valdžios
institucija (vykdanti, kaip minėta, ne tik įstatymų leidybos, bet
ir įvairias kitas funkcijas), gali leisti įstatymus ir kitus
teisės aktus, reguliuojančius kuo įvairiausius visuomeninius
santykius, jis iš esmės gali sudaryti laikinąsias tyrimo
komisijas kuo įvairiausiems valstybėje ir visuomenėje
vykstantiems procesams ištirti.
6.1. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo
principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d., 2004 m.
gruodžio 13 d., 2005 m. birželio 2 d. nutarimai). Konstitucija
nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kai Seimas visą įstatymų
leidybai bei kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingą
informaciją renka pats, nepasikliaudamas kitų valstybės
institucijų pateikiama informacija, ir kai Seimo veikloje
dominuoja laikinųjų tyrimo ar panašios paskirties komisijų
sudarymas bei jų atliekami tyrimai. Priešingai, Konstitucija
suponuoja tokį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutą ir tokį
įstatymuose įtvirtintą šių komisijų sudarymo ir veiklos teisinį
reguliavimą, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos
ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos,
klausimams ištirti. Laikinųjų Seimo tyrimo komisijų įgaliojimai
sietini su Seimo konstitucine paskirtimi bei funkcijomis.
6.2. Konstitucija nesuponuoja galimybės sudaryti tokias
Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti
tokius dalykus, kurių pagal Konstituciją viešosios valdžios
institucijos apskritai negali tirti, kaip antai žmogaus asmeninio
ar šeimyninio gyvenimo aplinkybių, jeigu tokiu tyrimu galėtų būti
konstituciškai nepagrįstai įsiterpta į Konstitucijos ginamą ir
saugomą žmogaus privatų gyvenimą, pažeistas jo neliečiamumas ir
pan.
6.3. Iš konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų
Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi
įgaliojimų sudaryti ir tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų,
kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus. Antai Seimo laikinoji
tyrimo komisija negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ar
kaip nors kitaip įsiterpti į teismų konstitucinės kompetencijos
įgyvendinimą, pažeisti teisėjo ir teismų nepriklausomumo vykdant
teisingumą ar juo labiau pati imti vykdyti teisingumo; Seimo
laikinoji tyrimo komisija negali perimti prokurorų konstitucinių
įgaliojimų ar kaip nors kitaip įsiterpti į prokurorų
konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti prokuroro
nepriklausomumo organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam
vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose
(Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime "Dėl
Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir
5 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat
dėl pareiškėjo - Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos
Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. IX-1868
"Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių
Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados" neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatymo 3 bei 8 straipsniams (2003 m. balandžio
3 d. redakcija)" (toliau - ir 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas)).
Tačiau tai, kad Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali
būti pavedama ištirti dalykų, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į
kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir
(arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių
institucijų įgaliojimus, nereiškia, kad Seimo laikinosios tyrimo
komisijos apskritai negali turėti įgaliojimų valstybės ar
savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu.
Tokie įgaliojimai paisant Konstitucijos gali būti nustatyti
įstatymu."
Atsižvelgiant į oficialų konstitucinį doktrininį kontekstą,
kuriame yra išdėstyta prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo
2006 m. balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 6.3 punkto pirmosios pastraipos nuostata, inter alia į
tai, kad ji čia pat yra aiškinama, taip pat ir darant nuorodą į
oficialią konstitucinę doktriną, išdėstytą Konstitucinio Teismo
2004 m. gegužės 13 d. nutarime, aiškinant minėtą nuostatą turi
būti remiamasi ir kitais Konstitucinio Teismo aktais, kuriuose
yra išdėstyta Seimo laikinųjų tyrimo komisijų doktrina, inter
alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimu.
3. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra
suformulavęs plačią oficialią konstitucinę Seimo laikinųjų tyrimo
komisijų doktriną. Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d.
nutarimo oficialios konstitucinės doktrininės nuostatos
daugiausia yra tos dar Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.
nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės doktrinos
tęsinys, plėtojimas.
Pažymėtina, kad aiškinant prašomą išaiškinti Konstitucinio
Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo nuostatą (atitinkamą
prašymą pateikusio pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Prezidento
nurodytu aspektu) yra svarbios šios Konstitucinio Teismo 2004 m.
gegužės 13 d. nutarimo oficialios konstitucinės doktrininės
nuostatos:
- "Kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą
teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius
įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo
įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje,
Seimas yra saistomas Konstitucijos. Tai, kad leisdamas įstatymus
Seimas yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties išleistų
įstatymų, yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo
elementas <...>" (motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punkto
penktoji pastraipa); "<...> Seimas, įgyvendindamas savo
konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės
teisinės valstybės parlamento funkcijas: <...> vykdo vykdomosios
valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus)
parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės
institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės
pareigūnus (steigiamoji funkcija) <...>" (motyvuojamosios dalies
I skyriaus 3 punkto pirmoji pastraipa);
- "<...> Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti
teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo,
kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos
arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų
kliudoma Seimui - Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir
Lietuvos valstybės interesais" (motyvuojamosios dalies I skyriaus
3 punkto antroji pastraipa);
- "Kad tinkamai vykdytų savo, kaip parlamento, funkcijas ir
įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, Seimui - Tautos
atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie
valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį
įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose
kylančias problemas. Tokios informacijos turėjimas yra būtina
prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir
Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo
konstitucinę priedermę" (motyvuojamosios dalies I skyriaus 4
punkto pirmoji pastraipa);
- "Seimo konstitucinės funkcijos, Konstitucijoje įtvirtinti
Seimo įgaliojimai suponuoja Seimo įgaliojimus kiekvienu atveju,
kai iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo konstitucinei
kompetencijai priskirtą klausimą, siekti gauti išsamią,
objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams
priimti. Būtinybė turėti tokią informaciją reiškia, kad prireikus
Seimas gali ne tik pasikliauti visuotinai žinoma ar valstybės
institucijų, kitų asmenų jam pateikiama informacija, bet ir pats
imtis aktyvios veiklos, kad tokia išsami, objektyvi informacija
būtų gauta. Taigi Seimas prireikus gali pats atlikti tyrimą, kad
būtų surinkta informacija apie tam tikrus valstybėje ir
visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės
bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas"
(motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punkto antroji pastraipa);
- "<...> Seimas, turėdamas įgaliojimus kiekvienu atveju, kai
iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo konstitucinei
kompetencijai priskirtą klausimą, siekti gauti išsamią,
objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams
priimti, ir turėdamas diskreciją sudaryti savo struktūrinius
padalinius, nustatyti jų kompetenciją, formuluoti jiems tam
tikrus uždavinius, turi ir diskreciją sudaryti tokius savo
struktūrinius padalinius, kuriems būtų pavedama atlikti tyrimą,
kad būtų surinkta informacija apie tam tikrus valstybėje ir
visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės
bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas"
(motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.1 punkto trečioji
pastraipa);
- "<...> tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucines
funkcijas, Seimui gali prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius
padalinius, kurie turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar
savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu.
<...> tokie įgaliojimai gali būti susiję ir su informacijos apie
tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie
padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir
jose kylančias problemas gavimu iš valstybės ar savivaldybių
institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų. <...> šis informacijos
gavimas negali priklausyti nuo to, ar atitinkamos institucijos,
kiti asmenys yra atskaitingi Seimui, ar ne: kad gautų išsamią,
objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams
priimti, Seimui, kaip Tautos atstovybei, reikia turėti galimybę
gauti informaciją ne tik iš jam atskaitingų institucijų, kitų
asmenų, bet ir iš jam neatskaitingų asmenų. Jeigu reikia
nustatyti Seimo struktūrinio padalinio valdingus įgaliojimus
Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų
atžvilgiu (įskaitant teisę reikalauti tokios informacijos, kurios
pateikimą reglamentuoja įstatymai), tokie Seimo struktūrinio
padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu. Nustatant
tokius įgaliojimus turi būti paisoma Konstitucijos normų ir
principų" (motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.2 punkto antroji
pastraipa);
- "<...> kad kai kurie su Seimo struktūrinių padalinių
sudarymu, jų kompetencijos nustatymu, sudėties suformavimu,
užduočių jiems formulavimu susiję klausimai gali būti sprendžiami
Seimo poįstatyminiais aktais. Tokie Seimo poįstatyminiai aktai
negali prieštarauti įstatymams, taip pat Seimo statutui. Jeigu
Seimo poįstatyminiame akte yra formuluojami Seimo struktūrinio
padalinio įgaliojimai valstybės ar savivaldybių institucijų, jų
pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokios Seimo poįstatyminio akto
nuostatos turi būti grindžiamos įstatymų nuostatomis"
(motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.2 punkto trečioji
pastraipa).
4. Daugelis iš čia pacituotų Konstitucinio Teismo 2004 m.
gegužės 13 d. nutarime suformuluotų oficialių konstitucinių
doktrininių nuostatų (taip pat kitų to Konstitucinio Teismo
nutarimo oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų, kurios,
atsižvelgiant į prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo nuostatą turinį, šiame Konstitucinio
Teismo sprendime nėra cituojamos) Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarime yra pakartotos, o kai kurios - ir
išplėtotos. Paminėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarime yra pakartotos ir išplėtotos ir kai kurių
kitų Konstitucinio Teismo aktų, priimtų ankstesnėse konstitucinės
justicijos bylose, inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos
1 d. nutarimo, konstitucinės doktrininės nuostatos. Nuo jų negali
būti atsieta ir prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3
punkto pirmosios pastraipos nuostata "Iš konstitucinio valdžių
padalijimo principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada,
kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo
komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant
būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus".
Iš tokių oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų,
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarime suformuluotų
remiantis Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo,
taip pat kitų Konstitucinio Teismo aktų, priimtų ankstesnėse
konstitucinės justicijos bylose, inter alia Konstitucinio Teismo
2004 m. liepos 1 d. nutarimo, konstitucinėmis doktrininėmis
nuostatomis (t. y. plėtojančių Konstitucinio Teismo 2004 m.
gegužės 13 d. nutarime ir kituose ankstesnėse konstitucinės
justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose
suformuluotas konstitucines doktrinines nuostatas), nuo kurių
negali būti atsieta prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006
m. balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3
punkto pirmosios pastraipos nuostata, nagrinėjamo prašymo
išaiškinti šią Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d.
nutarimo nuostatą kontekste, be šiame Konstitucinio Teismo
sprendime cituotų minėto Konstitucinio Teismo nutarimo 6 punkto
(ir jį sudarančių 6.1, 6.2, 6.3 punktų) nuostatų, yra paminėtinos
šios:
- "Teisės aktais turi būti nustatyta tokia Seimo struktūra
ir darbo tvarka, apibrėžti tokie Seimo santykiai su kitomis
valstybės institucijomis, įtvirtintas toks Seimo nario teisinis
statusas, kad Seimas - Tautos atstovybė galėtų vykdyti savo
konstitucines funkcijas <...>" (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 2 punkto trečioji pastraipa);
- "Pagal Konstituciją Seimas privalo nustatyti tokį teisinį
reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos gauti jo
konstituciniams įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 5 punkto pirmoji pastraipa);
- "<...> demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti
paneigti parlamento - Tautos atstovybės įgaliojimai imtis
priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir
visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės
bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas,
inter alia sudaryti tam skirtus parlamento struktūrinius
padalinius ir jiems pavesti atlikti atitinkamą tyrimą; priešingu
atveju nebūtų užtikrintas tinkamas parlamento - Tautos atstovybės
funkcijų vykdymas ir reikalingų sprendimų priėmimas. Minėti
įgaliojimai kyla iš pačios parlamentinės demokratijos esmės, yra
parlamentarizmo savastis. Demokratinių teisinių valstybių
parlamentų praktikoje parlamento galimybė imtis priemonių, kad
būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius
procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo
srityse ir jose kylančias problemas, įgyvendinama ir panaudojant
tokius institutus kaip parlamentų sudaromos laikinosios komisijos
(kurioms pavedama atlikti tam tikrą tyrimą), parlamentiniai
klausymai bei svarstymai ir pan." (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 5 punkto ketvirtoji pastraipa); "Seimo sudaromų
laikinųjų komisijų, inter alia laikinųjų tyrimo komisijų,
institutas būdingas ir atkurtos Lietuvos valstybės
parlamentarizmo tradicijai" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 5
punkto penktoji pastraipa);
- "Kiekvienu konkrečiu atveju Seimas, prieš spręsdamas dėl
Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, privalo apsvarstyti
ir įvertinti, ar pagal Konstituciją ir įstatymus ta Seimo
laikinoji tyrimo komisija gali būti sudaryta, ar ne. Seimas
privalo apsvarstyti ir įvertinti inter alia tai: ar klausimas,
dėl kurio siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, iš
tikrųjų yra valstybinės svarbos; ar nėra siūloma tai Seimo
laikinajai tyrimo komisijai pavesti ištirti tokių dalykų, kurių
pagal Konstituciją viešosios valdžios institucijos apskritai
negali tirti; ar nėra siūloma tai Seimo laikinajai tyrimo
komisijai pavesti ištirti tokių dalykų, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus" (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 9 punkto pirmoji pastraipa);
- "Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo
komisijos sudarymo, gali (inter alia tikslingumo aspektu)
įvertinti ir tai, ar nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos
komisijos nesudarymą, kaip antai: ar atitinkamas klausimas nebuvo
jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo
komisijos ar kitos institucijos, ar atitinkamo darbo negali
atlikti kuris nors jau įsteigtas ir veikiantis Seimo struktūrinis
padalinys ir t. t." (motyvuojamosios dalies II skyriaus 9 punkto
antroji pastraipa);
- "<...> tais atvejais, kai klausimas, kuriam ištirti
siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, yra išties
valstybinės svarbos ir nėra aplinkybių, dėl kurių tokia komisija
pagal Konstituciją ir įstatymus negali būti sudaryta, taip pat
jeigu nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos komisijos
nesudarymą, Seimo narių laisvas mandatas turi būti naudojamas
taip, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos
valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę
priedermę" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 13 punkto trečioji
pastraipa);
- "<...> Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo
principas. Seimas savo konstituciniais įgaliojimais sudaryti
laikinąsias tyrimo komisijas neturi naudotis taip, kad visą
įstatymų leidybai bei kitoms savo funkcijoms vykdyti reikalingą
informaciją rinktų pats ir jo veikloje dominuotų laikinųjų tyrimo
ar panašios paskirties komisijų sudarymas bei jų atliekami
tyrimai; <...> Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos.
Antraip galėtų būti sudarytos prielaidos tam tikromis
aplinkybėmis trikdyti parlamento darbą, kliudyti Seimui - Tautos
atstovybei racionaliai ir efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos
valstybės interesais" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 14
punktas).
5. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas "Dėl
Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir
5 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat
dėl pareiškėjo - Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos
Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. IX-1868
"Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių
Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados" neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatymo 3 bei 8 straipsniams (2003 m. balandžio
3 d. redakcija)", kurio oficialios konstitucinės doktrininės
nuostatos yra cituojamos šiame Konstitucinio Teismo sprendime,
buvo priimtas konstitucinės justicijos byloje Nr. 43/03-46/03,
kurioje vienas pareiškėjas - Seimo narių grupė ginčijo Lietuvos
Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo (toliau
cituojamame Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime -
Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę gauti
iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, valstybės ir
savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir
organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra
komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius
bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti,
4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad
Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę gauti iš visų
valstybės valdžios ir valdymo institucijų, valstybės ir
savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir
organizacijų vadovų bei kitų darbuotojų žodinius, raštiškus
paaiškinimus ar pažymas Seimo laikinosios tyrimo komisijos
tiriamais klausimais, taip pat pažymas apie valstybės
institucijų, įmonių, įstaigų ar organizacijų turimą medžiagą,
dokumentus, 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę kviesti
į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus,
pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių
institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų paaiškinimus,
reikalauti iš jų informacijos ar duomenų Seimo laikinosios tyrimo
komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu, 4
straipsnio 1 dalies 5 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad
Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę, suderinusi su
Generaline prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų
nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja
byla ar kita medžiaga, dokumentais, atitiktį Konstitucijos 5, 55,
61, 67, 109, 118 straipsniams, o kitas pareiškėjas - kita Seimo
narių grupė ginčijo Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. IX-
1868 "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių
Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados" ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad "įslaptinta informacija per Prezidentą ir jo
patarėjus pasiekdavo tuos asmenis, kurie jos žinoti neturėjo
teisės, tarp jų ir tuos, kurių atžvilgiu atliekamas operatyvinis
tyrimas", "Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną
įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems privataus verslo
subjektams", "Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo
kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą,
piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės
valdymą", atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 31
straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1
daliai, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatymo 3, 8 straipsniams.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.
nutarimu toje konstitucinės justicijos byloje ginčytas Seimo
laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme nustatytas teisinis
reguliavimas (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5
punktai (atitinkama apimtimi)) buvo pripažintas
neprieštaraujančiu Konstitucijai.
Nagrinėjamo prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo nuostatą kontekste yra svarbios ir
Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo nuostatos,
kuriomis aiškinamas (komentuojamas) Seimo laikinųjų tyrimo
komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais
pakeitimais, padarytais Seimo 2003 m. balandžio 3 d. priimtu
Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3,
4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu ir 2003 m. lapkričio 6 d.
priimtu Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymu) nustatytas teisinis
reguliavimas. Tai šios nuostatos:
- "Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata "Seimas,
pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą, gali
sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją" reiškia, jog Seimas
pagal Įstatymą turi įgaliojimus Seimo laikinąją tyrimo komisiją
sudaryti ne bet kokiam, o tik ypatingam, t. y. valstybinės
svarbos, klausimui ištirti. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju
Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos
sudarymo, privalo apsvarstyti ir įvertinti, ar klausimas iš
tikrųjų yra valstybinės svarbos" (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 2 punkto antroji pastraipa);
- "Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija)
1 dalyje yra įtvirtintos Seimo laikinosios tyrimo komisijos
teisės. Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę: susipažinti
su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų
valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko,
valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų),
įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu
tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip
pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys
ar žinios užfiksuoti; jeigu žinios sudaro valstybės paslaptį, jos
komisijai turi būti pateiktos Lietuvos Respublikos valstybės
paslapčių ir jų apsaugos bei Lietuvos Respublikos operatyvinės
veiklos įstatymo nustatyta tvarka (1 punktas); gauti iš visų
valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko,
valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų),
įstaigų ar organizacijų vadovų bei kitų darbuotojų žodinius,
raštiškus paaiškinimus ar pažymas komisijos tiriamais klausimais,
taip pat pažymas apie valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ar
organizacijų turimą medžiagą, dokumentus (2 punktas); kviesti į
komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus,
pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių
institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar
paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos
tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu (3 punktas);
kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti juos
komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus,
informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu (4 punktas); suderinusi
su Generaline prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo
departamentu ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų nustatyta
tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita
medžiaga, dokumentais (5 punktas) <...>" (motyvuojamosios dalies
II skyriaus 3 punktas); "<...> Įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose yra
įtvirtintos tokios Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisės,
kurios yra susijusios su informacijos, reikalingos tam, kad Seimo
laikinoji tyrimo komisija atliktų Seimo jai suformuluotus
uždavinius, gavimu iš šiuose punktuose nurodytų asmenų. Seimo
laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai, susiję su minėtos
informacijos gavimu, yra diferencijuoti pagal tai, iš kokių
asmenų ši informacija turi būti gauta, pagal tai, kokio pobūdžio
ji yra, taip pat pagal tai, kokiu būdu Seimo laikinoji tyrimo
komisija turi šią informaciją gauti iš tam tikrų asmenų"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 4 punkto pirmoji pastraipa);
"Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1
dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta Seimo laikinosios tyrimo
komisijos teisė gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo
institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių
(taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų, jų
vadovų bei kitų darbuotojų informaciją Seimo laikinosios tyrimo
komisijos tiriamais klausimais - dokumentus, duomenis, žinias,
taip pat pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar
žinios užfiksuoti, vadovų bei kitų darbuotojų žodinius ir
raštiškus paaiškinimus ar pažymas, taip pat pažymas apie turimą
medžiagą, dokumentus. Ši informacija yra reikalinga tam, kad
Seimo laikinoji tyrimo komisija atliktų Seimo jai suformuluotus
uždavinius" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.1 punkto
pirmoji pastraipa); "Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3
d. redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas teisinis
reguliavimas inter alia reiškia, kad šiuose punktuose nurodyti
asmenys privalo Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateikti visą
minėtą informaciją, reikalingą komisijos uždaviniams atlikti.
<...> Įstatyme nėra numatyta, kad kuris nors Įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytas asmuo galėtų atsisakyti pateikti minėtą
informaciją ar pateikti ją ne visą (išskyrus išimtis, įtvirtintas
Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2
dalyje). Priešingai, pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1 punktą dokumentus, duomenis
ar žinias Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateikti privalu, net
jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis;
šiame punkte taip pat nustatyta, kad jeigu žinios sudaro
valstybės paslaptį, jos Seimo laikinajai tyrimo komisijai turi
būti pateiktos Valstybės paslapčių ir jų apsaugos bei
Operatyvinės veiklos įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Įstatymo
4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalį tais
atvejais, kai atsisakoma pateikti šio straipsnio 1 dalies 1
punkte nurodytus komisijos reikalaujamus dokumentus, medžiagą,
komisija turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus ir paimti
šiuos dokumentus, medžiagą, išskyrus atvejus, kai tokie
dokumentai, medžiaga yra baudžiamojoje, operatyvinės įskaitos
byloje arba kortelėje, civilinėje arba administracinėje byloje,
taip pat Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra daromo
patikrinimo medžiaga. <...> pagal Įstatymo 7 straipsnio (2003 m.
lapkričio 6 d. redakcija) 6 dalį, jeigu nagrinėjamas klausimas
yra susijęs su valstybės paslaptimi, Seimo laikinosios tyrimo
komisijos posėdžiai yra uždari visiems asmenims, išskyrus
kviestuosius, taip pat tai, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio (2003
m. balandžio 3 d. redakcija) 5 dalį apie Seimo laikinosios tyrimo
komisijos išvadą ar priimtą sprendimą pranešant visuomenės
informavimo priemonėms yra neskelbiami duomenys ar žinios, kurie
yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė, privataus gyvenimo ar
kita įstatymų saugoma paslaptis" (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 4.1 punkto antroji pastraipa); "Įstatymo 4 straipsnio
(2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 3 punkte yra
įtvirtinta Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisė į savo
posėdžius kviesti valstybės ir savivaldybių politikus,
pareigūnus, tarnautojus, kitus valstybės ar savivaldybių
institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar
paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos
tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu. Ši informacija
taip pat yra reikalinga tam, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija
atliktų Seimo jai suformuluotus uždavinius" (motyvuojamosios
dalies II skyriaus 4.2 punkto pirmoji pastraipa); "Įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 3 punkte
nustatytas teisinis reguliavimas inter alia reiškia, kad šiame
punkte nurodyti asmenys, kviečiami į Seimo laikinosios tyrimo
komisijos posėdį, turi pareigą į jį atvykti ir pateikti
paaiškinimus komisijos tiriamu valstybinės svarbos klausimu,
atsakyti į komisijos narių klausimus, taip pat kad paaiškinimai
komisijai ir atsakymai į komisijos narių klausimus turi būti
pateikiami komisijos nustatytu būdu - raštu ar žodžiu. <...>
Įstatyme nėra numatyta, kad kuris nors Įstatymo 4 straipsnio
(2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 3 punkte nurodytas
asmuo, kviečiamas į Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį,
turėtų teisę be pateisinamų priežasčių neatvykti arba atsisakyti
atvykti į šį posėdį; Įstatyme taip pat nėra numatyta, kad kuris
nors Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1
dalies 3 punkte nurodytas asmuo turėtų teisę atsisakyti pateikti
paaiškinimus Seimo laikinajai tyrimo komisijai šios tiriamu
valstybinės svarbos klausimu (išskyrus išimtis, įtvirtintas
Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2
dalyje). Vadinasi, pagal Įstatymą visi Įstatymo 4 straipsnio
(2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 3 punkte nurodyti
asmenys kviečiami privalo atvykti į Seimo laikinosios tyrimo
komisijos posėdį, privalo pateikti komisijai savo paaiškinimus
jos tiriamu valstybinės svarbos klausimu, privalo atsakyti į
komisijos narių klausimus komisijos nustatytu būdu - raštu ar
žodžiu (išskyrus išimtis, įtvirtintas Įstatymo 3 straipsnio (2003
m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje)" (motyvuojamosios dalies
II skyriaus 4.2 punkto antroji pastraipa); "<...> jeigu Įstatymo
4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2 ir
3 punktuose nurodyti asmenys nevykdytų minėtų Seimo laikinosios
tyrimo komisijos reikalavimų ir atsisakytų pateikti komisijai
šiuose punktuose nurodytą informaciją, reikalingą, kad Seimo
laikinoji tyrimo komisija atliktų Seimo jai suformuluotus
uždavinius, arba pateiktų ją ne visą (išskyrus išimtis,
įtvirtintas Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 2 dalyje), tai, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus
į visas turinčias reikšmės aplinkybes, galėtų būti vertinama kaip
kliudymas Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti tuos
uždavinius, kuriuos jai yra suformulavęs Seimas. Kartu tai būtų
ir kliudymas Seimui - Tautos atstovybei vykdyti savo
konstitucines funkcijas, realizuoti Seimo konstitucinius
įgaliojimus" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.3 punktas);
"Pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1
dalies 4 punktą Seimo laikinoji tyrimo komisija į savo posėdžius
gali kviesti ir kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu
klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar
duomenis raštu ar žodžiu" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.4
punkto pirmoji pastraipa); "<...> Įstatyme nėra nuostatų,
kuriomis remdamasi Seimo laikinoji tyrimo komisija galėtų
reikalauti, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys atvyktų į juos
pakvietusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį, pateiktų
jai pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis jos tiriamu
valstybinės svarbos klausimu" (motyvuojamosios dalies II skyriaus
4.4 punkto antroji pastraipa); "<...> Įstatymo 4 straipsnio (2003
m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 4 punkte nustatytas
teisinis reguliavimas inter alia reiškia, kad šiame punkte
nurodyti asmenys gali savo nuožiūra spręsti, ar jiems atvykti į
juos pakvietusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį, jie
taip pat gali savo nuožiūra spręsti, ar pateikti komisijai jos
tiriamu valstybinės svarbos klausimu pranešimus, paaiškinimus,
informaciją ar duomenis, ar jų nepateikti, ar atsakyti į Seimo
laikinosios tyrimo komisijos narių klausimus, ar į juos
neatsakyti" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.4 punkto
trečioji pastraipa); "<...> toks Įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis
reguliavimas neužtikrina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija
visais atvejais gaus visą jos atliekamam tyrimui reikalingą
informaciją; taigi minėtas teisinis reguliavimas sudaro
prielaidas apsunkinti Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbą ir
neužtikrina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija visais atvejais
atliks Seimo jai suformuluotus uždavinius. Vadinasi, minėtas
teisinis reguliavimas neužtikrina ir to, kad Seimas visais
atvejais gaus išsamią, objektyvią informaciją tiriamu valstybinės
svarbos klausimu, kad Seimas visais atvejais galės efektyviai
veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti
savo konstitucinę priedermę. Šis Įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis
reguliavimas taisytinas" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.4
punkto ketvirtoji pastraipa); "Pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003
m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punktą Seimo laikinoji
tyrimo komisija turi teisę, "suderinusi su Generaline
prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo departamentu
ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų nustatyta tvarka
susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita
medžiaga, dokumentais" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5
punkto pirmoji pastraipa); "<...> Įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte yra numatyti tam
tikri Seimo laikinosios tyrimo komisijos tyrimui reikalingos
informacijos, esančios Generalinės prokuratūros, Valstybės
kontrolės, Valstybės saugumo departamento ar ikiteisminio tyrimo
įstaigos žinioje, gavimo ypatumai: su šių valstybės institucijų
žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais
susipažinti galima tik tai suderinus su šiomis valstybės
institucijomis" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punkto
antroji pastraipa); "Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3
d. redakcija) 1 dalies 5 punkto sąvoka "suderinusi" reiškia, kad
Seimo laikinoji tyrimo komisija jos tyrimui reikalingą
informaciją, esančią Generalinės prokuratūros, Valstybės
kontrolės, Valstybės saugumo departamento ar ikiteisminio tyrimo
įstaigos žinioje esančiose baudžiamosiose bylose ar kitoje
medžiagoje, dokumentuose, gali gauti tik gavusi atitinkamos
valstybės institucijos sutikimą; jeigu nurodytos valstybės
institucijos nesutiks, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija gautų
nurodytą informaciją, komisija šios informacijos gauti negalės"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punkto trečioji
pastraipa); "Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 1 dalies 5 punkto formuluotė "įstatymų nustatyta
tvarka" reiškia, kad susipažinimo su Generalinės prokuratūros,
Valstybės kontrolės, Valstybės saugumo departamento ar
ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje esančia baudžiamąja byla ar
kita medžiaga, dokumentais tvarkos Seimo laikinoji tyrimo
komisija negali nustatyti pati - tai daroma įstatymų nustatyta
tvarka. Akivaizdu, kad organizaciniai, techniniai tokio
susipažinimo klausimai turi būti derinami su valstybės
institucijomis, kurių žinioje yra baudžiamoji byla ar kita
medžiaga, dokumentai" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5
punkto ketvirtoji pastraipa);
- "<...> pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų
paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas
organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose" (motyvuojamosios
dalies II skyriaus 4.5 punkto šeštoji pastraipa); "<...> viena
konstitucinė vertybė - prokuroro nepriklausomumas organizuojant
ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose negali būti priešpriešinama
kurioms nors kitoms konstitucinėms vertybėms; įstatymų leidėjas
turi užtikrinti, kad tarp šios konstitucinės vertybės ir kitų
konstitucinių vertybių būtų pusiausvyra, kad nė viena
konstitucinė vertybė nebūtų iškeliama virš kitų konstitucinių
vertybių arba, priešingai, aukojama kitos konstitucinės vertybės
naudai" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punkto aštuntoji
pastraipa);
- "<...> pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 1 dalies 5 punktą, jeigu Generalinė prokuratūra,
Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas ar
ikiteisminio tyrimo įstaiga nesutiks, kad Seimo laikinoji tyrimo
komisija susipažintų su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar
kita medžiaga, dokumentais, tai Seimo laikinoji tyrimo komisija
negalės gauti jos tyrimui reikalingos informacijos, esančios
nurodytų valstybės institucijų žinioje esančiose baudžiamosiose
bylose ar kitoje medžiagoje, dokumentuose. <...> šiame punkte (ir
apskritai Įstatyme) nėra nustatyti kriterijai, kuriais
vadovaudamiesi Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė,
Valstybės saugumo departamentas ar ikiteisminio tyrimo įstaiga
galėtų nesutikti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija gautų
minėtą jai reikalingą informaciją arba pagal kuriuos šios
informacijos naudojimui komisijos darbe būtų taikomi kokie nors
kiti apribojimai" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punkto
dešimtoji pastraipa); "<...> Įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatytu teisiniu
reguliavimu yra sudarytos prielaidos vieną konstitucinę vertybę -
prokuroro nepriklausomumą organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam
vadovaujant priešpriešinti kitoms konstitucinėms vertybėms,
iškelti virš jų, konkrečiai virš Konstitucijoje įtvirtintų Seimo,
kaip Tautos atstovybės, funkcijų ir iš Seimo paskirties, iš jo
konstitucinių funkcijų ir konstitucinių įgaliojimų nuosekliai
išplaukiančios būtinybės prireikus pačiam imtis tiriamosios
veiklos valstybinės svarbos klausimu, kad būtų gauta
atitinkamiems sprendimams priimti reikalinga išsami, objektyvi
informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius
procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo
srityse ir jose kylančias problemas" (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 4.5 punkto vienuoliktoji pastraipa); "<...> nors
Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies
5 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra sudarytos prielaidos
apsunkinti kai kurių Seimo, kaip Tautos atstovybės, funkcijų
vykdymą, šiuo teisiniu reguliavimu minėtos konstitucinės vertybės
nėra paneigiamos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte
nustatytas teisinis reguliavimas minėtu aspektu prieštarauja
Konstitucijai. <...> šis teisinis reguliavimas taisytinas,
tikslintinas taip, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3
d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nurodytu "derinimu" nebūtų
sudaroma prielaidų šiame punkte nurodytoms institucijoms iš esmės
neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir
objektyvaus tyrimo jai pavestu ištirti valstybinės svarbos
klausimu, kitaip tariant, kad nebūtų sudaroma prielaidų
ikiteisminį tyrimą supriešinti su Seimo laikinosios tyrimo
komisijos atliekamu valstybinės svarbos klausimo tyrimu"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punkto dvyliktoji
pastraipa);
- "Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija)
1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas teisinis
reguliavimas yra neatsiejamas nuo kituose Įstatymo straipsniuose
(jų dalyse, punktuose) nustatyto teisinio reguliavimo"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.6 punkto pirmoji
pastraipa); "<...> Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad Seimo laikinoji tyrimo
komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo
teises, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio
tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar
nagrinėja bylą teisme" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.6.1
punkto pirmoji pastraipa); "<...> pagal Įstatymą Seimo laikinoji
tyrimo komisija neturi teisės reikalauti, kad teisėjas,
prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas Seimo laikinajai
tyrimo komisijai pateiktų paaiškinimus dėl atliekamo arba atlikto
ikiteisminio tyrimo ar teisme priimtos nagrinėti, nagrinėjamos
arba išnagrinėtos bylos, tad teisėjas, prokuroras, ikiteisminio
tyrimo pareigūnas negali būti ir kviečiami į Seimo laikinosios
tyrimo komisijos posėdį pateikti paaiškinimų dėl atliekamo arba
atlikto ikiteisminio tyrimo ar teisme priimtos nagrinėti,
nagrinėjamos arba išnagrinėtos bylos. Taigi Įstatymo 3 straipsnio
(2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje nustatytas teisinis
reguliavimas įtvirtina išimtį, taikomą Įstatymo 4 straipsnio
(2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktuose
įtvirtintai visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų,
Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų
kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų, jų vadovų bei kitų
darbuotojų pareigai pateikti Seimo laikinajai tyrimo komisijai
visą informaciją, reikalingą komisijos uždaviniams atlikti
(dokumentus, duomenis, žinias, taip pat pirminius bei kitus
dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti, vadovų
bei kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus ar
pažymas, taip pat pažymas apie turimą medžiagą, dokumentus), taip
pat išimtį, taikomą Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 1 dalies 3 punkte įtvirtintai valstybės ir
savivaldybių politikų, pareigūnų, tarnautojų, kitų valstybės ar
savivaldybių institucijose dirbančių asmenų pareigai atvykti į
juos pakvietusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį,
pateikti paaiškinimus komisijos tiriamu valstybinės svarbos
klausimu, atsakyti į komisijos narių klausimus" (motyvuojamosios
dalies II skyriaus 4.6.1 punkto antroji pastraipa); "<...> pagal
Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalį
tais atvejais, kai atsisakoma Seimo laikinajai tyrimo komisijai
pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus jos
reikalaujamus dokumentus, medžiagą, komisija turi teisę
pasitelkti policijos pareigūnus ir paimti šiuos dokumentus,
medžiagą, išskyrus atvejus, kai tokie dokumentai, medžiaga yra
baudžiamojoje, operatyvinės įskaitos byloje arba kortelėje,
civilinėje arba administracinėje byloje, taip pat Baudžiamojo
proceso kodekso nustatyta tvarka yra daromo patikrinimo medžiaga"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.6.1 punkto trečioji
pastraipa); "Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 2 dalyje ir 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas
kaip užtikrinantis, jog Seimo laikinosios tyrimo komisijos
veikloje bus laikomasi Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies
nuostatos, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik
teismai, Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad
teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi,
Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad teisėjai,
nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, Konstitucijos 114
straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valstybinės valdžios ir
valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių
partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių
kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia
įstatymo numatytą atsakomybę, Konstitucijos 118 straipsnio 1
dalies nuostatos, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam
vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko
prokuroras, Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad
prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir
klauso tik įstatymo, kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių
teisėjo ir teismų nepriklausomumą vykdant teisingumą bei
prokuroro nepriklausomumą organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam
vadovaujant" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.6.1 punkto
ketvirtoji pastraipa); "<...> gali susidaryti tokia situacija,
kai informaciją, reikalingą tam, kad Seimo laikinoji tyrimo
komisija atliktų Seimo jai suformuluotus uždavinius, turi būtent
teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris šią
informaciją sužinojo ar kitaip gavo ne vykdydamas šias - teisėjo,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno - pareigas. Tokiais
atvejais pagal Įstatymą Seimo laikinoji tyrimo komisija turi
teisę reikalauti, kad teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo
pareigūnas kviečiamas atvyktų į komisijos posėdį ir kad nurodyti
asmenys Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateiktų paaiškinimus
klausimais, nesusijusiais su atliekamu arba atliktu ikiteisminiu
tyrimu ar teisme priimta nagrinėti, nagrinėjama arba išnagrinėta
byla. Tačiau net ir šiais atvejais Seimo laikinoji tyrimo
komisija neturi teisės reikalauti, kad teisėjas, prokuroras,
ikiteisminio tyrimo pareigūnas kviečiamas atvyktų į komisijos
posėdį ir kad nurodyti asmenys Seimo laikinajai tyrimo komisijai
pateiktų paaiškinimus, jeigu tai gali būti vertinama kaip
kišimasis į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo
pareigūno veiklą jiems vykdant Konstitucijoje ir įstatymuose
nustatytas savo funkcijas, kaip teisėjo nepriklausomumo ar
prokuroro nepriklausomumo pažeidimas" (motyvuojamosios dalies II
skyriaus 4.6.1 punkto penktoji pastraipa); "<...> Įstatymo 3
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje nustatyto
teisinio reguliavimo negalima aiškinti kaip reiškiančio, esą
Seimo laikinoji tyrimo komisija apskritai neturi teisės
reikalauti iš teismo ar Lietuvos Respublikos prokuratūros
informacijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos tiriamais
valstybinės svarbos klausimais. Tačiau pagal Konstituciją Seimo
laikinoji tyrimo komisija negali reikalauti iš teismo, Lietuvos
Respublikos prokuratūros tokios informacijos, kurios reikalavimas
galėtų būti vertinamas kaip kišimasis į šių institucijų veiklą
joms vykdant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas savo
funkcijas, kaip teisėjo ar prokuroro nepriklausomumo pažeidimas"
(motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.6.1 punkto šeštoji
pastraipa);
- "Pagal Įstatymo 8 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 3 dalį komisijos išvada ne vėliau kaip kitą dieną po
jos priėmimo turi būti pateikta Seimui. <...> Pagal Įstatymo 8
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 5 dalį Seimo
laikinoji tyrimo komisija, pateikusi Seimui išvadą ar priimtą
sprendimą, apie tai praneša visuomenės informavimo priemonėms;
neskelbiami duomenys ar žinios, kurie yra valstybės, komercinė,
banko, tarnybinė, privataus gyvenimo ar kita įstatymų saugoma
paslaptis" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 5 punkto antroji
pastraipa);
- "Akivaizdu, kad Seimas nėra nei ikiteisminio tyrimo
institucija, nei prokuratūra, nei teismas. <...> Seimo nuomonės,
požiūrio į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos
išvadą suformulavimas Seimo nutarime pagal Konstituciją negali
būti aiškinamas kaip Seimo laikinosios tyrimo komisijos ištirtų
veiksmų, priimtų sprendimų dėl klausimų, kuriuos jai buvo pavesta
ištirti, taip pat jos išsiaiškintų kitų su tirtu klausimu
susijusių aplinkybių teisinis kvalifikavimas. Seimas, nusprendęs
pritarti ar nepritarti savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo
komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis),
priima ne kitoms valstybės institucijoms (įskaitant ikiteisminio
tyrimo institucijas, prokuratūrą, teismus) privalomą sprendimą
dėl minėtų veiksmų, sprendimų, aplinkybių atitikties ar
neatitikties teisės aktams - jis tik suformuluoja savo požiūrį į
savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą. Seimo
nutarimas, kuriame yra suformuluota Seimo nuomonė, požiūris į
savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą,
nesaisto nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei prokuratūros,
nei teismo" (motyvuojamosios dalies II skyriaus 9 punkto trečioji
pastraipa).
6. Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarime
(kurio nuostatą Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti) taip pat
yra aiškinamas (komentuojamas) Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais,
padarytais Seimo 2003 m. balandžio 3 d. priimtu Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatymo 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu
ir 2003 m. lapkričio 6 d. priimtu Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymu) nustatytas teisinis
reguliavimas. Tačiau pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarime minėtame įstatyme nustatytas teisinis
reguliavimas yra aiškinamas (komentuojamas) iš esmės pakartojant
atitinkamas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo
nuostatas (jų neplėtojant); Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarime taip pat yra aiškinamas Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatyme ir Seimo statute nustatytas teisinis
reguliavimas, skirtas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo
inicijavimui bei sudarymui (t. y. aspektams, kuriais prašymą
išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo
nuostatą pateikęs Respublikos Prezidentas šios nuostatos
išaiškinti neprašo).
7. Nagrinėjamo prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006
m. balandžio 4 d. nutarimo nuostatą kontekste apibendrinant šiame
Konstitucinio Teismo sprendime pacituotas Konstitucinio Teismo
2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarimų
oficialias konstitucines doktrinines nuostatas, taip pat
nuostatas, kuriomis aiškinamas (komentuojamas) Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su
vėlesniais pakeitimais, padarytais Seimo 2003 m. balandžio 3 d.
priimtu Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3, 4 ir 8
straipsnių pakeitimo įstatymu ir 2003 m. lapkričio 6 d. priimtu
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo
įstatymu) nustatytas teisinis reguliavimas (kuris, kaip minėta,
neprieštarauja Konstitucijai), taigi Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3
punkto pirmosios pastraipos nuostatą "Iš konstitucinio valdžių
padalijimo principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada,
kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo
komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant
būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus" aiškinant kitų to
Konstitucinio Teismo nutarimo, taip pat Konstitucinio Teismo 2004
m. gegužės 13 d. nutarimo nuostatų kontekste konstatuotina, kad
Konstitucijos nuostatos suponuoja galimybę įstatymu nustatyti
plačius Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus, bet kartu
įtvirtina tam tikras Seimo laikinųjų tyrimo komisijų tiriamosios
veiklos ribas, kurių įstatymais ar kitais teisės aktais negalima
praplėsti.
7.1. Konstitucija įsakmiai reikalauja tokio teisinio -
pirmiausia įstatyminio - reguliavimo, kad, viena vertus, būtų
užtikrinta Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms Seimas -
Tautos atstovybė paveda atlikti tyrimą, kad būtų surinkta
informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius
procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo
srityse ir jose kylančias problemas, veikla, taigi ir Seimo
kontrolės funkcijos (parlamentinės kontrolės) vykdymas, vadinasi,
kad valstybės gyvenime nebūtų sričių, kuriose Seimas - Tautos
atstovybė, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui,
negalėtų, paisydamas Konstitucijos, vykdyti parlamentinės
kontrolės, ir, kita vertus, nebūtų padaryta žalos kurioms nors
Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms,
jeigu Seimo laikinosios tyrimo komisijos būtų sudaromos ištirti
tokiems dalykams, kurių pagal Konstituciją viešosios valdžios
institucijos apskritai negali tirti (pavyzdžiui, žmogaus
asmeninio ar šeimyninio gyvenimo aplinkybėms, jeigu tokiu tyrimu
galėtų būti konstituciškai nepagrįstai įsiterpta į Konstitucijos
ginamą ir saugomą žmogaus privatų gyvenimą, pažeistas jo
neliečiamumas ir pan.), taip pat dalykus, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) įgaliojimus (inter alia
teismų, prokurorų). Įstatymuose, kituose teisės aktuose
nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad tarp šių
dviejų iš Konstitucijos kylančių imperatyvų būtų racionali
pusiausvyra, kad nė vienas iš jų nebūtų ignoruojamas ar aukojamas
kito naudai.
Kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. ir
2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose konstatuota, kad pagal
Konstituciją "Seimas neturi įgaliojimų sudaryti <...> tokių Seimo
laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus,
kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią
vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose
numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus";
"Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti teismų
konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip įsiterpti į teismų
konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti teisėjo ir
teismų nepriklausomumo vykdant teisingumą ar juo labiau pati imti
vykdyti teisingumo"; "Seimo laikinoji tyrimo komisija negali
perimti prokurorų konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip
įsiterpti į prokurorų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą,
pažeisti prokuroro nepriklausomumo organizuojant ikiteisminį
tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą
baudžiamosiose bylose". Pažymėtina ir tai, kad pagal
Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo
nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises
bei teisėtus interesus, o pagal 3 dalį prokuroras, vykdydamas
savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
Šiame kontekste paminėtina, kad šiame Konstitucinio Teismo
sprendime pacituotos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.
nutarimo oficialios konstitucinės doktrininės nuostatos dėl Seimo
laikinųjų tyrimo komisijų santykių su Lietuvos Respublikos
prokuratūra (prokurorais), taip pat nuostatos, kuriomis
aiškinamas (komentuojamas) Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais,
padarytais Seimo 2003 m. balandžio 3 d. priimtu Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatymo 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu
ir 2003 m. lapkričio 6 d. priimtu Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymu) nustatytas Seimo
laikinųjų tyrimo komisijų ir Lietuvos Respublikos prokuratūros
(prokurorų) santykių teisinis reguliavimas, yra mutatis mutandis
taikytinos ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų santykių su kitomis
valstybės institucijomis (jų pareigūnais), pagal įstatymus
vykdančiomis ikiteisminį tyrimą ir (arba) esančiomis operatyvinės
veiklos subjektais, teisiniam reguliavimui.
7.2. Konstitucija reikalauja įstatymu nustatyti tokį
reguliavimą, kad tam tikra informacija, kurios neatskleidimą
(visišką arba tam tikra apimtimi) saugo ir gina Konstitucija,
inter alia informacija, sudaranti Konstitucijos saugomą ir ginamą
paslaptį, Seimo laikinajai tyrimo komisijai (be abejo, sudarytai
ištirti ne tiems dalykams, kurių Seimo laikinoji tyrimo komisija
apskritai negali tirti, ir ne tiems, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) įgaliojimus) būtų
teikiama - jeigu atitinkama informacija apskritai gali būti jai
teikiama - tik kuo griežčiausiai laikantis įstatymų nustatytos
tvarkos ir tik kuo griežčiausiai garantuojant, kad ši informacija
nebus atskleista jokiam asmeniui, kuris pagal Konstituciją ir
įstatymus neturi teisės tokios informacijos gauti, nes toks
minėtos informacijos atskleidimas padarytų žalą Konstitucijoje
įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.
Akivaizdu, kad bet kokios informacijos pateikimas Seimui,
kuris yra politinė institucija (be kita ko, susidedanti iš
įvairioms politinėms jėgoms priklausančių asmenų), visuomet yra
susijęs su rizika, kad ši informacija pasklis plačiau nei derėtų
pagal Konstituciją ir įstatymus.
Teisinio reguliavimo, veiksmingai užtikrinančio
Konstitucijos saugomų ir ginamų paslapčių nepaviešinimą,
įtvirtinimas įstatymu, taip pat atitinkamos organizacinės ir
techninės priemonės - būtinos atitinkamos informacijos pateikimo
(jeigu atitinkama informacija apskritai gali būti Seimo
laikinajai tyrimo komisijai teikiama) Seimo laikinosioms tyrimo
komisijoms sąlygos.
7.2.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su
vėlesniais pakeitimais, padarytais Seimo 2003 m. balandžio 3 d.
priimtu Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3, 4 ir 8
straipsnių pakeitimo įstatymu ir 2003 m. lapkričio 6 d. priimtu
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo
įstatymu) yra nuostatų, skirtų užtikrinti, kad tokia informacija
(kurios atskleidimas gali padaryti žalą Konstitucijoje
įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms) Seimo
laikinosioms tyrimo komisijoms nebūtų pateikiama (jeigu tokia
informacija joms apskritai gali būti pateikiama), o jeigu tokia
informacija joms pateikiama - kad ji nebūtų atskleista tiems
asmenims, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus neturi teisės
tokios informacijos gauti. Iš tokių nuostatų paminėtinos inter
alia nuostatos, reikalaujančios, kad tam tikra informacija Seimo
laikinosioms tyrimo komisijoms būtų teikiama tik suderinus su
atitinkamomis institucijomis (Generaline prokuratūra, Valstybės
kontrole, Valstybės saugumo departamentu ar ikiteisminio tyrimo
įstaiga). Minėta, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punktas,
kuriame įtvirtinta, kad komisija turi teisę, suderinusi su
Generaline prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo
departamentu ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų nustatyta
tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita
medžiaga, dokumentais, Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.
nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.
7.2.2. Kartu pažymėtina, kad, kaip konstatuota Konstitucinio
Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime, Seimo laikinųjų tyrimo
komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija)
1 dalies 5 punkte (pagal kurį Seimo laikinoji tyrimo komisija
turi teisę, suderinusi su Generaline prokuratūra, Valstybės
kontrole, Valstybės saugumo departamentu ar ikiteisminio tyrimo
įstaiga, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje
esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais)
nustatytas teisinis reguliavimas yra taisytinas, tikslintinas
taip, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d.
redakcija) 1 dalies 5 punkte nurodytu "derinimu" nebūtų sudaroma
prielaidų šiame punkte nurodytoms institucijoms iš esmės neleisti
Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus
tyrimo jai pavestu ištirti valstybinės svarbos klausimu, kitaip
tariant, kad nebūtų sudaroma prielaidų ikiteisminį tyrimą
supriešinti su Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamu
valstybinės svarbos klausimo tyrimu.
7.2.3. Pažymėtina ir tai, kad, kaip konstatuota
Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime, Seimo
laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m.
balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte (ir apskritai šiame
įstatyme) "nėra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamiesi
Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo
departamentas ar ikiteisminio tyrimo įstaiga galėtų nesutikti,
kad Seimo laikinoji tyrimo komisija gautų minėtą jai reikalingą
informaciją arba pagal kuriuos šios informacijos naudojimui
komisijos darbe būtų taikomi kokie nors kiti apribojimai".
7.2.4. Tačiau ypač pabrėžtina, kad minėtas teisinis
reguliavimas negali būti taisomas, tikslinamas taip, kad būtų
sudarytos prielaidos vieną konstitucinę vertybę - Konstitucijoje
įtvirtintą Seimo kontrolės funkciją ir jo konstitucinius
įgaliojimus prireikus pačiam imtis tiriamosios veiklos
valstybinės svarbos klausimu, kad būtų gauta atitinkamiems
sprendimams priimti reikalinga išsami, objektyvi informacija apie
tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie
padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir
jose kylančias problemas, iškelti virš kitų konstitucinių
vertybių, priešpriešinti kitoms konstitucinėms vertybėms, inter
alia prokuroro nepriklausomumui organizuojant ikiteisminį tyrimą
ir jam vadovaujant (kaip minėta, atitinkamos oficialios
konstitucinės doktrininės nuostatos yra mutatis mutandis
taikytinos ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų santykių su kitomis
valstybės institucijomis (jų pareigūnais), pagal įstatymus
vykdančiomis ikiteisminį tyrimą ir (arba) esančiomis operatyvinės
veiklos subjektais, teisiniam reguliavimui). Minėtas teisinis
reguliavimas negali būti taisomas, tikslinamas taip, kad
nustatant kriterijus, kuriais vadovaudamosi atitinkamos valstybės
institucijos galėtų nesutikti, kad Seimo laikinoji tyrimo
komisija gautų jai reikalingą informaciją, arba pagal kuriuos
šios informacijos naudojimui Seimo laikinosios tyrimo komisijos
darbe būtų taikomi kokie nors kiti apribojimai, būtų iš esmės
paneigti šie konstituciškai pagrįsti jų įgaliojimai nesutikti
teikti tam tikrą informaciją arba taikyti kokius nors kitus
apribojimus. Jeigu šie atitinkamų institucijų įgaliojimai
nesutikti teikti tam tikrą informaciją arba taikyti kokius nors
kitus apribojimus būtų labai apriboti ar išvis paneigti, galėtų
kilti grėsmė įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms
ir saugomoms vertybėms.
Be abejo, toks nesutikimas negali būti nemotyvuotas.
7.2.5. Įstatymų leidėjas po to, kai įsigaliojo Konstitucinio
Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, šio Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su
vėlesniais pakeitimais) nustatyto teisinio reguliavimo apskritai
netaisė, netikslino.
Toks įstatymų leidėjo neveikimas sudaro prielaidas įvairiems
neapibrėžtumams, netgi konfliktinėms situacijoms. Jis
nepalengvina atitinkamos informacijos deramo pateikimo Seimo
laikinosioms tyrimo komisijoms - jeigu tokia informacija kuriai
nors Seimo laikinajai tyrimo komisijai iš tikrųjų yra reikalinga
tam, kad Seimas galėtų vykdyti savo konstitucines funkcijas.
7.2.6. De lege ferenda požiūriu taip pat pabrėžtina, kad,
kad ir koks būtų įstatyminis reguliavimas, paisant Konstitucijos
jis turi būti tik toks, kad nebūtų paneigti įstatyme nustatytų
subjektų įgaliojimai neatskleisti informacijos, kurios
atskleidimas galėtų padaryti žalą Konstitucijoje įtvirtintoms,
jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.
Kita vertus, įstatymu turi būti nustatytas ir toks teisinis
reguliavimas, kuris leistų garantuoti, kad įstatyme nustatytų
subjektų įgaliojimai neatskleisti informacijos, kurios
atskleidimas galėtų padaryti žalą Konstitucijoje įtvirtintoms,
jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, nebūtų naudojami pateisinti
sprendimams neatskleisti ir tokios informacijos, kurios
neatskleidimo (visiško ar tam tikra apimtimi) Konstitucija negina
ir nesaugo ir kuri įstatymo nustatyta tvarka turi būti atskleista
tam tikriems subjektams, inter alia Seimo laikinosioms tyrimo
komisijoms, sudarytoms ypatingiems (valstybinės svarbos)
klausimams ištirti.
8. Konstitucija įtvirtina parlamentinę demokratiją. Tačiau
parlamentinė demokratija nėra "konvento valdymas", ji nėra tokia
sistema, kur parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar
savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet
kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių
institucijos (jų pareigūnų) veiklą. Parlamentinė demokratija nėra
ir tokia sistema, kur parlamentas, esant nors menkiausiai
dingsčiai, gali kontroliuoti bet kokius tokių institucijų (jų
pareigūnų) sprendimus, inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems
asmenims, juo labiau pats priimti sprendimus už atitinkamą
kompetenciją turinčias valstybės ar savivaldybių institucijas (jų
pareigūnus), t. y. priimti tokius sprendimus, kuriuos gali
priimti tik atitinkamą kompetenciją turinčios valstybės
institucijos (jų pareigūnai), pavyzdžiui, teismai, prokurorai,
Valstybės kontrolė, ikiteisminio tyrimo institucijos, įstatymuose
numatyti operatyvinės veiklos subjektai.
Konstitucijoje įtvirtintas parlamentinės demokratijos
modelis yra racionalus ir nuosaikus. Jis nėra grindžiamas vien
parlamentine kontrole, vien tarpinstituciniais stabdžiais ir
atsvaromis; ne menkesnį vaidmenį parlamentinėje demokratijoje
vaidina tarpfunkcinė partnerystė, grindžiama inter alia
pasitikėjimu. Konstitucinio Teismo aktuose yra konstatuota, kad
"įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant jos
bendrąsias funkcijas tarp valstybės institucijų yra tarpfunkcinė
partnerystė, taip pat tarpusavio kontrolė ir atsvara"
(Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandžio 21
d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra
konstatavęs ir tai, kad "valstybės valdžių sąveika negali būti
traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija, vadinasi, ir
stabdžiai bei atsvaros, kuriuos teisminė valdžia (jos
institucijos) ir kitos valstybės valdžios (jų institucijos) turi
viena kitos atžvilgiu, negali būti traktuojami kaip valdžių
priešpriešos mechanizmai" (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9
d. nutarimas).
Kitoks Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo kontrolės
funkciją (inter alia nuostatų, kuriomis yra grindžiama galimybė
sudaryti Seimo laikinąsias tyrimo komisijas), interpretavimas
neišvengiamai paneigtų konstitucinius atsakingo valdymo, valdžių
padalijimo, teisinės valstybės, demokratijos principus,
Konstitucijos preambulėje skelbiamą atviros, darnios, teisingos
pilietinės visuomenės siekį, sudarytų prielaidas nestabilumui
valdant valstybę, tvarkant viešuosius reikalus, taip pat
prielaidas pažeisti asmens teises ir laisves, teisėtus interesus
ir teisėtus lūkesčius, kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos
ginamas ir saugomas vertybes.
III
1. Pagal prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo nuostatą pateikusio pareiškėjo -
Respublikos Prezidento prašymą aiškinant, ar Konstitucinio Teismo
2006 m. balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 6.3 punkto pirmosios pastraipos nuostata "Iš
konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos
nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti
ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti
dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią
vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose
numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus"
reiškia, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių Seimo
laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus,
susijusius su kitų valstybės institucijų darbo organizavimu, jei
šių klausimų sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų
vadovams, kaip antai: institucijų struktūros nustatymo,
struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo, darbuotojų
priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas,
nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.,
pažymėtina, kad, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarime, pagal Konstituciją negalima nustatyti
kokio nors išsamaus (baigtinio) klausimų, kuriems ištirti Seimas
gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo; Seimas, kaip
Tautos atstovybė, iš esmės gali sudaryti laikinąsias tyrimo
komisijas kuo įvairiausiems valstybėje ir visuomenėje
vykstantiems procesams ištirti.
Kartu pažymėtina, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos
turi būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y.
valstybinės svarbos, klausimams ištirti (Konstitucinio Teismo
2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai).
2. Taigi Konstitucija apskritai nedraudžia Seimui, esant
ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, sudaryti ir tokias
Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti
valstybės ar savivaldybių institucijų veiklą, t. y. tai, kaip
atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos vykdo savo
funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip jos
įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus.
Kad galėtų įvykdyti tokį Seimo pavedimą, Seimo laikinoji tyrimo
komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir
tokią informaciją, kuri yra susijusi su atitinkamų valstybės ar
savivaldybių institucijų darbo organizavimu, nepriklausomai nuo
to, ar atitinkamų klausimų, inter alia dėl institucijų struktūros
nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo,
darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas
pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.,
sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams, ar
juos priimant dalyvauja ir kiti asmenys. Tačiau pabrėžtina, kad
Seimo laikinosios tyrimo komisijos negali būti sudaromos vien
tokiems kaip minėtieji klausimams specialiai išsiaiškinti, tokių
klausimų tyrimas negali būti savitikslis dalykas. Faktinės
informacijos apie tokius dalykus gavimas tegali būti priemonė
ypatingiems (valstybinės svarbos) klausimams išsiaiškinti.
Taigi Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti
pavedama teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti bei
vertinti, taip pat kontroliuoti valstybės ir savivaldybių
institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose
dirbančių asmenų profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą,
vertinimą, kontrolę ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik
reikiamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių
institucijos, jų pareigūnai.
Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavedama
tirti, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų
sprendimus inter alia dėl atitinkamų institucijų struktūros,
tačiau tik tiek, kiek reikia, kad būtų išsiaiškinta, ar šie
sprendimai yra tokie, kad atitinkamos valstybės ar savivaldybių
institucijos gali tinkamai vykdyti savo funkcijas, apibrėžtas
Konstitucijoje ir įstatymuose, kad jos gali įgyvendinti savo
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame
Konstitucinio Teismo sprendime, Seimo pagal Konstituciją vykdoma
kontrolės funkcija nesuponuoja to, kad Seimas tiesiogiai
organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą ar
gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią
įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų
pareigūnų) veiklą. Seimo kontrolės funkcija nesuponuoja ir
galimybės Seimui priimti tokius sprendimus, kuriuos gali priimti
tik atitinkamą kompetenciją turinčios valstybės ar savivaldybių
institucijos (jų pareigūnai).
Juo labiau tokių įgaliojimų negali turėti joks Seimo
padalinys, taigi ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos.
3. Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo 2004 m. gegužės 13 d.
nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, "tam, kad galėtų
tinkamai vykdyti savo konstitucines funkcijas, Seimui gali
prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius padalinius, kurie
turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar savivaldybių institucijų,
jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu"; "tokie įgaliojimai gali
būti susiję ir su informacijos apie tam tikrus valstybėje ir
visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės
bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas
gavimu iš valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų,
kitų asmenų"; "šis informacijos gavimas negali priklausyti nuo
to, ar atitinkamos institucijos, kiti asmenys yra atskaitingi
Seimui, ar ne: kad gautų išsamią, objektyvią informaciją,
reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti, Seimui, kaip Tautos
atstovybei, reikia turėti galimybę gauti informaciją ne tik iš
jam atskaitingų institucijų, kitų asmenų, bet ir iš jam
neatskaitingų asmenų"; "jeigu reikia nustatyti Seimo struktūrinio
padalinio valdingus įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų,
jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu (įskaitant teisę reikalauti
tokios informacijos, kurios pateikimą reglamentuoja įstatymai),
tokie Seimo struktūrinio padalinio įgaliojimai turi būti
nustatomi įstatymu"; "nustatant tokius įgaliojimus turi būti
paisoma Konstitucijos normų ir principų".
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarime taip
pat yra konstatuota, jog "tai, kad Seimo laikinosioms tyrimo
komisijoms negali būti pavedama ištirti dalykų, kuriuos tiriant
būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus, nereiškia, kad Seimo
laikinosios tyrimo komisijos apskritai negali turėti įgaliojimų
valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų
atžvilgiu"; "tokie įgaliojimai paisant Konstitucijos gali būti
nustatyti įstatymu".
Čia vartojamos formuluotės "tokie Seimo struktūrinio
padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu" ir "tokie
įgaliojimai paisant Konstitucijos gali būti nustatyti įstatymu"
reiškia ir tai, jog tai, kokius valdingus įgaliojimus Seimo
laikinoji tyrimo komisija turi Seimui neatskaitingų institucijų,
jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, įstatymuose turi būti
nustatyta expressis verbis, aiškiai ir nedviprasmiškai. Nustatant
tokius įgaliojimus privalu paisyti Konstitucijos normų ir
principų, inter alia Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotų
oficialių doktrininių nuostatų, kuriose yra aiškinamos
atitinkamos Konstitucijos nuostatos.
Pažymėtina, jog Seimo laikinųjų tyrimo komisijų darbas turi
būti įstatymu reglamentuotas taip, kad reikiama informacija būtų
gaunama ir į Seimo laikinųjų tyrimo komisijų posėdžius pakviestų
asmenų apklausa būtų organizuota taip, kad tos komisijos narių
užduodamais klausimais ir pateikiamais komentarais nebūtų
formuojama išankstinė nuomonė, nebūtų žeminamas žmogaus orumas,
nebūtų pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą, kad būtų
užduodami tik tokie klausimai ir pateikiami tik tokie komentarai,
kurie yra susiję su tyrimo dalyku, kad klausimai nebūtų menami,
provokaciniai. Taip pat turi būti užtikrinta, kad Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų gauta informacija, kurios neatskleidimą gina ir
saugo Konstitucija, nebūtų paviešinta, atskleista asmenims, kurie
pagal Konstituciją ir įstatymus neturi teisės tokios informacijos
gauti, nes toks minėtos informacijos atskleidimas padarytų žalą
Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pagal prašymą
išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo
nuostatą pateikusio pareiškėjo - Respublikos Prezidento prašymą
aiškinant, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d.
nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto pirmosios
pastraipos nuostata "Iš konstitucinio valdžių padalijimo
principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Seimas
neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų,
kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus" reiškia, kad Seimas neturi
įgaliojimų sudaryti tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų,
kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, susijusius su kitų
valstybės institucijų darbo organizavimu, jei šių klausimų
sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams,
kaip antai: institucijų struktūros nustatymo, struktūrinių
padalinių steigimo ir likvidavimo, darbuotojų priėmimo į darbą ir
jų atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo
pareigų bei kitų klausimų, susijusių su institucijos darbuotojų
karjera, teisiniu statusu ir pan., konstatuotina, kad minėta
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto pirmosios
pastraipos nuostata, aiškinama kitų Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo, taip pat Konstitucinio Teismo 2004 m.
gegužės 13 d. nutarimo oficialių konstitucinių doktrininių
nuostatų kontekste, reiškia ir tai, kad:
- Seimas pagal Konstituciją turi įgaliojimus, esant
ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, sudaryti ir tokias
Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti
valstybės ar savivaldybių institucijų veiklą, t. y. tai, kaip
atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos vykdo savo
funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip jos
įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus;
kad galėtų įvykdyti tokį Seimo pavedimą, Seimo laikinoji tyrimo
komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir
tokią informaciją, kuri yra susijusi su atitinkamų valstybės ar
savivaldybių institucijų darbo organizavimu, nepriklausomai nuo
to, ar atitinkamų klausimų, inter alia dėl institucijų struktūros
nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo,
darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas
pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.,
sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams, ar
juos priimant dalyvauja ir kiti asmenys, tačiau Seimo laikinosios
tyrimo komisijos negali būti sudaromos vien tokiems kaip
minėtieji klausimams specialiai išsiaiškinti - faktinės
informacijos apie tokius dalykus gavimas tegali būti priemonė
ypatingiems (valstybinės svarbos) klausimams išsiaiškinti;
- Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama
teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti,
taip pat kontroliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų
vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų
profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą, vertinimą, kontrolę
ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik reikiamus įgaliojimus
turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai;
- Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavedama
tirti, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų
sprendimus inter alia dėl atitinkamų institucijų struktūros,
tačiau tik tiek, kiek reikia, kad būtų išsiaiškinta, ar šie
sprendimai yra tokie, kad atitinkamos valstybės ar savivaldybių
institucijos gali tinkamai vykdyti savo funkcijas, apibrėžtas
Konstitucijoje ir įstatymuose, kad jos gali įgyvendinti savo
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus;
- turi būti užtikrinta, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
gauta informacija, kurios neatskleidimą gina ir saugo
Konstitucija, nebūtų paviešinta, atskleista asmenims, kurie pagal
Konstituciją ir įstatymus neturi teisės tokios informacijos
gauti, nes toks minėtos informacijos atskleidimas padarytų žalą
Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms;
- Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos teisiniu
reguliavimu negalima sudaryti prielaidų Seimo laikinajai tyrimo
komisijai ar visam Seimui tiesiogiai organizuoti kitų valstybės
ar savivaldybių institucijų darbo, kištis į kitų valstybės ir
savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) veiklą, priimti tokių
sprendimų, kuriuos gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus
turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos (jų pareigūnai).
IV
1. Pagal prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m.
balandžio 4 d. nutarimo nuostatą pateikusio pareiškėjo -
Respublikos Prezidento prašymą aiškinant, ar Konstitucinio Teismo
2006 m. balandžio 4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 6.3 punkto pirmosios pastraipos nuostata "Iš
konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos
nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti
ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti
dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią
vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose
numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus"
reiškia, kad Seimas negali pavesti Seimo laikinajai tyrimo
komisijai ištirti tokių dalykų, kurie savaime reikštų, kad jiems
ištirti reikės tik valstybės institucijos vykdomo ikiteisminio,
operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiagos, kurios pagrindu būtų
formuluojamos galutinės laikinosios tyrimo komisijos išvados, o
jos atskleidimas galėtų pakenkti ikiteisminiam, operatyviniam ar
kitokiam tyrimui, pažymėtina, jog, kaip konstatuota Konstitucinio
Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime, "akivaizdu, kad Seimas
nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei
teismas".
2. Taip pat pažymėtina, kad, kaip konstatuota Konstitucinio
Teismo 2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. balandžio 4 d.
nutarimuose, pagal Konstituciją "Seimas neturi įgaliojimų
sudaryti <...> tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms
būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į
kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir
(arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių
institucijų įgaliojimus"; "Seimo laikinoji tyrimo komisija negali
perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip
įsiterpti į teismų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą,
pažeisti teisėjo ir teismų nepriklausomumo vykdant teisingumą ar
juo labiau pati imti vykdyti teisingumo"; "Seimo laikinoji tyrimo
komisija negali perimti prokurorų konstitucinių įgaliojimų ar
kaip nors kitaip įsiterpti į prokurorų konstitucinės
kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti prokuroro nepriklausomumo
organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose". Minėta ir tai, kad
pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo
nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises
bei teisėtus interesus, o pagal 3 dalį prokuroras, vykdydamas
savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio
Teismo sprendime, pacituotos oficialios konstitucinės doktrininės
nuostatos dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų santykių su
Lietuvos Respublikos prokuratūra (prokurorais), taip pat
nuostatos, kuriomis aiškinamas (komentuojamas) Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su
vėlesniais pakeitimais, padarytais Seimo 2003 m. balandžio 3 d.
priimtu Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3, 4 ir 8
straipsnių pakeitimo įstatymu ir 2003 m. lapkričio 6 d. priimtu
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo
įstatymu) nustatytas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir Lietuvos
Respublikos prokuratūros (prokurorų) santykių teisinis
reguliavimas, yra mutatis mutandis taikytinos ir Seimo laikinųjų
tyrimo komisijų santykių su kitomis valstybės institucijomis (jų
pareigūnais), pagal įstatymus vykdančiomis ikiteisminį tyrimą ir
(arba) esančiomis operatyvinės veiklos subjektais, teisiniam
reguliavimui.
3. Taip pat pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame
Konstitucinio Teismo sprendime, motyvuojamosios dalies II
skyriaus 6.3 punkto pirmosios pastraipos nuostata "Iš
konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos
nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti
ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti
dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią
vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose
numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus",
aiškinama kitų Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d.
nutarimo, taip pat Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.
nutarimo oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų kontekste,
reiškia ir tai, kad:
- Seimas pagal Konstituciją turi įgaliojimus, esant
ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, sudaryti ir tokias
Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti
valstybės ar savivaldybių institucijų veiklą, t. y. tai, kaip
atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos vykdo savo
funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip jos
įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus;
kad galėtų įvykdyti tokį Seimo pavedimą, Seimo laikinoji tyrimo
komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir
tokią informaciją, kuri yra susijusi su atitinkamų valstybės ar
savivaldybių institucijų darbo organizavimu, nepriklausomai nuo
to, ar atitinkamų klausimų, inter alia dėl institucijų struktūros
nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo,
darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas
pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.,
sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams, ar
juos priimant dalyvauja ir kiti asmenys, tačiau Seimo laikinosios
tyrimo komisijos negali būti sudaromos vien tokiems kaip
minėtieji klausimams specialiai išsiaiškinti - faktinės
informacijos apie tokius dalykus gavimas tegali būti priemonė
ypatingiems (valstybinės svarbos) klausimams išsiaiškinti;
- Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama
teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti,
taip pat kontroliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų
vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų
profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą, vertinimą, kontrolę
ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik reikiamus įgaliojimus
turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai;
- Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavedama
tirti, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų
sprendimus inter alia dėl atitinkamų institucijų struktūros,
tačiau tik tiek, kiek reikia, kad būtų išsiaiškinta, ar šie
sprendimai yra tokie, kad atitinkamos valstybės ar savivaldybių
institucijos gali tinkamai vykdyti savo funkcijas, apibrėžtas
Konstitucijoje ir įstatymuose, kad jos gali įgyvendinti savo
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus;
- turi būti užtikrinta, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
gauta informacija, kurios neatskleidimą gina ir saugo
Konstitucija, nebūtų paviešinta, atskleista asmenims, kurie pagal
Konstituciją ir įstatymus neturi teisės tokios informacijos
gauti, nes toks minėtos informacijos atskleidimas padarytų žalą
Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms;
- Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos teisiniu
reguliavimu negalima sudaryti prielaidų Seimo laikinajai tyrimo
komisijai ar visam Seimui tiesiogiai organizuoti kitų valstybės
ar savivaldybių institucijų darbo, kištis į kitų valstybės ir
savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) veiklą, priimti tokių
sprendimų, kuriuos gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus
turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos (jų pareigūnai).
4. Valstybės institucijos vykdomo ikiteisminio, operatyvinio
ar kitokio tyrimo medžiagą, jeigu tokia informacija iš tikrųjų
reikalinga tam, kad Seimas galėtų vykdyti savo konstitucines
funkcijas, Seimo laikinoji tyrimo komisija gali gauti (jeigu
atitinkama informacija apskritai gali būti jai teikiama) tik kuo
griežčiausiai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir tik kuo
griežčiausiai garantuojant, kad ši informacija nebus atskleista
jokiam asmeniui, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus neturi
teisės tokios informacijos gauti, nes toks minėtos informacijos
atskleidimas padarytų žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos
ginamoms ir saugomoms vertybėms. Šiame Konstitucinio Teismo
sprendime konstatuota, kad teisinio reguliavimo, veiksmingai
užtikrinančio Konstitucijos saugomų ir ginamų paslapčių
nepaviešinimą, įstatyminis įtvirtinimas, taip pat atitinkamos
organizacinės ir techninės priemonės - būtinos atitinkamos
informacijos pateikimo - jeigu atitinkama informacija apskritai
gali būti Seimo laikinajai tyrimo komisijai teikiama - Seimo
laikinosioms tyrimo komisijoms sąlygos.
Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip konstatuota šiame
Konstitucinio Teismo sprendime, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
įstatyme (1999 m. kovo 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais)
yra nuostatų, skirtų užtikrinti, kad tokia informacija (kurios
atskleidimas gali padaryti žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos
ginamoms ir saugomoms vertybėms) Seimo laikinosioms tyrimo
komisijoms nebūtų pateikiama, o jeigu tokia informacija joms
pateikiama - jeigu atitinkama informacija apskritai gali būti jai
teikiama - kad ji nebūtų atskleista tiems asmenims, kurie pagal
Konstituciją ir įstatymus neturi teisės tokios informacijos
gauti, inter alia nuostatų, reikalaujančių, kad tam tikra
informacija Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms būtų teikiama
tik suderinus su atitinkamomis institucijomis (Generaline
prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo departamentu
ar ikiteisminio tyrimo įstaiga), tačiau įstatymų leidėjas ir po
Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo įsigaliojimo
šio Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme (1999 m. kovo 23 d.
redakcija su vėlesniais pakeitimais) nustatyto teisinio
reguliavimo apskritai netaisė, netikslino, būtent: taip, kad
Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies
5 punkte nurodytu "derinimu" nebūtų sudaroma prielaidų šiame
punkte nurodytoms institucijoms iš esmės neleisti Seimo
laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus
tyrimo jai pavestu ištirti valstybinės svarbos klausimu, kitaip
tariant, kad nebūtų sudaroma prielaidų ikiteisminį tyrimą
supriešinti su Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamu
valstybinės svarbos klausimo tyrimu, taip pat taip, kad būtų
nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamiesi Generalinė
prokuratūra, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas
ar ikiteisminio tyrimo įstaiga galėtų nesutikti, kad Seimo
laikinoji tyrimo komisija gautų minėtą jai reikalingą
informaciją, arba pagal kuriuos šios informacijos naudojimui
Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbe būtų taikomi kokie nors
kiti apribojimai.
Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota ir tai, kad
toks įstatymų leidėjo neveikimas sudaro prielaidas įvairiems
neapibrėžtumams, netgi konfliktinėms situacijoms; jis
nepalengvina atitinkamos informacijos deramo pateikimo Seimo
laikinosioms tyrimo komisijoms, jeigu tokia informacija kuriai
nors Seimo laikinėjai tyrimo komisijai iš tikrųjų yra reikalinga
tam, kad Seimas galėtų vykdyti savo konstitucines funkcijas.
5. Pabrėžtina, kad Generalinės prokuratūros, Valstybės
kontrolės, Valstybės saugumo departamento ar ikiteisminio tyrimo
įstaigos (minimų Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 4
straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija)) žinioje esanti
informacija, kuri yra ikiteisminio, operatyvinio ar kitokio
tyrimo medžiaga, tol, kol toks tyrimas nėra baigtas ir jo išvados
nėra įformintos atitinkamais procesiniais dokumentais, paprastai
negali būti pagrindu Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoms;
šis teiginys nėra absoliutus; tačiau kad ir kokios būtų jo
išimtys, kylančios iš Konstitucijos, kuri įpareigoja ginti ir
saugoti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus
interesus, kitas konstitucines vertybes, nepriklausomai nuo to,
ar įstatymų leidėjas yra įvykdęs savo pareigą ir šias išimtis
deramai atspindėjęs įstatymuose, visais atvejais būtina paisyti
atitinkamos įstatyme numatytos valstybės institucijos, inter alia
ikiteisminio tyrimo institucijos ir (arba) operatyvinės veiklos
subjekto, įgaliojimų motyvuotai nesutikti, kad Seimo laikinoji
tyrimo komisija gautų minėtą jai reikalingą informaciją, arba
reikalauti, kad šios informacijos naudojimui Seimo laikinosios
tyrimo komisijos darbe būtų taikomi kokie nors kiti apribojimai.
Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip Konstitucinis Teismas
yra konstatavęs dar 2004 m. gegužės 13 d. nutarime, "akivaizdu,
kad organizaciniai, techniniai tokio susipažinimo klausimai turi
būti derinami su valstybės institucijomis, kurių žinioje yra
baudžiamoji byla ar kita medžiaga, dokumentai".
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pagal prašymą
išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo
nuostatą pateikusio pareiškėjo - Respublikos Prezidento prašymą
aiškinant, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d.
nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto pirmosios
pastraipos nuostata "Iš konstitucinio valdžių padalijimo
principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Seimas
neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų,
kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus" reiškia, kad Seimas negali
pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti tokių dalykų,
kurie savaime reikštų, kad jiems ištirti reikės tik valstybės
institucijos vykdomo ikiteisminio, operatyvinio ar kitokio tyrimo
medžiagos, kurios pagrindu būtų formuluojamos galutinės
laikinosios tyrimo komisijos išvados, o jos atskleidimas galėtų
pakenkti ikiteisminiam, operatyviniam ar kitokiam tyrimui,
konstatuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio
4 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto
pirmosios pastraipos nuostata, aiškinama kitų Konstitucinio
Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo, taip pat Konstitucinio
Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo oficialių konstitucinių
doktrininių nuostatų kontekste, reiškia ir tai, kad Seimas turi
įgaliojmus, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui,
pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti ir tokius
dalykus, kuriems ištirti bus reikalinga ir atitinkamų valstybės
institucijų vykdomo tyrimo (taip pat ir ikiteisminio,
operatyvinio) medžiaga, tačiau tai negali būti tokia informacija,
kuri pagal Konstituciją apskritai negali būti atskleidžiama Seimo
laikinajai tyrimo komisijai, taip pat negali būti paneigti
įstatymų nustatytų subjektų įgaliojimai neatskleisti
informacijos, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalą
Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms,
taip pat ir nebaigtam ikiteisminiam, operatyviniam tyrimui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1,
61 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2006 m. balandžio 4 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Žin., 2006, Nr.
38-1349) motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto 1
pastraipos nuostata "Iš konstitucinio valdžių padalijimo
principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Seimas
neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų,
kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų
įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų
Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei
savivaldybių institucijų įgaliojimus", aiškinama kitų
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo, taip pat
Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo oficialių
konstitucinių doktrininių nuostatų kontekste, reiškia ir tai,
kad:
- Lietuvos Respublikos Seimas pagal Lietuvos Respublikos
Konstituciją turi įgaliojimus, esant ypatingam (valstybinės
svarbos) reikalui, sudaryti ir tokias Seimo laikinąsias tyrimo
komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti valstybės ar
savivaldybių institucijų veiklą, t. y. tai, kaip atitinkamos
valstybės ar savivaldybių institucijos vykdo savo funkcijas,
apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose,
kaip jos įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
įstatymuose nustatytus įgaliojimus; kad galėtų įvykdyti tokį
Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, Seimo laikinoji tyrimo
komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir
tokią informaciją, kuri yra susijusi su atitinkamų valstybės ar
savivaldybių institucijų darbo organizavimu, nepriklausomai nuo
to, ar atitinkamų klausimų, inter alia dėl institucijų struktūros
nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo,
darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas
pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su
institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan.,
sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams, ar
juos priimant dalyvauja ir kiti asmenys, tačiau Seimo laikinosios
tyrimo komisijos negali būti sudaromos vien tokiems kaip
minėtieji klausimams specialiai išsiaiškinti - tokios faktinės
informacijos gavimas tegali būti priemonė ypatingiems
(valstybinės svarbos) klausimams išsiaiškinti;
- Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama
teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti,
taip pat kontroliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų
vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų
profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą, vertinimą, kontrolę
ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik reikiamus įgaliojimus
turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai;
- Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavedama
tirti, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų
sprendimus inter alia dėl atitinkamų institucijų struktūros,
tačiau tik tiek, kiek reikia, kad būtų išsiaiškinta, ar šie
sprendimai yra tokie, kad atitinkamos valstybės ar savivaldybių
institucijos gali tinkamai vykdyti savo funkcijas, apibrėžtas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, kad jos gali
įgyvendinti savo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
įstatymuose nustatytus įgaliojimus;
- Lietuvos Respublikos Seimas turi įgaliojimus, esant
ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, pavesti Seimo
laikinajai tyrimo komisijai ištirti ir tokius dalykus, kuriems
ištirti bus reikalinga ir atitinkamų valstybės institucijų
vykdomo tyrimo (taip pat ir ikiteisminio, operatyvinio) medžiaga,
tačiau tai negali būti tokia informacija, kuri pagal Lietuvos
Respublikos Konstituciją apskritai negali būti atskleidžiama
Seimo laikinajai tyrimo komisijai, taip pat negali būti paneigti
įstatymų nustatytų subjektų įgaliojimai neatskleisti
informacijos, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalą Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir
saugomoms vertybėms, taip pat ir nebaigtam ikiteisminiam,
operatyviniam tyrimui;
- turi būti užtikrinta, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų
gauta informacija, kurios neatskleidimą gina ir saugo Lietuvos
Respublikos Konstitucija, nebūtų paviešinta, atskleista asmenims,
kurie pagal Konstituciją ir įstatymus neturi teisės tokios
informacijos gauti, nes toks minėtos informacijos atskleidimas
padarytų žalą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms,
jos ginamoms ir saugomoms vertybėms;
- Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos teisiniu
reguliavimu negalima sudaryti prielaidų Seimo laikinajai tyrimo
komisijai ar visam Lietuvos Respublikos Seimui tiesiogiai
organizuoti kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbo,
kištis į kitų valstybės ir savivaldybių institucijų (jų
pareigūnų) veiklą, priimti tokių sprendimų, kuriuos gali priimti
tik atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių
institucijos (jų pareigūnai).
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis