English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO - PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO
IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS
PAŽEIDIMŲ KODEKSO 214-10 STRAIPSNIO 1 DALIS IR LIETUVOS
RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 192 STRAIPSNIO 1 DALIS
NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 31
STRAIPSNIO 4 DALIAI, KONSTITUCINIAM TEISINĖS VALSTYBĖS
PRINCIPUI
2006 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė
pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo prašymą ištirti, ar
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
214-10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 192 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo
baudžiamąją bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir
kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 214-
10 straipsnio 1 dalis ir Baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 192
straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis prašymas Konstituciniame Teisme buvo gautas 2006 m.
rugsėjo 13 d.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
1. BK 192 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji
atsakomybė tam, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar
meno kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino,
gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu
jų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas
viršijo 100 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio sumą.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
konstatavęs, kad BK 192 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta
baudžiamoji atsakomybė už skirtingų rūšių nusikalstamas veikas:
1) neteisėtą literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo
dalies atgaminimą; 2) neteisėtų literatūros, mokslo, meno ar
kitokio kūrinio ar jo dalies kopijų importavimą, eksportavimą,
platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais. Pareiškėjo
prašyme teigiama, kad, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu,
BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytas objektyvusis didesnės nei
100 MGL mažmeninės kainos požymis yra siejamas su baudžiamąja
atsakomybe už "antros grupės" nusikalstamas veikas ir nėra
būtinas atsirasti baudžiamajai atsakomybei už neteisėtą
literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies
atgaminimą.
2. ATPK 214-10 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė
atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio
(įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes),
audiovizualinio kūrinio ar fonogramos viešą atlikimą, atgaminimą,
viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir
priemonėmis siekiant turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų
platinimą, laikymą, importavimą, eksportavimą ar gabenimą
siekiant turtinės naudos.
3. Pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė
už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo
pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia
baudžiamosios atsakomybės.
Pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu,
neteisėtas kūrinio ar jo dalies atgaminimas kaip nusikaltimas
atribojamas nuo administracinio teisės pažeidimo kiekvienu
konkrečiu atveju įvertinus kaltininko veikos pavojingumo pobūdį
ir laipsnį; vertinant kaltininko veikos pavojingumo pobūdį ir
laipsnį gali būti atsižvelgiama ir į tokį kriterijų kaip kūrinio
ar jo dalies originalo kaina.
4. Pareiškėjo teigimu, BK 192 straipsnio 1 dalyje ir ATPK
214-10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji ir
administracinė atsakomybė už iš esmės analogišką veiką -
neteisėtą meno kūrinio atgaminimą. Tačiau palyginus BK 192
straipsnio 1 dalyje ir ATPK 214-10 straipsnio 1 dalyje nustatytą
teisinį reguliavimą matyti, kad administracinė atsakomybė už
neteisėtą meno kūrinio atgaminimą galima tik įrodžius, jog asmuo
siekė turtinės naudos, - tai yra būtinas šios neteisėtos veikos
(jos sudėties) kvalifikuojantis požymis.
Tuo tarpu baudžiamajai atsakomybei pagal BK 192 straipsnio 1
dalį atsirasti toks siekimas nėra būtinas - čia pakanka paties
kūrinio neteisėto atgaminimo fakto.
Taigi, pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas už visuomenei
pavojingesnę veiką nustatė ne baudžiamąją, bet švelnesnės rūšies
teisinę atsakomybę, būtent administracinę.
5. Pareiškėjo prašyme, remiantis Konstitucinio Teismo
jurisprudencija, teigiama, kad teisinėje valstybėje įstatymų
leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas,
kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės
interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras;
įstatymuose apibrėžiama, kokios veikos pripažįstamos
nusikalstamomis, ir nustatomos bausmės už jų padarymą, jais
asmenys ir visuomenė saugomi nuo nusikalstamų kėsinimųsi
grasinant bausmėmis ir nustatomi pagrindai, kuriais remiantis
nusikaltę asmenys yra baudžiami norint juos pataisyti;
nustatydamas, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat
baudžiamąją atsakomybę už jas, įstatymų leidėjas yra saistomas
Konstitucijoje įtvirtintų prigimtinio teisingumo ir proporcingumo
principų, kitų teisinės valstybės reikalavimų. Pagal šį
konstitucinį principą inter alia yra reikalaujama, kad
diferencijuotas teisinis reguliavimas būtų grindžiamas tik
atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių
subjektų padėties objektyviais skirtumais, kad teisinių santykių
subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad
įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis
reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės
aktų formuluotės būtų tikslios, kad būtų užtikrinama teisės
sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, kad teisės aktuose nebūtų
nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius
visuomeninius santykius, kad teisinių santykių subjektai galėtų
savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.
Pareiškėjo nuomone, konstitucinis teisinės valstybės
principas, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, kurioje
nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę,
kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir
bešališkas teismas, šio straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta,
kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu,
taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta,
jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, suponuoja
teisėjo (teismo) pareigą teisingai pritaikyti įstatymą. O ši
pareiga yra tiesiogiai susijusi su reikalavimais įstatymui: pats
įstatymas turi būti aiškus, tikslus, nedviprasmiškas; sankcija
turi būti numatyta laikantis atsakomybės proporcingumo principo;
už visuomenei mažiau pavojingą veiką neturi būti taikoma
griežtesnė atsakomybė.
Pareiškėjo prašyme teigiama, kad baudžiamosios atsakomybės
taikymo sąlygos turi būti nustatytos aiškiai ir pakankamai
konkrečiai, o baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada,
kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika
tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties
požymius. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija
teigiama, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos
turi būti aiškiai apibrėžtos įstatyme, individui iš atitinkamo
įstatymo teksto arba prireikus - pasinaudojus teisminiu to
įstatymo interpretavimu reikia turėti galimybę žinoti, kokie jo
veiksmai ar neveikimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
6. Pareiškėjui kilo abejonių, ar už visuomenei pavojingesnę
veiką nustačius ne baudžiamąją, bet švelnesnės rūšies teisinę
atsakomybę, būtent administracinę, nėra pažeidžiamas atsakomybės
proporcingumo principas.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjo prašyme tiesiogiai nenurodoma, kurios
redakcijos ATPK ir BK straipsnių nuostatų atitiktis Konstitucijai
yra ginčijama. Iš pareiškėjo prašymo argumentų ir prašymo priedų
matyti, kad pareiškėjui abejonių kilo dėl to, ar Konstitucijai
neprieštarauja ATPK 214-10 straipsnio "Autorių teisių ir
gretutinių teisių pažeidimas" (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija)
1 dalis ir BK 192 straipsnio "Literatūros, mokslo, meno ar
kitokio kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų
platinimas, gabenimas ar laikymas" (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 1 dalis.
2. ATPK 214-10 straipsnyje "Autorių teisių ir gretutinių
teisių pažeidimas" (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nustatyta:
"Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant
kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio
ar fonogramos viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas,
kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant
turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, laikymas,
importavimas, eksportavimas ar gabenimas siekiant turtinės naudos
-
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių
litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos
priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus,
-
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių
litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos
priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Pastaba. Kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų gamybos
priemonės ar įranga - techninė įranga, medžiagos ir kitos
priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar
fonogramos neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba
kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas - atgaminti ir
(ar) platinti neteisėtas kūrinio ar fonogramos kopijas."
3. BK 192 straipsnyje "Literatūros, mokslo, meno ar kitokio
kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas,
gabenimas ar laikymas" (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)
nustatyta:
"1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno
ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino,
gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu
kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas
viršijo 100 MGL dydžio sumą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis
asmuo."
II
1. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad abejonių dėl
ATPK 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1
dalies ir BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 1
dalies atitikties Konstitucijai jam kilo dėl to, kad, pareiškėjo
teigimu, už visuomenei labiau pavojingą veiką - neteisėtą meno
kūrinio atgaminimą siekiant turtinės naudos yra nustatyta
švelnesnė, būtent administracinė, atsakomybė, o už mažiau
pavojingą veiką - griežtesnė, būtent baudžiamoji, atsakomybė.
2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų
leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio
teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų,
gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam
tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias,
administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant
sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio
teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo,
proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi
siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų
suderinamumo (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d.
nutarimas). Administracinių ir baudžiamųjų sankcijų tarpšakinis
nesuderinamumas gali apsunkinti teisingumo principo įgyvendinimą
(Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Kartu pažymėtina, kad, kaip savo 2005 m. lapkričio 10 d.
nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įvairių rūšių
teisinės atsakomybės už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime
negali būti pagrindu kvestionuoti atitinkamo įstatymuose
nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams
lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams; vien tai, kad
įstatymuose tam tikros teisei priešingos veikos apibrėžiamos kaip
administraciniai teisės pažeidimai (net jeigu už juos nustatytos
administracinės nuobaudos savo griežtumu prilygsta kriminalinėms
bausmėms), o kitos - kaip nusikaltimai ar kitos baudžiamuosius
įstatymus pažeidžiančios veikos, savaime nereiškia, kad yra
nukrypstama nuo konstitucinių teisinės valstybės ar asmenų
lygiateisiškumo principų.
3. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo -
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo prašymą ištirti, ar ATPK
214-10 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui,
Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, 2000 m. liepos 5 d.
priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 214-10 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai", kuriuo inter alia pripažino, kad ATPK
214-10 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas tebegalioja.
4. Konstatuotina, kad ATPK 214-10 straipsnio 1 dalis, kuri
Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimu buvo pripažinta
neprieštaraujančia Konstitucijai, - tai ATPK 214-10 straipsnio
"Autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas" (1998 m.
vasario 24 d. redakcija) 1 dalis, kurioje nustatyta:
"Neteisėtas (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo
įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros,
mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir
duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas,
platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais
būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas
tokiems tikslams -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių
litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip
naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat
neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu."
5. Palyginus pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo
ginčijamą ATPK 214-10 straipsnio "Autorių teisių ir gretutinių
teisių pažeidimas" (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalį su
ATPK 214-10 straipsnio "Autorinių ir gretutinių autorinėms teisių
pažeidimas" (1998 m. vasario 24 d. redakcija) 1 dalimi, kuri
Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimu buvo pripažinta
neprieštaraujančia Konstitucijai, matyti, kad jose už "neteisėtą
<...> meno kūrinio <...> atgaminimą" nustatyta iš esmės tokia
pati administracinė atsakomybė.
6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1
dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako
nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai,
jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau
buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu
priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.
7. Taigi nors ATPK 214-10 straipsnio (1998 m. vasario 24 d.
redakcija) 1 dalis buvo pakeista, negalima teigti, jog yra
teisinis pagrindas pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo
nurodytu aspektu vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dar
kartą ištirtų iš esmės tokio paties teisinio reguliavimo atitiktį
Konstitucijai, nes dėl to, kad ATPK 214-10 straipsnio (1998 m.
vasario 24 d. redakcija) 1 dalis Konstitucinio Teismo 2000 m.
liepos 5 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia
Konstitucijai, dėl atitinkamo teisinio reguliavimo
konstitucingumo teisę taikančioms institucijoms (teismams taip
pat) jau negali kilti abejonių.
Pareiškėjo prašymą šia apimtimi atsisakytina nagrinėti.
8. Kita vertus, šiame kontekste paminėtina, kad, kaip savo
2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis
Teismas, "nė vienas iš Konstitucinio Teismo įstatymo 69
straipsnio 1 dalyje numatytų atsisakymo nagrinėti pareiškėjo
prašymą pagrindų (prašymas paduotas institucijos ar asmens,
neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (1 punktas);
prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (2
punktas); prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai
jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu
priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas (3 punktas);
Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties
dalyko (4 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais
(5 punktas)) negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisines
prielaidas atitinkamą bylą nagrinėjančiam teismui taikyti tokį
įstatymą ar kitą teisės aktą (jo dalį), kurio atitiktimi
Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tas teismas
abejoja".
Taigi tai, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo - Panevėžio
apygardos teismo nurodytu aspektu vėl kreiptis į Konstitucinį
Teismą, kad šis dar kartą ištirtų ATPK 214-10 straipsnio (1998 m.
vasario 24 d. redakcija) 1 dalyje buvusio nustatyto ir ATPK 214-
10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalyje iš
esmės pakartoto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, nes
dėl to, kad ATPK 214-10 straipsnio (1998 m. vasario 24 d.
redakcija) 1 dalis Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d.
nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, dėl
atitinkamo teisinio reguliavimo konstitucingumo teismams jau
negali kilti abejonių, jokiu būdu nereiškia, kad ATPK 214-10
straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalies atitiktis
Konstitucijai apskritai negali būti ginčijama Konstituciniame
Teisme kitais aspektais - tais, kuriais šioje dalyje nustatytas
teisinis reguliavimas nėra tapatus nustatytajam ATPK 214-10
straipsnio (1998 m. vasario 24 d. redakcija) 1 dalyje (kurios
atitiktis Konstitucijai, kaip minėta, jau buvo tirta
Konstituciniame Teisme ir kuri Konstitucinio Teismo 2000 m.
liepos 5 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia
Konstitucijai).
9. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas
abejoja ne tuo, ar Konstitucijai neprieštarauja atskirai paimta
ATPK 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalis
ir atskirai paimta BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 1 dalis, o tuo, ar Konstitucijai neprieštarauja minėtų
ATPK ir BK straipsnių dalys, paimtos kartu, nes, kaip minėta,
pareiškėjo teigimu, ATPK 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10
d. redakcija) 1 dalyje už neteisėtą meno kūrinio atgaminimą yra
nustatyta griežtesnė teisinė atsakomybė negu BK 192 straipsnio
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 1 dalyje. Taigi pareiškėjo
abejonės, ar ATPK 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d.
redakcija) 1 dalis ir BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai dėl to, kad už,
pareiškėjo nuomone, visuomenei pavojingesnę veiką nustačius ne
baudžiamąją, bet švelnesnės rūšies teisinę atsakomybę, būtent
administracinę, yra pažeidžiamas atsakomybės proporcingumo
principas, grindžiamos ne tokiais argumentais, iš kurių būtų
matyti, kodėl atskirai paimta ATPK 214-10 straipsnio (2002 m.
gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalis ir atskirai paimta BK 192
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 1 dalis minėtu
atsakomybės proporcingumo aspektu prieštarauja Konstitucijai, o
tokiais, iš kurių matyti, kad nurodytos ATPK ir BK straipsnių
dalys, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijai dėl to, kad
nėra darnos tarp teisinę atsakomybę nustatančios vienos teisės
šakos, t. y. administracinės teisės, normų ir kitos teisės šakos,
t. y. baudžiamosios teisės, normų. Šiame kontekste pabrėžtina,
kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta argumentų, iš kurių
matytųsi, ar jis abejoja BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 1 dalies atitiktimi Konstitucijai (dėl to, kad
ginčijamoje BK straipsnio dalyje nustatyta teisinė atsakomybė yra
per švelni, palyginti su teisine atsakomybe, nustatyta ATPK 214-
10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalyje), ar
ATPK 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1
dalies atitiktimi Konstitucijai (dėl to, kad ginčijamoje ATPK
straipsnio dalyje nustatyta teisinė atsakomybė yra per griežta,
palyginti su teisine atsakomybe, nustatyta BK 192 straipsnio
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 1 dalyje).
Taigi pareiškėjas iš esmės abejoja atitinkamų ATPK ir BK
straipsnių dalių tarpusavio suderinamumu.
10. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia
vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų
(Konstitucinio Teismo 1999 m. rugsėjo 29 d. sprendimas). Jeigu
įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, jas pašalinti
yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m.
rugsėjo 23 d. sprendimas).
Jeigu Konstitucinio Teismo yra prašoma išspręsti vienodos
galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimą, toks
prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai
yra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą (Konstitucinio Teismo
2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimas).
11. Kita vertus, tai anaiptol nereiškia, kad tam tikrais
atvejais teisės aktų (jų dalių) nesuderinamumas negali suponuoti
jų (ar kai kurių iš jų) prieštaravimo Konstitucijai ir kad
Konstitucinis Teismas tam tikromis aplinkybėmis negali to
konstatuoti.
12. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatavus, kad
nėra teisinio pagrindo pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo
nurodytu aspektu vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dar
kartą ištirtų ATPK 214-10 straipsnio (1998 m. vasario 24 d.
redakcija) 1 dalyje buvusio nustatyto ir ATPK 214-10 straipsnio
(2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalyje iš esmės pakartoto
teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, ir kad pareiškėjo
prašymą šia apimtimi atsisakytina nagrinėti, konstatuotina, kad
pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo argumentai, kuriais
grindžiama jo abejonė dėl BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26
d. redakcija) 1 dalies atitikties Konstitucijai, nebegali būti
priimti, nes tie argumentai siejami su BK 192 straipsnio (2000 m.
rugsėjo 26 d. redakcija) 1 dalyje ir ATPK 214-10 straipsnio (2002
m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalyje nustatyto teisinio
reguliavimo tarpusavio santykiu.
13. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti inter alia BK 192
straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 1 dalies atitiktį
Konstitucijai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67
straipsnio 2 dalies 5 punkto, pagal kurį teismo nutartyje, kuria
kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties
Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar
kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai
argumentai.
14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį, jeigu
prašymas arba jo priedai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo
inter alia 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas
grąžinamas pareiškėjui (1 dalis); prašymo grąžinimas neatima
teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus
pašalinti buvę trūkumai (2 dalis).
15. Taigi pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo prašymas
ištirti inter alia BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija) 1 dalies atitiktį Konstitucijai grąžintinas
pareiškėjui. Tai nereiškia, kad šioje dalyje nustatyto teisinio
reguliavimo konstitucingumas apskritai negali būti ginčijamas
Konstituciniame Teisme, to nesiejant su teisiniu reguliavimu,
nustatytu ATPK 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d.
redakcija) 1 dalyje, ir šių dalių tarpusavio santykiu.
III
1. Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 2
punkte nustatyta, kad prie teismo nutarties pridedamas ginčijamo
teisės akto viso teksto nuorašas. Pagal Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos
įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija)
oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų
paskelbimas leidinyje "Valstybės žinios". Pagal Konstitucinio
Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą ginčijamo
teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas,
paskelbtas "Valstybės žiniose".
2. Prie pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo prašymo yra
pridėtos ne oficialiai "Valstybės žiniose" paskelbtų Baudžiamojo
kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso ginčijamų
nuostatų teksto kopijos, o kitokios šių nuostatų teksto kopijos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 28, 69, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo - Panevėžio apygardos
teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 214-10 straipsnio (2002 m. gruodžio 10
d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 124-5623) 1 dalis neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pareiškėjo - Panevėžio apygardos teismo prašymą ištirti,
ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio (2000
m. rugsėjo 26 d. redakcija; Žin., 2000, Nr. 89-2741) 1 dalis
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, grąžinti
pareiškėjui.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis