English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO - KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIO
TEISMO PRAŠYMO (NR. 1B-41/2006) IŠTIRTI, AR LIETUVOS
RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ
LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 2 DALIES
1 PUNKTAS (PAREIŠKĖJO PRAŠYME NURODYTA 2004 M.
LAPKRIČIO 26 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMU NR. 309 "DĖL
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO"
PATVIRTINTŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ
LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ 13.1 PUNKTAS
(PAREIŠKĖJO PRAŠYME NURODYTA 2004 M. RUGPJŪČIO 30 D.
REDAKCIJA) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJOS 29 STRAIPSNIO 1 DALIAI, 48 STRAIPSNIO 1
DALIAI, 52 STRAIPSNIUI, KONSTITUCINIAM TEISINĖS
VALSTYBĖS PRINCIPUI, GRĄŽINIMO PAREIŠKĖJUI
2006 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė
pareiškėjo - Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą
(Nr. 1B-41/2006) ištirti, ar Lietuvos Respublikos nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta
2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas
(pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija)
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1
daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Pareiškėjas - Klaipėdos apygardos administracinis teismas
nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos
nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti, ar Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas
(pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija),
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau - ir
Nuostatai) 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m.
rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m.
rugsėjo 7 d.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
1. Ginčijamuose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų punktuose yra
nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad draudiminiais įvykiais
nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus
nustatoma, kad jie atitinka minėto įstatymo nustatytas sąlygas,
tačiau yra įvykę inter alia tada, kai apdraustasis buvo neblaivus
ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų
ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos
ypatybėmis.
Taigi visais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu
darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių
ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo
pavesto darbo technologijos ypatybėmis, tas nelaimingas
atsitikimas, kad ir kokios būtų jo priežastys, pripažįstamas
nedraudiminiu įvykiu. Toks nelaimingas atsitikimas yra
pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu net tais atvejais, kai jis
įvyko dėl darbdavio, nesudariusio darbuotojui saugių ir sveikų
darbo sąlygų, kaltės, o darbuotojo girtumas buvo nedidelio
laipsnio ir neturėjo jokios įtakos nelaimingam atsitikimui.
Pareiškėjo teigimu, šitaip iš darbuotojo (o jeigu jis miršta - iš
jo šeimos narių) yra atimama teisė gauti nelaimingų atsitikimų
darbe socialinio draudimo išmokas net tais atvejais, kai
darbuotojo neblaivumas neturėjo jokios įtakos nelaimingam
atsitikimui įvykti ir dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ne
darbuotojas, o darbdavys.
2. Pareiškėjo teigimu, anksčiau (iki nustatant ginčijamą
teisinį reguliavimą) nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo toks
"kategoriškas": tiriant nelaimingus atsitikimus darbe būdavo
nustatoma, ar darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo
narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, kai tai nebuvo
susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis,
turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme yra
nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų
atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji
reikalavimai (Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnis), taip
pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo,
apygardų ir apylinkių teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į
Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai (Konstitucinio Teismo
įstatymo 67 straipsnis). Minėti reikalavimai yra sukonkretinti
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus
1 skirsnyje.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6
punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi
būti nurodyta tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris,
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo
paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas). Pagal tos pačios
dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį
Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės
akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis
pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje yra nustatyta,
kas turi būti nurodoma prašyme ištirti įstatymo ar kito teisės
akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, kai su tokiu prašymu į
Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai. Pagal šio straipsnio 2
dalį teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį
Teismą prašydamas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja
Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar
kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai
(5 punktas), taip pat turi būti suformuluotas teismo prašymas
Konstituciniam Teismui (6 punktas).
Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje inter alia
nustatyta, kad prie prašymo pridedamas ginčijamo teisės akto viso
teksto nuorašas (3 dalies 1 punktas); nuorašai pateikiami
Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių (5 dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo
tvarkos" 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija)
oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų
paskelbimas leidinyje "Valstybės žinios".
Pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento
patvirtinimo" (su vėlesniu papildymu ir pakeitimu) patvirtinto
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus
1 skirsnio 15 punktą ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu
laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas "Valstybės žiniose".
Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucinio Teismo
reglamente nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti
teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų
bendrieji reikalavimai ir teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į
Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai taikytini ir
Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalyje numatytų specializuotų
teismų nutartims, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą
(Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimas).
2. Konstatuotina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą -
taip pat ir tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys)
buvo keičiami ir (arba) papildomi, - teismai, kreipdamiesi į
Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies)
atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia
Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios
redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios
teisės aktui yra ginčijama. Prie prašymo ištirti, ar ginčijamas
teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės
aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas būtent tos
redakcijos ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas
- "Valstybės žiniose" paskelbtas teisės akto tekstas.
Priešingu atveju teismo prašymas ištirti teisės akto (jo
dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia
Konstitucijai, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes,
Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu arba Konstitucinio
Teismo sprendimu gali būti pripažįstamas neatitinkančiu
Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 67
straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų ir pagal Konstitucinio
Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį grąžinamas pareiškėjui.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą
bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio
Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).
II
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio
1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui neprieštarauja inter alia Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004
m. lapkričio 26 d. redakcija).
Pareiškėjas taip pat nurodo įstatymo, kurio nuostatų
atitiktį Konstitucijai ginčija, numerį - VIII-1509 ir tai, kad
šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme
nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), kurio atitiktis
Konstitucija ginčijama, įsigaliojo "nuo 2005 m. sausio 1 d."
Prie prašymo yra pridėtas Seimo 2003 m. lapkričio 11 d.
priimto Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo
(Nr. IX-1819) viso teksto nuorašas - "Valstybės žiniose"
paskelbtas šio įstatymo tekstas.
2. Seimas 1999 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymą, kuriam buvo suteiktas numeris VIII-1509. Šis
įstatymas buvo ne kartą keičiamas ir papildomas.
3. Seimas 2003 m. lapkričio 11 d. priėmė Lietuvos
Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1
straipsniu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymas (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija
su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo pakeistas ir
išdėstytas nauja redakcija. Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymui
buvo suteiktas numeris IX-1819.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo
nustatyta, kad "šis įstatymas, išskyrus 29 straipsnį", įsigalioja
"nuo 2004 m. sausio 1 d.", o to paties straipsnio 2 dalyje - kad
"šio įstatymo 29 straipsnis" įsigalioja "nuo 2005 m. sausio 1 d."
Pažymėtina, kad minėtos Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3
straipsnio 1, 2 dalių nuostatos yra suformuluotos netiksliai, nes
pačiame Seimo 2003 m. lapkričio 11 d. priimtame Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
pakeitimo įstatyme 29 straipsnio nėra - jame tėra trys
straipsniai.
Konstatuotina, kad nurodyta 2005 m. sausio 1 d. - tai ne
Seimo 2003 m. lapkričio 11 d. priimto Nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo
įstatymo 29 straipsnio, bet Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio
11 d. redakcija) 29 straipsnio taikymo pradžios data.
Konstatuotina, kad naujos redakcijos Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas įsigaliojo
2004 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos turėjo būti taikomas,
išskyrus jo 29 straipsnį, kurio taikymo pradžios data - 2005 m.
sausio 1 d.
Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Seimo 2004 m.
lapkričio 11 d. priimto Lietuvos Respublikos nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo antrojo
skirsnio 2 straipsnį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio
2 dalyje (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) vietoje skaičiaus
"2005" buvo įrašytas skaičius "2006". Taigi Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m.
lapkričio 11 d. redakcija) 29 straipsnio taikymo pradžios data
buvo nukelta iš 2005 m. sausio 1 d. į 2006 m. sausio 1 d.
4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2003 m. lapkričio 11 d.
redakcija) buvo inter alia nustatyta:
"Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi
atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos
ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie
atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau
jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių,
toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam
draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis <...>."
5. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) buvo
keičiamas ir (arba) papildomas: Seimo 2004 m. birželio 8 d.
priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 27
straipsnių pakeitimo įstatymu (Nr. IX-2262); Seimo 2004 m.
lapkričio 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos
atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine
liga laikinojo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Nedarbo
socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
sandaros įstatymo, Invalidų socialinės integracijos įstatymo,
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45
straipsnių pakeitimo ir papildymo 45-1 straipsniu įstatymo,
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35,
36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei
įstatymo papildymo 55-6 straipsniu ir VII skyriumi įstatymo,
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 10, 28, 29,
34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir
papildymo bei įstatymo papildymo 55-1, 55-2, 55-3, 55-4, 55-5
straipsniais įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (Nr. IX-2540); Seimo
2004 m. lapkričio 11 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. IX-2561); Seimo 2005
m. gegužės 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga
laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
pakeitimo ir papildymo įstatymo įstatymu (Nr. X-211); Seimo 2005
m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu
(Nr. X-475); Seimo 2006 m. birželio 8 d. priimtu Lietuvos
Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo 3, 13, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo
įstatymu (Nr. X-668).
6. Nagrinėjamo prašymo kontekste pabrėžtina, kad Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2003 m. lapkričio 11 d.
redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo nei iki
pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį Teismą, nei
vėliau. Pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą metu šis
punktas buvo išdėstytas 2003 m. lapkričio 11 d. redakcija. Jis
niekuomet nebuvo išdėstytas 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija,
kaip nurodoma pareiškėjo prašyme.
7. Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, kad nors
pareiškėjo ginčijamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas
(2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) keičiamas ir (arba)
papildomas nebuvo, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (2003 m.
lapkričio 11 d. redakcija), kurioje išdėstytas šis punktas, buvo
keičiama ir papildoma:
- Seimo 2004 m. birželio 8 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7,
26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsniu - juo buvo
pakeistas ir naujai išdėstytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2
dalies 2 punktas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija);
- Seimo 2005 m. gegužės 19 d. priimtu Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga
laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
pakeitimo ir papildymo įstatymo antrojo skirsnio 3 straipsniu -
juo buvo papildytas ir naujai išdėstytas Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7
straipsnio 2 dalies (2004 m. birželio 8 d. redakcija) 6 punktas
(2003 m. lapkričio 11 d. redakcija).
8. Darytina prielaida, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo
prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija)
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48
straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės
valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui
neprieštarauja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m.
gegužės 19 d. redakcija) 1 punktas (2003 m. lapkričio 11 d.
redakcija).
9. Konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo prašymo ištirti,
ar Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo
prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija)
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48
straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės
valstybės principui, netikslumai (ypač atsižvelgiant į tai, kad
Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijai
neprieštarauja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo punktas, išdėstytas ta redakcija,
kuria jis iš tikrųjų niekuomet nebuvo išdėstytas) reiškia, jog
šis prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66
straipsnio 1 dalies 6 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto
reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio
1 dalį yra grąžintinas pareiškėjui.
Minėta, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į
Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę
trūkumai.
III
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio
1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui neprieštarauja inter alia
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas
(pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija).
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Nuostatų 13.1 punktas
(pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija),
kurio atitiktį Konstitucijai jis ginčija, įsigaliojo 2004 m.
rugpjūčio 31d.
Prie prašymo yra pridėta ne tik Vyriausybės 2004 m. kovo
22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo"
viso teksto nuorašas - "Valstybės žiniose" paskelbtas šio
Vyriausybės nutarimo tekstas, bet ir Vyriausybės 2004 m.
rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1074 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" bei Vyriausybės 2005 m.
rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 895 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" visų tekstų nuorašai -
"Valstybės žiniose" paskelbti šių Vyriausybės nutarimų tekstai.
2. Vyriausybė 2004 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 309
"Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo", kurio 1 punktu patvirtino
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokų nuostatus.
Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2004 m. kovo 26 d.
3. Nuostatų 13 punkte buvo inter alia nustatyta:
"Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi
atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos
ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šių Nuostatų 7, 8, 10 ar 11
punktuose nustatytas sąlygas, tačiau įvykę esant bent vienai iš
šių aplinkybių:
13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo
narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo
susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.
Neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar
ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto
priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar
apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92
(Žin., 1996, Nr. 6-158).
Jeigu neblaivumas ar apsvaigimas nenustatytas šio punkto
antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka, šis faktas įrodomas pagal
asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie
nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją
biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar
kituose organizmo skysčiuose), o nesant tyrimo - pagal
apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens
sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą
kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus
neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar
psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus,
taip pat remiantis darbdavio sudarytos komisijos ar nelaimingo
atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada <...>."
4. Minėtas Vyriausybės nutarimas (juo patvirtinti Nuostatai)
buvo keičiamas: Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu
Nr. 1074 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d.
nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
"; Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 420 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo
Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo";
Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 895 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo
Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo";
Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 297 "Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo"; Vyriausybės
2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 906 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" pakeitimo".
5. Nagrinėjamo prašymo kontekste pabrėžtina, kad iki
pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį Teismą Nuostatų
13.1 punktas (2004 m. kovo 22 d. redakcija) keičiamas ir (arba)
papildomas nebuvo. Pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą
metu Nuostatų 13.1 punktas buvo išdėstytas pirmine - 2004 m. kovo
22 d. - redakcija. Jis niekuomet nebuvo išdėstytas 2004 m.
rugpjūčio 30 d. redakcija, kaip nurodo pareiškėjas.
Beje, Vyriausybės nutarimo, kurio 13.1 punkto atitiktis
Konstitucijai ginčijama, priėmimo data pareiškėjo prašyme kai kur
taip pat nurodoma klaidingai - ne 2004 m. kovo 22 d., bet 2004 m.
kovo 26 d.; tai, kaip minėta, yra ne šio Vyriausybės nutarimo
priėmimo, bet jo įsigaliojimo data.
6. Pažymėtina, kad nors iki pareiškėjo kreipimosi su prašymu
į Konstitucinį Teismą Nuostatų 13.1 punktas (2004 m. kovo 22 d.
redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo, Nuostatų 13
punktas, kuris apima ir pareiškėjo ginčijamą 13.1 punktą, buvo
keičiamas:
- Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1074 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo
Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo",
įsigaliojusio 2004 m. rugpjūčio 31 d., 2 punktu - juo buvo
pakeista ir naujai išdėstyta Nuostatų 13.2 punkto (2004 m. kovo
22 d. redakcija) pirmoji pastraipa;
- Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 906 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo
Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo",
priimto jau po pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį
Teismą ir įsigaliojusio 2006 m. rugsėjo 22 d., 2 punktu - juo
buvo pakeista ir naujai išdėstyta Nuostatų 13.1 punkto (2004 m.
kovo 22 d. redakcija) antroji pastraipa.
7. Darytina prielaida, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas
(pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija)
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48
straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės
valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar
Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas
(2004 m. kovo 22 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
8. Iš pareiškėjo prašymo argumentų darytina prielaida, kad
jam abejonių kilo ne dėl Nuostatų viso 13.1 punkto (2004 m. kovo
22 d. redakcija), o tik dėl šio punkto pirmosios pastraipos
atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1
daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
9. Konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo prašymo ištirti,
ar Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m.
rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui, netikslumai (ypač
atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar
Konstitucijai neprieštarauja Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d.
nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo"
patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų punktas, išdėstytas ta
redakcija, kuria jis iš tikrųjų niekuomet nebuvo išdėstytas)
reiškia, jog šis prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo
įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 67 straipsnio 2 dalies
6 punkto reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70
straipsnio 1 dalį yra grąžintinas pareiškėjui.
Minėta, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į
Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę
trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1
straipsniu, 25 straipsnio 2 dalimi, 28, 66, 67, 70 straipsniais,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui - Klaipėdos apygardos administraciniam
teismui prašymą (Nr. 1B-41/2006) ištirti, ar Lietuvos Respublikos
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo
prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m.
rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis