English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO - LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ
GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3
DALIS (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO
2, 3 DALYS (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), LIETUVOS
RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIS
(2004 M. LIEPOS 8 D. REDAKCIJA), 308 STRAIPSNIO 2 DALIS
(2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 324 STRAIPSNIO 12, 13
DALYS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 377 STRAIPSNIO 9
DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 448 STRAIPSNIO 7
DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 454 STRAIPSNIO 5
DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 460 STRAIPSNIO 4,
5 DALYS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), LIETUVOS
RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3
DALIS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 285 STRAIPSNIO
2, 5 DALYS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 286
STRAIPSNIO 1 DALIS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA),
303 STRAIPSNIO 2 DALIS (2002 M. VASARIO 28 D.
REDAKCIJA), 325 STRAIPSNIO 2, 3 DALYS (2002 M. VASARIO
28 D. REDAKCIJA), 358 STRAIPSNIO 3 DALIS (2002 M.
VASARIO 28 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ
ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M.
SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002
M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO 1 PUNKTAS
(2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 "DĖL
APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO",
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D.
DEKRETAS NR. 128 "DĖL APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ
SKYRIMO" NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
2006 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė
pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą
ištirti:
- ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 85 straipsnio 3 dalis
ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad paprastai tą
pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir
viešai paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė
dalys, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos
per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 139 straipsnio 2, 3
dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
išnagrinėjus bylą yra surašomos ir viešai paskelbiamos teismo
sprendimo ar nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai
išdėstant motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo,
nutarties dalys surašomos vėliau, per septynias dienas nuo
sprendimo ar nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam
teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306
straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria,
pasak pareiškėjo, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia
nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl
nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150
straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182
straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308
straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad pirmosios instancijos
teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo
priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla
nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi
teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio
įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti
nuosprendžio priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas
nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau po paskelbimo ir kad
bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį surašyti
ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 324
straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta
apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad apeliacinės
instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties skelbimo laiko
privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai
teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais
atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo
laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir
rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti
nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas
nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po
paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo
pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu
nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377
straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad kasacinės instancijos
teismas priima ir paskelbia nutartį be motyvų, o motyvai surašomi
ir jais nutartis papildoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą
išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininko sutikimu nutartį surašyti ir pasirašyti
per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės
principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 448
straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir paskelbiama be motyvų,
o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas
nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 454
straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų atžvilgiu, išskyrus
nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų,
priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų
pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 460
straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos
atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą
priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų
pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268
straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą
pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o
likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285
straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286
straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303
straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas
pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų
byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik
įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka
tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir
kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios
neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo
atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325
straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta
apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant
bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei rezoliucinė
dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos
vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo
dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109,
117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 358
straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą
kasacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties (nutarimo)
dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos
vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo priėmimo
dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109,
117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2
dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio
5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 1
punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria,
pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į Teismų tarybos sudėtį įeina
Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko
įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar
jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas
viceministras, kad Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d.
dekretas Nr. 2067 "Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų
pratęsimo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d.
dekretas Nr. 128 "Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo"
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2006 m. sausio
25 d. gautas pareiškėjo -Seimo narių grupės prašymas ištirti:
- ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo
19 d. redakcija) 85 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria, pasak
pareiškėjo, nustatyta, kad paprastai tą pačią dieną po
individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir viešai
paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, o
aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per
septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, neprieštarauja
Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo
19 d. redakcija) 139 straipsnio 2, 3 dalys ta apimtimi, kuria,
pasak pareiškėjo, nustatyta, kad išnagrinėjus bylą yra surašomos
ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo ar nutarties įžanginė ir
rezoliucinė dalys, trumpai išdėstant motyvus, o aprašomoji ir
motyvuojamoji sprendimo, nutarties dalys surašomos vėliau, per
septynias dienas nuo sprendimo ar nutarties priėmimo,
neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 306
straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria,
pasak pareiškėjo, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia
nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl
nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150
straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182
straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja
Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar BPK 308 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko
privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai
teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais
atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko
surašyti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas
paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio priėmimo argumentus,
kad visas motyvuotas nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau
po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo
pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu
nuosprendį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja
Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar BPK 324 straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
apeliacinės instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties
skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti
tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar
didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio,
nutarties skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties
įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti
nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas
nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po
paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo
pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu
nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų,
neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar BPK 377 straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
kasacinės instancijos teismas priima ir paskelbia nutartį be
motyvų, o motyvai surašomi ir jais nutartis papildoma vėliau po
paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo
pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu
nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja
Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar BPK 448 straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir
paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi
vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja
Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar BPK 454 straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų
atžvilgiu, išskyrus nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš
laisvės atėmimo vietų, priimama ir paskelbiama be motyvų, o
motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas
nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar BPK 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus
teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o
motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas
nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 268
straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą
pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o
likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau,
neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar CPK 285 straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d.
redakcija), 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija), 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
už akių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus
tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant
tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus,
išlieka tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine
ir kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl
kurios neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar
nepateikimo atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už
akių, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar CPK 325 straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
sprendžiant bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos,
surašomos ir paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei
rezoliucinė dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys
rašomos vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties
priėmimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar CPK 358 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
sprendžiant bylą kasacinės instancijos teisme yra priimamos,
surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties
(nutarimo) dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys
rašomos vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo
priėmimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002
m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m.
sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio
24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta,
kad į Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento
įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas,
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo
pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras
ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų
tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas
Nr. 2067 "Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo"
neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui;
- ar Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas
Nr. 128 "Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo"
neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar BPK 460
straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos
atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą
priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų
pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo,
neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
2. BPK 460 straipsnio 4 dalyje (2002 m. kovo 14 d.
redakcija) nustatyta:
"Teismas, išklausęs nagrinėjant bylą dalyvaujančių asmenų
kalbas ir papildomus paaiškinimus, išeina į pasitarimų kambarį
priimti nutarties. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių
salę ir paskelbia jos rezoliucinę dalį bei išdėsto svarbiausius
nutarties priėmimo argumentus."
BPK 460 straipsnio 5 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija)
inter alia nustatyta, kad visa motyvuota nutartis surašoma ir
pasirašoma ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jos priėmimo.
Taigi pareiškėjo prašyme ištirti BPK 460 straipsnio 4, 5
dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai yra
klaidingai nurodytas BPK 460 straipsnio 5 dalyje nustatytas
terminas, per kurį turi būti surašoma ir pasirašoma visa
motyvuota teismo nutartis: nutartis turi būti surašoma ir
pasirašoma ne ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo (kaip
nurodo pareiškėjas), o ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo
priėmimo.
3. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti BPK 460
straipsnio 4, 5 dalių ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo,
nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus
Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama
be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per
tris dienas nuo nutarties priėmimo, atitiktį Konstitucijos 109,
117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui
traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijai
neprieštarauja šios dalys ta apimtimi, kuria nustatyta, kad
nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus
teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o
motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per dešimt dienų
nuo nutarties priėmimo.
II
1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar CPK 285
straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286
straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303
straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas
pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų
byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik
įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka
tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir
kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios
neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo
atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių,
neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pareiškėjo teigimu, Konstitucijai prieštarauja minėtose
CPK nuostatose nustatytas "toks teisinis reguliavimas, pagal kurį
teismas priima sprendimą už akių, kuris išlieka galutinis, nors
priimtas, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą,
sprendime nurodant tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei
sutrumpintus motyvus". Be to, pareiškėjo teigimu,
CPK 285 straipsnio 2, 5 dalyse, 286 straipsnio 1 dalyje, 303
straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas "reiškia ir
tai, kad šaliai, neatvykusiai į parengiamąjį posėdį ar
nepateikusiai atsiliepimo į ieškinį, taikomos dvi sankcijos" -
sprendimo priėmimas už akių ir draudimas skųsti tokį teismo
sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pareiškėjo
nuomone, "antrosios sankcijos - uždraudimo pirmos instancijos
teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka - taikymas
prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų
lygybės prieš teismą principui ir Konstitucijoje įtvirtintam
teisinės valstybės principui, pagal kurį negali būti draudžiama
šaliai prašyti patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą".
3. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
"Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti
priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas
buvo informuotas šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas
sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų
įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų
turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą."
CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta: "Neatvykusi šalis,
dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo
skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka."
CPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Sprendimą už akių
sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai."
CPK 303 straipsnio 2 dalyje nustatyta: "Apeliacinio
apskundimo objektu negali būti teismo sprendimas už akių, jeigu
skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas."
4. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar CPK
285 straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286
straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303
straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas
pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų
byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik
įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka
tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir
kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios
neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo
atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių,
neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip
prašymas ištirti:
- ar CPK 285 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje
pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus
šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą,
neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar CPK 285 straipsnio 5 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar CPK 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar CPK 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
III
1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Teismų įstatymo
119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d.
redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d.
redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į
Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento įgaliotas
atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas,
teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų
ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų tarybos
pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,
neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pareiškėjas savo prašyme inter alia nurodo, kad "pagal
Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą
teisinį reguliavimą teismų savivaldos institucijos - Teismų
tarybos - veikloje dalyvauja ir teisėjų savivaldai priskirtus
klausimus sprendžia: netiesiogiai, per savo atstovus - valstybės
politikai Respublikos Prezidentas bei Seimo Pirmininkas, o
tiesiogiai valstybės politikai - Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir
finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo
ministras ir finansų ministras", todėl, pareiškėjo nuomone, toks
Teismų tarybos sudėties įtvirtinimas prieštarauja Konstitucijos
112 straipsniui, taip pat yra nesuderinamas su Konstitucijos 5,
109, 114 straipsnių nuostatomis, kuriose įtvirtintas valdžių
atskyrimas, teismų nepriklausomumas, jų veiklos depolitizavimas.
3. Pareiškėjo teigimu, "pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio
5 dalyje ir 120 straipsnio pirmame punkte nustatytą teisinį
reguliavimą Teismų taryba neturi teisės rinkti savo pirmininko -
juo pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o Teismų
taryba turi teisę rinkti tarybos pirmininko pavaduotoją ir
sekretorių", kad "teisėjai ir teismai negali demokratiškai
rinktis, kas bus pagrindinis jų savivaldos interesus
atstovaujantis asmuo", todėl, pareiškėjo nuomone, toks teisinis
reguliavimas prieštarauja inter alia konstituciniam teisinės
valstybės principui: "<
> pagal Konstitucijoje įtvirtintą
teisinės valstybės principą teismų savivalda, kaip ir bet kuri
kita savivalda reiškia, kad formuojant savivaldos organus
sprendimą priima savivaldos subjektai, jiems negali būti primesta
vadovo kandidatūra, jie patys turi nuspręsti, kas bus jų
vadovais."
4. Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punkte
nustatyta, kad Teismų tarybą sudaro 24 nariai: pagal pareigas -
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas,
Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, Respublikos
Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas
atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo
pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar
jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas
viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras.
Teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalyje nustatyta: "Teismų
tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas. Teismų taryba išrenka Tarybos pirmininko pavaduotoją
ir sekretorių."
Teismų įstatymo 120 straipsnyje inter alia nustatyta:
"Teismų taryba: 1) renka Teismų tarybos pirmininko pavaduotoją ir
sekretorių; <...>."
5. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Teismų
įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d.
redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d.
redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d.
redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į
Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento įgaliotas
atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas,
teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų
ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų tarybos
pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,
neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip
prašymas ištirti:
- ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002
m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109,
112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės
principui;
- ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio
24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Teismų įstatymo 120 straipsnio 1 punktas (2002 m.
sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112,
114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
IV
1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Respublikos
Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 "Dėl apygardų
teismų skyrių pirmininkų skyrimo" neprieštarauja Konstitucijos
5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas
abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja Respublikos Prezidento
2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 "Dėl apygardų teismų
skyrių pirmininkų skyrimo" ne visa, o tik ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Konstantas
Ramelis skiriamas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3
dalimi, 25, 28 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas
nusprendžia:
Priimti nagrinėti pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo
narių grupės prašymą ištirti:
- ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 85 straipsnio 3 dalis
ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad paprastai tą
pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir
viešai paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė
dalys, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos
per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 139 straipsnio 2, 3
dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad
išnagrinėjus bylą yra surašomos ir viešai paskelbiamos teismo
sprendimo ar nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai
išdėstant motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo,
nutarties dalys surašomos vėliau, per septynias dienas nuo
sprendimo ar nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam
teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306
straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria,
pasak pareiškėjo, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia
nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl
nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150
straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182
straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308
straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad pirmosios instancijos
teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo
priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla
nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi
teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio
įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti
nuosprendžio priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas
nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau po paskelbimo ir kad
bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį surašyti
ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 324
straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta
apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad apeliacinės
instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties skelbimo laiko
privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai
teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais
atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo
laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir
rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti
nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas
nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po
paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo
pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu
nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377
straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad kasacinės instancijos
teismas priima ir paskelbia nutartį be motyvų, o motyvai surašomi
ir jais nutartis papildoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą
išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininko sutikimu nutartį surašyti ir pasirašyti
per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės
principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 448
straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir paskelbiama be motyvų,
o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas
nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės
valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 454
straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų atžvilgiu, išskyrus
nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų,
priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų
pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 460
straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos
atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą
priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų
pasirašomi vėliau, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268
straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą
pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o
likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285
straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta
apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad priimdamas
sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų
įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų
turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285
straipsnio 5 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286
straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 303
straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325
straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta
apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant
bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei rezoliucinė
dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos
vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo
dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109,
117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 358
straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi,
kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą
kasacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir
paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties (nutarimo)
dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos
vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo priėmimo
dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109,
117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2
dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 5
dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 1
punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d.
dekretas Nr. 2067 "Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų
pratęsimo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d.
dekretas Nr. 128 "Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo"
ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo
teisėjas Konstantas Ramelis skiriamas šio teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininku, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis