Byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-
31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO - VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO
TEISMO PRAŠYMO IŠAIŠKINTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO 2001 M. LIEPOS 12 D. NUTARIMO "DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ IR
VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO 4
STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ, 5 STRAIPSNIO 1 IR 3 DALIŲ, 7
STRAIPSNIO 3 DALIES 1 PUNKTO, 4, 5 IR 6 DALIŲ, ŠIO
ĮSTATYMO PRIEDĖLIO II SKIRSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
2000 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ
FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 6 PRIEDĖLIO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2000 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR
SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO, LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 29 D. NUTARIMO
NR. 499 "DĖL VALSTYBINĖS VALDŽIOS, VALSTYBĖS VALDYMO IR
TEISĖSAUGOS ORGANŲ VADOVŲ BEI KITŲ PAREIGŪNŲ LAIKINOS
BANDOMOSIOS DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS", LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. BIRŽELIO 24 D. NUTARIMO
NR. 666 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ TEISĖJŲ,
PROKURATŪROS SISTEMOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS
SAUGUMO DEPARTAMENTO PAREIGŪNŲ BEI KITŲ DARBUOTOJŲ DARBO
APMOKĖJIMO", LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M.
GRUODŽIO 28 D. NUTARIMO NR. 1494 "DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. BIRŽELIO 30 D. NUTARIMO
NR. 689 "DĖL TEISĖTVARKOS, TEISĖSAUGOS IR KONTROLĖS
INSTITUCIJŲ VADOVAUJANČIŲJŲ PAREIGŪNŲ IR VALDININKŲ
DARBO APMOKĖJIMO" DALINIO PAKEITIMO" ATITIKTIES LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI" MOTYVUOJAMOSIOS DALIES II
SKYRIAUS 1, 2 PUNKTŲ, REZOLIUCINĖS DALIES 6, 7 PUNKTŲ
NUOSTATOS REIŠKIA VIENĄ AR KELIS IŠ PAREIŠKĖJO NURODYTŲ
MOTYVŲ
2006 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 28 straipsniu, 2006 m. kovo 14 d. tvarkomajame
Konstitucinio Teismo posėdyje apsvarstė pareiškėjo - Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartyje
pateiktą prašymą "išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 07 12
nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2
dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto,
4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9
straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29
d. nutarimo Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo
ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos
bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos", Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos
Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų
darbuotojų darbo apmokėjimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689
"Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" 6 p.,
kuriuo Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl 1999 m.
gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1494
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d.
nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės
institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo
apmokėjimo" dalinio pakeitimo", konstatuojamosios dalies II.1 p.,
nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl, kad nustatytas
teisinis reguliavimas nebegalioja; nutarimo 7 p., kuriuo
Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 str. 1 d. (dėl
teisėjų atlyginimų ir socialinių garantijų), konstatuojamosios
dalies II.2 p., nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl,
kad nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja, reiškia vieną
ar kelis iš žemiau esminę reikšmę teismui, nagrinėjančiam
pareiškėjų reikalavimus, nurodytų motyvų: jog 1999 m. gruodžio 28
d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1494 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo
Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" ir Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymas, ta apimtimi, kiek tie aktai susiję su teisėjų darbo
užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Konstitucijai; jog pradėtą
teiseną dėl tų teisės aktų atitikimo Konstitucijai Konstitucinis
Teismas nutraukė tuo motyvu, kad pagal Konstituciją asmuo turi
teisę į konstitucinių teisių ir laisvių gynimą ne už visą
Konstitucijos pažeidimo laikotarpį, o tik tokia apimtimi, kiek tų
teisių ir laisvių pažeidimai tęsiami po Konstitucinio Teismo
sprendimo, pripažinusio teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu
Konstitucijai, paskelbimo, o kadangi minėtais aktais nustatytas
teisinis reguliavimas baigėsi iki Konstitucinio Teismo sprendimo
priėmimo dienos, tai nebuvo prasmės spręsti dėl jų atitikties
Konstitucijai; jog minėti sprendimai nutraukti teiseną buvo
priimti ne aukščiau nurodytais dviem motyvais, o vykdant
Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies
reikalavimus".
Pastaba: šiame Konstitucinio Teismo sprendime pareiškėjo
prašymo tekstas cituojamas toks, kokį jį Konstituciniam Teismui
pateikė pareiškėjas - su paties pareiškėjo padarytais
sutrumpinimais, Konstitucinio Teismo nutarimo, kurį prašoma
išaiškinti, dalių punktų numeravimu ir kt.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas
2003 m. liepos 3 d. nutartimi prašo Konstitucinį Teismą
"išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 07 12 nutarimo "Dėl
Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės
pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5
straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir
6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos
2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos
2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo
Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir
teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios
darbo apmokėjimo tvarkos", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997
m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos Respublikos
teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos
valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų
darbo apmokėjimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" 6 p.,
kuriuo Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl 1999 m.
gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1494
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d.
nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės
institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo
apmokėjimo" dalinio pakeitimo", konstatuojamosios dalies II.1 p.,
nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl, kad nustatytas
teisinis reguliavimas nebegalioja; nutarimo 7 p., kuriuo
Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 str. 1 d. (dėl
teisėjų atlyginimų ir socialinių garantijų), konstatuojamosios
dalies II.2 p., nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl,
kad nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja, reiškia vieną
ar kelis iš žemiau esminę reikšmę teismui, nagrinėjančiam
pareiškėjų reikalavimus, nurodytų motyvų: jog 1999 m. gruodžio 28
d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1494 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo
Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" ir Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymas, ta apimtimi, kiek tie aktai susiję su teisėjų darbo
užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Konstitucijai; jog pradėtą
teiseną dėl tų teisės aktų atitikimo Konstitucijai Konstitucinis
Teismas nutraukė tuo motyvu, kad pagal Konstituciją asmuo turi
teisę į konstitucinių teisių ir laisvių gynimą ne už visą
Konstitucijos pažeidimo laikotarpį, o tik tokia apimtimi, kiek tų
teisių ir laisvių pažeidimai tęsiami po Konstitucinio Teismo
sprendimo, pripažinusio teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu
Konstitucijai, paskelbimo, o kadangi minėtais aktais nustatytas
teisinis reguliavimas baigėsi iki Konstitucinio Teismo sprendimo
priėmimo dienos, tai nebuvo prasmės spręsti dėl jų atitikties
Konstitucijai; jog minėti sprendimai nutraukti teiseną buvo
priimti ne aukščiau nurodytais dviem motyvais, o vykdant
Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies
reikalavimus".
2. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad Konstitucinio Teismo
yra prašoma išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12
d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų
ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1
ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1
punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio,
Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio,
Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo
įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios,
valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų
laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos", Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666
"Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos
ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų
bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo", Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo
Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (toliau
- ir Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas)
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1 punktas (kuriame, pasak
pareiškėjo, nurodyta, jog pradėta teisena nutraukiama dėl to, kad
atitinkamas teisinis reguliavimas nebegalioja), motyvuojamosios
dalies II skyriaus 2 punktas (kuriame, pasak pareiškėjo,
nurodyta, jog pradėta teisena nutraukiama dėl to, kad atitinkamas
teisinis reguliavimas nebegalioja), rezoliucinės dalies 6 punktas
(kuriuo buvo nutraukta pradėta teisena dėl inter alia Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d.
nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės
institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo
apmokėjimo" dalinio pakeitimo" atitikties Konstitucijai),
rezoliucinės dalies 7 punktas (kuriuo buvo nutraukta pradėta
teisena dėl inter alia Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies atitikties
Konstitucijai) reiškia vieną ar kelis iš šių motyvų:
- Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d.
nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir
kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų
darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" ta apimtimi, kuria tie
teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
- pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis
reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio
Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes
pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti
konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo
pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos
teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo
paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas
(jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos
Konstitucijai;
- pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta ne vadovaujantis minėtais dviem motyvais, o vykdant
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio
4 dalies reikalavimus.
3. Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas
minėta nutartimi taip pat pateikė Konstituciniam Teismui prašymą
ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69
straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 6, 30, 109, 110
straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir ar
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis bei 96
straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo,
nustatytos galimybės mažinti teisėjo darbo užmokestį ir kitas
socialines garantijas, neprieštarauja Konstitucijos 5, 109
straipsniams, 104 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
4. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. sprendimu
pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m.
liepos 9 d. prašymą ta apimtimi, kuria prašoma išaiškinti, kokį
vieną ar kelis iš pareiškėjo nurodytų motyvų reiškia
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo "Dėl Lietuvos
Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų
darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio
1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių,
šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos
2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo
Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir
teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios
darbo apmokėjimo tvarkos", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997
m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos Respublikos
teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos
valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų
darbo apmokėjimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai"
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktai bei rezoliucinės
dalies 6, 7 punktai, išskyrė į atskirą bylą, kuriai suteiktas
numeris 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-
35/2000-39/2000-8/01-31/01 (t. y. tas pats numeris, kuris buvo
suteiktas konstitucinės justicijos bylai, kurioje buvo priimtas
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
1. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. priėmė
nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2
dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto,
4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9
straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29
d. nutarimo Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo
ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos
bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos", Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos
Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų
darbuotojų darbo apmokėjimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689
"Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai".
2. Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas
prašo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų,
rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatas jo nurodytu aspektu -
ar šios nuostatos reiškia vieną ar kelis iš pareiškėjo nurodytų
motyvų.
2.1. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1 punkte yra konstatuota:
"Seimas 1993 m. vasario 3 d. priėmė įstatymą "Dėl Lietuvos
Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių
arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų
tarnybinių atlyginimų", kuriame buvo nustatyta, kad kol bus
patikslinti atitinkami įstatymai, teisėjų atlyginimai nustatomi
Vyriausybės nutarimais. Šio įstatymo nuostata, kad kol bus
patikslinti atitinkami įstatymai, teisėjų atlyginimai nustatomi
Vyriausybės nutarimais, reiškė laikiną pavedimą Vyriausybei
reguliuoti nurodytus santykius.
Seimas 2000 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Valstybės politikų,
teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kuriuo
buvo nustatyti teisėjų atlyginimai. Tai reiškia, kad įsigaliojus
šiam įstatymui minėtu 1993 m. vasario 23 d. priimtu įstatymu "Dėl
Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų,
valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento
darbuotojų tarnybinių atlyginimų" Vyriausybei nustatytas
pavedimas nustatyti teisėjų atlyginimus neteko galios.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme teisėjų atlyginimų santykiai
reguliuojami kitaip nei Vyriausybės nutarimuose, Vyriausybės 1991
m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios,
valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų
laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos", Vyriausybės 1997
m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 "Dėl Lietuvos Respublikos
teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos
valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų
darbo apmokėjimo" ir Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu
Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio
30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir
kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų
darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" nustatytas teisinis
reguliavimas nebegalioja. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog
yra pagrindas šioje bylos dalyje pradėtą teiseną nutraukti. Šioje
bylos dalyje pradėta teisena nutraukiama."
2.2. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 2 punkte konstatuota:
"1999 m. gruodžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos 2000
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlyje buvo nustatytas
"Išlaidų teisinėms institucijoms programai 1.1. "Teisinės
sistemos reformos metmenų įgyvendinimas" paskirstymas". 2000 m.
liepos 13 d. priimto Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsniu buvo
padaryti Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6
priedėlio pakeitimai.
Pareiškėjai - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dviem 2000
m. gegužės 16 d. nutartimis, Aukštesnysis administracinis teismas
2000 m. lapkričio 7 d. nutartimi prašo ištirti, ar Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis
(dėl teisėjų atlyginimų ir kitų socialinių garantijų sumažinimo)
neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria įstatymo 6
priedėlyje nustatytos lėšos pareiškėjų prašymuose nurodytų teismų
darbo užmokesčio išlaidoms, taip pat ar neprieštarauja
Konstitucijai Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis, kuriuo buvo padaryti
Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio,
nustačiusio lėšas atskirų teismų darbo užmokesčiui finansuoti,
pakeitimai.
1999 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos 2000
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymu ir 2000 m. liepos 13 d. priimtu
Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo
įstatymu reguliuoti teisiniai santykiai pasibaigė 2000 m.
gruodžio 31 d. Biudžetinius santykius šiuo metu reguliuoja kitas
įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų ginčijamas teisinis
reguliavimas yra pasibaigęs, konstatuotina, jog yra pagrindas
šioje bylos dalyje pradėtą teiseną nutraukti. Šioje bylos dalyje
pradėta teisena nutraukiama."
2.3. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
rezoliucinės dalies 6 punkte nutarta:
"Nutraukti pradėtą teiseną dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 "Dėl
valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų
vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo
tvarkos", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d.
nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų,
prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo
departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo" ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo
Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio
30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir
kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų
darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai."
2.4. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
rezoliucinės dalies 7 punkte nutarta:
"Nutraukti pradėtą teiseną dėl Lietuvos Respublikos 2000
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 priedėlio
ir Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
pakeitimo įstatymo 9 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai."
2.5. Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis
teismas prašo išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos
12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų,
rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatos reiškia vieną ar kelis
iš šių pareiškėjo nurodytų motyvų:
- Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d.
nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir
kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų
darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" ta apimtimi, kuria tie
teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
- pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis
reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio
Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes
pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti
konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo
pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos
teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo
paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas
(jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos
Konstitucijai;
- pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta ne vadovaujantis minėtais dviem motyvais, o vykdant
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio
4 dalies reikalavimus.
3. Nei Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra teiginių,
kuriais būtų konstatuojama, kad pareiškėjo - Vilniaus apygardos
administracinio teismo nurodyti Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999
m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" kokia nors apimtimi prieštarauja arba neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Todėl pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo
prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų,
rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatos reiškia tai arba ir
tai, kad (tokią prielaidą daro pareiškėjas) Lietuvos Respublikos
2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo
Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" ta apimtimi, kuria tie teisės aktai yra susiję su
teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, traktuotinas kaip prašymas, kad
Konstitucinis Teismas ne išaiškintų pareiškėjo nurodytas
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatas, bet
išspręstų, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio
28 d. nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos,
teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir
valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" (atitinkama
apimtimi) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Toks pareiškėjo prašymas vertintinas ir kaip prašymas
Konstituciniam Teismui atitinkama apimtimi peržiūrėti savo 2001
m. liepos 12 d. nutarimą.
4. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose yra nurodyti
argumentai, motyvai, kuriais (kaip ir kitais tame Konstitucinio
Teismo nutarime nurodytais argumentais, motyvais) yra grindžiami
(atitinkamai) šio Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės
dalies 6, 7 punktai.
Pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo
prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų,
rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatos reiškia tai arba ir
tai, kad (tokią prielaidą daro pareiškėjas) pradėta teisena dėl
Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d.
nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės
institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo
apmokėjimo" dalinio pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai buvo nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais
nustatytas teisinis reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto
Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti
dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo
prasmės, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę
ginti konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį,
kai buvo pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai
atitinkamos teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai
buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės
aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, taip pat tai, kad (tokią prielaidą
taip pat daro pareiškėjas) pradėta teisena dėl Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo
Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta ne kitais dviem pareiškėjo nurodytais motyvais, o
vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69
straipsnio 4 dalies reikalavimus, traktuotinas kaip prašymas, kad
Konstitucinis Teismas ne išaiškintų pareiškėjo nurodytas
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatas, bet
nurodytų Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatų įtvirtinimo ir
suformulavimo argumentus, motyvus, kurie (tokią prielaidą daro
pareiškėjas) esą nėra nurodyti (atitinkamai) Konstitucinio Teismo
2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
1, 2 punktuose, rezoliucinės dalies 6, 7 punktuose.
5. Taigi nors Konstitucinio Teismo formaliai prašoma
išaiškinti (pareiškėjo nurodytu aspektu) Konstitucinio Teismo
2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
1, 2 punktų, rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatas, iš
tikrųjų Konstitucinio Teismo prašoma:
- išspręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" (atitinkama apimtimi) neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, ir šitaip atitinkama apimtimi
peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimą;
- nurodyti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatų įtvirtinimo ir
suformulavimo argumentus, motyvus, kurie esą nėra nurodyti
(atitinkamai) Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose.
6. Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios
teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės
aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bei vykdydamas
kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas
vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę
teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio
teisingumo vykdymas, Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir
konstitucinio teisėtumo garantavimas suponuoja tai, kad
kiekvienas Konstitucinio Teismo sprendimas turi būti deramai
(aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamame
Konstitucinio Teismo akte. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip
yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucinio Teismo
nutarimas yra vientisas, jo nutariamoji (rezoliucinė) dalis yra
grindžiama motyvuojamosios dalies argumentais (Konstitucinio
Teismo 2000 m. sausio 12 d., 2004 m. vasario 11 d., 2004 m.
vasario 13 d., 2005 m. vasario 10 d. sprendimai).
Kita vertus, nėra neįmanomos tokios situacijos, kai tam
tikros Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto
nuostatos yra nepakankamai aiškios subjektui, turinčiam
vadovautis Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu,
jį vykdyti. Nėra neįmanomos ir tokios situacijos, kai
Konstitucinis Teismas dėl tam tikrų priežasčių mato, jog yra
reikalinga išaiškinti tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimo,
kito baigiamojo akto nuostatas, kad būtų užtikrintas deramas to
Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad
tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų
vadovaujamasi.
Nors Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo
nutarimus, kitus baigiamuosius aktus Konstitucijoje expressis
verbis nėra įtvirtinti, jie neabejotinai kyla iš Konstitucijos -
konstitucinio teisinio reguliavimo visumos (inter alia
konstitucinio teisinės valstybės principo), tokius Konstitucinio
Teismo įgaliojimus suponuoja pati Konstitucinio Teismo
konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą,
garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir
konstitucinį teisėtumą. Tai suponuoja būtinumą nurodytomis
aplinkybėmis Konstituciniam Teismui aiškinti atitinkamą
Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą.
Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų
aiškinimo instituto paskirtis - plačiau, išsamiau atskleisti
atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto
nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas
deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto
vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju
aktu būtų vadovaujamasi.
Iš Konstitucijos kylantys Konstitucinio Teismo įgaliojimai
aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus suponuoja
įstatymų leidėjo pareigą Konstitucinio Teismo įstatymu (kuris
pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį nustato Konstitucinio
Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką) nustatyti: kurių
subjektų iniciatyva gali būti aiškinamas Konstitucinio Teismo
nutarimas, kitas baigiamasis aktas; kokia yra kreipimosi į
Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo
nutarimą, kitą baigiamąjį aktą tvarka; kokį teisės aktą
Konstitucinis Teismas priima dėl savo nutarimo išaiškinimo.
Konstitucinio Teismo įstatyme gali būti nustatyti ir kiti
Konstitucinio Teismo įgaliojimų aiškinti savo nutarimus
įgyvendinimo elementai.
7. Atitinkamų Konstitucinio Teismo įgaliojimų įgyvendinimo
tvarka yra nustatyta Konstitucinio Teismo įstatyme (1993 m.
vasario 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais),
taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5
d. sprendimu "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
reglamento patvirtinimo" patvirtintame Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo reglamente (su vėlesniu papildymu ir
pakeitimu), kuris pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 3 straipsnį
reguliuoja inter alia Konstitucinio Teismo vidaus klausimus.
7.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nustatyta,
kad įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucinio Teismo
nutarimus turi tik pats Konstitucinis Teismas; tai Konstitucinis
Teismas daro dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ir
asmenų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas išsiųstas,
prašymu, taip pat savo iniciatyva.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį
Konstitucinio Teismo nutarimas yra išsiunčiamas Konstitucinio
Teismo teisėjams, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui,
Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo
pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui. Pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį Konstitucinio
Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo
nutarimas būtų išsiųstas kitoms institucijoms, pareigūnams ar
piliečiams.
Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 14
punkte nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas aiškinamas
subjektų, nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1
dalyje, prašymu, taip pat Konstitucinio Teismo iniciatyva;
Konstitucinio Teismo nutarimas taip pat aiškinamas tų subjektų,
kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas buvo išsiųstas nurodant,
kad tai daroma vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60
straipsnio 2 dalimi, prašymu; nurodymą išsiųsti Konstitucinio
Teismo nutarimą vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60
straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkas duoda
išleisdamas įsakymą; kitų subjektų prašymu Konstitucinis Teismas
savo nutarimų neaiškina.
7.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nurodytų
subjektų įgaliojimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu
išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą reiškia, kad
Konstitucinio Teismo turi būti prašoma išaiškinti tiksliai
nurodytas atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.
7.3. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo
nutarimą, nekeisdamas jo turinio. Konstitucinis Teismas yra
konstatavęs, kad aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas
yra saistomas tiek nutarimo nutariamosios, tiek motyvuojamosios
dalies turinio (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d., 2004
m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d., 2005 m. vasario 10 d.
sprendimai).
7.4. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta, kad dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo
priimamas sprendimas - atskiras dokumentas. Konstitucinis Teismas
yra konstatavęs, kad dėl Konstitucinio Teismo nutarimo
išaiškinimo priimtas sprendimas yra neatskiriamas nuo
Konstitucinio Teismo nutarimo (Konstitucinio Teismo 2000 m.
sausio 12 d., 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d., 2005
m. vasario 10 d. sprendimai).
8. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalies
nuostata, kad Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo
nutarimą nekeisdamas jo turinio, reiškia, be kitų dalykų, tai,
kad aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas negali jo
turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista nutarimo nuostatų
prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį,
visuma, argumentai, motyvai, kuriais grindžiamas tas
Konstitucinio Teismo nutarimas.
Nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3
dalies nuostata reiškia ir tai, kad Konstitucinis Teismas negali
aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje
buvo priimtas aiškinamas nutarimas, netyrė.
Taigi Konstitucinio Teismo nutarimo (kito baigiamojo akto)
aiškinimo institutas iš esmės skiriasi nuo Konstitucinio Teismo
nutarimo (kito baigiamojo akto) peržiūrėjimo instituto.
9. Ypač pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 61
straipsnyje nurodytų subjektų įgaliojimai kreiptis į Konstitucinį
Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą (jo
nuostatas) nereiškia, jog į Konstitucinį Teismą su prašymu
išaiškinti, ar kurios nors jo nutarimo nuostatos turi tik vieną
ar daugiau pareiškėjo nurodytų reikšmių, galima kreiptis taip,
kad Konstitucinis Teismas turėtų apsiriboti pareiškėjo
nurodytomis alternatyvomis. Minėti įgaliojimai taip pat
nereiškia, kad į Konstitucinį Teismą galima kreiptis su prašymu
išaiškinti, ar kurios nors jo nutarimo nuostatos buvo įtvirtintos
ir suformuluotos dėl vieno ar daugiau pareiškėjo nurodytų motyvų.
Pabrėžtina ir tai, kad iš Konstitucijos kylantys ir
Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyti Konstitucinio Teismo
įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus negali būti
interpretuojami taip, esą jie apima ir Konstitucinio Teismo teisę
ir (arba) pareigą aiškinti savo nutarimų ar jų atskirų nuostatų
įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus arba motyvus, kurie nėra
nurodyti pačiame Konstitucinio Teismo nutarime ir kuriuos (kaip
prielaidas) prašyme išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą (jo
nuostatas) yra nurodęs pareiškėjas.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo
prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2
dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto,
4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos
Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9
straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29
d. nutarimo Nr. 499 "Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo
ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos
bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos", Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos
Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų
darbuotojų darbo apmokėjimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689
"Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai"
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktai, rezoliucinės
dalies 6, 7 punktai reiškia vieną ar kelis iš pareiškėjo nurodytų
motyvų, kuris, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo
sprendime, iš tikrųjų yra prašymas išspręsti, ar Vyriausybės 1999
m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" (atitinkama apimtimi) neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai (ir šitaip atitinkama apimtimi
peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimą),
taip pat prašymas nurodyti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12
d. nutarimo rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatų įtvirtinimo
ir suformulavimo argumentus, motyvus, kurie esą nėra nurodyti
(atitinkamai) Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose, pagal Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymą negali būti tenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1,
28, 61 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti pagal pareiškėjo - Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartyje pateiktą
prašymą aiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2001 m. liepos 12 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7
straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo
priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499
"Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos
organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo
apmokėjimo tvarkos", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 "Dėl Lietuvos Respublikos teismų
teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės
saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo
apmokėjimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28
d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997
m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos
ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų
darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios dalies II skyriaus 1,
2 punktai, rezoliucinės dalies 6, 7 punktai reiškia vieną ar
kelis iš šių motyvų:
- Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d.
nutarimas Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.
birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir
kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų
darbo apmokėjimo" dalinio pakeitimo" ta apimtimi, kuria tie
teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
- pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis
reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio
Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes
pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti
konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo
pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos
teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo
paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas
(jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos
Konstitucijai;
- pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 "Dėl
teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų
vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo" dalinio
pakeitimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo
nutraukta ne vadovaujantis minėtais dviem motyvais, o vykdant
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio
4 dalies reikalavimus.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis