LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
                                
                            SPRENDIMAS
    DĖL PAREIŠKĖJO - VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMO
    IŠTIRTI,  AR  LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS  2002   M.
    VASARIO  20  D. NUTARIMO NR. 259 "DĖL  MIŠKŲ   PRISKYRIMO
    MIŠKŲ  GRUPĖMS"  KAI  KURIOS  NUOSTATOS    NEPRIEŠTARAUJA
    LIETUVOS   RESPUBLIKOS   KONSTITUCIJAI   IR      LIETUVOS
    RESPUBLIKOS   PILIEČIŲ  NUOSAVYBĖS  TEISIŲ  Į    IŠLIKUSĮ
    NEKILNOJAMĄJĮ  TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO (1997 M. LIEPOS  9
    D.  REDAKCIJA)  6  STRAIPSNIO 1, 2, 4, 5  DALIMS  IR   18
    STRAIPSNIO 1 DALIAI
                                
                      2006 m. sausio 17 d.
                             Vilnius
                                
     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis  iš
Konstitucinio   Teismo  teisėjų  Armano  Abramavičiaus,     Tomos
Birmontienės,   Egidijaus  Kūrio,  Kęstučio  Lapinsko,     Zenono
Namavičiaus,  Ramutės  Ruškytės,  Vytauto  Sinkevičiaus,   Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
     sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
     Konstitucinio   Teismo  tvarkomajame  posėdyje     apsvarstė
pareiškėjo  - Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m.  rugpjūčio
30  d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2002
m.  vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 "Dėl miškų priskyrimo   miškų
grupėms"  ta  apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Vilniaus   miškų
urėdijos  Verkių girininkijos 7 ir 89 miško kvartalai   priskirti
valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos  23  straipsniui ir Lietuvos Respublikos   piliečių
nuosavybės  teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą    atkūrimo
įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4,  5
dalims ir 18 straipsnio 1 daliai.

     Konstitucinis Teismas

                            nustatė:

     Pareiškėjas  - Vilniaus rajono apylinkės teismas   nagrinėjo
civilinę  bylą. Teismas 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi   bylos
nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti,  ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr.  259
"Dėl  miškų  priskyrimo miškų grupėms" (Žin., 2002, Nr.   20-765)
(toliau  -  ir Nutarimas) ta apimtimi, kuria, pasak   pareiškėjo,
Vilniaus  miškų  urėdijos  Verkių  girininkijos miško  7  ir   89
kvartalai priskirti valstybinės reikšmės miškams,  neprieštarauja
Konstitucijos  23  straipsniui,  Piliečių  nuosavybės  teisių   į
išlikusį  nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m.   liepos
9  d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalims ir 18  straipsnio
1 daliai. Pareiškėjo prašymas Konstituciniame Teisme gautas  2005
m. lapkričio 29 d.

     Konstitucinis Teismas

                          konstatuoja:

     1. Vyriausybė 2002 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr.  259
"Dėl  miškų priskyrimo miškų grupėms". Šiuo Vyriausybės  nutarimu
buvo patvirtintas Vilniaus rajono miškų priskyrimo miškų  grupėms
sąrašas.  Pagal  jį Vilniaus miškų urėdijos Verkių   girininkijos
miško  7  ir 89 kvartalų dalys buvo priskirtos II  miškų   grupės
(Specialios paskirties miškai: B. Rekreaciniai miškai)  pogrupiui
"Miško parkai".
     2. Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr.  1651
"Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių,
Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms". Šio
Vyriausybės nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti Akmenės,  Alytaus,
Anykščių,  Ignalinos,  Joniškio,  Jurbarko,  Kelmės,   Klaipėdos,
Kretingos,   Lazdijų,  Mažeikių,  Molėtų,  Pakruojo,     Plungės,
Radviliškio,   Skuodo,  Šakių,  Šalčininkų,  Šiaulių,    Šilalės,
Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės,
Utenos,  Varėnos,  Vilkaviškio  ir Zarasų  rajonų,   Druskininkų,
Elektrėnų,  Kalvarijos,  Kazlų  Rūdos,  Marijampolės,   Neringos,
Pagėgių  ir Rietavo savivaldybių, Alytaus, Klaipėdos,   Palangos,
Šiaulių  ir  Visagino  miestų  miškų  priskyrimo  miškų   grupėms
sąrašai.
     3.  Vyriausybė  2004 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą   Nr.
1681  "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21  d.
nutarimo Nr. 1651 "Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių,
Tauragės,  Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų  priskyrimo
miškų grupėms" pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002
m.  vasario  20 d. nutarimo Nr. 259 "Dėl miškų priskyrimo   miškų
grupėms" pripažinimo netekusiu galios". 
     Minėto  Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. minėto   nutarimo
Nr. 1681 1.1 papunkčiu buvo pakeistas Vyriausybės 2002 m.  spalio
21  d. nutarimo Nr. 1651 "Dėl Alytaus, Klaipėdos,   Marijampolės,
Šiaulių,  Tauragės,  Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių   miškų
priskyrimo miškų grupėms" 1 punktas: po žodžio "Vilkaviškio" buvo
įrašytas  žodis  "Vilniaus",  o prieš žodį  "Visagino"  -   žodis
"Vilniaus". 
     Taigi  Vyriausybės  2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.   1651
"Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių,
Utenos  ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms"   1
punktas (2004 m. gruodžio 30 d. redakcija) buvo išdėstytas  taip:
"Patvirtinti  Akmenės,  Alytaus, Anykščių, Ignalinos,   Joniškio,
Jurbarko,  Kelmės,  Klaipėdos,  Kretingos,  Lazdijų,    Mažeikių,
Molėtų,   Pakruojo,   Plungės,  Radviliškio,   Skuodo,     Šakių,
Šalčininkų,  Šiaulių,  Šilalės, Šilutės,  Širvintų,   Švenčionių,
Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos,  Vilkaviškio,
Vilniaus  ir Zarasų rajonų, Druskininkų, Elektrėnų,   Kalvarijos,
Kazlų   Rūdos,  Marijampolės,  Neringos,  Pagėgių  ir     Rietavo
savivaldybių, Alytaus, Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus  ir
Visagino   miestų   miškų  priskyrimo  miškų  grupėms     sąrašus
(pridedama)."
     Vyriausybės  2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1681   "Dėl
Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d.   nutarimo
Nr.   1651  "Dėl  Alytaus,  Klaipėdos,  Marijampolės,    Šiaulių,
Tauragės,  Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų  priskyrimo
miškų grupėms" pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002
m.  vasario  20 d. nutarimo Nr. 259 "Dėl miškų priskyrimo   miškų
grupėms" pripažinimo netekusiu galios" 1.2 papunkčiu  Vyriausybės
2002  m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 "Dėl Alytaus,  Klaipėdos,
Marijampolės,  Šiaulių,  Tauragės,  Telšių, Utenos  ir   Vilniaus
apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms" miškų priskyrimo  miškų
grupėms  patvirtinti  sąrašai buvo papildyti Vilniaus rajono   ir
Vilniaus miesto miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašais. 
     Vyriausybės  2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1681   "Dėl
Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d.   nutarimo
Nr.   1651  "Dėl  Alytaus,  Klaipėdos,  Marijampolės,    Šiaulių,
Tauragės,  Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų  priskyrimo
miškų grupėms" pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002
m.  vasario  20 d. nutarimo Nr. 259 "Dėl miškų priskyrimo   miškų
grupėms" pripažinimo netekusiu galios" 2 punktu Vyriausybės  2002
m.  vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 "Dėl miškų priskyrimo   miškų
grupėms" buvo pripažintas netekusiu galios.
     Vyriausybės  2002  m. spalio 21 d. nutarimo Nr.  1651   "Dėl
Alytaus,  Klaipėdos,  Marijampolės, Šiaulių,  Tauragės,   Telšių,
Utenos  ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms"   1
punktu  (2004 m. gruodžio 30 d. redakcija) patvirtintuose   miškų
priskyrimo miškų grupėms sąrašuose Vilniaus miškų urėdijos Verkių
girininkijos  miško  7 ir 89 kvartalai liko priskirti  II   miškų
grupės  (Specialios  paskirties miškai: B. Rekreaciniai   miškai)
pogrupiui "Miško parkai".
     4.  Pareiškėjui  - Vilniaus rajono apylinkės  teismui   kilo
abejonių, ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr.  259
"Dėl  miškų priskyrimo miškų grupėms" ta apimtimi, kuria,   pasak
pareiškėjo, "Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 7 ir  89
miško   kvartalai  priskirti  valstybinės  reikšmės     miškams",
neprieštarauja   Konstitucijos   23  straipsniui  ir     Piliečių
nuosavybės  teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą    atkūrimo
įstatymo  (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2,   4,
5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai. 
     Pažymėtina, kad tuo metu, kai pareiškėjas - Vilniaus  rajono
apylinkės  teismas priėmė nutartį, kuria kreipėsi į  Konstitucinį
Teismą  prašydamas ištirti, ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20  d.
nutarimas  Nr.  259  "Dėl  miškų priskyrimo  miškų  grupėms"   ta
apimtimi,  kuria,  pasak  pareiškėjo, "Vilniaus  miškų   urėdijos
Verkių girininkijos 7 ir 89 miško kvartalai priskirti valstybinės
reikšmės miškams", neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir
Piliečių  nuosavybės  teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį    turtą
atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1,
2, 4, 5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai, ginčijamas  Vyriausybės
2002  m.  vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 "Dėl miškų   priskyrimo
miškų grupėms" jau negaliojo.
     5.   Pareiškėjas  -  Vilniaus  rajono  apylinkės     teismas
nutartyje,  kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, savo   abejones
dėl Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 "Dėl miškų
priskyrimo   miškų  grupėms"  nuostatos  (pareiškėjo     nurodyta
apimtimi) prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui ir  Piliečių
nuosavybės  teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą    atkūrimo
įstatymo  (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2,   4,
5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai grindžia inter alia įvairiomis
jo  nagrinėjamos  civilinės  bylos  aplinkybėmis,  taip  pat   ir
tokiomis,  kurios dar nėra to teismo nustatyti teisiniai  faktai,
bet yra tik prielaidos. 
     6.   Pareiškėjas  -  Vilniaus  rajono  apylinkės     teismas
nutartyje,  kuria  kreipėsi  į  Konstitucinį  Teismą   prašydamas
ištirti,  ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr.  259
"Dėl  miškų priskyrimo miškų grupėms" ta apimtimi, kuria,   pasak
pareiškėjo,  Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos miško  7
ir   89  kvartalai  priskirti  valstybinės  reikšmės     miškams,
neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių  nuosavybės
teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą  atkūrimo  įstatymo   6
straipsnio  (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 1, 2, 4, 5 dalims  ir
18 straipsnio 1 daliai, nepateikė teismo nuomonės dėl Vyriausybės
2002  m.  vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 "Dėl  miškų   priskyrimo
miškų   grupėms"   nuostatos  (pareiškėjo  nurodyta     apimtimi)
prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui teisinių argumentų, t.
y.  nenurodė,  kuo  minėtas Vyriausybės 2002 m.  vasario  20   d.
nutarimas (pareiškėjo nurodyta apimtimi) konkrečiai  prieštarauja
būtent  Konstitucijos  23  straipsniui - jo 1  dalies   nuostatai
"nuosavybė neliečiama", jo 2 dalies nuostatai "nuosavybės  teises
saugo  įstatymai",  jo 3 dalies nuostatai "nuosavybė  gali   būti
paimama  tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams   ir
teisingai atlyginama".
     Pareiškėjas  taip  pat  nepateikė teisinių  argumentų,   kuo
konkrečiai  Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr.   259
"Dėl  miškų  priskyrimo  miškų  grupėms"  (pareiškėjo    nurodyta
apimtimi) prieštarauja pareiškėjo nurodytiems Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997  m.
liepos 9 d. redakcija) straipsniams, jų dalims:
     -  būtent  6  straipsnio 1 daliai, pagal  kurią   nuosavybės
teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens  telkinį,
bet  ne  didesnį  kaip 150 ha ploto, įskaitant  kaimo   vietovėje
esančią žemę;
     -  būtent  6 straipsnio 2 daliai, pagal kurią  miškas   arba
vandens  telkinys  grąžinamas natūra turėtoje vietoje   piliečiui
arba  piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką   ir
vandens  telkinius  pagal šio įstatymo 13  straipsnį   priskirtus
valstybės  išperkamiems,  taip  pat  buvusio  miško  ir   vandens
telkinių  plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu  atveju
susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja;
     -  būtent  6 straipsnio 4 daliai, pagal kurią už  mišką   ir
vandens  telkinius,  pagal šio įstatymo 13 straipsnį   priskirtus
valstybės  išperkamiems,  taip  pat  buvusio  miško  ir   vandens
telkinių  plotus, kurių šio straipsnio 3 dalyje nustatytu  atveju
susigrąžinti  turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja,   valstybė
jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį;
     -  būtent  6  straipsnio  5 daliai,  pagal  kurią   piliečių
nuosavybės  teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos  pagal
Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos
projektus;
     - būtent 18 straipsnio 1 daliai, pagal kurią šio įstatymo 17
straipsnyje  nurodytos  institucijos turi  išnagrinėti   piliečių
prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per
6  mėnesius  nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises   ir
giminystės  ryšį,  pateikimo  bei kitų šiame  įstatyme   nurodytų
dokumentų parengimo dienos.
     7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo  įstatymo
67  straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria  teismas
kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar  įstatymas
ar  kitas  teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi   būti
nurodyti  teismo  nuomonės  dėl  įstatymo ar  kito  teisės   akto
prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
     8. Konstitucinis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime yra
konstatavęs, kad "iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67  straipsnio
2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas nurodyti teismo  nuomonės
dėl  įstatymo  ar  kito teisės akto  (jo  dalies)   prieštaravimo
Konstitucijai  teisinius argumentus reiškia, kad teismai,   kurie
kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar  įstatymas
ar  kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja   Konstitucijai,
argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito
teisės  akto  (jo  dalies) prieštaravimo  Konstitucijai,   negali
apsiriboti  vien  bendro pobūdžio samprotavimais ar   teiginiais,
tuo,  jog įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų  manymu,
prieštarauja  Konstitucijai,  o privalo aiškiai nurodyti,   kurie
ginčijami  teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir   kokia
apimtimi,  jų  nuomone,  prieštarauja  Konstitucijai,  ir    savo
poziciją  dėl  kiekvienos  ginčijamos teisės  akto  (jo   dalies)
nuostatos    atitikties    Konstitucijai   pagrįsti       aiškiai
suformuluotais  teisiniais argumentais" ir kad "priešingu  atveju
teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo  dalies)
atitiktį  Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu   Konstitucinio
Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų".
     9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,  kad
pareiškėjo   -   Vilniaus  rajono  apylinkės  teismo     prašymas
Konstituciniam  Teismui neatitinka Konstitucinio Teismo  įstatymo
67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
     10.  Pagal  Konstitucinio  Teismo  įstatymo  70    straipsnį
prašymas,  neatitinkantis šio įstatymo 67 straipsnyje   nustatytų
reikalavimų,  grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas  neatima
teisės  kreiptis į Konstitucinį Teismą bendrąja tvarka, kai   bus
pašalinti buvę trūkumai.

     Vadovaudamasis  Lietuvos  Respublikos Konstitucinio   Teismo
įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, 28,  67,
70  straipsniais,  Lietuvos  Respublikos  Konstitucinio    Teismo
reglamento  VI  skyriumi,  Lietuvos  Respublikos    Konstitucinis
Teismas

                          nusprendžia:

     Grąžinti  pareiškėjui  - Vilniaus rajono apylinkės   teismui
prašymą  ištirti,  ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2002   m.
vasario  20  d.  nutarimas Nr. 259 "Dėl miškų  priskyrimo   miškų
grupėms"  ta  apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Vilniaus   miškų
urėdijos  Verkių girininkijos 7 ir 89 miško kvartalai   priskirti
valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos  23  straipsniui ir Lietuvos Respublikos   piliečių
nuosavybės  teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą    atkūrimo
įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4,  5
dalims ir 18 straipsnio 1 daliai.
     
 Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
                                Toma Birmontienė
                                Egidijus Kūris
                                Kęstutis Lapinskas
                                Zenonas Namavičius
                                Ramutė Ruškytė
                                Vytautas Sinkevičius
                                Stasys Stačiokas
                                Romualdas Kęstutis Urbaitis