English
Byla Nr. 29/04
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO
ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO (2001 M. BIRŽELIO 26 D.
REDAKCIJA) 3 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TARIFŲ
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO (1998 M. VASARIO 19 D.
REDAKCIJA) 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
2006 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos
Seimo atstovams Seimo kanceliarijos Teisės departamento
vyresniajai patarėjai Ingai Jarukaitienei ir Seimo Biudžeto ir
finansų komiteto patarėjui Virgaudui Milušauskui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2006 m. rugsėjo 25 d.
išnagrinėjo bylą Nr. 29/04 pagal pareiškėjo - Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2004 m. gegužės 19 d. prašymą ištirti, ar
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39
straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad delspinigių dydį už
ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo
tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį
praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais
Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų
normos svertinį rodiklį, taip pat kad delspinigių dydis
nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų, ir Lietuvos
Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnis ta apimtimi,
kuria nustatyta, kad delspinigių už nesumokėtus arba laiku
nesumokėtus muitus dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas
į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų,
mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas
obligacijas, normą, taip pat kad finansų ministras šią normą
padidina, bet ne daugiau kaip 10 punktų, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127
straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Šiaulių apygardos administracinis teismas
nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos
nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti, ar Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnis ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku
sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką
nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio
kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos
Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos
svertinį rodiklį, taip pat kad delspinigių dydis nustatomas
palūkanų normą padidinus iki 10 punktų, ir Muitų tarifų įstatymo
18 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad delspinigių už
nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus dydį nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio
ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne ilgiau kaip
vieneriems metams išleistas obligacijas, normą, taip pat kad
finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip 10
punktų, neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui,
127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad pagal Konstitucijos 67
straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 3 dalį valstybiniai
mokesčiai, kiti privalomi mokėjimai, jų esminiai elementai, kaip
antai: mokesčio ar kito privalomo mokėjimo mokėtojas,
apmokestinamasis objektas, mokestinių santykių subjektai,
mokesčio dydžiai (tarifai), išimtys bei lengvatos, baudos ir
delspinigiai, - turi būti nustatyti įstatymu. Pareiškėjo nuomone,
Seimas savo konstitucinių įgaliojimų nustatyti valstybinius
mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus, inter alia delspinigius,
jų dydį už nesumokėtus ar laiku nesumokėtus mokesčius (muitus),
negali perduoti jokiai kitai institucijai, taigi ir Vyriausybei,
o Vyriausybė ar kita institucija negali tokių įgaliojimų
prisiimti. Tuo tarpu, pasak pareiškėjo, ginčijamomis Mokesčių
administravimo įstatymo ir Muitų tarifų įstatymo nuostatomis
finansų ministrui buvo nustatyti įgaliojimai įsiterpti į tokią
išimtinę Seimo kompetenciją.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Seimo atstovės Seimo kanceliarijos Teisės
departamento vyresniosios patarėjos Snieguolės Kaplerienės
rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamos
Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies ir Muitų
tarifų įstatymo 18 straipsnio nuostatos neprieštarauja
Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto ir 127 straipsnio 3 dalies
nuostatoms, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės
principui. Seimo atstovė savo poziciją grindžia šiais
argumentais.
1. Mokesčių santykių teisinis reguliavimas - tai ne tik
mokesčių nustatymas įstatymais, bet ir mokesčių įstatymų
įgyvendinimo tvarkos nustatymas. Pagal Konstituciją nustatyti
tokią tvarką, apimančią ir konkretaus mokėtino mokesčio
apskaičiavimą, galima ir poįstatyminiais teisės aktais. Ginčijamu
teisiniu reguliavimu buvo nustatyti ne nauji mokesčiai, bet
delspinigiai - mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo
priemonė, taigi buvo patvirtinta paties Seimo nustatytų
mokestinių prievolių netinkamo vykdymo finansinių padarinių
(delspinigių) skaičiavimo tvarka.
2. S. Kaplerienės nuomone, delspinigių skaičiavimo tvarka,
kurios tam tikrų elementų atitiktį Konstitucijai šioje
konstitucinės justicijos byloje ginčija pareiškėjas, yra aiški,
nes finansų ministro įgaliojimai skaičiuoti delspinigius yra
susieti su apibrėžtais kriterijais, t. y. su atitinkama vidutine
praėjusio kalendorinio ketvirčio metine palūkanų norma bei
atitinkamais procentiniais punktais, o delspinigių dydžio kaitos
kriterijai priklauso nuo rinkos svyravimų, šalies ekonominės
padėties ir pan., t. y. jie yra objektyvūs. Todėl finansų
ministras iš tikrųjų turi įgaliojimus nustatyti tik mokėtinų
delspinigių aritmetines reikšmes.
3. Seimas, turėdamas konstitucinius įgaliojimus leisti
įstatymus ir nustatyti mokesčius, turi ir įgaliojimus nustatyti,
kokia valstybės institucija turi sureguliuoti mokesčių
administravimo santykius. Ginčijamomis Mokesčių administravimo
įstatymo 39 straipsnio 3 dalies ir Muitų tarifų įstatymo 18
straipsnio 3 dalies nuostatomis įstatymų leidėjas įtvirtino
mokesčių administratoriaus (muitinės) teisę išieškoti
delspinigius ir kartu pavedė finansų ministrui apskaičiuoti
konkretų delspinigių dydį. Toks delspinigių dydžio koregavimas
atsižvelgiant į rinkos dinamiką yra būtinas.
IV
Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės,
pavaduojančios finansų ministrą, V. Blinkevičiūtės, Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos viršininkės V. Latvienės, Muitinės departamento prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio
direktoriaus R. Klevečkos, Mykolo Romerio universiteto Teisės
fakulteto Finansų ir mokesčių teisės katedros vedėjo doc. dr.
A. Miškinio rašytiniai paaiškinimai.
V
1. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Seimo atstovai I. Jarukaitienė ir V. Milušauskas iš esmės
pakartojo Seimo atstovės S. Kaplerienės rašytiniuose
paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Seimo atstovai I. Jarukaitienė ir V. Milušauskas teigė, kad nors
ginčijamuose Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitų tarifų
įstatymo straipsniuose (jų dalyse) yra vartojamos skirtingos
formuluotės, kaip antai "vidutinis metinės palūkanų normos
svertinis rodiklis" ir "vidutinė metinė palūkanų norma",
atitinkamos nuostatos buvo suprantamos ir taikomos kaip
vienareikšmės.
3. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Seimo atstovai I. Jarukaitienė ir V. Milušauskas taip pat teigė,
kad nors Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje
buvo formuluotė "delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą
padidinus iki 10 punktų", o Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio 3
dalyje - formuluotė "finansų ministras šią normą padidina, bet ne
daugiau kaip 10 punktų", susiklostė tokia praktika, kad
atitinkama palūkanų norma buvo didinama 10 punktų.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Seimas 1995 m. birželio 28 d. priėmė Mokesčių
administravimo įstatymą, kuris (išskyrus Seimo 1995 m. birželio
28 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme "Dėl Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo"
nurodytas išimtis) įsigaliojo 1995 m. liepos 26 d.
2. Mokesčių administravimo įstatymas (1995 m. birželio 28 d.
redakcija) (jo 39 straipsnio 3 dalis taip pat) buvo ne kartą
keičiamas ir (arba) papildomas.
3. Seimas 2001 m. birželio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos
mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą,
kurio 26 straipsnio 3 dalimi buvo pakeista Mokesčių
administravimo įstatymo 39 straipsnio (1998 m. liepos 2 d.
redakcija) 3 dalis.
Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad Konstitucinio Teismo yra
prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis
reguliavimas, įtvirtintas Mokesčių administravimo įstatymo 39
straipsnio 3 dalyje (2001 m. birželio 26 d. redakcija), kurioje
buvo nustatyta:
"Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir
delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį.
Delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10
punktų."
4. Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies
(2001 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai
pareiškėjas ginčija ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad
delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį,
ir ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad delspinigių dydis
nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų.
5. Seimas 2004 m. balandžio 13 d. priėmė Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, kuris (su šio
įstatymo 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtimi) įsigaliojo
2004 m. gegužės 1 d. ir kurio 170 straipsniu iki tol galiojęs
Mokesčių administravimo įstatymas (1995 m. birželio 28 d.
redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo
pripažintas netekusiu galios.
6. Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d.
redakcija) 99 straipsnyje nustatyta:
"Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį.
Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10
procentinių punktų."
7. Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d.
redakcija) 99 straipsnis keičiamas ar papildomas nebuvo.
8. Seimas 1998 m. vasario 19 d. priėmė Muitų tarifų
įstatymą, kuris įsigaliojo 1998 m. liepos 1 d. Šiuo įstatymu buvo
pakeistas ankstesnis muitų santykių įstatyminis reguliavimas.
9. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai
neprieštarauja Muitų tarifų įstatymo (1998 m. vasario 19 d.
redakcija) 18 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo nustatyta:
"Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus
dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę
praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už
valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas,
normą. Finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip
10 punktų."
10. Nors Muitų tarifų įstatymas (1998 m. vasario 19 d.
redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir papildomas, jo 18
straipsnis (1998 m. vasario 19 d. redakcija) keičiamas ar
papildomas nebuvo.
11. Seimas 2004 m. balandžio 20 d. priėmė Lietuvos
Respublikos muitų tarifų įstatymo, Antidempingo įstatymo,
Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų
įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios
įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 1
straipsniu inter alia Muitų tarifų įstatymas (1998 m. vasario 19
d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo
pripažintas netekusiu galios.
II
1. Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai (Konstitucijos 127 straipsnio 3
dalis). Valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus
nustato Seimas (Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktas).
2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose
yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina,
kad pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti
nustatomi (įvedami) tik įstatymu; turi būti nustatytas toks
teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas
mokėjimas, kad mokesčiai būtų mokami laiku; tam, paisant
Konstitucijos (inter alia konstitucinių teisingumo,
proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų), gali būti
pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai,
palūkanos ir kt.; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio
objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos,
mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei
lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu;
mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka gali būti nustatoma ir
poįstatyminiais aktais.
3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
taip pat pažymėtina, kad įstatymu nustatydamas atitinkamas
poveikio už mokestinių prievolių nevykdymą priemones, inter alia
delspinigius už mokesčių nesumokėjimą arba sumokėjimą ne laiku,
įstatymų leidėjas turi tam tikrą diskreciją. Antai įstatymų
leidėjas gali pasirinkti, ar nustatyti tam tikrų delspinigių už
mokesčių nesumokėjimą arba sumokėjimą ne laiku absoliučius
dydžius, ar įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad
nustatytų delspinigių už mokesčių nesumokėjimą arba sumokėjimą ne
laiku dydžiai priklausytų nuo tam tikrų rodiklių ir galėtų kisti.
Pabrėžtina, kad pasirinkęs tokį teisinio reguliavimo būdą, kai
delspinigių už mokesčių nesumokėjimą arba sumokėjimą ne laiku
dydžiai priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų rodiklių ir
gali kisti, įstatymų leidėjas įstatymu privalo nustatyti ne tik
subjektą (valstybės instituciją, pareigūną), kuris turi
įgaliojimus konstatuoti minėtus rodiklius, nuo kurių pagal
įstatymą priklauso toks delspinigių dydis, ir pagal šiuos
rodiklius nustatyti tokių delspinigių dydžius, bet ir įstatyme
nurodyti kriterijus, kuriais, nustatydamas tuos delspinigių
dydžius, minėtas subjektas turi vadovautis.
4. Pažymėtina, kad mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų
oficialią konstitucinę doktriną Konstitucinis Teismas yra
formavęs inter alia konstitucinės justicijos bylose, kuriose buvo
tiriama, ar Konstitucijai neprieštaravo teisės aktai (jų dalys),
išleisti dar iki 2004 m. rugpjūčio 14 d., kai įsigaliojo Seimo
2004 m. liepos 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos konstitucinis
aktas "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje",
kuris pagal Konstitucijos 150 straipsnį yra Konstitucijos
sudedamoji dalis. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos konstituciniam
aktui "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje", iki
tol suformuota mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų oficiali
konstitucinė doktrina Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra
plėtojama atsižvelgiant ir į minėtą Konstitucijos pataisą.
III
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m.
birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ta apimtimi, kuria buvo
nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį
nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio
kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos
Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos
svertinį rodiklį, ir ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad
delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10
punktų, atitikties Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127
straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio
(2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalį:
- delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydį nustato
finansų ministras;
- finansų ministras šį dydį nustato atsižvelgdamas į
vidutinį praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų
litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės
palūkanų normos svertinį rodiklį;
- finansų ministras delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį
dydį nustato šioje dalyje nurodytą palūkanų normą padidindamas
iki 10 punktų.
2. Sprendžiant, ar Konstitucijai neprieštaravo Mokesčių
administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d.
redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad
delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį,
pažymėtina, kad šioje dalyje nurodytas vidutinis praėjusio
kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos
Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos
svertinis rodiklis - tai rodiklis, priklausantis nuo nuolat
kintančių ekonominių veiksnių, inter alia finansų rinkos.
Delspinigių dydžio už ne laiku sumokėtus mokesčius susiejimas
arba nesusiejimas su tokiu nuo rinkos priklausančiu rodikliu yra
ekonominio tikslingumo, valstybės ekonominės politikos dalykas.
3. Konstitucinis Teismas savo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime
yra konstatavęs, kad "valstybės ekonominės politikos turinio
<...>, priemonių bei metodų vertinimas (kad ir kas juos
vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo aspektu, net
jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos
pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų <...>, savaime
negali būti dingstis kvestionuoti tą <...> ekonominę politiką
atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį <...>
Konstitucijai <...>, nebent tas teisinis reguliavimas jau jį
nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos
gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams,
akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir
saugomas vertybes".
4. Nėra argumentų, kurie leistų teigti, kad delspinigių
dydžių už ne laiku sumokėtus mokesčius susiejimas su vidutine
praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais
Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metine palūkana
norma (jos svertiniu rodikliu) kaip nors paneigtų kurias nors
Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.
5. Pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 39
straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies nuostatą,
kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį,
finansų ministras turėjo įgaliojimus tik konstatuoti rinkoje
objektyviai susiklosčiusį įstatyme nurodytą rodiklį - jo skaitinę
išraišką.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m.
birželio 26 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo
nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį
nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio
kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos
Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos
svertinį rodiklį, neprieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15
punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
7. Kitaip vertintina Mokesčių administravimo įstatymo 39
straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ta
apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad delspinigių dydis nustatomas
palūkanų normą padidinus iki 10 punktų, atitiktis Konstitucijai.
8. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
pasirinkęs tokį teisinio reguliavimo būdą, kai delspinigių už
mokesčių nesumokėjimą arba sumokėjimą ne laiku dydžiai priklauso
nuo tam tikrų įstatyme nurodytų rodiklių ir gali kisti, įstatymų
leidėjas įstatymu privalo nustatyti ne tik subjektą (valstybės
instituciją, pareigūną), kuris turi įgaliojimus konstatuoti
minėtus rodiklius, nuo kurių pagal įstatymą priklauso toks
delspinigių dydis, ir pagal šiuos rodiklius nustatyti tokių
delspinigių dydžius, bet ir įstatyme nurodyti kriterijus,
kuriais, nustatydamas tuos delspinigių dydžius, minėtas subjektas
turi vadovautis.
Pažymėtina, kad nei Mokesčių administravimo įstatyme (2001
m. birželio 26 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais), nei kituose įstatymuose nėra nustatyta kriterijų,
kuriais, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį
ir nustatydamas delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius
dydžius, finansų ministras turi vadovautis.
9. Vadinasi, finansų ministras turėjo ne tik įgaliojimus,
nustatydamas delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydį,
padidinti Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m.
birželio 26 d. redakcija) 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, bet
ir įgaliojimus vien savo nuožiūra, bet neviršydamas nustatytos 10
punktų ribos, spręsti, kiek punktų šią palūkanų normą padidinti.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m.
birželio 26 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo
įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet
neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų
padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo
Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
IV
Dėl Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19
d. redakcija) 3 dalies atitikties Konstitucijos 67 straipsnio 15
punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
1. Pagal Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m.
vasario 19 d. redakcija) 3 dalį:
- delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus
dydį nustato finansų ministras;
- finansų ministras šį dydį nustato atsižvelgdamas į
vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų
už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas
obligacijas, normą;
- finansų ministras delspinigių už nesumokėtus arba laiku
nesumokėtus muitus dydį nustato padidindamas, bet ne daugiau kaip
10 punktų, šioje dalyje nurodytą palūkanų normą.
2. Taigi Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m.
vasario 19 d. redakcija) 3 dalyje buvo įtvirtinti tie patys
principai, kaip ir Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio
(2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalyje:
- nustatomas delspinigių dydis buvo susietas su įstatyme
nurodytu rodikliu, priklausančiu nuo nuolat kintančių ekonominių
veiksnių, inter alia finansų rinkos;
- finansų ministras turėjo ne tik įgaliojimus, nustatydamas
atitinkamų delspinigių dydį, padidinti šioje dalyje nurodytą
palūkanų normą, bet ir įgaliojimus vien savo nuožiūra spręsti,
kiek punktų tą palūkanų normą padidinti.
3. Remiantis argumentais, kuriais remiantis šiame
Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Mokesčių
administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d.
redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad
delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio
ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį,
neprieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127
straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,
konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui,
127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui neprieštaravo ir Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio
(1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo
nustatyta, kad delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus
muitus dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę
praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už
valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas,
normą.
Remiantis argumentais, kuriais remiantis šiame Konstitucinio
Teismo nutarime konstatuota, kad Mokesčių administravimo įstatymo
39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalis ta
apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien
savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos,
spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų
normą, prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127
straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,
konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui,
127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui prieštaravo ir Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio
(1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo
įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet
neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų
padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d.
redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria
buvo nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį
nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio
kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos
Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos
svertinį rodiklį, neprieštaravo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d.
redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria
buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra,
bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų
padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127
straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos muitų tarifų
įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija; Žin.,
1998, Nr. 28-727) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad
delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus dydį
nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio
kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne
ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, normą,
neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos muitų tarifų
įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija; Žin.,
1998, Nr. 28-727) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti
finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant
nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje
dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis