English
                                
            LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
                                
                           SPRENDIMAS
       DĖL KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO 2005 M. RUGPJŪČIO 4
       D.  PRAŠYMO  IŠTIRTI,  AR  LIETUVOS    RESPUBLIKOS
       TEISINGUMO MINISTRO 2002 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMU
       NR.  432  "DĖL  SPRENDIMŲ  VYKDYMO    INSTRUKCIJOS
       PATVIRTINIMO"   PATVIRTINTOS  SPRENDIMŲ    VYKDYMO
       INSTRUKCIJOS  89 PUNKTAS NEPRIEŠTARAUJA   LIETUVOS
       RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 
                                
                      2005 m. rugsėjo 20 d.
                             Vilnius
                                
     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis  iš
Konstitucinio   Teismo  teisėjų  Armano  Abramavičiaus,     Tomos
Birmontienės,   Egidijaus  Kūrio,  Kęstučio  Lapinsko,     Zenono
Namavičiaus,  Ramutės  Ruškytės,  Vytauto  Sinkevičiaus,   Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
     sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
     Konstitucinio   Teismo  tvarkomajame  posėdyje     apsvarstė
Klaipėdos  apygardos  teismo  2005  m. rugpjūčio  4  d.   prašymą
ištirti,  ar  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro  2002   m.
gruodžio   31  d.  įsakymu  Nr.  432  "Dėl  Sprendimų     vykdymo
instrukcijos   patvirtinimo"  patvirtintos  Sprendimų     vykdymo
instrukcijos  89  punktas  neprieštarauja  Lietuvos   Respublikos
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

     Konstitucinis Teismas

                            nustatė:

                                I
     Pareiškėjas - Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo civilinę
bylą. Teismas 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi bylos  nagrinėjimą
sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar
Lietuvos  Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31  d.
įsakymu Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"
patvirtintos  Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2003, Nr.  3-
82;   toliau  -  ir  Instrukcija)  89  punktas     neprieštarauja
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. 

                                II
     Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais. 
     1.   Konstitucijos  48  straipsnio  1  dalyje  inter    alia
nustatyta,  kad  kiekvienas  žmogus turi  teisę  gauti   teisingą
apmokėjimą už darbą. Pasak pareiškėjo, konstitucinėms normoms yra
būdinga tai, kad jos nustato ne tik teisę, bet ir pareigą  veikti
atitinkamu  būdu; vadinasi, už darbą turi būti atlyginama   pagal
darbo  sąnaudas, sugaištą laiką, darbuotojo kvalifikaciją,  kitus
kriterijus.  Pareiškėjui  nekyla abejonių dėl to, kad   antstolis
turi  teisę  gauti atlyginimą, jeigu atlieka konkrečius   vykdymo
veiksmus;   pareiškėjas   Instrukcijos  89  punkto     atitiktimi
Konstitucijos  48 straipsnio 1 daliai abejoja dėl to, kad   šiame
punkte nustatyta skolininko pareiga mokėti atlyginimą  antstoliui
net  ir tuo atveju, kai skolininkas pats sumoka skolą, t. y.  kai
antstolis  iki skolos sumokėjimo papildomų priverstinio   vykdymo
veiksmų  neatlieka.  Pareiškėjas  mano,  kad  minėta   skolininko
pareiga yra nustatyta nepagrįstai.
     2.   Pareiškėjas  atkreipia  dėmesį,  kad  pagal    Lietuvos
Respublikos  civilinio  proceso  kodekso 583 straipsnio  1   dalį
Sprendimų vykdymo instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija;  tai,  pareiškėjo nuomone, įrodo,  kad   Instrukcija
"atitinka   Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  aktui    keliamus
reikalavimus", todėl jos atitikties Konstitucijai klausimas  gali
būti sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

     Konstitucinis Teismas 
                          konstatuoja:

                                I
     1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  583
straipsnio   1  dalį  Sprendimų  vykdymo  instrukciją    tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
     2.  Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio  4
dalyje nustatyta, kad atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų
vykdomųjų  dokumentų  vykdymą, faktinių aplinkybių   konstatavimą
teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo  pavedimu
Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims
tvarką   ir  dydžius  nustato  Vyriausybė  arba  jos     įgaliota
institucija. 
     3. Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą Nr.  816
"Dėl  įgaliojimų  suteikimo  įgyvendinant  Lietuvos   Respublikos
civilinio   proceso   kodekso  patvirtinimo,  įsigaliojimo     ir
įgyvendinimo įstatymą", kurio 1 punktu nutarė:
     "Įgalioti  Teisingumo  ministeriją,  suderinus  su   Finansų
ministerija, parengti ir patvirtinti: <...>
     1.3. sprendimų vykdymo instrukciją." 
     4.  Teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu  Nr.
432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"  patvirtino
Sprendimų vykdymo instrukciją. 
     Instrukcijos 89 punkte buvo nustatyta, kad "kai  skolininkas
įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu
raginimas  jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai  vykdomasis
dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos  visos
vykdymo išlaidos".
     5.  Teisingumo  ministras  2003 m. vasario  14  d.   išleido
įsakymą  Nr. 47 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31   d.
įsakymo   Nr.   432   ,,Dėl  Sprendimų   vykdymo     instrukcijos
patvirtinimo"  pakeitimo  ir  patvarkymo  dėl  lėšų  arešto    ir
pervedimo  į antstolio depozitinę sąskaitą formos   patvirtinimo"
(Žin.,  2003,  Nr. 19-833), kuriuo iš dalies pakeitė   teisingumo
ministro  2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 "Dėl   Sprendimų
vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintą Sprendimų  vykdymo
instrukciją.  Instrukcijos  89 punktas (2002 m. gruodžio  31   d.
redakcija) pakeistas nebuvo.
     Teisingumo  ministras 2003 m. rugsėjo 30 d. išleido  įsakymą
Nr.  242 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d.  įsakymo
Nr.  432  "Dėl  Sprendimų  vykdymo  instrukcijos    patvirtinimo"
pakeitimo  ir  patvarkymų  vykdyti  vykdomąjį  dokumentą    formų
patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 94-4259), kuriuo iš dalies pakeitė
teisingumo  ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432  "Dėl
Sprendimų   vykdymo   instrukcijos  patvirtinimo"     patvirtintą
Sprendimų  vykdymo  instrukciją  (su  vėlesniais    pakeitimais).
Instrukcijos  89  punktas  (2002 m. gruodžio  31  d.   redakcija)
pakeistas nebuvo. 
     Teisingumo  ministras 2004 m. vasario 10 d. išleido  įsakymą
Nr. 1R-37 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo
Nr.  432  "Dėl  Sprendimų  vykdymo  instrukcijos    patvirtinimo"
pakeitimo"  (Žin.,  2004, Nr. 26-833), kuriuo iš dalies   pakeitė
teisingumo  ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432  "Dėl
Sprendimų   vykdymo   instrukcijos  patvirtinimo"     patvirtintą
Sprendimų  vykdymo  instrukciją  (su  vėlesniais    pakeitimais).
Instrukcijos  89 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip:  "Kai
skolininkas  įvykdo  sprendimą  pasibaigus  raginime    (siūlyme)
nustatytam  terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam   neturėjo
būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas
vykdyti,  iš  skolininko  išieškomos  visos  vykdymo   išlaidos."
Palyginus  Instrukcijos  89  punktą  (2004  m.  vasario  10    d.
redakcija)  su  šio  punkto ankstesne (2002 m. gruodžio  31   d.)
redakcija  matyti, kad jame nustatytas teisinis reguliavimas   iš
esmės   liko  toks  pat,  tik  dukart  po  žodžio     "raginimas"
skliaustuose  buvo įrašytas žodis "siūlymas".
     Teisingumo  ministras 2005 m. sausio 24 d. išleido   įsakymą
Nr. 1R-21 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo
Nr.  432  "Dėl  Sprendimų  vykdymo  instrukcijos    patvirtinimo"
pakeitimo"  (Žin.,  2005, Nr. 12-402), kuriuo iš dalies   pakeitė
Sprendimų  vykdymo  instrukciją  (su  vėlesniais    pakeitimais).
Instrukcijos  89  punktas  (2004  m. vasario  10  d.   redakcija)
pakeistas nebuvo.

                                II
     1. Instrukcijos 1 punkte nustatyta, kad ji nustato Civilinio
proceso  kodekso VI dalies normų taikymo tvarką vykdant  įstatymų
numatytus vykdomuosius dokumentus.
     Instrukcijos  nuostatos  suskirstytos į šiuos  skyrius:   I.
Bendrosios  nuostatos;  II.  Vykdomojo dokumento  pateikimas   ir
priėmimas  vykdyti.  Pirminiai  vykdymo  veiksmai;  III.    Turto
areštas;  IV.  Turto  realizavimo  tvarka;  V.  Išieškojimas   iš
skolininko  darbo  užmokesčio  ar kitų jo  pajamų;  VI.   Vykdymo
išlaidos; VII. Išieškotų piniginių lėšų apskaita, paskirstymas ir
išmokėjimas;  VIII.  Antstolio kvitas; IX.  Neturtinio   pobūdžio
sprendimų vykdymo ypatumai.
     Instrukcija  taip  pat turi 12 priedų, kuriuose   nustatytos
antstolių surašomų dokumentų formos.
     2.  Iš  Instrukcijos  turinio matyti, kad  ji,  inter   alia
pareiškėjo  ginčijamas jos 89 punktas, - ypač jį susiejus su   67
punktu,   pagal  kurį  vykdymo  išlaidos  apima  ne  tik    bylos
administravimo  išlaidas  ir  vykdymo  išlaidas,  susijusias   su
atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bet ir atlyginimą antstoliui už
vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, - reglamentuoja ne vien
įstatymų  numatytų  vykdomųjų  dokumentų  vykdymo   procedūrinius
veiksmus,   bet   ir   nustato   materialias   teisės     normas,
reguliuojančias   ir  nuosavybės  santykius.  Paminėtina,     kad
konkretūs  vykdymo išlaidų dydžiai, atsižvelgiant į  išieškotinas
sumas,  nurodyti  prie Instrukcijos atitinkamų punktų   pridėtose
lentelėse.  Pažymėtina,  kad  Instrukcijoje  nustatytos   vykdymo
išlaidos turi ne vien kompensacinių, bet ir materialinių sankcijų
ir (arba) rinkliavų, privalomų mokėjimų požymių.

                               III
     1.  Konstitucinis  Teismas,  aiškindamas  Konstitucijos   48
straipsnio  1  dalį, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter   alia
pažymėjo,  jog  asmeniui,  kuris  atliko  pavestą  darbą,   pagal
Konstituciją  atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų  sumokėtas
visas   pagal  teisės  aktus  priklausantis  darbo     užmokestis
(atlyginimas),  taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu  laiku.
Konstitucinis  Teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime  pažymėjo,
kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą  už
darbą  yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės  įstatymui,
teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu, kad ši teisė
yra  neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės   principo,
kuris apima ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
     2.   Konstitucijos  127  straipsnio  3  dalyje    nustatyta:
"Mokesčius,  kitas  įmokas  į biudžetus  ir  rinkliavas   nustato
Lietuvos   Respublikos   įstatymai."  Pagal  Konstitucijos     67
straipsnio  15 punktą valstybinius mokesčius ir kitus  privalomus
mokėjimus nustato Seimas. 
     Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiomis ir kitomis
Konstitucijos nuostatomis ne tik yra įtvirtinta Seimo prerogatyva
nustatyti  mokesčius, bet ir nustatyta, kokia teisės akto   forma
toks   teisinis  reguliavimas  atliekamas.  Pagal    Konstituciją
mokesčius,   kitus  privalomus  mokėjimus  gali  nustatyti    tik
įstatymas  (Konstitucinio  Teismo  1996 m. kovo 15 d.,  1997   m.
liepos  10 d., 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d., 2002   m.
birželio 3 d. nutarimai). 
     Konstitucinis  Teismas  2002  m.  birželio  3  d.   nutarime
konstatavo, kad konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius
ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu, yra  svarbi
asmens teisių apsaugos garantija. 
     Pažymėtina,  kad  minėto konstitucinio  imperatyvo   mutatis
mutandis   privalu   laikytis  nustatant  ir  kitus     turtinius
įpareigojimus  asmenims  -  jie taip pat  turi  būti   grindžiami
įstatymu.
     3.  Iš  konstitucinio  teisinės  valstybės  principo,   kitų
konstitucinių  imperatyvų  kyla reikalavimas įstatymų   leidėjui,
kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos  kylančios
teisės  aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia   reiškia,
kad  draudžiama  žemesnės galios teisės aktais  reguliuoti   tuos
visuomeninius  santykius,  kurie  gali  būti  reguliuojami    tik
aukštesnės  galios  teisės aktais, taip pat kad žemesnės   galios
teisės  aktuose  draudžiama nustatyti tokį teisinį   reguliavimą,
kuris  konkuruotų  su  nustatytuoju  aukštesnės  galios    teisės
aktuose.
     4.  Pagal  Konstituciją  įgaliojimus  oficialiai    aiškinti
Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo
2003  m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. gegužės  13
d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). 
     Konstitucijos  107  straipsnio  2  dalyje  nustatyta,    kad
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos  Konstitucija
priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. 
     Pagal  Konstitucinio  Teismo įstatymo 72 straipsnio 2   dalį
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra
privalomi   visoms  valdžios  institucijoms,  teismams,    visoms
įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.
     Konstitucinio  Teismo aktuose yra aiškinamos   Konstitucijos
nuostatos - normos bei principai. Juose yra kuriama ir  plėtojama
oficiali konstitucinė doktrina. Visi teisę kuriantys ir taikantys
subjektai,  įskaitant ir teismus, taikydami Konstituciją  privalo
paisyti  oficialios konstitucinės doktrinos, jie negali  aiškinti
Konstitucijos  nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra   išaiškinęs
Konstitucinis   Teismas.   Priešingu  atveju   būtų     pažeistas
konstitucinis  principas,  kad įgaliojimus  oficialiai   aiškinti
Konstituciją  turi  tik  Konstitucinis Teismas,  būtų   nepaisoma
Konstitucijos    viršenybės,    būtų   sudarytos       prielaidos
nesuderinamumams teisės sistemoje atsirasti. 
     Kiekvienas  Konstitucinio  Teismo  nutarimas  sudaro   vieną
visumą,  jo visos sudedamosios dalys yra tarpusavyje  susijusios;
leidžiant  naujus,  keičiant, papildant jau priimtus   įstatymus,
kitus  teisės  aktus, juos leidžiančias  valstybės   institucijas
saisto  Konstitucinio  Teismo  nutarimo  motyvuojamojoje   dalyje
išdėstyta   Konstitucijos  nuostatų  samprata,  kiti    teisiniai
argumentai  (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2005  m.
sausio 19 d. nutarimai). 
     Pabrėžtina,  kad  teisę  kuriančias  ir  teisę    taikančias
institucijas (pareigūnus) saisto konstitucinių nuostatų samprata,
argumentai,  išdėstyti ne tik Konstitucinio Teismo   nutarimuose,
bet  ir  kituose  Konstitucinio Teismo aktuose  -  išvadose   bei
sprendimuose. Taigi pagal Konstituciją visi Konstitucinio  Teismo
aktai,  kuriuose aiškinama Konstitucija - formuluojama   oficiali
konstitucinė  doktrina, savo turiniu saisto ir teisę  kuriančias,
ir  teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant   nė
bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų.

                                IV
     1.  Minėta,  kad  Instrukcija  yra  patvirtinta   teisingumo
ministro įsakymu. 
     2.  Pagal Konstitucijos 105 straipsnį Konstitucinis  Teismas
nagrinėja  ir priima sprendimą, ar Konstitucijai   neprieštarauja
įstatymai  ir  kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip  pat   ar
Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento
aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis).
     3.  Konstitucinis  Teismas  ne kartą yra  konstatavęs,   kad
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja
teisės  aktų hierarchiją, kurioje Konstitucija užima   išskirtinę
vietą;  teisinėje  valstybėje draudžiama žemesnės galios   teisės
aktais  nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų   su
nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, inter alia pačioje
Konstitucijoje.
     Taigi   pagal   Konstituciją  negalimos  tokios     teisinės
situacijos,   kai   nebūtų   įmanoma  teisme   patikrinti,     ar
Konstitucijai  ir įstatymams neprieštarauja tie teisės aktai  (jų
dalys),  kurių atitikties Konstitucijai kontrolė   Konstitucijoje
nėra  priskirta  Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, inter   alia
ministrų   išleisti   teisės   aktai,  kiti   žemesnės     galios
poįstatyminiai  teisės  aktai,  taip  pat  vietos    savivaldybių
institucijų išleisti teisės aktai. 
     4.  Žemesnės  nei  įstatymai,  kiti  Seimo  priimti   aktai,
Respublikos  Prezidento aktai ir Vyriausybės aktai galios  teisės
aktų  atitikties  aukštesnės galios teisės aktams tyrimą   numato
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.
     Administracinių  bylų  teisenos įstatymo 112  straipsnio   1
dalyje nustatyta, kad "bendrosios kompetencijos ar specializuotas
teismas  turi  teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą  ir   nutartimi
kreiptis  į  administracinį  teismą  prašydamas  patikrinti,   ar
konkretus  norminis  administracinis aktas (ar jo dalis),   kuris
turėtų  būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą  ar
Vyriausybės  norminį aktą". Šio įstatymo 20 straipsnio 1   dalyje
yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis  teismas
yra  "vienintelė  ir  galutinė instancija  byloms  dėl   norminių
administracinių  aktų,  kuriuos  priėmė  centriniai   valstybinio
administravimo subjektai, teisėtumo".
     Konstatuotina,  kad iš minėtų Administracinių bylų  teisenos
įstatymo  nuostatų išplaukia administracinių teismų, inter   alia
Lietuvos  vyriausiojo administracinio teismo, įgaliojimai   tirti
žemesnės  nei  įstatymai, kiti Seimo priimti aktai,   Respublikos
Prezidento aktai ir Vyriausybės aktai galios teisės aktų atitiktį
Konstitucijai   bei   įstatymams.  Įgyvendindami   šiuos     savo
įgaliojimus  administraciniai teismai yra saistomi  Konstitucinio
Teismo    aktuose   (nutarimuose,   išvadose,       sprendimuose)
suformuluotos oficialios konstitucinės doktrinos.
     5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,  kad
pareiškėjo   -  Klaipėdos  apygardos  teismo  prašymas    ištirti
Instrukcijos  89  punkto atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio   1
daliai  yra nežinybingas Konstituciniam Teismui - jis  žinybingas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
     Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2
punktą tai, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui,
yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą. 

     Vadovaudamasis  Lietuvos  Respublikos Konstitucinio   Teismo
įstatymo  28  straipsnio  1 dalimi ir 69 straipsnio 1  dalies   2
punktu, Konstitucinis Teismas

                          nusprendžia:

     Atsisakyti  nagrinėti  Klaipėdos apygardos teismo  2005   m.
rugpjūčio   4  d.  prašymą  ištirti,  ar  Lietuvos    Respublikos
teisingumo  ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432  "Dėl
Sprendimų   vykdymo  instrukcijos  patvirtinimo"     patvirtintos
Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

     Šis  Konstitucinio  Teismo  sprendimas  yra  galutinis    ir
neskundžiamas.
     Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
                               Toma Birmontienė
                               Egidijus Kūris
                               Kęstutis Lapinskas
                               Zenonas Namavičius
                               Ramutė Ruškytė
                               Vytautas Sinkevičius
                               Stasys Stačiokas
                               Romualdas Kęstutis Urbaitis