English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO 2005 M. RUGPJŪČIO 4
D. PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISINGUMO MINISTRO 2002 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMU
NR. 432 "DĖL SPRENDIMŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS
PATVIRTINIMO" PATVIRTINTOS SPRENDIMŲ VYKDYMO
INSTRUKCIJOS 89 PUNKTAS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2005 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymą
ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m.
gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo
instrukcijos patvirtinimo" patvirtintos Sprendimų vykdymo
instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo civilinę
bylą. Teismas 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimą
sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"
patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2003, Nr. 3-
82; toliau - ir Instrukcija) 89 punktas neprieštarauja
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
II
Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais.
1. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia
nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą
apmokėjimą už darbą. Pasak pareiškėjo, konstitucinėms normoms yra
būdinga tai, kad jos nustato ne tik teisę, bet ir pareigą veikti
atitinkamu būdu; vadinasi, už darbą turi būti atlyginama pagal
darbo sąnaudas, sugaištą laiką, darbuotojo kvalifikaciją, kitus
kriterijus. Pareiškėjui nekyla abejonių dėl to, kad antstolis
turi teisę gauti atlyginimą, jeigu atlieka konkrečius vykdymo
veiksmus; pareiškėjas Instrukcijos 89 punkto atitiktimi
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai abejoja dėl to, kad šiame
punkte nustatyta skolininko pareiga mokėti atlyginimą antstoliui
net ir tuo atveju, kai skolininkas pats sumoka skolą, t. y. kai
antstolis iki skolos sumokėjimo papildomų priverstinio vykdymo
veiksmų neatlieka. Pareiškėjas mano, kad minėta skolininko
pareiga yra nustatyta nepagrįstai.
2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalį
Sprendimų vykdymo instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija; tai, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad Instrukcija
"atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktui keliamus
reikalavimus", todėl jos atitikties Konstitucijai klausimas gali
būti sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583
straipsnio 1 dalį Sprendimų vykdymo instrukciją tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 4
dalyje nustatyta, kad atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų
vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą
teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu
Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims
tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
3. Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 816
"Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymą", kurio 1 punktu nutarė:
"Įgalioti Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų
ministerija, parengti ir patvirtinti: <...>
1.3. sprendimų vykdymo instrukciją."
4. Teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.
432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtino
Sprendimų vykdymo instrukciją.
Instrukcijos 89 punkte buvo nustatyta, kad "kai skolininkas
įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu
raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis
dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos
vykdymo išlaidos".
5. Teisingumo ministras 2003 m. vasario 14 d. išleido
įsakymą Nr. 47 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d.
įsakymo Nr. 432 ,,Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos
patvirtinimo" pakeitimo ir patvarkymo dėl lėšų arešto ir
pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą formos patvirtinimo"
(Žin., 2003, Nr. 19-833), kuriuo iš dalies pakeitė teisingumo
ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 "Dėl Sprendimų
vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintą Sprendimų vykdymo
instrukciją. Instrukcijos 89 punktas (2002 m. gruodžio 31 d.
redakcija) pakeistas nebuvo.
Teisingumo ministras 2003 m. rugsėjo 30 d. išleido įsakymą
Nr. 242 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo
Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"
pakeitimo ir patvarkymų vykdyti vykdomąjį dokumentą formų
patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 94-4259), kuriuo iš dalies pakeitė
teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 "Dėl
Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintą
Sprendimų vykdymo instrukciją (su vėlesniais pakeitimais).
Instrukcijos 89 punktas (2002 m. gruodžio 31 d. redakcija)
pakeistas nebuvo.
Teisingumo ministras 2004 m. vasario 10 d. išleido įsakymą
Nr. 1R-37 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo
Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"
pakeitimo" (Žin., 2004, Nr. 26-833), kuriuo iš dalies pakeitė
teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 "Dėl
Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintą
Sprendimų vykdymo instrukciją (su vėlesniais pakeitimais).
Instrukcijos 89 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip: "Kai
skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme)
nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo
būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas
vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos."
Palyginus Instrukcijos 89 punktą (2004 m. vasario 10 d.
redakcija) su šio punkto ankstesne (2002 m. gruodžio 31 d.)
redakcija matyti, kad jame nustatytas teisinis reguliavimas iš
esmės liko toks pat, tik dukart po žodžio "raginimas"
skliaustuose buvo įrašytas žodis "siūlymas".
Teisingumo ministras 2005 m. sausio 24 d. išleido įsakymą
Nr. 1R-21 "Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo
Nr. 432 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo"
pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 12-402), kuriuo iš dalies pakeitė
Sprendimų vykdymo instrukciją (su vėlesniais pakeitimais).
Instrukcijos 89 punktas (2004 m. vasario 10 d. redakcija)
pakeistas nebuvo.
II
1. Instrukcijos 1 punkte nustatyta, kad ji nustato Civilinio
proceso kodekso VI dalies normų taikymo tvarką vykdant įstatymų
numatytus vykdomuosius dokumentus.
Instrukcijos nuostatos suskirstytos į šiuos skyrius: I.
Bendrosios nuostatos; II. Vykdomojo dokumento pateikimas ir
priėmimas vykdyti. Pirminiai vykdymo veiksmai; III. Turto
areštas; IV. Turto realizavimo tvarka; V. Išieškojimas iš
skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų; VI. Vykdymo
išlaidos; VII. Išieškotų piniginių lėšų apskaita, paskirstymas ir
išmokėjimas; VIII. Antstolio kvitas; IX. Neturtinio pobūdžio
sprendimų vykdymo ypatumai.
Instrukcija taip pat turi 12 priedų, kuriuose nustatytos
antstolių surašomų dokumentų formos.
2. Iš Instrukcijos turinio matyti, kad ji, inter alia
pareiškėjo ginčijamas jos 89 punktas, - ypač jį susiejus su 67
punktu, pagal kurį vykdymo išlaidos apima ne tik bylos
administravimo išlaidas ir vykdymo išlaidas, susijusias su
atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bet ir atlyginimą antstoliui už
vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, - reglamentuoja ne vien
įstatymų numatytų vykdomųjų dokumentų vykdymo procedūrinius
veiksmus, bet ir nustato materialias teisės normas,
reguliuojančias ir nuosavybės santykius. Paminėtina, kad
konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai, atsižvelgiant į išieškotinas
sumas, nurodyti prie Instrukcijos atitinkamų punktų pridėtose
lentelėse. Pažymėtina, kad Instrukcijoje nustatytos vykdymo
išlaidos turi ne vien kompensacinių, bet ir materialinių sankcijų
ir (arba) rinkliavų, privalomų mokėjimų požymių.
III
1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalį, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia
pažymėjo, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal
Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas
visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis
(atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku.
Konstitucinis Teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime pažymėjo,
kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už
darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui,
teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu, kad ši teisė
yra neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo,
kuris apima ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
2. Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
"Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai." Pagal Konstitucijos 67
straipsnio 15 punktą valstybinius mokesčius ir kitus privalomus
mokėjimus nustato Seimas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiomis ir kitomis
Konstitucijos nuostatomis ne tik yra įtvirtinta Seimo prerogatyva
nustatyti mokesčius, bet ir nustatyta, kokia teisės akto forma
toks teisinis reguliavimas atliekamas. Pagal Konstituciją
mokesčius, kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik
įstatymas (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1997 m.
liepos 10 d., 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d., 2002 m.
birželio 3 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 3 d. nutarime
konstatavo, kad konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius
ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu, yra svarbi
asmens teisių apsaugos garantija.
Pažymėtina, kad minėto konstitucinio imperatyvo mutatis
mutandis privalu laikytis nustatant ir kitus turtinius
įpareigojimus asmenims - jie taip pat turi būti grindžiami
įstatymu.
3. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų
konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui,
kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios
teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia,
kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos
visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik
aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios
teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą,
kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės
aktuose.
4. Pagal Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti
Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo
2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. gegužės 13
d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija
priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalį
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra
privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms
įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.
Konstitucinio Teismo aktuose yra aiškinamos Konstitucijos
nuostatos - normos bei principai. Juose yra kuriama ir plėtojama
oficiali konstitucinė doktrina. Visi teisę kuriantys ir taikantys
subjektai, įskaitant ir teismus, taikydami Konstituciją privalo
paisyti oficialios konstitucinės doktrinos, jie negali aiškinti
Konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra išaiškinęs
Konstitucinis Teismas. Priešingu atveju būtų pažeistas
konstitucinis principas, kad įgaliojimus oficialiai aiškinti
Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas, būtų nepaisoma
Konstitucijos viršenybės, būtų sudarytos prielaidos
nesuderinamumams teisės sistemoje atsirasti.
Kiekvienas Konstitucinio Teismo nutarimas sudaro vieną
visumą, jo visos sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios;
leidžiant naujus, keičiant, papildant jau priimtus įstatymus,
kitus teisės aktus, juos leidžiančias valstybės institucijas
saisto Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje
išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata, kiti teisiniai
argumentai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2005 m.
sausio 19 d. nutarimai).
Pabrėžtina, kad teisę kuriančias ir teisę taikančias
institucijas (pareigūnus) saisto konstitucinių nuostatų samprata,
argumentai, išdėstyti ne tik Konstitucinio Teismo nutarimuose,
bet ir kituose Konstitucinio Teismo aktuose - išvadose bei
sprendimuose. Taigi pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo
aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija - formuluojama oficiali
konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias,
ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė
bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų.
IV
1. Minėta, kad Instrukcija yra patvirtinta teisingumo
ministro įsakymu.
2. Pagal Konstitucijos 105 straipsnį Konstitucinis Teismas
nagrinėja ir priima sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja
įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar
Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento
aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis).
3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja
teisės aktų hierarchiją, kurioje Konstitucija užima išskirtinę
vietą; teisinėje valstybėje draudžiama žemesnės galios teisės
aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su
nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, inter alia pačioje
Konstitucijoje.
Taigi pagal Konstituciją negalimos tokios teisinės
situacijos, kai nebūtų įmanoma teisme patikrinti, ar
Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja tie teisės aktai (jų
dalys), kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje
nėra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, inter alia
ministrų išleisti teisės aktai, kiti žemesnės galios
poįstatyminiai teisės aktai, taip pat vietos savivaldybių
institucijų išleisti teisės aktai.
4. Žemesnės nei įstatymai, kiti Seimo priimti aktai,
Respublikos Prezidento aktai ir Vyriausybės aktai galios teisės
aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams tyrimą numato
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad "bendrosios kompetencijos ar specializuotas
teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi
kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar
konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris
turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar
Vyriausybės norminį aktą". Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje
yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
yra "vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio
administravimo subjektai, teisėtumo".
Konstatuotina, kad iš minėtų Administracinių bylų teisenos
įstatymo nuostatų išplaukia administracinių teismų, inter alia
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, įgaliojimai tirti
žemesnės nei įstatymai, kiti Seimo priimti aktai, Respublikos
Prezidento aktai ir Vyriausybės aktai galios teisės aktų atitiktį
Konstitucijai bei įstatymams. Įgyvendindami šiuos savo
įgaliojimus administraciniai teismai yra saistomi Konstitucinio
Teismo aktuose (nutarimuose, išvadose, sprendimuose)
suformuluotos oficialios konstitucinės doktrinos.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad
pareiškėjo - Klaipėdos apygardos teismo prašymas ištirti
Instrukcijos 89 punkto atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio 1
daliai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui - jis žinybingas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2
punktą tai, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui,
yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalies 2
punktu, Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m.
rugpjūčio 4 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 "Dėl
Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintos
Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis