English
Byla Nr. 04/04
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2004 M. LIEPOS 1 D.
NUTARIMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO
(1998 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJA) 15 STRAIPSNIO 4 DALIES
ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI" IŠAIŠKINIMO
2005 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto
Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo narių
grupės atstovui konstitucinės justicijos byloje Nr. 04/04 Seimo
nariui Algimantui Salamakinui ir suinteresuoto asmens -
Lietuvos Respublikos Seimo atstovei konstitucinės justicijos
byloje Nr. 04/04 Seimo kanceliarijos Teisės departamento
vyresniajai patarėjai Jurgitai Meškienei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 61 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. vasario
7 d. išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Algimanto
Salamakino prašymą išaiškinti:
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos
1 d. nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m.
gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Žin., 2004, Nr. 105-3894;
toliau - ir Nutarimas) vartojamą sąvoką "Seimo veiklos
nepertraukiamumas" ir ar Seimo veiklos nepertraukiamumas nebūtų
pažeistas, jeigu visiems Seimo nariams laikotarpiu tarp Seimo
sesijų būtų suteiktos atostogos;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.6
punkto teiginys "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies
formuluotėje "darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose
įstaigose ar įmonėse" vartojama sąvoka "darbas" apima ir bet
kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir
tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus
įmonės, įstaigos, organizacijos" reiškia, kad Seimo narys
negali būti nei ūkininku, nei ūkininko partneriu;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1
punkto teiginiai "Seimo nario, kaip Tautos atstovo,
konstitucinis teisinis statusas, apimantis inter alia
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus,
lemia ir jo, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, turimų
Konstitucijos 46 ir 48 straipsniuose įtvirtintų asmens teisių
įgyvendinimo ypatumus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje
nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks
Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos,
organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar
akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti
tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti
vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Tai yra
nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu:
Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises,
apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims
verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama
pelno", šio skyriaus 13.7.2 punkto teiginiai "Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima
aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje
įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė.
Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų,
įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia
užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria
siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą
Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų,
tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip
pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo
nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos
pajamų, tvarko jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan.,
taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją
negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria
siekiama pelno, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas Seimo nariui bet
kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia
veikla, kuria siekiama pelno", šio skyriaus 13.7.3 punkto
teiginiai "Įstatymu nustatydamas nurodytą konstituciškai būtiną
teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas kartu privalo nustatyti
ir būdus, kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią
Seimo nario pareigų nesuderinamumui su užsiėmimu verslu,
komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno,
atsirasti. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos ir
prielaidos išvengti Seimo nario mandato naudojimo ne Tautos ir
Lietuvos valstybės interesais, bet kurių nors asmenų privačiai
naudai gauti, t. y. partikuliariniais interesais, ir Seimo
nario privačių interesų supriešinimo su Tautos ir Lietuvos
valstybės, t. y. viešaisiais, interesais; tai stiprintų Tautos
pasitikėjimą Seimo nariais, kaip Tautos atstovais, ir Seimu,
kaip Tautos atstovybe. Tokia kontrolė yra būtina Konstitucijos
63 straipsnio 7 punkto nuostatos, pagal kurią Seimo nario
įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako
darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, įgyvendinimo
sąlyga" ir "Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio
demokratinėse teisinėse valstybėse yra įtvirtinti įvairūs
būdai, leidžiantys užtikrinti parlamento nario pareigų ir
užsiėmimo verslu nesuderinamumą bei kontrolę, kaip antai
parlamento nario turto valdymo patikėjimas ar kitoks privalomas
perleidimas kitiems asmenims, anoniminis tokio turto valdymas,
įmonių, kurių steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas
yra parlamento narys, sandorių, sudaromų su viešojo sektoriaus
įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kontrolė ir kt."
reiškia, kad: 1) Seimo narys gali būti juridinio asmens
steigėju, savininku, bendraturčiu ar dalyviu (dalininku,
akcininku, kooperatyvo nariu ir pan.), taip pat ūkininko ūkio
savininku; 2) Seimo narys, kuris yra juridinio asmens
steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, gali turėti
visas juridinio asmens dalyvio teises (turtines ir neturtines),
bet negali pats dalyvauti ir balsuoti to juridinio asmens
dalyvių susirinkimuose; 3) Seimo narys, kuris yra juridinio
asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, savo,
kaip juridinio asmens dalyvio, teises gali įgyvendinti tik per
kitą asmenį, ir tokia pat tvarka savininko teises turi
įgyvendinti Seimo narys - ūkininko ūkio savininkas; 4)
sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo (turto administravimo,
turto patikėjimo, balsavimo teisės juridinio asmens dalyvių
susirinkime perleidimo, pavedimo ir pan.) su kitu asmeniu
sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas nėra laikoma Seimo
nario veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu; 5) ribojimai
sudaryti sandorius, susijusius su nuosavybės teise
priklausančio turto tvarkymu, siekiant išvengti viešųjų ir
privačių interesų konflikto, turi būti nustatyti ne tik Seimo
nariui, bet ir jo artimiesiems giminaičiams bei šeimos nariams
(aiškinant šias sąvokas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2
straipsnio 5 dalį), taip pat juridiniams asmenims, kurių
dalyviai yra Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai bei
šeimos nariai, jeigu Seimo nario ir jo artimųjų giminaičių bei
šeimos narių turimos akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti
lemiamą įtaką juridinio asmens valdymui;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4
punkto teiginiai "Konstitucinė teisė laisvai vienytis į
susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti įvairias
pareigas tuose susivienijimuose; minėta galimybė yra išvestinė
iš konstitucinės teisės laisvai vienytis į susivienijimus. Šių
pareigų užėmimo susivienijimuose tvarką nustato ne valstybė, o
tik paties susivienijimo (kuris, kaip minėta, pagal
Konstituciją yra autonomiškas viešosios valdžios atžvilgiu)
vidaus tvarką reglamentuojantys aktai (įstatai, statutai ir
pan.)" ir "Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų
susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista
konstitucinė vertybė - teisė į susivienijimus (asociacijų
laisvė). Taigi įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali
nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo apribotų Seimo
nario teisę būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir
užimti jame pareigas, nes taip šio asmens atžvilgiu būtų
pažeista konstitucinė vertybė - teisė į susivienijimus, arba
asociacijų laisvė" reiškia, kad Seimo narys gali užimti
vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje, politinėje
partijoje, asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai
atstovauti;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1,
13.5, 13.6, 13.9 punktų teiginiai dėl Seimo nario pareigų
nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu reiškia, kad
Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei
darbu principą pažeidžia Seimo narys, kuris nedirba darbo ir
nevykdo veiklos, nes jam Seimo nario pareigų ėjimo laikui yra
suteiktos atostogos Darbo kodekso 183, 184 ar 185 straipsniuose
nustatyta tvarka arba jo veikla (įgaliojimai) yra sustabdyta
įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos notariato
įstatymo 221 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių
įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos audito įstatymo 14
straipsnis).
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. konstitucinės
justicijos byloje Nr. 04/04 priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos
Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15
straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai".
2. Seimo narys A. Salamakinas, buvęs pareiškėjo - Seimo
narių grupės atstovu konstitucinės justicijos byloje Nr. 04/04,
2005 m. sausio 13 d. prašymu prašo Konstitucinį Teismą
išaiškinti:
- Nutarime vartojamą sąvoką "Seimo veiklos
nepertraukiamumas" ir ar Seimo veiklos nepertraukiamumas nebūtų
pažeistas, jeigu visiems Seimo nariams laikotarpiu tarp Seimo
sesijų būtų suteiktos atostogos;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.6
punkto teiginys "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies
formuluotėje "darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose
įstaigose ar įmonėse" vartojama sąvoka "darbas" apima ir bet
kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir
tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus
įmonės, įstaigos, organizacijos" reiškia, kad Seimo narys
negali būti nei ūkininku, nei ūkininko partneriu;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1
punkto teiginiai "Seimo nario, kaip Tautos atstovo,
konstitucinis teisinis statusas, apimantis inter alia
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus,
lemia ir jo, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, turimų
Konstitucijos 46 ir 48 straipsniuose įtvirtintų asmens teisių
įgyvendinimo ypatumus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje
nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks
Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos,
organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar
akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti
tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti
vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Tai yra
nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu:
Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises,
apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims
verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama
pelno", šio skyriaus 13.7.2 punkto teiginiai "Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima
aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje
įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė.
Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų,
įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia
užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria
siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą
Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų,
tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip
pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo
nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos
pajamų, tvarko jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan.,
taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją
negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria
siekiama pelno, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas Seimo nariui bet
kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia
veikla, kuria siekiama pelno", šio skyriaus 13.7.3 punkto
teiginiai "Įstatymu nustatydamas nurodytą konstituciškai būtiną
teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas kartu privalo nustatyti
ir būdus, kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią
Seimo nario pareigų nesuderinamumui su užsiėmimu verslu,
komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno,
atsirasti. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos ir
prielaidos išvengti Seimo nario mandato naudojimo ne Tautos ir
Lietuvos valstybės interesais, bet kurių nors asmenų privačiai
naudai gauti, t. y. partikuliariniais interesais, ir Seimo
nario privačių interesų supriešinimo su Tautos ir Lietuvos
valstybės, t. y. viešaisiais, interesais; tai stiprintų Tautos
pasitikėjimą Seimo nariais, kaip Tautos atstovais, ir Seimu,
kaip Tautos atstovybe. Tokia kontrolė yra būtina Konstitucijos
63 straipsnio 7 punkto nuostatos, pagal kurią Seimo nario
įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako
darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, įgyvendinimo
sąlyga" ir "Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio
demokratinėse teisinėse valstybėse yra įtvirtinti įvairūs
būdai, leidžiantys užtikrinti parlamento nario pareigų ir
užsiėmimo verslu nesuderinamumą bei kontrolę, kaip antai
parlamento nario turto valdymo patikėjimas ar kitoks privalomas
perleidimas kitiems asmenims, anoniminis tokio turto valdymas,
įmonių, kurių steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas
yra parlamento narys, sandorių, sudaromų su viešojo sektoriaus
įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kontrolė ir kt."
reiškia, kad: 1) Seimo narys gali būti juridinio asmens
steigėju, savininku, bendraturčiu ar dalyviu (dalininku,
akcininku, kooperatyvo nariu ir pan.), taip pat ūkininko ūkio
savininku; 2) Seimo narys, kuris yra juridinio asmens
steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, gali turėti
visas juridinio asmens dalyvio teises (turtines ir neturtines),
bet negali pats dalyvauti ir balsuoti to juridinio asmens
dalyvių susirinkimuose; 3) Seimo narys, kuris yra juridinio
asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, savo,
kaip juridinio asmens dalyvio, teises gali įgyvendinti tik per
kitą asmenį, ir tokia pat tvarka savininko teises turi
įgyvendinti Seimo narys - ūkininko ūkio savininkas; 4)
sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo (turto administravimo,
turto patikėjimo, balsavimo teisės juridinio asmens dalyvių
susirinkime perleidimo, pavedimo ir pan.) su kitu asmeniu
sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas nėra laikoma Seimo
nario veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu; 5) ribojimai
sudaryti sandorius, susijusius su nuosavybės teise
priklausančio turto tvarkymu, siekiant išvengti viešųjų ir
privačių interesų konflikto, turi būti nustatyti ne tik Seimo
nariui, bet ir jo artimiesiems giminaičiams bei šeimos nariams
(aiškinant šias sąvokas pagal Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalį),
taip pat juridiniams asmenims, kurių dalyviai yra Seimo nariai
ir jų artimieji giminaičiai bei šeimos nariai, jeigu Seimo
nario ir jo artimųjų giminaičių bei šeimos narių turimos
akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti lemiamą įtaką juridinio
asmens valdymui;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4
punkto teiginiai "Konstitucinė teisė laisvai vienytis į
susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti įvairias
pareigas tuose susivienijimuose; minėta galimybė yra išvestinė
iš konstitucinės teisės laisvai vienytis į susivienijimus. Šių
pareigų užėmimo susivienijimuose tvarką nustato ne valstybė, o
tik paties susivienijimo (kuris, kaip minėta, pagal
Konstituciją yra autonomiškas viešosios valdžios atžvilgiu)
vidaus tvarką reglamentuojantys aktai (įstatai, statutai ir
pan.)" ir "Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų
susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista
konstitucinė vertybė - teisė į susivienijimus (asociacijų
laisvė). Taigi įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali
nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo apribotų Seimo
nario teisę būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir
užimti jame pareigas, nes taip šio asmens atžvilgiu būtų
pažeista konstitucinė vertybė - teisė į susivienijimus, arba
asociacijų laisvė" reiškia, kad Seimo narys gali užimti
vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje, politinėje
partijoje, asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai
atstovauti;
- ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1,
13.5, 13.6, 13.9 punktų teiginiai dėl Seimo nario pareigų
nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu reiškia, kad
Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei
darbu principą pažeidžia Seimo narys, kuris nedirba darbo ir
nevykdo veiklos, nes jam Seimo nario pareigų ėjimo laikui yra
suteiktos atostogos Darbo kodekso 183, 184 ar 185 straipsniuose
nustatyta tvarka arba jo veikla (įgaliojimai) yra sustabdyta
įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos notariato
įstatymo 221 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių
įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos audito įstatymo 14
straipsnis).
II
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo - Seimo narių
grupės atstovas konstitucinės justicijos byloje Nr. 04/04 Seimo
narys A. Salamakinas paaiškino savo prašymo išaiškinti Nutarimo
kai kuriuos teiginius motyvus.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo suinteresuoto
asmens - Seimo atstovė konstitucinės justicijos byloje Nr.
04/04 J. Meškienė.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Konstitucinio Teismo nutarimas yra vientisas. Jo
nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamosios dalies
argumentais. Aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas
yra saistomas tiek nutarimo nutariamosios, tiek motyvuojamosios
dalies turinio. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo
priimtas sprendimas yra neatskiriamas nuo Konstitucinio Teismo
nutarimo (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d., 2004 m.
vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimai).
2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3
dalį Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą,
nekeisdamas jo turinio.
II
1. Seimo narys A. Salamakinas prašo išaiškinti Nutarime
vartojamą sąvoką "Seimo veiklos nepertraukiamumas" ir ar Seimo
veiklos nepertraukiamumas nebūtų pažeistas, jeigu visiems Seimo
nariams laikotarpiu tarp Seimo sesijų būtų suteiktos atostogos.
2. Seimo narys A. Salamakinas nenurodo, kuriuose Nutarimo
skyriuose, punktuose, pastraipose yra vartojama jo prašoma
išaiškinti sąvoka.
Seimo veiklos nepertraukiamumas ir su juo neatskiriamai
susijęs Seimo nario veiklos nepertraukiamumas įvairiais
aspektais, pavartojus žodžius "nepertraukiamumas" ir (arba)
"nepertraukiamas", yra apibūdinti Nutarimo motyvuojamosios
dalies II skyriaus 4 punkte (jo visose trijose pastraipose), 5
punkto antrojoje pastraipoje, 6 punkto trečiojoje pastraipoje,
10 punkto pirmojoje ir trečiojoje pastraipose, 11.8 punkto
pirmojoje ir trečiojoje pastraipose, 12 punkto pirmojoje ir
ketvirtojoje pastraipose, 13.7.1 punkto ketvirtojoje
pastraipoje:
1) "Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybės valdžios
sąranga, kai kiekviena valstybės valdžios institucija savo
funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstituciją negali būti
tokių teisinių situacijų, kai kuri nors valstybės valdžią
įgyvendinanti institucija nefunkcionuoja.
<...> Seimas visada privalo užtikrinti, kad Konstitucijoje
nustatyti jo įgaliojimai būtų nepertraukiamai įgyvendinami ir
kad šalyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovybė galėtų
konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai įgyvendinti
aukščiausią suverenią Tautos galią.
Seimo, kaip nuolat veikiančios Tautos atstovybės, veiklos
nepertraukiamumą užtikrina inter alia Konstitucijos 59
straipsnio nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas
pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas
Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio
pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų
laikas" (Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4
punktas);
2) "Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo
nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą. Pagal
Konstituciją teisės aktais turi būti nustatyta tokia Seimo
struktūra ir darbo tvarka, taip pat turi būti nustatytas toks
Seimo nario teisinis statusas, kad kiekvienas Seimo narys
turėtų galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos
dalyvauti Seimo - Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai
vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus"
(Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 5 punkto antroji
pastraipa);
3) "Konstitucinės nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų
laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai
išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio
posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių
įgaliojimų laikas, aiškinamos Konstitucijoje įtvirtinto Seimo
veiklos nepertraukiamumo principo kontekste, suponuoja tai, kad
naujai išrinktas Seimas kaip visavertė Tautos atstovybė turi
pradėti funkcionuoti būtent nuo šio posėdžio pradžios. Kadangi
pagal Konstituciją Seimo narys visas Tautos atstovo teises
įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas
Lietuvos Respublikai, išrinkti Seimo nariai pagal Konstituciją
privalo prisiekti pirmame naujai išrinkto Seimo posėdyje.
Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti
tokią Seimo nario priesaikos davimo tvarką, kad visi Seimo
nariai prisiektų būtent pirmajame naujai išrinkto Seimo
posėdyje. Išimtis galėtų būti padaryta tik tiems išrinktiems
Seimo nariams, kurie negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto
Seimo posėdį dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių
(pavyzdžiui, dėl ligos); pagal Konstituciją toks išrinktas
Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posėdyje, kai
tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis
išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai
išrinkto Seimo posėdyje" (Nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 6 punkto trečioji pastraipa);
4) "Kad Seimo narys galėtų nepertraukiamai vykdyti savo,
kaip Tautos atstovo, pareigas, pačioje Konstitucijoje yra
nustatytos ne tik tam tikros Seimo nario teisės, bet ir jo
pareigos. Vienos Seimo nario pareigos Konstitucijoje yra
suformuluotos expressis verbis. Kitos Seimo nario pareigos
Konstitucijoje nėra suformuluotos expressis verbis, bet yra
įtvirtintos implicitiškai - jos išvedamos iš Seimo nario, kaip
Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso. Dar kitos Seimo
nario pareigos yra įtvirtintos ne Konstitucijoje, bet žemesnės
galios teisės aktuose - įstatymuose ir Seimo statute" (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 10 punkto pirmoji
pastraipa);
5) "Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos
Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui
taikomi apribojimai - kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas
su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje
nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą
atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis
(Konstitucijos 60 straipsnis); šie apribojimai Seimo nariams
Konstitucijoje yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas Seimo
nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas ir jo darbo Seime
bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumas" (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 10 punkto trečioji
pastraipa);
6) "<...> Seimo, kaip Tautos atstovybės, ir Seimo narių,
kaip Tautos atstovų, veikla yra nepertraukiama. Konstitucijos
64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas kasmet renkasi į
dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas; pavasario sesija
prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, o rudens
sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23
dieną; Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Konstitucijos 64
straipsnio 2 dalyje numatytos neeilinės Seimo sesijos:
neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip
trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais
atvejais - Respublikos Prezidentas" (Nutarimo motyvuojamosios
dalies II skyriaus 11.8 punkto pirmoji pastraipa);
7) "<...> Seimo sesijos nėra vienintelė Seimo veiklos
forma, o dalyvavimas Seimo sesijose nėra vienintelė Seimo nario
darbo Seime, jo parlamentinės veiklos forma. <...> pagal
Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra
nepertraukiama; kiekvienas Seimo narys turi turėti galimybę
vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo -
Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip
Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Tad pagal
Konstituciją Seimo nariai savo, kaip Tautos atstovų, pareigas
vykdo ir ne Seimo sesijų metu. Konstitucijoje įtvirtintas
Seimo, kaip Tautos atstovybės, veiklos nepertraukiamumo
principas suponuoja tai, kad laikas tarp Seimo sesijų nėra
Seimo narių atostogos ar kitoks jų poilsio laikas. Pažymėtina,
jog Lietuvos Respublikos Seimo nario darbo sąlygų įstatyme
nustatyta, kad Seimo nario darbo laikas nenormuotas (3
straipsnis). Be to, jokiuose teisės aktuose apskritai nėra
numatytos Seimo nario atostogos. Šiame kontekste pažymėtina,
kad iš Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta,
jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir
laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas, ir iš
Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad
Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato
įstatymas, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti
Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, kitas sąlygas.
Taip pat pažymėtina, jog Seimo nario atostogų įstatyminis
įtvirtinimas užtikrintų ir tai, kad nebebūtų prielaidų laiką
tarp Seimo sesijų konstituciškai nepagrįstai traktuoti kaip
laiką, prilygstantį Seimo narių atostogoms ar kitokiam
poilsiui" (Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 11.8
punkto trečioji pastraipa);
8) "<...> kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos
Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui
taikomi apribojimai - kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas
su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje
nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą
atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis; šiais
apribojimais siekiama užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos
atstovo, laisvą mandatą ir jo darbo Seime bei kitos
parlamentinės veiklos nepertraukiamumą. Vertinant
Konstitucijoje nustatytų Seimo nariui taikomų apribojimų visumą
konstatuotina, kad šiuo atžvilgiu Seimo nario - Tautos atstovo
konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų
piliečių konstitucinio teisinio statuso ir lemia kai kurių
Konstitucijoje įvirtintų asmens teisių, kurias Seimo narys turi
kaip žmogus ir pilietis, įgyvendinimo ypatumus" (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 12 punkto pirmoji
pastraipa);
9) "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto
teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip
Tautos atstovo, laisvą mandatą, jo darbo Seime bei kitos
parlamentinės veiklos nepertraukiamumą, garantuoti, kad Seimo
narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais
ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar
jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų,
visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų
interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų
apygardos rinkėjų, interesais, kad Seimo narys nesinaudos savo
statusu, laisvu mandatu savo ar sau artimų asmenų arba kitų
asmenų privačiai naudai gauti, kad kiekvienas Seimo narys turės
galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti
Seimo - Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo,
kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Šis tikslas
nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos kliudyti šį
tikslą pasiekti, jeigu Seimo narys tuo pat metu galėtų eiti ir
kitas pareigas arba dirbti ir kitą darbą, išskyrus pačioje
Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas, taip pat
pareigas, galimybę kurias užimti suponuoja Konstitucija; šis
tikslas nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos
kliudyti šį tikslą pasiekti ir tuo atveju, jeigu Seimo narys
gautų ir tokį kitą atlyginimą, kurio nenumato Konstitucija"
(Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12 punkto
ketvirtoji pastraipa);
10) "Minėta, kad pagal Konstituciją Seimo narys - Tautos
atstovas turi tinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę
atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos
valstybės interesais, kad Seimo nario - Tautos atstovo veikla
yra nepertraukiama. Seimo narys savo, kaip Tautos atstovo,
mandatą turi naudoti tik Tautos ir Lietuvos valstybės
interesais, bet ne savo ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų
privačiai naudai gauti. Iš Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinto Seimo nario pareigų nesuderinamumo su darbu verslo,
komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat
darbu tokiose privačiose įmonėse ar įstaigose, kurių steigėjas,
savininkas, bendraturtis ar akcininkas yra Seimo narys,
išplaukia draudimas bet kokia forma užsiimti verslu, komercija
ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno. Sprendžiant,
ar Seimo nario tam tikra veikla yra užsiėmimas verslu,
komercija ir pan., kiekvienu atveju reikia įvertinti tos
veiklos turinį bei visas kitas aplinkybes" (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto ketvirtoji
pastraipa).
3. Nutarime yra atskleisti įvairūs Seimo veiklos
nepertraukiamumo aspektai. Aiškinant nuostatą, kad Seimo veikla
yra nepertraukiama, pabrėžtina, kad pagal Konstituciją negali
būti tokių teisinių situacijų, kad Seimas, kaip Tautos
atstovybė ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija,
nefunkcionuotų, ir kad kiekvienos kadencijos Seimo veikla
trunka nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka
į pirmąjį posėdį, iki tos dienos, kurią į pirmąjį posėdį
susirenka kitas naujai išrinktas (t. y. kitos kadencijos)
Seimas. Teisės požiūriu kiekvienas naujos kadencijos Seimas
tęsia ankstesnių kadencijų Seimų veiklą, tarp skirtingų
kadencijų Seimų yra perimamumas. Seimas, kaip Tautos atstovybė
ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, funkcionuoja
nuolat.
Nutarime konstatuota, kad Seimo veiklos nepertraukiamumas
suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos
nepertraukiamumą. Dalyvauti Seimo darbe - Seimo nario
konstitucinė pareiga ir kartu jo teisė; tai inter alia reiškia,
kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris,
viena vertus, leistų Seimo nariui be ypač svarbių pateisinamų
priežasčių nedalyvauti Seimo darbe arba, kita vertus, užkirstų
kelią ar kitaip apsunkintų galimybes jam dalyvauti Seimo darbe.
Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima
inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių
padalinių, kurių narys šis Seimo narys yra, darbe, vykdyti
kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus
Seimo nario įgaliojimus.
Pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus
politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra
jo profesinė veikla (Nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 5 punkto trečioji pastraipa). Seimo narys -
profesionalus politikas ir valstybės pareigūnas savo, kaip
Tautos atstovo, mandatą turi visą savo įgaliojimų laiką
(kadenciją), t. y. visus Tautos atstovo įgaliojimus jis gali
vykdyti nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime
prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo
teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai
nutrūksta Konstitucijoje nustatytais pagrindais.
4. Iš Seimo nario A. Salamakino prašymo bei jo paaiškinimų
Konstitucinio Teismo posėdyje matyti, kad Nutarime vartojamą
sąvoką "Seimo veiklos nepertraukiamumas" jis prašo išaiškinti
tuo aspektu, ar ši sąvoka nereiškia, kad Seimo veiklos
nepertraukiamumas būtų pažeistas, jeigu kasmetinės mokamos
atostogos visiems Seimo nariams būtų suteikiamos laikotarpiu
tarp Seimo sesijų. Tad nuostata, kad Seimo veikla yra
nepertraukiama, Seimo nario A. Salamakino nurodytu aspektu
aiškintina kartu su Nutarimo nuostata, kad įstatymų leidėjas
turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti Seimo nario
kasmetinių mokamų atostogų trukmę, kitas sąlygas (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 11.8 punkto trečioji
pastraipa).
Nutarimo nuostata, kad Seimo veikla yra nepertraukiama, ir
nuostata, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą
įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų
trukmę, kitas sąlygas, aiškintinos atsižvelgiant, viena vertus,
į Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtį, konstitucinę
paskirtį, Konstitucijoje (ir ja grindžiamuose įstatymuose bei
Seimo statute) nustatytus Seimo funkcionavimo ir darbo
organizavimo ypatumus bei Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir
profesionalaus politiko, konstitucinį teisinį statusą, iš esmės
besiskiriantį nuo kitų piliečių ir valstybės pareigūnų, visų
kitų dirbančių žmonių teisinio statuso, kita vertus, į būtinumą
ne tik užtikrinti Seimo nario konstitucinę teisę į poilsį ir
laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas, kurią Seimo
narys turi kaip ir kiekvienas dirbantis žmogus, bet ir
užtikrinti šią teisę taip, kad būtų paisoma Konstitucijoje
įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės
imperatyvo, konstitucinio visų asmenų lygiateisiškumo principo,
neleidžiančio nė vienai asmenų grupei teikti privilegijų ar jų
diskriminuoti inter alia dėl jų socialinės padėties.
5. Minėta, kad Seimo eilinių sesijų pradžia ir pabaiga
(šių sesijų trukmė) yra įtvirtinta Konstitucijoje: Seimas
kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens sesijas;
pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio
30 dieną; rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi
gruodžio 23 dieną (Konstitucijos 64 straipsnio 1 dalis).
Konstitucijoje nustatyta ir tai, kad prireikus Seimas gali
nutarti sesiją pratęsti (Konstitucijos 64 straipsnio 1 dalis),
taip pat numatyta galimybė sušaukti neeilines Seimo sesijas
(Konstitucijos 64 straipsnio 2 dalis, 84 straipsnio 19 punktas,
142 straipsnio 2 dalis, 144 straipsnio 2 dalis).
Nutarime konstatuota, kad pagal demokratinių valstybių
parlamentinę tradiciją parlamento sesija apima parlamento
posėdžius bei tarp jų vykstančių parlamento komitetų, kitų
struktūrinių padalinių posėdžius, kad Seimo sesijų forma -
Seimo posėdžiai ir tarp jų vykstantys Seimo struktūrinių
padalinių posėdžiai (Nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 11.8 punkto antroji pastraipa). Nutarime konstatuota
ir tai, kad Seimo sesijos nėra vienintelė Seimo veiklos forma,
taip pat tai, kad dalyvavimas Seimo sesijoje nėra vienintelė
Seimo nario darbo Seime, jo parlamentinės veiklos forma
(Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 11.8 punkto
trečioji pastraipa). Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių
padalinių posėdžiai, kuriuose Seimo nariai privalo dalyvauti,
šaukiami ne tik Seimo sesijų metu, bet ir tuo metu, kai Seimo
sesijos nevyksta; tarp Seimo sesijų Seimas, jo komitetai, kiti
struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai, jų grupės vykdo
ir kitą Konstitucijoje, Seimo statute ir įstatymuose numatytą
veiklą. Taigi, kaip konstatuota Nutarime, pagal Konstituciją
laikas tarp Seimo sesijų nėra Seimo narių atostogos ar kitoks
jų poilsio laikas; laiko tarp Seimo sesijų traktavimas kaip
laiko, prilygstančio Seimo narių atostogoms ar kitokiam
poilsiui arba laisvalaikiui, būtų konstituciškai nepagrįstas.
6. Nuostatą, kad Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo
nario A. Salamakino nurodytu aspektu aiškinant kartu su
nuostata, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą
įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų
trukmę, kitas sąlygas, konstatuotina, kad Seimo, kaip Tautos
atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos,
veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo
ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu
būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti
jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia
konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines
mokamas atostogas. Būtent dėl to, kad Konstitucija Seimo narį
traktuoja kaip profesionalų politiką, taip pat dėl to, kad
pagal Konstituciją Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas,
už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą
atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei
specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos
parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nario konstitucinė
teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas
atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai
suvaržytas šios teisės įgyvendinimas.
Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir
laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys
nepraranda Tautos atstovo statuso: kaip darbo Seimo sesijų
metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių
posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir
poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis
išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas,
net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos
atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija.
7. Nutarimo nuostata, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga
įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų
trukmę, kitas sąlygas, inter alia reiškia, kad Seimo narių
atostogos turi būti nustatytos ne bet kokiu Seimo išleistu
teisės aktu, o būtent įstatymu, taip pat kad tokiame įstatyme
turi būti numatyta Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų
trukmė, atostogų apmokėjimo dydis, kitos esminės atostogų
sąlygos.
Minėta nuostata nereiškia, kad įstatymu turi būti
nustatytas fiksuotas, kiekvienais metais vis tas pats Seimo
narių kasmetinių mokamų atostogų laikas (jų pradžios ir
pabaigos tikslios datos). Seimas, atsižvelgdamas į savo
darbotvarkę, sprendžiamus klausimus, kitas aplinkybes,
kiekvienais metais gali Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų
laiką atskirai nustatyti poįstatyminiu aktu - Seimo nutarimu;
šis nutarimas turi būti priimamas remiantis įstatymu,
nustatančiu inter alia Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų
trukmę.
8. Įstatymu nustatant Seimo narių kasmetinių mokamų
atostogų trukmę, taip pat kiekvienais metais Seimo nutarimu
nustatant Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų pradžią ir
pabaigą, turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo, kad
dalyvauti Seimo darbe yra Seimo nario konstitucinė pareiga ir
kartu jo teisė, taip pat to, kad Seimo nario konstitucinė
pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą
dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys šis
Seimo narys yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje,
įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario
įgaliojimus. Seimo posėdžiai vyksta Seimo eilinių ir neeilinių
sesijų metu. Vadinasi, tuo laiku, kai vyksta Seimo sesija,
Seimo narys negali būti išėjęs kasmetinių mokamų atostogų,
išskyrus toliau apibūdintas iš Konstitucijos kylančias išimtis
dėl Seimo Pirmininko bei Seimo Pirmininko pavaduotojo
(pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų laiko.
Nustatant Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmę
(įstatymu), taip pat jų pradžią ir pabaigą (Seimo nutarimu),
būtina paisyti ir to, kad, kaip minėta, Seimo komitetų, kitų
struktūrinių padalinių posėdžiai, kuriuose Seimo nariai privalo
dalyvauti, šaukiami ne tik Seimo sesijų metu, bet ir tuo metu,
kai Seimo sesijos nevyksta, taip pat to, kad tarp Seimo sesijų
Seimas, jo komitetai, kiti struktūriniai padaliniai, atskiri
Seimo nariai ir jų grupės vykdo ir kitą Konstitucijoje, Seimo
statute ir įstatymuose numatytą veiklą. Vadinasi, Seimo narys
negali būti išėjęs kasmetinių mokamų atostogų ir tuo metu, kai
vyksta Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiai,
kuriuose Seimo nariai privalo dalyvauti, kai yra vykdoma kita
Konstitucijoje, Seimo statute ir įstatymuose numatyta Seimo, jo
komitetų, kitų struktūrinių padalinių veikla, nors tuo metu ir
nevyksta Seimo sesija, išskyrus toliau apibūdintas iš
Konstitucijos kylančias išimtis dėl Seimo Pirmininko bei Seimo
Pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų
laiko.
Konstituciniai Seimo veiklos nepertraukiamumo ir Seimo
nario veiklos nepertraukiamumo imperatyvai ir būtinumas
užtikrinti Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą
Seimo nario teisę į kasmetines mokamas atostogas, šiuos
konstitucinius reikalavimus aiškinant vienas kito kontekste,
suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su Seimo
nario kasmetinėmis mokamomis atostogomis susijusius santykius,
gali ir turi nustatyti laiką, kai nevyksta Seimo posėdžiai,
taip pat Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiai,
nėra vykdoma kita Konstitucijoje, Seimo statute ir įstatymuose
numatyta Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių
veikla. Seimo narių kasmetinės mokamos atostogos gali būti
Seimo nutarimu nustatomos būtent tuo laiku. Pagal Konstituciją
Seimo nario kasmetinės mokamos atostogos negali būti nustatomos
jokiu kitu laiku, išskyrus toliau apibūdintas iš Konstitucijos
kylančias išimtis dėl Seimo Pirmininko bei Seimo Pirmininko
pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų laiko.
Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios
valdžios institucijos, prigimtis, konstitucinė paskirtis, Seimo
funkcionavimo ir darbo organizavimo ypatumai bei Seimo nario,
kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, konstitucinis
teisinis statusas lemia tai, kad kasmetinių mokamų atostogų
visi Seimo nariai turi būti išėję vienu metu.
Kartu pažymėtina, kad, kaip minėta, iš Konstitucijos kyla
tam tikros išimtys dėl Seimo Pirmininko bei Seimo Pirmininko
pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų laiko.
Konstitucijoje numatytų pareigūnų - Seimo Pirmininko bei Seimo
Pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų
laikas turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kad šie
pareigūnai prireikus turi galėti nedelsiant vykdyti jiems
Konstitucijoje, įstatymuose, Seimo statute nustatytus
įgaliojimus. Galimybė nustatyti Seimo Pirmininko ir jo
pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų laiko
diferencijuotą teisinį reguliavimą (palyginti su kitų Seimo
narių kasmetinių mokamų atostogų laiko teisiniu reguliavimu) -
vienintelė Konstitucijos leidžiama minėtų santykių reguliavimo
išimtis. Tačiau nustatant kitokį negu kitų Seimo narių Seimo
Pirmininko ar jo pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų
atostogų laiką būtina užtikrinti, kad šie pareigūnai galėtų
vykdyti savo įgaliojimus taip, kad nebūtų sutrikdytas Seimo
darbas, inter alia tai, kad Seimo Pirmininkas galėtų vykdyti
jam Konstitucijos 70 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisės aktų
(Seimo statuto ir Seimo poįstatyminių aktų) promulgavimo
įgaliojimus.
9. Seimas turi diskreciją nustatyti Seimo nario kasmetinių
mokamų atostogų trukmę. Kartu pabrėžtina, kad nustatydamas šią
trukmę Seimas yra saistomas Konstitucijoje įtvirtinto atviros,
teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvo,
konstitucinio visų asmenų lygiateisiškumo principo,
neleidžiančio nė vienai asmenų grupei teikti privilegijų ar jų
diskriminuoti inter alia dėl jų socialinės padėties. Todėl
Seimo nario kasmetinės mokamos atostogos negali būti trumpesnės
už įstatymais nustatytą minimalią trukmę, bet negali būti ir
nepagrįstai ilgos; visi Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų
trukmės skirtumai, palyginti su kitų dirbančių žmonių atostogų
trukme, kad ir kokie jie būtų, turi būti konstituciškai
pagrįsti.
10. Minėta, kad Konstitucijoje yra numatyta galimybė
sušaukti neeilines Seimo sesijas, taip pat kad prireikus Seimas
gali nutarti pratęsti eilinę sesiją. Jeigu nutariama pratęsti
eilinę Seimo sesiją arba yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija,
Seimo nariai privalo į ją susirinkti, net jeigu tuo metu jie
yra išėję kasmetinių mokamų atostogų. Tokiais atvejais Seimas,
užtikrindamas Seimo nario teisę į kasmetines mokamas atostogas,
numatytą Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje, gali ir turi
nustatyti kitą laiką, kai nevyksta Seimo posėdžiai, taip pat
Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiai, nėra
vykdoma kita Konstitucijoje, Seimo statute ir įstatymuose
numatyta Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių
veikla, kad Seimo nariai galėtų pasinaudoti savo konstitucine
teise į kasmetines mokamas atostogas vietoje to laiko, kurį
Seimo nariai išnaudojo pratęstai Seimo eilinei sesijai arba
neeilinei Seimo sesijai.
11. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją negalima tokia
teisinė situacija, kad, pasibaigus Seimo narių atostogoms,
neveiktų Seimo komitetai, kiti struktūriniai padaliniai ir kad
laikas, likęs iki kitos Seimo sesijos pradžios, būtų
traktuojamas kaip prilygstantis Seimo narių atostogoms, kitam
laisvalaikiui.
12. Be abejo, galimos ir tokios situacijos, kai Seimo
narys dėl ypač svarbių asmeninių, kitų pateisinamų priežasčių
negali tam tikrą laiką dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų
struktūrinių padalinių, kurių narys šis Seimo narys yra,
posėdžiuose ir (arba) tam tikrą laiką negali vykdyti kitų Seimo
nario pareigų. Tai suponuoja būtinumą nustatyti, kokia tvarka
toks Seimo narys minėtais atvejais turi kreiptis į įstatyme
(Seimo statute) nurodytą instituciją dėl leidimo tą laiką
nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių,
kurių narys šis Seimo narys yra, posėdžiuose, tą laiką
nevykdyti kitų Seimo nario pareigų; jeigu Seimo nario nurodytos
priežastys yra ypač svarbios, pateisinamos, minėtas leidimas
jam suteikiamas; negavusio tokio leidimo Seimo nario
nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių
padalinių, kurių narys šis Seimo narys yra, posėdžiuose, kitų
Seimo nario pareigų nevykdymas būtų nepateisinamas.
Galimos ir tokios situacijos, kad Seimo narys apie savo
nedalyvavimą atitinkamame posėdyje iki jo pradžios negali
pranešti įstatyme (Seimo statute) nurodytai institucijai.
Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti, kokia tvarka ir šiais
atvejais įstatyme (Seimo statute) nurodyta institucija galėtų
spręsti, ar to Seimo nario nedalyvavimo atitinkamame posėdyje
priežastys buvo ypač svarbios, pateisinamos.
Jeigu Seimo narys nedalyvavo Seimo, Seimo komiteto, kito
struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje -
nesvarbu, nustatyta tvarka iš anksto pranešęs apie savo
nedalyvavimą ar nepranešęs, gavęs atitinkamą įstatyme (Seimo
statute) nurodytos institucijos leidimą ar jo negavęs, -
minėtas laikas pagal Konstituciją nelaikytinas nei laiku, kai
Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą
Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku,
kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1
dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas.
13. Pažymėtina, kad Seimo nario įgaliojimų vykdymas
neapsiriboja dalyvavimu Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių
padalinių posėdžiuose. Šiame kontekste paminėtina, kad Seimo
nario įgaliojimų vykdymas, taigi ir Konstitucijos 60 straipsnio
3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, yra ir tokia Seimo nario
veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių
padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais
atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan. Seimo nario
darbas, jo veikla Seime apima ir Konstitucijos 60 straipsnio 1
dalyje nurodytų pareigų Seime vykdymą (Seimo Pirmininko, Seimo
Pirmininko pavaduotojo pareigas; tokias Seimo nario pareigas
Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo
vadovybėje ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams,
taip pat kitas pareigas, kurias Seime gali užimti tik Seimo
narys; tokias Seimo nario pareigas tarpparlamentinėse ir kitose
tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant
Seimo nariu (Nutarimo motyvuojamosios dalies 13.1 punkto
ketvirtoji pastraipa)).
Tokia Seimo nario veikla - tai Konstitucijos 60 straipsnio
3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, atlyginamas iš valstybės
biudžeto.
14. Paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 60
straipsnio 2 dalį Seimo narys gali būti skiriamas Ministru
Pirmininku ar ministru. Tai suponuoja galimybę diferencijuotai
reguliuoti jų darbo Seime santykius; įstatymų leidėjas šioje
srityje turi tam tikrą diskreciją.
15. Apibendrinant konstatuotina, kad, nustačius Seimo nario
kasmetinių mokamų atostogų trukmę, kitas sąlygas, būtų
užtikrinta Seimo nario teisė į kasmetines mokamas atostogas,
įtvirtinta Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus,
kaip konstatuota Nutarime, Seimo nario atostogų įtvirtinimas
įstatymu užtikrintų ir tai, kad nebūtų prielaidų laiką tarp
Seimo sesijų konstituciškai nepagrįstai traktuoti kaip laiką,
prilygstantį Seimo narių atostogoms ar kitokiam poilsiui.
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Nutarime vartojama sąvoka "Seimo veiklos nepertraukiamumas"
nereiškia, jog Seimo veiklos nepertraukiamumas būtų pažeistas,
jeigu Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje numatytos kasmetinės
mokamos atostogos laikotarpiu tarp Seimo sesijų būtų suteiktos
visiems Seimo nariams, išskyrus iš Konstitucijos kylančias
išimtis dėl Seimo Pirmininko bei Seimo Pirmininko pavaduotojo
(pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų laiko.
III
1. Seimo narys A. Salamakinas prašo išaiškinti, ar
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.6 punkto
antrosios pastraipos teiginys "Konstitucijos 60 straipsnio 1
dalies formuluotėje "darbas verslo, komercijos bei kitose
privačiose įstaigose ar įmonėse" vartojama sąvoka "darbas"
apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno,
taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama
neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos" reiškia, kad Seimo
narys negali būti nei ūkininku, nei ūkininko partneriu.
2. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas
draudimas Seimo nariui eiti kokias nors kitas pareigas
valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat dirbti darbą
verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse,
ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas Seimo nariui
gauti kokį nors kitą atlyginimą, išskyrus Seimo nario
atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, kurių turinio
atskleidimui skirtas inter alia Seimo nario A. Salamakino
prašomas išaiškinti Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
13.6 punkto antrosios pastraipos teiginys, nereiškia, kad Seimo
narys negali naudoti jam nuosavybės teise priklausančio turto,
jį tvarkyti ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius
sandorius. Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja
savo nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės
teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo
susijusius sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į
verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno
(Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.2 punkto
ketvirtoji pastraipa).
Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teise priklausančio turto
tvarkymas, kita su tuo susijusi veikla gali turėti ypatumų,
kuriuos lemia įvairūs veiksniai - šio turto pobūdis, jo
įsigijimo aplinkybės, tai, ar į šį turtą kokias nors teises
turi kiti asmenys, ir kt. Būtent šie įvairūs veiksniai gali
lemti tai, kad asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto
naudojimas, tvarkymas ir pan., pajamų iš šios veiklos gavimas,
taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas vienais atvejais
perauga į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama
pelno, o kitais atvejais ne. Nagrinėjamo klausimo kontekste
pažymėtina ir tai, kad veikla, kuri apibūdinama kaip
ūkininkavimas, paprastai būna susijusi su žemės, miškų,
vandenų, taip pat gyvosios gamtos objektų, kaip nuosavybės
objektų, naudojimu, tvarkymu ir pan., taigi šiai veiklai
būdinga išskirtinė specifika.
3. Minėta, kad Seimo narys A. Salamakinas prašo
išaiškinti, ar teiginys "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies
formuluotėje "darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose
įstaigose ar įmonėse" vartojama sąvoka "darbas" apima ir bet
kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir
tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus
įmonės, įstaigos, organizacijos" reiškia, kad Seimo narys
negali būti nei ūkininku, nei ūkininko partneriu. Taigi Seimo
narys A. Salamakinas prašo išaiškinti, ar buvimas ūkininku arba
ūkininko partneriu yra suderinamas su Seimo nario konstituciniu
teisiniu statusu.
4. Seimo nario A. Salamakino nurodytą teiginį aiškinant jo
nurodytu aspektu pažymėtina, kad Nutarime nevartojama nei
sąvoka "ūkininkas", nei sąvoka "ūkininko partneris"; pažymėtina
ir tai, kad žodžiai "ūkininkas", "ūkininko partneris" nėra
vartojami ir Konstitucijos tekste. Minėtos sąvokos yra
vartojamos ir jų turinys yra atskleidžiamas Lietuvos
Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, kituose įstatymuose ir
poįstatyminiuose teisės aktuose. Vadinasi, šių sąvokų teisinis
turinys priklauso nuo to, kaip jis yra apibrėžtas ne
Konstitucijoje, o žemesnės galios teisės aktuose. Keičiant
teisinį reguliavimą, gali būti keičiamas ir šių sąvokų teisinis
turinys.
Pabrėžtina, kad Konstitucijos normų ir principų negalima
aiškinti remiantis įstatymų leidėjo ir kitų teisėkūros subjektų
priimtais aktais, nes taip būtų paneigta Konstitucijos
viršenybė teisės sistemoje (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos
12 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai).
Minėta, kad aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis
Teismas yra saistomas tiek nutarimo nutariamosios, tiek
motyvuojamosios dalies turinio, taip pat kad Konstitucinis
Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio.
Įstatymuose ir kituose teisės aktuose apibrėžtų sąvokų
"ūkininkas" ir "ūkininko partneris" teisinis turinys
konstitucinės justicijos byloje Nr. 04/04 nebuvo tyrimo
dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas privalo
aiškinti savo nutarimą nekeisdamas jo turinio, į tai, kad nei
sąvoka "ūkininkas", nei sąvoka "ūkininko partneris" Nutarime
nevartojamos, ir į tai, kad šių įstatymuose ir kituose teisės
aktuose apibrėžtų sąvokų teisinis turinys konstitucinės
justicijos byloje Nr. 04/04 nebuvo tyrimo dalykas, jų turinys
negali būti aiškinamas ir šiame Konstitucinio Teismo sprendime.
5. Kartu pažymėtina, kad vertinant, ar tam tikra Seimo
nario veikla, susijusi su Seimo nariui nuosavybės teise
priklausančio turto naudojimu, tvarkymu ir pan., pajamų iš jos
gavimu, taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymu, yra
suderinama, ar nesuderinama su Seimo nario konstituciniu
teisiniu statusu, Konstitucijos požiūriu svarbu ne vien tai,
kaip atitinkama veikla yra apibrėžiama įstatymuose ar kituose
teisės aktuose, bet pirmiausia tai, ar Seimo nario faktiškai
vykdoma veikla nėra toks darbas, kurį Seimo nariui draudžia
Konstitucija, ar ji neperauga į verslą, komerciją ar kitokią
veiklą, kurią draudžia Konstitucija.
Atsižvelgiant į tai, kad veikla, kuri apibūdinama kaip
ūkininkavimas, pasižymi išskirtine specifika, vien pelno
gavimas iš šios veiklos savaime nereiškia, kad ši veikla yra
peraugusi į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kurią draudžia
Konstitucija. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą
nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju, kai
kiltų abejonių, ar tam tikra Seimo nario veikla, apibūdinama
kaip ūkininkavimas (nesvarbu, kaip ji apibrėžiama įstatymuose
ar kituose teisės aktuose), nėra peraugusi į verslą, komerciją
ar kitokią veiklą, kurią Seimo nariui draudžia Konstitucija,
būtų galima išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, įvertinti
tą veiklą ir nustatyti, ar minėta veikla nėra nesuderinama su
Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.6 punkto
antrosios pastraipos teiginys "Konstitucijos 60 straipsnio 1
dalies formuluotėje "darbas verslo, komercijos bei kitose
privačiose įstaigose ar įmonėse" vartojama sąvoka "darbas"
apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno,
taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama
neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos" nereiškia, kad bet
kokia veikla, kuri apibūdinama kaip ūkininkavimas, savaime
(jeigu ji nėra peraugusi į verslą, komerciją ar kitokią veiklą,
kurią Seimo nariui draudžia Konstitucija) yra nesuderinama su
Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu.
IV
1. Seimo narys A. Salamakinas prašo išaiškinti, ar
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto
trečiosios pastraipos teiginiai "Seimo nario, kaip Tautos
atstovo, konstitucinis teisinis statusas, apimantis inter alia
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus,
lemia ir jo, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, turimų
Konstitucijos 46 ir 48 straipsniuose įtvirtintų asmens teisių
įgyvendinimo ypatumus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje
nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks
Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos,
organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar
akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti
tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti
vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Tai yra
nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu:
Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises,
apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims
verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama
pelno", šio skyriaus 13.7.2 punkto ketvirtosios pastraipos
teiginiai "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto
teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės,
kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų
nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar
kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti
kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę,
gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį
turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo
nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės teise
priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius
sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į verslą,
komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno, nes taip
būtų pažeistas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas
draudimas Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu,
komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno",
šio skyriaus 13.7.3 punkto trečiosios pastraipos teiginiai
"Įstatymu nustatydamas nurodytą konstituciškai būtiną teisinį
reguliavimą įstatymų leidėjas kartu privalo nustatyti ir būdus,
kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią Seimo nario
pareigų nesuderinamumui su užsiėmimu verslu, komercija, kita
privačia veikla, kuria siekiama pelno, atsirasti. Tokiu
teisiniu reguliavimu būtų sudarytos ir prielaidos išvengti
Seimo nario mandato naudojimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės
interesais, bet kurių nors asmenų privačiai naudai gauti, t. y.
partikuliariniais interesais, ir Seimo nario privačių interesų
supriešinimo su Tautos ir Lietuvos valstybės, t. y.
viešaisiais, interesais; tai stiprintų Tautos pasitikėjimą
Seimo nariais, kaip Tautos atstovais, ir Seimu, kaip Tautos
atstovybe. Tokia kontrolė yra būtina Konstitucijos 63
straipsnio 7 punkto nuostatos, pagal kurią Seimo nario
įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako
darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, įgyvendinimo
sąlyga" ir šio punkto ketvirtosios pastraipos teiginiai
"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio demokratinėse
teisinėse valstybėse yra įtvirtinti įvairūs būdai, leidžiantys
užtikrinti parlamento nario pareigų ir užsiėmimo verslu
nesuderinamumą bei kontrolę, kaip antai parlamento nario turto
valdymo patikėjimas ar kitoks privalomas perleidimas kitiems
asmenims, anoniminis tokio turto valdymas, įmonių, kurių
steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas yra
parlamento narys, sandorių, sudaromų su viešojo sektoriaus
įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kontrolė ir kt."
reiškia, kad: 1) Seimo narys gali būti juridinio asmens
steigėju, savininku, bendraturčiu ar dalyviu (dalininku,
akcininku, kooperatyvo nariu ir pan.), taip pat ūkininko ūkio
savininku; 2) Seimo narys, kuris yra juridinio asmens
steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, gali turėti
visas juridinio asmens dalyvio teises (turtines ir neturtines),
bet negali pats dalyvauti ir balsuoti to juridinio asmens
dalyvių susirinkimuose; 3) Seimo narys, kuris yra juridinio
asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, savo,
kaip juridinio asmens dalyvio, teises gali įgyvendinti tik per
kitą asmenį, ir tokia pat tvarka savininko teises turi
įgyvendinti Seimo narys - ūkininko ūkio savininkas; 4)
sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo (turto administravimo,
turto patikėjimo, balsavimo teisės juridinio asmens dalyvių
susirinkime perleidimo, pavedimo ir pan.) su kitu asmeniu
sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas nėra laikoma Seimo
nario veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu; 5) ribojimai
sudaryti sandorius, susijusius su nuosavybės teise
priklausančio turto tvarkymu, siekiant išvengti viešųjų ir
privačių interesų konflikto, turi būti nustatyti ne tik Seimo
nariui, bet ir jo artimiesiems giminaičiams bei šeimos nariams
(aiškinant šias sąvokas pagal Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalį),
taip pat juridiniams asmenims, kurių dalyviai yra Seimo nariai
ir jų artimieji giminaičiai bei šeimos nariai, jeigu Seimo
nario ir jo artimųjų giminaičių bei šeimos narių turimos
akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti lemiamą įtaką juridinio
asmens valdymui.
2. Seimo narys A. Salamakinas inter alia prašo išaiškinti,
ar jo nurodyti Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
13.7.1 punkto trečiosios pastraipos, 13.7.2 punkto ketvirtosios
pastraipos ir 13.7.3 punkto trečiosios ir ketvirtosios
pastraipų teiginiai reiškia: kad Seimo narys gali būti
juridinio asmens steigėju, savininku, bendraturčiu ar dalyviu
(dalininku, akcininku, kooperatyvo nariu ir pan.), taip pat
ūkininko ūkio savininku; kad Seimo narys, kuris yra juridinio
asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, gali
turėti visas juridinio asmens dalyvio teises (turtines ir
neturtines), bet negali pats dalyvauti ir balsuoti to juridinio
asmens dalyvių susirinkimuose; kad Seimo narys, kuris yra
juridinio asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar
dalyvis, savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises gali
įgyvendinti tik per kitą asmenį ir tokia pat tvarka savininko
teises turi įgyvendinti Seimo narys - ūkininko ūkio savininkas.
Seimo nario A. Salamakino nurodytus Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto trečiosios
pastraipos, 13.7.2 punkto ketvirtosios pastraipos ir 13.7.3
punkto trečiosios ir ketvirtosios pastraipų teiginius aiškinant
jo nurodytu aspektu pažymėtina, jog nė viename iš šių teiginių
nėra konstatuota, kad Seimo nariui draudžiama būti kokios nors
privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėju, savininku,
bendraturčiu ar akcininku, kad toks Seimo narys pagal
Konstituciją negali turėti privačios įmonės, įstaigos ar
organizacijos steigėjo, savininko, bendraturčio ar akcininko
teisių, kad jis negali šių teisių įgyvendinti pats, išskyrus
viename iš šių teiginių suformuluotą draudimą Seimo nariui:
"toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės,
įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar
akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti
tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti
vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti" (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto trečioji
pastraipa).
Kita vertus, minėti teiginiai nepaneigia iš Konstitucijos
kylančios įstatymų leidėjo pareigos nustatyti veiksmingą Seimo
nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu,
taip pat draudimo gauti kitą atlyginimą, išskyrus
Konstitucijoje nustatytas išimtis, kontrolę. Seimas,
nustatydamas tokią kontrolę, turi tam tikrą diskreciją; Seimo
nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis bei darbu,
taip pat kito atlyginimo, išskyrus Konstitucijoje nustatytas
išimtis, negavimą jis gali užtikrinti inter alia nustatydamas
ir tokį teisinį reguliavimą, kad Seimo nario turto valdymas
būtų patikėtas kitiems asmenims (nustačius tokio turto
apsaugos, išsaugojimo teisines garantijas), kad būtų
kontroliuojami įmonių, kurių steigėjas, savininkas,
bendraturtis ar akcininkas yra Seimo narys, sandoriai su
viešojo sektoriaus įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis ir t.
t.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto
trečiosios pastraipos teiginiai "Seimo nario, kaip Tautos
atstovo, konstitucinis teisinis statusas, apimantis inter alia
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus,
lemia ir jo, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, turimų
Konstitucijos 46 ir 48 straipsniuose įvirtintų asmens teisių
įgyvendinimo ypatumus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje
nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks
Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos,
organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar
akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti
tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti
vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Tai yra
nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu:
Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises,
apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims
verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama
pelno", šio skyriaus 13.7.2 punkto ketvirtosios pastraipos
teiginiai "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto
teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės,
kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų
nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar
kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti
kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę,
gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį
turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo
nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės teise
priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius
sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į verslą,
komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno, nes taip
būtų pažeistas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas
draudimas Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu,
komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno",
šio skyriaus 13.7.3 punkto trečiosios pastraipos teiginiai
"Įstatymu nustatydamas nurodytą konstituciškai būtiną teisinį
reguliavimą įstatymų leidėjas kartu privalo nustatyti ir būdus,
kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią Seimo nario
pareigų nesuderinamumui su užsiėmimu verslu, komercija, kita
privačia veikla, kuria siekiama pelno, atsirasti. Tokiu
teisiniu reguliavimu būtų sudarytos ir prielaidos išvengti
Seimo nario mandato naudojimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės
interesais, bet kurių nors asmenų privačiai naudai gauti, t. y.
partikuliariniais interesais, ir Seimo nario privačių interesų
supriešinimo su Tautos ir Lietuvos valstybės, t. y.
viešaisiais, interesais; tai stiprintų Tautos pasitikėjimą
Seimo nariais, kaip Tautos atstovais, ir Seimu, kaip Tautos
atstovybe. Tokia kontrolė yra būtina Konstitucijos 63
straipsnio 7 punkto nuostatos, pagal kurią Seimo nario
įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako
darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, įgyvendinimo
sąlyga" ir šio punkto ketvirtosios pastraipos teiginiai
"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio demokratinėse
teisinėse valstybėse yra įtvirtinti įvairūs būdai, leidžiantys
užtikrinti parlamento nario pareigų ir užsiėmimo verslu
nesuderinamumą bei kontrolę, kaip antai parlamento nario turto
valdymo patikėjimas ar kitoks privalomas perleidimas kitiems
asmenims, anoniminis tokio turto valdymas, įmonių, kurių
steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas yra
parlamento narys, sandorių, sudaromų su viešojo sektoriaus
įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kontrolė ir kt."
nereiškia, kad Seimo nariui draudžiama būti kokios nors
privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėju, savininku,
bendraturčiu ar akcininku, kad toks Seimo narys pagal
Konstituciją negali turėti privačios įmonės, įstaigos ar
organizacijos steigėjo, savininko, bendraturčio ar akcininko
teisių, kad jis negali šių teisių įgyvendinti pats, išskyrus
tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios
įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas,
bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti
darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų
užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant
dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose
organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai
atstovauti.
4. Seimo narys A. Salamakinas inter alia prašo išaiškinti,
ar jo nurodyti Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
13.7.1 punkto trečiosios pastraipos, 13.7.2 punkto ketvirtosios
pastraipos ir 13.7.3 punkto trečiosios ir ketvirtosios
pastraipų teiginiai reiškia, kad sutarties dėl Seimo nario
turto tvarkymo (turto administravimo, turto patikėjimo,
balsavimo teisės juridinio asmens dalyvių susirinkime
perleidimo, pavedimo ir pan.) su kitu asmeniu sudarymas, jos
vykdymo kontrolė ir keitimas nėra laikoma Seimo nario veikla,
nesuderinama su Seimo nario statusu.
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto
trečiojoje pastraipoje, 13.7.2 punkto ketvirtojoje pastraipoje
ir 13.7.3 punkto trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nėra
teiginių apie "sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo (turto
administravimo, turto patikėjimo, balsavimo teisės juridinio
asmens dalyvių susirinkime perleidimo, pavedimo ir pan.) su
kitu asmeniu sudarymą, jos vykdymo kontrolę ir keitimą".
Sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo su kitu asmeniu
sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas konstitucinės
justicijos byloje Nr. 04/04 nebuvo tyrimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas privalo
aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio, į tai, kad
sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo su kitu asmeniu
sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas konstitucinės
justicijos byloje Nr. 04/04 nebuvo tyrimo dalykas, Seimo nario
A. Salamakino nurodyti Nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 13.7.1 punkto trečiosios pastraipos, 13.7.2 punkto
ketvirtosios pastraipos ir 13.7.3 punkto trečiosios ir
ketvirtosios pastraipų teiginiai šiame Konstitucinio Teismo
sprendime negali būti aiškinami tuo aspektu, ar jie reiškia,
kad sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo (turto
administravimo, turto patikėjimo, balsavimo teisės juridinio
asmens dalyvių susirinkime perleidimo, pavedimo ir pan.) su
kitu asmeniu sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas nėra
laikoma Seimo nario veikla, nesuderinama su Seimo nario
statusu.
5. Seimo narys A. Salamakinas inter alia prašo išaiškinti,
ar jo nurodyti Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
13.7.1 punkto trečiosios pastraipos, 13.7.2 punkto ketvirtosios
pastraipos ir 13.7.3 punkto trečiosios ir ketvirtosios
pastraipų teiginiai reiškia, kad ribojimai sudaryti sandorius,
susijusius su nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymu,
siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi
būti nustatyti ne tik Seimo nariui, bet ir jo artimiesiems
giminaičiams bei šeimos nariams (aiškinant šias sąvokas pagal
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo 2 straipsnio 5 dalį), taip pat juridiniams asmenims,
kurių dalyviai yra Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai bei
šeimos nariai, jeigu Seimo nario ir jo artimųjų giminaičių bei
šeimos narių turimos akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti
lemiamą įtaką juridinio asmens valdymui.
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto
trečiojoje pastraipoje, 13.7.2 punkto ketvirtojoje pastraipoje
ir 13.7.3 punkto trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nėra
teiginių apie ribojimus sudaryti sandorius, susijusius su
nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymu, kurie, siekiant
išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi ar gali
būti nustatyti ne tik Seimo nariui, bet ir jo artimiesiems
giminaičiams bei šeimos nariams, taip pat juridiniams asmenims,
kurių dalyviai yra Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai bei
šeimos nariai, jeigu Seimo nario ir jo artimųjų giminaičių bei
šeimos narių turimos akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti
lemiamą įtaką juridinio asmens valdymui. Ribojimai sudaryti
sandorius, susijusius su nuosavybės teise priklausančio turto
tvarkymu, kurie, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų
konflikto, turi ar gali būti nustatyti ne tik Seimo nariui, bet
ir jo artimiesiems giminaičiams bei šeimos nariams, taip pat
juridiniams asmenims, kurių dalyviai yra Seimo nariai ir jų
artimieji giminaičiai bei šeimos nariai, jeigu Seimo nario ir
jo artimųjų giminaičių bei šeimos narių turimos akcijos (dalys,
pajai) leidžia daryti lemiamą įtaką juridinio asmens valdymui,
konstitucinės justicijos byloje Nr. 04/04 nebuvo tyrimo
dalykas. Be to, toje konstitucinės justicijos byloje nebuvo
tiriamas ir Nutarime apskritai nėra minimas ir Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme
nustatytas teisinis reguliavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas privalo
aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio, į tai, kad
ribojimai sudaryti sandorius, susijusius su nuosavybės teise
priklausančio turto tvarkymu, kurie, siekiant išvengti viešųjų
ir privačių interesų konflikto, turi ar gali būti nustatyti ne
tik Seimo nariui, bet ir jo artimiesiems giminaičiams bei
šeimos nariams, taip pat juridiniams asmenims, kurių dalyviai
yra Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai bei šeimos nariai,
jeigu Seimo nario ir jo artimųjų giminaičių bei šeimos narių
turimos akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti lemiamą įtaką
juridinio asmens valdymui, konstitucinės justicijos byloje Nr.
04/04 nebuvo tyrimo dalykas, Seimo nario A. Salamakino nurodyti
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto
trečiosios pastraipos, 13.7.2 punkto ketvirtosios pastraipos ir
13.7.3 punkto trečiosios ir ketvirtosios pastraipų teiginiai
šiame Konstitucinio Teismo sprendime negali būti aiškinami tuo
aspektu, ar jie reiškia, kad ribojimai sudaryti sandorius,
susijusius su nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymu,
siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi
būti nustatyti ne tik Seimo nariui, bet ir jo artimiesiems
giminaičiams bei šeimos nariams (aiškinant šias sąvokas pagal
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo 2 straipsnio 5 dalį), taip pat juridiniams asmenims,
kurių dalyviai yra Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai bei
šeimos nariai, jeigu Seimo nario ir jo artimųjų giminaičių bei
šeimos narių turimos akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti
lemiamą įtaką juridinio asmens valdymui.
V
1. Seimo narys A. Salamakinas prašo išaiškinti, ar
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto
pirmosios pastraipos teiginiai "Konstitucinė teisė laisvai
vienytis į susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti
įvairias pareigas tuose susivienijimuose; minėta galimybė yra
išvestinė iš konstitucinės teisės laisvai vienytis į
susivienijimus. Šių pareigų užėmimo susivienijimuose tvarką
nustato ne valstybė, o tik paties susivienijimo (kuris, kaip
minėta, pagal Konstituciją yra autonomiškas viešosios valdžios
atžvilgiu) vidaus tvarką reglamentuojantys aktai (įstatai,
statutai ir pan.)" ir šio punkto antrosios pastraipos teiginiai
"Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų
susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista
konstitucinė vertybė - teisė į susivienijimus (asociacijų
laisvė). Taigi įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali
nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo apribotų Seimo
nario teisę būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir
užimti jame pareigas, nes taip šio asmens atžvilgiu būtų
pažeista konstitucinė vertybė - teisė į susivienijimus, arba
asociacijų laisvė" reiškia, kad Seimo narys gali užimti
vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje, politinėje
partijoje, asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai
atstovauti.
2. Pažymėtina, kad Seimo nario A. Salamakino nurodytuose
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto
teiginiuose nėra vartojamos sąvokos "vadovaujančios pareigos
profesinėje sąjungoje, politinėje partijoje, asociacijoje" ir
"atstovavimas profesinei sąjungai, politinei partijai,
asociacijai".
3. Konstitucijoje įtvirtinta bendrijų, politinių partijų,
asociacijų laisvė, taip pat profesinių sąjungų kūrimosi ir
veikimo laisvė suponuoja tai, kad visi šie susivienijimai gali,
laikydamiesi įstatymų, savarankiškai, savo aktais (įstatais,
statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.2 punkto antroji
pastraipa), taigi ir savarankiškai nustatyti savo organizacinę
struktūrą, įvairias pareigas (inter alia vadovaujančias), taip
pat jų užėmimo tvarką.
4. Seimo nario A. Salamakino nurodytus Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto teiginius
aiškinant tuo aspektu, ar Seimo narys gali užimti
vadovaujančias pareigas politinėje partijoje, kurios narys jis
yra, ir jai atstovauti, pažymėtina, kad politinės partijos yra
tokie susivienijimai, kurių steigimosi tikslai, paskirtis ir
veikla yra neatsiejami nuo politinės valdžios siekio, taigi ir
nuo dalyvavimo rinkimuose į atstovaujamąją instituciją - Seimą.
Konstitucija Seimo nariui nedraudžia užimti įvairias
pareigas (inter alia vadovaujančias) politinėje partijoje,
kurios narys jis yra, ir jai atstovauti.
5. Minėta, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje yra
nustatytas draudimas Seimo nariui eiti kokias nors kitas
pareigas valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat
dirbti darbą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose
ar įmonėse, o šio straipsnio 3 dalyje yra nustatytas draudimas
Seimo nariui gauti kokį nors kitą atlyginimą, išskyrus Seimo
nario atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo narys, užimantis
kokias nors pareigas (inter alia vadovaujančias) politinėje
partijoje, kurios narys jis yra, pagal Konstituciją negali būti
su šia politine partija ar jos struktūriniais padaliniais
susijęs darbo santykiais, nesvarbu, ar jo veikla einant šias
pareigas yra įforminta kokia nors teisine sutartimi ar kitu
teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties ar kito
teisės akto, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors
išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama.
Pažymėtina ir tai, kad Konstitucijoje nustatytas draudimas
Seimo nariui gauti kokį nors kitą atlyginimą, išskyrus Seimo
nario atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, reiškia, kad
Seimo narys, užimantis kokias nors pareigas (inter alia
vadovaujančias) politinėje partijoje, kurios narys jis yra,
pagal Konstituciją negali gauti jokio atlyginimo už šią veiklą.
Šiame kontekste konstatuotina, kad, kaip minėta,
Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka
"atlyginimas" - tai konstitucinė sąvoka, ji turi konstitucinį
turinį ir nėra sietina tik su atlyginimu, mokamu pagal darbo ar
pan. sutartis ar susitarimus; Konstitucijos 60 straipsnio 3
dalies sąvokos "atlyginimas" turinys yra daug platesnis, ši
sąvoka apima įvairių rūšių pinigines išmokas bei kitokios
materialios naudos suteikimą Seimo nariui.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto
teiginiai savaime nereiškia, kad Seimo narys negali užimti
pareigų (inter alia vadovaujančių) politinėje partijoje, kurios
narys jis yra, ir jai atstovauti.
7. Seimo nario A. Salamakino nurodytus Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto teiginius
aiškinant tuo aspektu, ar Seimo narys gali užimti
vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje, asociacijoje,
kurios narys jis yra, ir jai atstovauti, pažymėtina, kad
Konstitucijoje įtvirtinta asociacijų laisvė, taip pat
profesinių sąjungų kūrimosi ir veikimo laisvė suponuoja tai,
kad šie susivienijimai gali, laikydamiesi įstatymų,
savarankiškai nustatyti inter alia savo organizacinę struktūrą,
įvairias pareigas (inter alia vadovaujančias), taip pat jų
užėmimo tvarką.
Konstitucija Seimo nariui nedraudžia užimti įvairias
pareigas (inter alia vadovaujančias) profesinėje sąjungoje,
kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai atstovauti.
8. Kartu pabrėžtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1
dalyje nustatytas draudimas Seimo nariui eiti kokias nors kitas
pareigas valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat
dirbti darbą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose
ar įmonėse, ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas
Seimo nariui gauti kokį nors kitą atlyginimą, išskyrus Seimo
nario atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, suponuoja
tai, kad Seimo narys, užimantis kokias nors pareigas (inter
alia vadovaujančias) profesinėje sąjungoje, kitoje
asociacijoje, kurios narys jis yra, pagal Konstituciją negali
būti su šia profesine sąjunga, kita asociacija ar jos
struktūriniais padaliniais susijęs darbo santykiais, nesvarbu,
ar jo veikla einant šias pareigas yra įforminta kokia nors
teisine sutartimi ar kitu teisės aktu, ar yra atliekama be
teisinės sutarties ar kito teisės akto, ar už tą veiklą yra
atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar
nėra atlyginama, taip pat kad Seimo narys, užimantis kokias
nors pareigas (inter alia vadovaujančias) profesinėje
sąjungoje, kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, pagal
Konstituciją negali gauti už šią veiklą jokio atlyginimo.
Aiškinant, ar Seimo narys gali atstovauti profesinei
sąjungai, kitai asociacijai, kurios narys jis yra, pažymėtina
ir tai, kad Seimo nario atstovavimas profesinei sąjungai, kitai
asociacijai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia Seimo nario,
kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas, iš esmės
besiskiriantis nuo kitų piliečių ir valstybės pareigūnų
teisinio statuso. Pagal Konstituciją Seimo narys negali
atstovauti profesinei sąjungai, kitai asociacijai teisiniuose
santykiuose su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įmonėmis,
organizacijomis (jų pareigūnais), taip pat su kitomis (ne
valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis,
organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra
pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba
kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais
dalyvauja vykdant valstybės funkcijas, nes minėtos įstaigos,
įmonės, organizacijos (jų pareigūnai) yra (gali būti)
tiesiogiai arba netiesiogiai priklausomos nuo Seimo sprendimų
(įskaitant sprendimus dėl biudžeto asignavimų skyrimo), Seimo
vykdomos parlamentinės kontrolės, Seimo galimybės skirti ir
atleisti institucijų vadovus, kitus valstybės pareigūnus arba
daryti įtaką jų skyrimui ar pan. Toks atstovavimas, kai tam
tikrai profesinei sąjungai, kitai asociacijai teisiniuose
santykiuose su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įmonėmis,
organizacijomis (jų pareigūnais), taip pat kitomis (ne
valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis,
organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra
pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba
kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais
dalyvauja vykdant valstybės funkcijas, atstovauja Seimo narys,
galėtų sudaryti prielaidas atsirasti tokiai teisinei
situacijai, kad Seimo nario atstovaujama profesinė sąjunga,
kita asociacija kito šių santykių subjekto atžvilgiu įgytų
papildomą pranašumą vien dėl to, kad jai atstovauja būtent
Seimo narys.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto
teiginiai savaime nereiškia, kad Seimo narys negali užimti
pareigų (inter alia vadovaujančių) profesinėje sąjungoje,
kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai atstovauti.
VI
1. Seimo narys A. Salamakinas prašo išaiškinti, ar
Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5,
13.6, 13.9 punktų teiginiai dėl Seimo nario pareigų
nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu reiškia, kad
Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei
darbu principą pažeidžia Seimo narys, kuris nedirba darbo ir
nevykdo veiklos, nes jam Seimo nario pareigų ėjimo laikui yra
suteiktos atostogos Darbo kodekso 183, 184 ar 185 straipsniuose
nustatyta tvarka arba jo veikla (įgaliojimai) yra sustabdyta
įstatymų nustatyta tvarka (Notariato įstatymo 221 straipsnis,
Antstolių įstatymo 11 straipsnis, Audito įstatymo 14
straipsnis).
2. Seimo nario prašyme nurodyto Konstitucinio Teismo
nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5,
13.6 ir 13.9 punktai yra išdėstyti taip:
1) "Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje
yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi
apribojimai - kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su
kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje
nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą
atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis; šiais
apribojimais siekiama užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos
atstovo, laisvą mandatą ir jo darbo Seime bei kitos
parlamentinės veiklos nepertraukiamumą. Vertinant
Konstitucijoje nustatytų Seimo nariui taikomų apribojimų visumą
konstatuotina, kad šiuo atžvilgiu Seimo nario - Tautos atstovo
konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų
piliečių konstitucinio teisinio statuso ir lemia kai kurių
Konstitucijoje įvirtintų asmens teisių, kurias Seimo narys turi
kaip žmogus ir pilietis, įgyvendinimo ypatumus.
Minėta, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo nario
pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis
kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose,
taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose
įstaigose ar įmonėse (1 dalis); Seimo narys gali būti skiriamas
tik Ministru Pirmininku ar ministru (2 dalis); Seimo narys
negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už
kūrybinę veiklą (3 dalis).
Minėta ir tai, kad Konstitucija yra vientisas aktas, kad
visos jos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią
sistemą, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima
aiškinti vien pažodžiui, nė vienos Konstitucijos nuostatos
negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios
nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų
iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė,
pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra. Tad ir
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimo nario
pareigos yra nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis
valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu
verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse,
aiškintina atsižvelgiant į šios dalies nuostatą, kad Seimo
narys gali užimti pareigas Seime, į šio straipsnio 2 dalies
nuostatą, kad Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru
Pirmininku ar ministru, taip pat į visą vieningą konstitucinį
teisinį reguliavimą, taigi ir į visas konstitucines nuostatas,
įtvirtinančias Seimo nario konstitucinį statusą (Seimo nario
teises ir pareigas, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės
veiklos garantijas, Seimo nariui taikomus apribojimus ir kt.),
į konstitucines nuostatas, įtvirtinančias asmens teises, taip
pat į konstitucinio reguliavimo tikslus, apimančius inter alia
ir tuos tikslus, kuriais yra grindžiamos Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo funkcijos,
šio reguliavimo paskirtis viso vieningo konstitucinio teisinio
reguliavimo atžvilgiu, į Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies
nuostatą, kad Seimo narys gali užimti pareigas Seime, į šio
straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Seimo narys gali būti
skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru, ir apskritai į
visą vieningą konstitucinį teisinį reguliavimą; į konstitucinio
reguliavimo tikslus atsižvelgtina ir aiškinant Konstitucijos 60
straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narys negali gauti
jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio
reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos
atstovo, laisvą mandatą, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės
veiklos nepertraukiamumą, garantuoti, kad Seimo narys veiks
Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar
grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį
rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų,
visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų
interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų
apygardos rinkėjų, interesais, kad Seimo narys nesinaudos savo
statusu, laisvu mandatu savo ar sau artimų asmenų arba kitų
asmenų privačiai naudai gauti, kad kiekvienas Seimo narys turės
galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti
Seimo - Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo,
kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Šis tikslas
nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos kliudyti šį
tikslą pasiekti, jeigu Seimo narys tuo pat metu galėtų eiti ir
kitas pareigas arba dirbti ir kitą darbą, išskyrus pačioje
Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas, taip pat
pareigas, galimybę kurias užimti suponuoja Konstitucija; šis
tikslas nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos
kliudyti šį tikslą pasiekti ir tuo atveju, jeigu Seimo narys
gautų ir tokį kitą atlyginimą, kurio nenumato Konstitucija"
(Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12 punktas);
2) "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje yra vartojama
formuluotė "Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime".
Pagal Konstituciją Seimo narys gali užimti dar ir tam tikras
kitas pareigas Seime.
Konstitucijoje tiesiogiai nurodytos pareigos Seime, kurias
gali užimti Seimo narys, - tai Seimo Pirmininko ir jo
pavaduotojo pareigos.
Minėta, kad pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo
struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Taigi Seimo
statute gali būti nustatytos ir kitos pareigos Seime, kurias
gali užimti atskiri Seimo nariai - pareigos Seimo vadovybėje,
taip pat Seimo struktūrinių padalinių vadovų pareigos ar kitos
pareigos, kurias Seime gali užimti tik Seimo narys; Seimo
statute taip pat gali būti numatyta galimybė Seimo nariui
užimti tam tikras pareigas tarpparlamentinėse ir kitose
tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant
Seimo nariu, - Konstitucijos 60 straipsnio formuluotė "jo
pareigos Seime" apima ir šias pareigas.
Tad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotė "jo
pareigos Seime" apima: 1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko
pavaduotojo pareigas; 2) tokias Seimo nario pareigas Seime,
kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje
ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams, taip pat
kitas pareigas, kurias Seime gali užimti tik Seimo narys; 3)
tokias Seimo nario pareigas tarpparlamentinėse ir kitose
tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant
Seimo nariu" (Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.1
punktas);
3) "Konstitucijos normų ir principų negalima aiškinti
remiantis įstatymų leidėjo ir kitų teisėkūros subjektų
priimtais aktais, nes taip būtų paneigta Konstitucijos
viršenybė teisės sistemoje (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos
12 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje
vartojamos sąvokos "pareigos" ir "darbas" - tai konstitucinės
sąvokos, jos turi konstitucinį turinį ir negali būti aiškinamos
remiantis vien tuo, kaip analogiškos sąvokos yra apibrėžtos
įstatymuose ar kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, teisės
aktuose, reguliuojančiuose darbo arba valstybės tarnybos
santykius). Šiuo atžvilgiu Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje
nurodytos pareigos ir darbas nesietini tik su darbo ar pan.
sutartimis arba susitarimais" (Nutarimo motyvuojamosios dalies
II skyriaus 13.5 punktas);
4) "Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje
"pareigos valstybinėse įstaigose ir organizacijose" vartojama
sąvoka "pareigos" ir šios dalies formuluotėje "darbas verslo,
komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse"
vartojama sąvoka "darbas" aiškintinos atsižvelgiant į šiame
straipsnyje nustatyto konstitucinio teisinio reguliavimo
tikslą, taip pat į visas kitas konstitucines nuostatas,
įtvirtinančias Seimo nario konstitucinį statusą. Pažymėtina,
jog pareigų užėmimas suponuoja tai, kad asmuo, užimantis tas
pareigas, būtinai turi dirbti tam tikrą darbą, vykdyti tam
tikras kitas funkcijas, atlikti tam tikras kitas užduotis ar
pan., o darbo dirbimas suponuoja tai, kad asmuo, dirbantis tam
tikrą darbą, būtinai turi užimti tam tikras pareigas, vykdyti
tam tikras kitas funkcijas, atlikti tam tikras kitas užduotis
ar pan. Ir Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje
"pareigos valstybinėse įstaigose ir organizacijose" vartojama
sąvoka "pareigos", ir šios dalies formuluotėje "darbas verslo,
komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse"
vartojama sąvoka "darbas" reiškia veiklą, todėl šios sąvokos
viso vieningo konstitucinio reguliavimo kontekste negali būti
priešpriešinamos, jos negali būti aiškinamos tik pažodžiui,
ignoruojant jų tarpusavio sąsajas.
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje
"pareigos valstybinėse įstaigose ir organizacijose" vartojama
sąvoka "pareigos" apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės,
savivaldybės, užsienio valstybės ar tarptautinėje įstaigoje,
įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai,
įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su pareigų
užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu,
kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir
pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir
kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra
nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į
tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis
arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla
teisės aktuose yra įvardijama kaip pareigos, ar kaip nors
kitaip, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar
asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta
veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu
teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito
teisės akto, išskyrus šiame Konstitucinio Teismo nutarime
nurodytas pačioje Konstitucijoje expressis verbis nustatytas
arba implicitiškai numatytas išimtis. Sąvoka "darbas",
vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje
"darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar
įmonėse", savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio
ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje
arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu
ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu,
tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu,
vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose),
neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina,
ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą
yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip,
ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra
įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų
asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra
vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas,
ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors
teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be
teisinės sutarties arba kito teisės akto; Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalies formuluotėje "darbas verslo, komercijos bei
kitose privačiose įstaigose ar įmonėse" vartojama sąvoka
"darbas" apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria
siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno,
kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos"
(Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.9 punktas);
5) "Apibendrinant konstatuotina, kad Konstitucijoje
įtvirtintas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis
pareigomis bei darbu principas reiškia, jog Seimo nario
pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų
užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu,
kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu),
Lietuvos valstybės įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar
savivaldybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba užsienio
valstybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba
tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba
privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba
atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus
pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas arba
implicitiškai numatytas pareigas: 1) Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas Seime,
apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo
pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys
pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje ar vadovaudamas
Seimo struktūriniams padaliniams, kitas pareigas Seime, kurias
gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas
tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose,
kurias įmanoma užimti tik būnant Seimo nariu; 2) Konstitucijos
60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar
ministro pareigas; 3) tokias pareigas Konstitucijoje
numatytuose susivienijimuose, kurios yra susijusios su jo
naryste atitinkamame susivienijime" (Nutarimo motyvuojamosios
dalies II skyriaus 13.9 punktas).
3. Cituotuose Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus
punktuose yra išdėstyti teiginiai, įvairiais aspektais
atskleidžiantys Seimo nario pareigų nesuderinamumą su kitomis
pareigomis bei darbu.
4. Iš Seimo nario A. Salamakino prašymo bei jo paaiškinimų
Konstitucinio Teismo posėdyje matyti, kad Nutarimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5, 13.6 ir 13.9
punktų teiginius dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su
kitomis pareigomis bei darbu jis prašo išaiškinti tuo aspektu,
ar jie reiškia, kad galima ir tokia teisinė situacija, kad
Seimo nariu gali būti asmuo, darbo santykiais susijęs su kuria
nors įmone, įstaiga, organizacija, ir jam Seimo nario pareigų
ėjimo laikui yra suteiktos atostogos (pagal Darbo kodekso 183,
184 ar 185 straipsnius) arba jo veikla (įgaliojimai) yra
sustabdyta įstatymų (Notariato įstatymo 221 straipsnio,
Antstolių įstatymo 11 straipsnio, Audito įstatymo 14
straipsnio) nustatyta tvarka ir kuris nedirba darbo ar nevykdo
veiklos atitinkamoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
5. Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1,
13.5, 13.6 ir 13.9 punktų teiginius aiškinant Seimo nario A.
Salamakino nurodytu aspektu pažymėtina, kad jo prašyme
nurodytuose Darbo kodekso 183, 184, 185 straipsniuose,
Notariato įstatymo 221 straipsnyje, Antstolių įstatymo 11
straipsnyje, Audito įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teisinis
reguliavimas byloje konstitucinės justicijos Nr. 04/04 nebuvo
tyrimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas privalo
aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio, ir į tai, kad
Darbo kodekso 183, 184, 185 straipsniuose, Notariato įstatymo
221 straipsnyje, Antstolių įstatymo 11 straipsnyje, Audito
įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas
konstitucinės justicijos byloje Nr. 04/04 nebuvo tyrimo
dalykas, jų turinys negali būti aiškinamas ir šiame
Konstitucinio Teismo sprendime.
6. Kartu pažymėtina, jog iš Nutarimo motyvuojamosios
dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5, 13.6, 13.9 punktų teiginių
dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis
bei darbu matyti, kad pagal Konstituciją yra negalima tokia
teisinė situacija, kai Seimo narys yra darbo santykiais susijęs
su kuria nors valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga,
organizacija, privačia įmone, įstaiga ar organizacija, taip pat
su kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga,
politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu
(nepriklausomai nuo jo pavadinimo), išskyrus pačioje
Konstitucijoje expressis verbis nurodytą arba implicitiškai
numatytą darbą (pareigas).
Šis konstitucinis draudimas reiškia ir tai, kad asmuo,
išrinktas Seimo nariu, iki pirmojo naujai išrinkto Seimo
posėdžio, kuriame jis prisiekia, privalo nutraukti darbo
santykius visose valstybės, savivaldybių įmonėse, įstaigose,
organizacijose, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose,
taip pat visuomeninėse organizacijose, profesinėse sąjungose,
politinėse partijose, asociacijose ar kitokiuose
susivienijimuose (nepriklausomai nuo jų pavadinimo). Nutarime
konstatuota, kad toks "Konstitucijos aiškinimas, esą Seimo
narys, davęs priesaiką, dar kurį laiką gali eiti kokias nors
kitas pareigas ar dirbti darbą, nesuderinamą su Seimo nario
pareigomis (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis), <...>
būtų nepagrįstas, nes taip būtų nepaisoma <...> Konstitucijoje
nustatytų draudimų Seimo nariui; taip būtų pažeista
Konstitucija" (Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15
punktas).
Taigi, jeigu Seimo narys, davęs priesaiką, dar kurį laiką
nenutrauktų darbo santykių su kuria nors valstybės,
savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone,
įstaiga, organizacija arba kuria nors visuomenine organizacija,
profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu
susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), tai būtų
Konstitucijoje nustatytų draudimų Seimo nariui nepaisymas -
Konstitucijos pažeidimas. Konstitucija būtų pažeista ir tuo
atveju, jeigu Seimo narys, davęs priesaiką, ne nutrauktų darbo
santykius su tam tikra valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga,
organizacija, privačia įmone, įstaiga, organizacija arba kuria
nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine
partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai
nuo jo pavadinimo), o kokiu nors šios valstybės, savivaldybės
įmonės, įstaigos, organizacijos, privačios įmonės, įstaigos,
organizacijos arba kurios nors visuomeninės organizacijos,
profesinės sąjungos, politinės partijos, asociacijos ar kitokio
susivienijimo (nepriklausomai nuo jo pavadinimo) arba jo
institucijos ar pareigūno sprendimu būtų išleistas atostogų
arba kokiu nors kitu būdu jam būtų leista laikinai (kol jis
eina Seimo nario pareigas) nedirbti atitinkamo darbo, arba būtų
sustabdytas jo įgaliojimų (pareigų) vykdymas, ar pan. Šiame
kontekste pažymėtina, kad asmens išėjimas kokių nors atostogų,
jo įgaliojimų (pareigų) vykdymo sustabdymas ar pan. ne
nutraukia šio asmens darbo santykius su atitinkama valstybės,
savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone,
įstaiga, organizacija, taip pat visuomenine organizacija,
profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu
susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), o priešingai,
patvirtina, kad šis asmuo yra (išlieka) darbo santykiais
susijęs su atitinkama valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga,
organizacija, privačia įmone, įstaiga, organizacija, taip pat
su visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine
partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai
nuo jo pavadinimo).
7. Pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario
įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo
su Seimo nario pareigomis. Paaiškėjus, jog susidarė tokia
teisinė situacija, kad davęs priesaiką Seimo narys yra
neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis,
pagal Konstituciją Seimui kyla pareiga nutraukti tokio Seimo
nario įgaliojimus; dėl to Seimas turi priimti nutarimą.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5,
13.6, 13.9 punktų teiginiai dėl Seimo nario pareigų
nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu reiškia, jog
pagal Konstituciją nėra galima tokia teisinė situacija, kad
Seimo narys būtų asmuo, kuris yra ne nutraukęs darbo santykius
su tam tikra valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga,
organizacija, privačia įmone, įstaiga, organizacija, kuria nors
visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija,
asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo
pavadinimo), bet yra joje išleistas atostogų arba kokiu nors
kitu būdu jam leista laikinai (kol jis eina Seimo nario
pareigas) nedirbti atitinkamo darbo, nevykdyti atitinkamos
veiklos, arba kitaip yra sustabdytas jo įgaliojimų (pareigų)
vykdymas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, visuomeninėje
organizacijoje, profesinėje sąjungoje, politinėje partijoje,
asociacijoje ar kitokiame susivienijime (nepriklausomai nuo jo
pavadinimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 61 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas
nusprendžia:
Išaiškinti, kad:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
(1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" vartojama sąvoka
"Seimo veiklos nepertraukiamumas" nereiškia, jog Seimo veiklos
nepertraukiamumas būtų pažeistas, jeigu Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje numatytos kasmetinės
mokamos atostogos laikotarpiu tarp Seimo sesijų būtų suteiktos
visiems Seimo nariams (išskyrus iš Lietuvos Respublikos
Konstitucijos kylančias išimtis dėl Seimo Pirmininko bei Seimo
Pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) kasmetinių mokamų atostogų
laiko).
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
(1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios
dalies II skyriaus 13.6 punkto antrosios pastraipos teiginys
"Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje "darbas
verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse"
vartojama sąvoka "darbas" apima ir bet kokią kitą privačią
veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria
siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos,
organizacijos" nereiškia, kad bet kokia veikla, kuri
apibūdinama kaip ūkininkavimas, savaime (jeigu ji nėra
peraugusi į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kurią Seimo
nariui draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija) yra
nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
(1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios
dalies II skyriaus 13.7.1 punkto trečiosios pastraipos
teiginiai "Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis
teisinis statusas, apimantis inter alia Konstitucijos 60
straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, lemia ir jo, kaip
ir kiekvieno kito žmogaus, turimų Konstitucijos 46 ir 48
straipsniuose įtvirtintų asmens teisių įgyvendinimo ypatumus.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos,
atsižvelgiant į šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo
tikslą, reiškia ir tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios
nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas,
savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų,
atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti
kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan.
(įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir
kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar
jai atstovauti. Tai yra nesuderinama su Seimo nario
konstituciniu teisiniu statusu: Seimo narys, įgydamas visas
Tautos atstovo teises, apsisprendžia, kad jis bus Tautos
atstovas, o ne užsiims verslu, komercija ar kitokia privačia
veikla, kuria siekiama pelno", šio skyriaus 13.7.2 punkto
ketvirtosios pastraipos teiginiai "Konstitucijos 60 straipsnio
1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip,
kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos
nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių
Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu
verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama
pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui
naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam
nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti
su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo nario veikla,
kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam
nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su
tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į
verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno, nes
taip būtų pažeistas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintas draudimas Seimo nariui bet kokia forma užsiimti
verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama
pelno", šio skyriaus 13.7.3 punkto trečiosios pastraipos
teiginiai "Įstatymu nustatydamas nurodytą konstituciškai būtiną
teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas kartu privalo nustatyti
ir būdus, kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią
Seimo nario pareigų nesuderinamumui su užsiėmimu verslu,
komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno,
atsirasti. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos ir
prielaidos išvengti Seimo nario mandato naudojimo ne Tautos ir
Lietuvos valstybės interesais, bet kurių nors asmenų privačiai
naudai gauti, t. y. partikuliariniais interesais, ir Seimo
nario privačių interesų supriešinimo su Tautos ir Lietuvos
valstybės, t. y. viešaisiais, interesais; tai stiprintų Tautos
pasitikėjimą Seimo nariais, kaip Tautos atstovais, ir Seimu,
kaip Tautos atstovybe. Tokia kontrolė yra būtina Konstitucijos
63 straipsnio 7 punkto nuostatos, pagal kurią Seimo nario
įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako
darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, įgyvendinimo
sąlyga" ir šio punkto ketvirtosios pastraipos teiginiai
"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio demokratinėse
teisinėse valstybėse yra įtvirtinti įvairūs būdai, leidžiantys
užtikrinti parlamento nario pareigų ir užsiėmimo verslu
nesuderinamumą bei kontrolę, kaip antai parlamento nario turto
valdymo patikėjimas ar kitoks privalomas perleidimas kitiems
asmenims, anoniminis tokio turto valdymas, įmonių, kurių
steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas yra
parlamento narys, sandorių, sudaromų su viešojo sektoriaus
įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kontrolė ir kt."
nereiškia, kad Seimo nariui draudžiama būti kokios nors
privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėju, savininku,
bendraturčiu ar akcininku, kad toks Seimo narys pagal Lietuvos
Respublikos Konstituciją negali turėti privačios įmonės,
įstaigos ar organizacijos steigėjo, savininko, bendraturčio ar
akcininko teisių, kad jis negali šių teisių įgyvendinti pats,
išskyrus tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors
privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas,
savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų,
atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti
kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan.
(įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir
kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar
jai atstovauti.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
(1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios
dalies II skyriaus 13.8.4 punkto teiginiai savaime nereiškia,
kad Seimo narys negali užimti pareigų (inter alia
vadovaujančių) politinėje partijoje, kurios narys jis yra, ir
jai atstovauti.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
(1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios
dalies II skyriaus 13.8.4 punkto teiginiai savaime nereiškia,
kad Seimo narys negali užimti pareigų (inter alia
vadovaujančių) profesinėje sąjungoje, kitoje asociacijoje,
kurios narys jis yra, ir jai atstovauti.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto
(1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios
dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5, 13.6, 13.9 punktų teiginiai
dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis
bei darbu reiškia, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją
negalima tokia teisinė situacija, kad Seimo narys būtų asmuo,
kuris yra ne nutraukęs darbo santykius su tam tikra valstybės,
savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone,
įstaiga, organizacija, kuria nors visuomenine organizacija,
profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu
susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), bet joje
išleistas atostogų arba kokiu nors kitu būdu jam yra leista
laikinai (kol jis eina Seimo nario pareigas) nedirbti
atitinkamo darbo, nevykdyti atitinkamos veiklos, arba kitaip
yra sustabdytas jo įgaliojimų (pareigų) vykdymas toje įmonėje,
įstaigoje, organizacijoje, visuomeninėje organizacijoje,
profesinėje sąjungoje, politinėje partijoje, asociacijoje ar
kitokiame susivienijime (nepriklausomai nuo jo pavadinimo).
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas