English
Byla Nr. 01/04
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖSPAŽEIDIMŲ KODEKSO
1632 STRAIPSNIO (2002 M. LIEPOS 5 D. REDAKCIJA) 5 DALIES IR ŠIO
STRAIPSNIO (2003 M. LIEPOS 4 D. REDAKCIJA) 6 DALIES ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2005 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos
Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos
Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento
patarėjui Giriui Ivoškai,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 bei 105
straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m.
lapkričio 3 d. išnagrinėjo bylą Nr. 01/04 pagal Panevėžio
miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632
straipsnis ir atskirai jo 6 dalis neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio
5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo
administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą
sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti,
ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK)
1632 straipsnis ir atskirai jo 6 dalis neprieštarauja
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
1. Pagal ATPK 1632 straipsnio 6 dalį šio straipsnio 1, 2,
3 ar 4 dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ar 6
dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių
konfiskavimu. Pareiškėjui kilo abejonių, ar ATPK 1632
straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė nuobauda - piniginė
bauda, kuri, pasak pareiškėjo, savo dydžiu prilygsta teismo
skiriamai bausmei už apysunkį ir sunkų nusikaltimą,
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pasak pareiškėjo, ATPK 1632 straipsnio 6 dalyje
numatyta nuobauda taikoma asmeniui, jau baustam už šio
straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyje numatytus pažeidimus, t. y. už
tą patį nusižengimą asmuo baudžiamas antrą kartą. Pareiškėjo
nuomone, ATPK 1632 straipsnis ir atskirai jo 6 dalis
prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Seimo atstovo G. Ivoškos rašytiniai
paaiškinimai.
1. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, pareiškėjas
nepateikė argumentų, pagrindžiančių abejonę ATPK 1632
straipsnio 6 dalies atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnio 1
daliai, todėl ši abejonė laikytina nepagrįsta.
2. G. Ivoškos aiškinimu, administracinė nuobauda pagal
ATPK 1632 straipsnio 6 dalį turi būti skiriama už tai, kad
asmuo, kartą jau baustas už analogiško pavojingumo veikas, vėl
padaro tokį pat pažeidimą. Suinteresuoto asmens atstovo
nuomone, toks administracinės atsakomybės diferencijavimas, kai
asmeniui, baudžiamam už administracinės teisės pažeidimą pirmą
kartą arba pasibaigus baustumo terminui, ir asmeniui, baustam
už administracinį teisės pažeidimą, už analogišką veiką yra
nustatyta ir skiriama skirtingo dydžio administracinė nuobauda,
yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ATPK 1632
straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1
daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
3. G. Ivoškos nuomone, sąvoka "asmuo, baustas už
administracinį teisės pažeidimą" reiškia, kad, pirma,
nusižengimas, už kurį asmuo yra baustas, yra baigtas, antra,
kad yra baigtas asmens baudimo už administracinį teisės
pažeidimą procesas (administracinės nuobaudos vykdymas). Todėl
veika, už kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo,
baustas už administracinį teisės pažeidimą, vertintina ne kaip
tas pats, o kaip kitas administracinis teisės pažeidimas;
procesas, kurio metu sprendžiamas asmens, jau bausto už
administracinį teisės pažeidimą, baudimo už administracinį
teisės pažeidimą klausimas, yra savarankiškas (netapatus). Tad,
suinteresuoto asmens atstovo nuomone, ATPK 1632 straipsnio 6
dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro V. Bulovo,
Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro G. Švedo, Vilniaus
universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės
teisės katedros doc. dr. P. Petkevičiaus, Lietuvos teisės
universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso
katedros vedėjo doc. dr. A. Dziegoraičio, Teisės instituto
direktoriaus dr. A. Čepo rašytiniai paaiškinimai.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens - Seimo
atstovas G. Ivoška teigė, kad pareiškėjui kilo neaiškumų dėl
ATPK nustatytų administracinių nuobaudų taikymo. Suinteresuoto
asmens atstovas prašė Konstitucinio Teismo nutraukti bylą, nes,
pasak jo, pareiškėjo prašymas pagal Konstitucinio Teismo
įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra nežinybingas
Konstituciniam Teismui.
G. Ivoška iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose
išdėstytus argumentus, dėl kurių, jo nuomone, ATPK 1632
straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens - Seimo
atstovas G. Ivoška prašė Konstitucinio Teismo nutraukti bylą,
kadangi, jo nuomone, pareiškėjui abejonių kilo dėl ATPK
nustatytų administracinių nuobaudų taikymo, todėl,
suinteresuoto asmens atstovo manymu, pareiškėjo prašymas yra
nežinybingas Konstituciniam Teismui.
Šis suinteresuoto asmens atstovo prašymas netenkintinas,
nes pareiškėjo prašyme yra pateikta pareiškėjo pozicija dėl
ginčijamų ATPK nuostatų atitikties Konstitucijai ir tos
pozicijos juridinis pagrindimas.
II
1. Seimas 1994 m. vasario 10 d. priėmė Lietuvos
Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo", kuris
įsigaliojo 1994 m. vasario 23 d. Šio įstatymo 1 straipsniu ATPK
buvo papildytas 1632 straipsniu "Prekyba prekėmis be banderolių
ar kitų specialių ženklų", kuriame buvo nustatyta:
"Prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama
prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
2. Seimas 1994 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos
įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo", kuris įsigaliojo
1994 m. liepos 29 d. Šio įstatymo 111 straipsniu buvo pakeista
ir papildyta ATPK 1632 straipsnio (1994 m. vasario 10 d.
redakcija) 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
"Prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama
prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, arba tokių
prekių laikymas prekybos įmonių sandėliuose -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
3. Seimas 1995 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos
Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo
ir papildymo", kuris įsigaliojo 1995 m. gegužės 3 d. Šio
įstatymo II dalies 2 straipsniu buvo pakeistas ATPK 1632
straipsnio (1994 m. liepos 18 d. redakcija) pavadinimas; šis
straipsnis buvo pavadintas "Prekyba prekėmis be banderolių ar
kitų specialių ženklų, taip pat prekyba su seno pavyzdžio
banderolėmis" ir išdėstytas taip:
"Prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama
prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, prekyba su
seno pavyzdžio banderolėmis, tokių prekių laikymas prekybos bei
viešojo maitinimo įmonių sandėliuose ir prekybos vietose, taip
pat tokių prekių gabenimas pažeidžiant nustatytąją tvarką -
užtraukia bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus
pažeidimus -
užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
4. Seimas 1998 m. sausio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1899
straipsniu ir 1632, 224, 2591, 320 straipsnių pakeitimo bei
papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 1998 m. sausio 16 d. Šio
įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas ATPK 1632 straipsnio (1995
m. balandžio 11 d. redakcija) pavadinimas; šis straipsnis buvo
pavadintas "Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas
ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką", o jo 1 dalis
išdėstyta taip:
"Akcizais apmokestinamų prekių laikymas ar gabenimas
pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be
banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio
banderolėmis, kitoks prekių realizavimas pažeidžiant nustatytą
tvarką, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, -
užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
5. Seimas 1999 m. birželio 17 d. priėmė Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632
straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos
9 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo pakeistas ATPK 1632
straipsnis (1998 m. sausio 8 d. redakcija) ir jis išdėstytas
taip:
"Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas ar
realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų ar
realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių
(MGL), -
užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su
šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai
laikomų, gabenamų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki
dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių
litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai
laikomų, gabenamų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties
iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, padaryti
asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio
pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje
dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje
ar ketvirtojoje dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
6. Seimas 2002 m. liepos 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo
įstatymą, kuris (su tam tikromis išimtimis) įsigaliojo 2002 m.
liepos 26 d. Šio įstatymo 16 straipsniu buvo papildytas ir
pakeistas ATPK 1632 straipsnis (1999 m. birželio 17 d.
redakcija); šis straipsnis buvo pavadintas "Akcizais
apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar
realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką" ir išdėstytas taip:
"Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas,
naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką,
prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių
ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai
laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki
dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su
šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių
(MGL), -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių
litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo
lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai,
padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio
straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje
dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje
ar ketvirtojoje dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
7. Seimas 2003 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo
įstatymą, kuris įsigaliojo 2003 m. liepos 25 d. Šio įstatymo 48
straipsniu buvo pakeistas ir papildytas ATPK 1632 straipsnis
(2002 m. liepos 5 d. redakcija) ir jis išdėstytas taip:
"Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas,
naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką,
prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių
ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai
laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki
dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su
šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių
(MGL), -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių
litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo
lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), -
užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai,
padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio
straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties
tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.
Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ar
ketvirtojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje,
trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ar šeštojoje dalyje
numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu."
8. Palyginus ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalyje ir ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4
d. redakcija) 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą matyti,
kad 2003 m. liepos 4 d. priimto Administracinių teisės
pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 48 straipsniu
buvo padaryti šie ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) pakeitimai:
- ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 3
dalyje nustatyta sankcija: vietoje buvusios sankcijos -
piniginės baudos nuo penkių tūkstančių litų iki dvidešimties
tūkstančių litų buvo nustatyta sankcija - piniginė bauda nuo
penkių tūkstančių litų iki dešimties tūkstančių litų;
- ATPK 1632 straipsnyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija)
yra nauja 4 dalis, kurioje nustatyta administracinė teisinė
atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą,
naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą
tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba
su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų,
gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija
penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), - piniginė bauda
nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su
šių prekių konfiskavimu;
- ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 4
ir 5 dalys atitinkamai tapo ATPK 1632 straipsnio (2003 m.
liepos 4 d. redakcija) 5 ir 6 dalimis;
- ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6
dalyje nustatyta administracinė teisinė atsakomybė už inter
alia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas; be to, asmuo,
kuris traukiamas administracinėn teisinėn atsakomybėn pagal
ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalį,
turi būti baustas administracine nuobauda už šio straipsnio 2,
3, 4, 5 ar 6 dalyje nurodytus administracinius teisės
pažeidimus.
Taigi ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija)
5 dalyje ir ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kurio
atitiktis Konstitucijai pareiškėjui sukėlė abejonių, iš esmės
yra analogiškas: ir ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalyje, ir ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4
d. redakcija) 6 dalyje už atitinkamus administracinius teisės
pažeidimus nustatyta sankcija - piniginė bauda nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.
9. Pareiškėjas - Panevėžio miesto apylinkės teismas savo
prašymą formuluoja kaip prašymą ištirti, ar Konstitucijai
neprieštarauja "ATPK 1632 straipsnis, jo 6 dalis skyrium",
tačiau prašyme argumentai dėl atitikties Konstitucijai
pateikiami tik dėl šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 6 dalies atitikties Konstitucijai.
10. Nors pareiškėjas - Panevėžio miesto apylinkės teismas
prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ATPK 1632
straipsnio 6 dalis, iš pareiškėjo prašymo argumentų, taip pat
iš teismo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti,
kad pareiškėjui abejonių sukėlė ne tik ATPK 1632 straipsnio
(2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje, bet ir šio straipsnio
(2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje (galiojusioje teismo
tirto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatyto
teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai.
11. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti ir tai, kad jam
abejonių sukėlė ne viso ATPK 1632 straipsnyje (2002 m. liepos 5
d., 2003 m. liepos 4 d. redakcijos) nustatyto teisinio
reguliavimo atitiktis Konstitucijai, taip pat ne viso šio
straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ir šio
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatyto
teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, bet tik tai, ar
Konstitucijai neprieštaravo šio straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" ir ar Konstitucijai
neprieštarauja iš esmės analogiška šio straipsnio (2003 m.
liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata.
12. Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos
byloje tirs, ar ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštaravo Konstitucijos
29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam
teisinės valstybės principui, taip pat ar minėtiems
Konstitucijos straipsniams (jų dalims), konstituciniam teisinės
valstybės principui neprieštarauja ATPK 1632 straipsnio (2003
m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata "šio straipsnio
<...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje
numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų".
III
1. ATPK 1632 straipsnyje (2002 m. liepos 5 d., 2003 m.
liepos 4 d. redakcijos) nustatyta atsakomybė už akcizais
apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar
realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis.
2. ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5
dalyje buvo daroma nuoroda į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, o
šiose savo ruožtu buvo daromos nuorodos į šio straipsnio 1
dalį.
Konstatuotina, kad ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5
d. redakcija) 5 dalyje inter alia buvo įtvirtinta
administracinė nuobauda - bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų, skirtina asmenims:
- baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už
akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar
realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties
MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK
1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 2 dalyje) ir
vėl padariusiems tokias pat veikas;
- baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už
akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar
realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki
penkiasdešimties MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą,
numatytą ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 3
dalyje) ir vėl padariusiems tokias pat veikas;
- du ar daugiau kartų baustiems atitinkama administracine
nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą,
gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą
tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų
specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė yra iki dviejų MGL (t. y. už administracinį teisės
pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 4 dalyje), ir vėl padariusiems tokias pat veikas.
3. ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6
dalyje daroma nuoroda į šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalis ir
pačią 6 dalį.
ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6
dalyje inter alia įtvirtinta administracinė nuobauda - bauda
nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių
litų skirtina asmenims:
- baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už
akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar
realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties
MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK
1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 2 dalyje), ir
vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių
laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką,
prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių
ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė;
- baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už
akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar
realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki
penkiasdešimties MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą,
numatytą ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 3
dalyje), ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų
prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką,
prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių
ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė;
- baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už
akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar
realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt MGL
(t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 4 dalyje), ir vėl
pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo,
gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, prekiavusiems
tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba
su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai
laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė;
- du ar daugiau kartų baustiems atitinkama administracine
nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą,
gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą
tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų
specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai
neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių
vertė yra iki dviejų MGL (t. y. už administracinį teisės
pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 5 dalyje), ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais
apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar
realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be
banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio
banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė);
- baustiems pačioje ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4
d. redakcija) 6 dalyje nustatyta administracine nuobauda
(bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą,
naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą
tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba
su seno pavyzdžio banderolėmis ir vėl pažeidusiems nustatytą
akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar
realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be
banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio
banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų,
naudotų ar realizuotų prekių vertė.
4. ATPK 9 straipsnio (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) 2
dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame
kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo
pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus
neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
paminėtina, kad Seimo 2005 m. birželio 23 d. priimto Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212,
213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280
straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso
papildymo 1471, 1991, 1992, 2671, 2701, 3081 straipsniais
įstatymo, kuris įsigaliojo 2005 m. birželio 30 d., 8 straipsniu
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 1992
straipsniu, pagal kurį tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką
įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais
apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
IV
Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632
straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostatos
"šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti
asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...>
dalyje numatytą pažeidimą, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų" ir šio
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostatos
"šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti
asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...>
dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų" atitikties
Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.
1. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta: "Niekas
negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą."
2. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas
principas non bis in idem. Šis konstitucinis principas reiškia
draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką
- už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą,
kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7
d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).
Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės
pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų
rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m.
gegužės 7 d. nutarimas).
Konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia
galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios
rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis)
sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir
papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę
nuobaudą.
Konstitucinis principas non bis in idem reiškia inter alia
tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas
ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam
buvo pritaikyta sankcija - paskirta nuobauda ne kaip už
nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis
už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon
atsakomybėn.
Paminėtina ir tai, kad konstitucinis principas non bis in
idem negali būti aiškinamas taip, esą jis neleidžia asmens
persekioti ir nubausti už teisės pažeidimą, dėl kurio šio
asmens atžvilgiu buvo pradėtas teisinis persekiojimas, tačiau
tas persekiojimas buvo nutrauktas tokiais pagrindais, kurie
įstatymuose nustatyta tvarka vėliau buvo pripažinti
nepagrįstais ir (arba) neteisėtais, ir asmuo nebuvo patrauktas
teisinėn atsakomybėn - jam nebuvo pritaikyta sankcija (paskirta
bausmė arba nuobauda).
Asmens atleidimas įstatymų nustatytais pagrindais ir
tvarka nuo vienos rūšies teisinės atsakomybės savaime negali
būti kliūtis spręsti klausimą dėl jo patraukimo įstatymų
nustatytais pagrindais ir tvarka kitos rūšies teisinėn
atsakomybėn.
3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas principas non bis in
idem nereiškia, kad teisės sistemoje negali būti įtvirtintas
pakartotinumo institutas; taip pat pažymėtina, kad
pakartotinumo institutas apima ir tokį teisinį reguliavimą, kai
asmeniui, vėl padariusiam tos pačios rūšies teisės pažeidimą,
t. y. pažeidusiam tą pačią ar kitą įstatyme nurodytą tos pačios
teisės šakos normą, ta aplinkybė, kad šis teisės pažeidimas yra
padarytas pakartotinai (taigi liudija, kad tas asmuo yra labiau
linkęs nepaisyti teisės reikalavimų), yra inkriminuojama kaip
aplinkybė, dėl kurios asmuo už šį vėl padarytą teisės pažeidimą
gali būti traukiamas kitokion, griežtesnėn tos pačios rūšies
teisinėn atsakomybėn, t. y. jam už šį pažeidimą gali būti
taikoma kitokia, griežtesnė sankcija - skiriama kitokia,
griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią
pat veiką pirmąkart.
Tačiau pabrėžtina, kad konstitucinis principas non bis in
idem neleidžia pakartotinumo (aptariamuoju aspektu) traktuoti
kaip aplinkybės, kuriai esant už tam tikrus teisės pažeidimus
nustatytos administracinės teisinės atsakomybės rūšis gali būti
pakeista baudžiamąja atsakomybe dėl to, kad asmuo, už
atitinkamą teisės pažeidimą jau buvęs nubaustas administracine
nuobauda, vėl padarė administracinį teisės pažeidimą.
4. Demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas
turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas,
kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės
interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras
(Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10
d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).
Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos
teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei
priešingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją. Ši
diskrecija apima ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias
tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pabrėžtina, kad, įstatymuose įtvirtindamas pakartotinumo
(aptariamuoju aspektu) institutą, įstatymų leidėjas, paisydamas
Konstitucijos, gali pasirinkti įvairius teisinio teksto
konstravimo būdus. Antai įstatymuose gali būti nustatytas toks
teisinis reguliavimas, kai pakartotinumas (aptariamuoju
aspektu) yra traktuojamas kaip atitinkamos rūšies teisinę
atsakomybę už vėl padarytą formaliai tokį patį, kaip ir
ankstesnysis, teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, o
atitinkamame įstatymo straipsnyje (jo dalyje) nėra nurodomas
formaliai kitas tos pačios rūšies teisės pažeidimas. Bet
įstatymų leidėjui nėra draudžiama įstatymu nustatyti ir tokį
teisinį reguliavimą, kad pakartotinumas (aptariamuoju aspektu)
būtų traktuojamas kaip formaliai kitą tos pačios rūšies (t. y.
tos pačios teisės šakos normomis apibrėžiamą) teisės pažeidimą
kvalifikuojanti aplinkybė ir vėl padarytas tos pačios rūšies
(toks pat, kaip ir ankstesnysis, arba kitas tos pačios teisės
šakos normomis apibrėžiamas) teisės pažeidimas atitinkamame
įstatymo straipsnyje (jo dalyje) būtų įvardijamas kaip
formaliai kitas tos pačios rūšies teisės pažeidimas.
Taigi konstitucinis principas non bis in idem nereiškia,
kad įstatymu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad
asmens, jau bausto už teisės pažeidimą, vėl padarytas toks pat
teisės pažeidimas būtų kvalifikuojamas pagal kitą tos pačios
teisės šakos normą, numatančią formaliai kitą teisės pažeidimą,
o asmeniui už tokią pat pakartotinai padarytą teisei priešingą
veiką būtų taikoma kitokia, griežtesnė sankcija nei asmeniui,
padariusiam tokią veiką pirmąkart. Toks įstatyme nustatytas
teisinis reguliavimas, kai tam tikros rūšies teisės pažeidimo
pakartotinis padarymas (tos pačios arba kitos įstatyme
nurodytos tos pačios teisės šakos nuostatos pažeidimas) yra
traktuojamas kaip formaliai kitą teisei priešingą veiką
kvalifikuojanti aplinkybė, kuri lemia, kad asmuo gali būti
traukiamas kitokion, griežtesnėn teisinėn atsakomybėn, t. y.
jam už šį teisės pažeidimą gali būti taikoma kitokia,
griežtesnė sankcija - skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba
nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart,
nevertintinas kaip sudarantis teisines prielaidas asmenį
antrąkart bausti už tą pačią veiką - anksčiau padarytą teisės
pažeidimą.
Kartu pabrėžtina, kad negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, kad traukiant asmenį teisinėn atsakomybėn už
pakartotinai padarytą teisės pažeidimą pakartotinumas
(aptariamuoju aspektu) būtų traktuojamas ir kaip formaliai kitą
tos pačios rūšies teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė,
ir kaip teisinę atsakomybę už šį, formaliai kitą, teisės
pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Toks teisinis reguliavimas
nukryptų nuo Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto
principo non bis in idem.
5. Administracinių teisės pažeidimų kodekse pakartotinumas
yra traktuojamas kaip pagrindas asmeniui, vėl padariusiam
tokios pat rūšies teisės pažeidimą, skirti griežtesnę nuobaudą
nei asmeniui, tokios pat rūšies teisės pažeidimą padariusiam
pirmąkart. Antai pagal ATPK 32 straipsnio (2000 m. vasario 17
d. redakcija) 1 dalį viena iš atsakomybę už administracinį
teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių yra pakartotinai per
metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį
asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (5 punktas).
Kita vertus, pakartotinumas nėra traktuojamas kaip
neišnykstanti aplinkybė: jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta
administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai
pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio
teisės pažeidimo, laikoma, kad administracinė nuobauda jam
nebuvo paskirta (ATPK 36 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad
ATPK 32 straipsnio (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 3 dalyje
nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose
nurodytos sunkinančios aplinkybės (taigi ir pakartotinumas)
netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos
nurodomos kaip teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė.
Sistemiškai aiškinant šias nuostatas konstatuotina, kad
ATPK draudžia dukart taikyti tą pačią atsakomybę sunkinančią
aplinkybę - pakartotinumą: tais atvejais, kai pakartotinumas
yra traktuojamas kaip formaliai kitą administracinį teisės
pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė (vėl padaryto
administracinio teisės pažeidimo sudėtį atitinkamame įstatymo
straipsnyje (jo dalyje) įvardijus kaip kitą administracinį
teisės pažeidimą ir sugriežtinus administracinę teisinę
atsakomybę už minėtą naują administracinį teisės pažeidimą),
neleidžiama pakartotinumo traktuoti dar ir kaip administracinę
teisinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
6. Sprendžiant, ar ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5
d. redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštaravo Konstitucijos
31 straipsnio 5 daliai, pažymėtina, kad šioje nuostatoje yra
nurodytas formaliai kitas administracinis teisės pažeidimas,
kurio subjektas yra asmuo, baustas už kurį nors iš ATPK 1632
straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų anksčiau padarytų
administracinių teisės pažeidimų.
Taigi ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija)
5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad asmuo
yra antrą kartą baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurį
jis jau buvo baustas administracine nuobauda.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5
dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai,
padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio
straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, - užtraukia baudą
nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių
litų" neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.
8. Minėta, kad ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalyje ir ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4
d. redakcija) 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kurio
atitiktis Konstitucijai pareiškėjui sukėlė abejonių, iš esmės
yra analogiškas.
9. Padarius išvadą, kad ATPK 1632 straipsnio (2002 m.
liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...>
dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą
pažeidimą, - užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštaravo Konstitucijos
31 straipsnio 5 daliai, remiantis analogiškais argumentais
darytina išvada, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai
neprieštarauja ir ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 6 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų".
V
Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632
straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostatos
"šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti
asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...>
dalyje numatytą pažeidimą, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų" ir šio
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostatos
"šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti
asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...>
dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų" atitikties
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės
valstybės principui.
1. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
"Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs."
Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą asmenų
lygiateisiškumo principą Konstitucinis Teismas savo nutarimuose
yra ne kartą konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi
ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Minėtas konstitucinis principas reiškia žmogaus prigimtinę
teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią
visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai
vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus
savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų
diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Kita vertus, ne
kartą konstatuota ir tai, kad konstitucinis asmenų
lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybės įstatyme
nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam
tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse,
atžvilgiu; tačiau šis konstitucinis principas būtų pažeistas,
jeigu tam tikri asmenys, kuriems skiriamas teisinis
reguliavimas, palyginti su kitais asmenimis, kuriems taip pat
skiriamas atitinkamas teisinis reguliavimas, būtų kitaip
traktuojami, nors tarp jų nėra tokių skirtumų, kad toks
nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
2. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas
aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter
alia nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip
pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris, kaip
savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis
Teismas, yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa
Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija.
3. Minėta, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu
pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė
žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama
grėsmė, kad tokia žala atsiras, taip pat nustatyti teisinę
atsakomybę už tokias veikas.
Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas
būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė
atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir
dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia
griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą
veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės
pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga
(neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga;
3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų
pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą
teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba)
negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal
įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, -
antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų
lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio
1 dalis.
4. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet
yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir
taikyti už jas pačias griežčiausias priemones - kriminalines
bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką
nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu
įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis,
nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis,
inter alia administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo
1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Taigi įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter
alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio
neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės
šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias
sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos
nustatyti.
Vertinant, ar teisinė atsakomybė priskirtina
administracinei, ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp
administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama
nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių
teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra
nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba
baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Administracinės nuobaudos
gali būti panašios į kriminalines bausmes (Konstitucinio Teismo
1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Tačiau pabrėžtina, kad
įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir
baudžiamųjų sankcijų suderinamumo.
Asmenų, traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir
asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė
padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės
atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius
teisės pažeidimus, apibrėžtus inter alia ATPK, o antrieji -
nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus
baudžiamajame įstatyme. Įvairių rūšių teisinės atsakomybės už
teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime negali būti pagrindu
kvestionuoti atitinkamo įstatymuose nustatyto teisinio
reguliavimo atitiktį konstituciniams lygiateisiškumo ir
teisinės valstybės principams. Taigi vien tai, kad įstatymuose
tam tikros teisei priešingos veikos apibrėžiamos kaip
administraciniai teisės pažeidimai (net jeigu už juos
nustatytos administracinės nuobaudos savo griežtumu prilygsta
kriminalinėms bausmėms), o kitos - kaip nusikaltimai ar kitos
baudžiamuosius įstatymus pažeidžiančios veikos, savaime
nereiškia, kad yra nukrypstama nuo konstitucinių teisinės
valstybės ar asmenų lygiateisiškumo principų.
Sprendžiant, ar ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštaravo Konstitucijos
29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui tuo aspektu, ar šioje dalyje administracinė teisinė
atsakomybė nėra nustatyta už tokią veiką, už kurią ji pagal
Konstituciją neturėtų būti nustatyta, taip pat ar Konstitucijos
29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui minėtu aspektu neprieštarauja ATPK 1632 straipsnio
(2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata "šio
straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens,
bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje
numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų",
konstatuotina, kad ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalyje ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 6 dalyje nurodytos veikos vertintinos kaip
pavojingos visuomenei ir už jas įstatymų leidėjas gali
nustatyti administracinę teisinę atsakomybę - pinigines baudas.
Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas
ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis
prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno
pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų,
gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė, vertintini kaip
darantys žalą valstybės ūkio sistemai, finansinei tvarkai ir
teisiškai persekiotini, inter alia nustatant už juos
administracinę teisinę atsakomybę.
5. ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5
dalyje nustatyta piniginė bauda vertintina kaip didelė - teisės
pažeidėjams ji yra griežta.
5.1. Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu
paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia
protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš
Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad
nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje
visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai
svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti
pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu
reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės
yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos
sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui
(Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo
29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių
bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios
būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės
pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose
sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų
galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę
lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba
nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės
pažeidimui.
5.2. Pažymėtina, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų
už teisės pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų už
administracinius teisės pažeidimus) įtvirtinimas įstatyme
savaime (neįvertinus atitinkamo teisės pažeidimo pobūdžio,
pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių)
negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tiems
teisės pažeidimams.
5.3. Nėra jokių teisinių argumentų, dėl kurių už ATPK 1632
straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ar šio
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nurodytas
visuomenei pavojingas veikas įstatymų leidėjas negalėtų
nustatyti būtent tokio dydžio piniginių baudų, nes atitinkamo
administracinio teisės pažeidimo, už kurį turėjo (turi) būti
skiriama ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5
dalyje arba šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6
dalyje nustatyta piniginė bauda, pobūdis, pavojingumas
(sunkumas), mastas, kiti požymiai, kitos aplinkybės
(neignoruojant nė atsakomybę lengvinančių) galėjo (gali) lemti
tai, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir
atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės aplinkybes, teisės
pažeidėjui turėjo (turi) būti paskirta būtent tokio dydžio
piniginė bauda, kuri buvo nustatyta ATPK 1632 straipsnio (2002
m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ar yra nustatyta šio
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje.
5.4. Skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga.
Pagal Konstituciją teismas, taikydamas sankciją už teisės
pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę
lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra
expressis verbis nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės
pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę
arba nuobaudą. Pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos už
teisei priešingos veikos padarymą konstravimo būdą, kai pačiame
teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką
nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda,
kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės
pažeidėjams yra griežta, įstatymų leidėjas kartu turi įstatymu
nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas
sankciją už šią teisei priešingą veiką - skirdamas piniginę
baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias
aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis
nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių
ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės
pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga
(neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga,
paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą -
mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtinta minimali
piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai
apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2003 m.
birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai). Mažesnės
negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne
taisyklė, bet išimtis - ją teismas gali skirti tik esant
ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms
aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio
piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai
neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas
pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai,
kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai.
5.5. Pagal ATPK 301 straipsnio (1999 m. lapkričio 11 d.
redakcija) 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis
administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į inter
alia ATPK nustatytas atsakomybę už administracinį teisės
pažeidimą lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų
nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo
ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei
sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą
nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės
nuobaudos.
Taigi sprendžiant, ar ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos
5 d. redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštaravo Konstitucijos
29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui tuo aspektu, ar šioje dalyje nebuvo nustatyta tokia
griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už administracinį teisės
pažeidimą, kad pagal ją skiriama piniginė bauda teisės
pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga
(neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga,
taip pat ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui minėtu aspektu
neprieštarauja ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 6 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų", konstatuotina, kad teismas,
priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už ATPK 1632
straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ar šio
straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nurodytą
administracinį teisės pažeidimą skyrimo, turėjo (turi) ATPK
nustatytus įgaliojimus paskirti asmeniui mažesnę piniginę baudą
nei šiose dalyse įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos
žemutinė riba), jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų
aplinkybių, dėl kurių minėta minimali piniginė bauda teisės
pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga
(neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga.
6. Pagal Konstituciją kiekvienas teisinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo turi teisę į teisingą teisinį procesą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją
asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos,
turi teisę ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio
Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m.
rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai); asmens teisė
į nepriklausomą, nešališką, teisingą teismą, kuris išspręstų
ginčą, negali būti paneigta (Konstitucinio Teismo 2004 m.
gruodžio 13 d. nutarimas).
6.1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste
pažymėtina, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos
savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms,
nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei,
drausminei ar kitai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir
nesvarbu, kaip jos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose
būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos
asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus
įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31
straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos
tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn
(Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).
Minėtos iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos - tai
teismo nepriklausomumas ir nešališkumas, nekaltumo prezumpcija,
draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius
ir artimuosius giminaičius, sankcijos taikymas (bausmės arba
nuobaudos skyrimas) tik remiantis įstatymu, draudimas bausti
antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką (non bis in
idem), teisė į gynybą nuo asmens sulaikymo arba pirmosios
apklausos momento, teisė turėti advokatą, rungimosi principas
teismo procese, asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisė
dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją ir kt.
6.2. Paminėtina, kad esminiai administracinių teisės
pažeidimų proceso reikalavimai, inter alia procesinės ir kitos
garantijos, asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn
atsakomybėn pagal ATPK, yra nustatyti ne tik ATPK, bet ir
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.
Procesinės ir kitos garantijos asmenims, traukiamiems
baudžiamojon atsakomybėn, yra nustatytos Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekse. Procesinės ir kitos garantijos
asmenims, traukiamiems administracinėn ir baudžiamojon
atsakomybėn, taip pat nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kituose įstatymuose,
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos
teisėje.
Minėtuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas
nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje,
kurioje tiriama, ar Konstitucijai neprieštaravo
(neprieštarauja) ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" ir šio straipsnio (2003 m.
liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata "šio straipsnio <...>
dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto
administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje
numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo dvidešimties
tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų", nustatančios
administracinę teisinę atsakomybę už atitinkamus teisės
pažeidimus. Šiomis nuostatomis nėra reglamentuojami santykiai,
susiję su procesinėmis ar kitomis garantijomis asmenims, už
atitinkamus administracinius teisės pažeidimus traukiamiems
administracinėn teisinėn atsakomybėn.
Taigi minėtos nuostatos aptariamuoju aspektu negali
prieštarauti konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės
valstybės principams.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytinos
išvados:
- ATPK 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5
dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai,
padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio
straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, - užtraukia baudą
nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių
litų" neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui;
- ATPK 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6
dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai,
padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio
straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą
nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių
litų" neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir
105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d.
redakcija) 5 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštaravo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2003 m. liepos 4 d.
redakcija) 6 dalies nuostata "šio straipsnio <...> dalyje
numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki
penkiasdešimties tūkstančių litų" neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis