English
Byla Nr. 10/05
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2005 M. KOVO 15 D.
NUTARIMO NR. X-131 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ PASKYRIMO" 2 STRAIPSNIO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2005 M. KOVO 17 D.
DEKRETO NR. 237 "DĖL TEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMUI ATLEISTI R. K. URBAITĮ IŠ LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJO PAREIGŲ" IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
2005 M. KOVO 17 D. NUTARIMO NR. X-138 "DĖL R. K.
URBAIČIO ATLEIDIMO IŠ LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
TEISĖJO PAREIGŲ" ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
2005 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės,
Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo - Seimo narių grupės atstovams Seimo
nariui Remigijui Ačui ir Seimo nariui Juliui Veselkai,
suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Prezidento
atstovams Respublikos Prezidento patarėjui teisės klausimais,
Teisės departamento vadovui Haroldui Šinkūnui, Respublikos
Prezidento patarėjams teisės klausimais Česlovui Atkočaičiui ir
Mildai Vainiutei,
suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Seimo atstovams
Seimo pirmininko pavaduotojui Česlovui Juršėnui, Seimo
kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems patarėjams
Antanui Jatkevičiui ir Gediminui Sagačiui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. gegužės 23 d.
išnagrinėjo bylą Nr. 10/05 pagal pareiškėjo - Lietuvos
Respublikos Seimo narių grupės 2005 m. kovo 29 d. prašymą
ištirti, ar:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d.
dekretas Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui
atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" pagal turinį ir priėmimo tvarką atitinka Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės ir
atsakingo valdymo principus, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6
straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 77 straipsnį, 84
straipsnio 11 punktą, 112 straipsnio 5 dalį ir 115 straipsnio 4
punktą;
2) ar Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo
Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo" 2 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m.
kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" pagal priėmimo
tvarką ir seką atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
įtvirtintus atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus,
103, 104 straipsnius, 112 straipsnio 5 dalį, 113 straipsnį ir 115
straipsnio 4 punktą;
3) ar Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo
Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo" 2 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m.
kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" pagal turinį
atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus
atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus, 5 straipsnio 1
ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 67
straipsnio 10 punktą, 112 straipsnio 5 dalį ir 115 straipsnio 4
punktą.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį
Teismą su prašymu ištirti, ar:
1) Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr.
237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K.
Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" pagal
turinį ir priėmimo tvarką atitinka Konstitucijoje įtvirtintus
teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus, 5 straipsnio 1
ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 77
straipsnį, 84 straipsnio 11 punktą, 112 straipsnio 5 dalį ir 115
straipsnio 4 punktą;
2) ar Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2
straipsnis ir Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl
R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" pagal priėmimo tvarką ir seką atitinka Konstitucijoje
įtvirtintus atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus,
103, 104 straipsnius, 112 straipsnio 5 dalį, 113 straipsnį ir 115
straipsnio 4 punktą;
3) ar Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2
straipsnis ir Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl
R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" pagal turinį atitinka Konstitucijoje įtvirtintus
atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus, 5 straipsnio 1
ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 67
straipsnio 10 punktą, 112 straipsnio 5 dalį ir 115 straipsnio 4
punktą.
II
Pareiškėjas - Seimo narių grupė prašymą grindžia šiais
argumentais.
Pareiškėjo nuomone, Aukščiausiojo Teismo teisėjams ir
pirmininkui taikytina Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalis, pagal
kurią dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo
iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo
numatyta teisėjų institucija. Pareiškėjas teigia, kad Respublikos
Prezidentas, teikdamas Seimui paskirti ar atleisti iš pareigų
Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalyje numatytus teisėjus, privalo
turėti Teismų tarybos patarimą ir tik remdamasis juo gali Seime
inicijuoti Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimo į pareigas ar
atleidimo iš jų procedūras. Pareiškėjo manymu, Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos
(Teismų tarybos) patarimo nebuvimas buvo konstitucinė kliūtis
Respublikos Prezidentui išleisti 2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr.
237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K.
Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" ir
pateikti šį dekretą svarstyti Seimui.
Pareiškėjo teigimu, Seimas, priimdamas 2005 m. kovo 15 d.
nutarimą Nr. X-131 ir 2005 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. X-138,
pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo į pareigas tvarką ir teisėjų atleidimo iš pareigų
tvarką. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijos 103, 104
straipsnių, 112 straipsnio 5 dalies, 113 ir 115 straipsnių normos
yra skirtos teisėjų, taip pat ir Konstitucinio Teismo,
nepriklausomumo garantijoms užtikrinti. Jos, be kitų apribojimų,
apima ir draudimą tam pačiam asmeniui tuo pačiu metu būti ir
Aukščiausiojo Teismo, ir Konstitucinio Teismo teisėju. Pareiškėjo
nuomone, ginčijamais teisės aktais Respublikos Prezidentas
pavėluotai ir netinkamai inicijavo Aukščiausiojo Teismo teisėjo
R. K. Urbaičio atleidimą iš pareigų, o Seimas R. K. Urbaitį
Konstitucinio Teismo teisėju paskyrė neatleidęs jo iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Todėl Seimo 2005 m. kovo 15
d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsniu R. K. Urbaitį paskyrus
Konstitucinio Teismo teisėju ir Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimu
Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų" jį atleidus iš Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų buvo pažeista atitinkamų sprendimų priėmimo
tvarka ir seka, konstituciniai atsakingo valdymo ir teisinės
valstybės principai.
Pasak pareiškėjo, Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte nėra
numatyta nei Konstitucinio Teismo teisėjo rinkimai, nei
bendrosios kompetencijos teismo teisėjo perkėlimas į
Konstitucinio Teismo, vykdančio specifinę kompetenciją -
konstitucinį teisingumą, teisėjo pareigas. Tuo tarpu Respublikos
Prezidentas 2005 m. kovo 17 d. dekrete Nr. 237 "Dėl teikimo
Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" kaip R. K. Urbaičio
atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pagrindą nurodė
Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktą, bet konkrečiai nenurodė,
kuriuo iš šiame punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš pareigų
pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į
kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų.
III
1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Seimo atstovų Č. Juršėno, A. Jatkevičiaus
ir G. Sagačio rašytiniai paaiškinimai.
Paaiškinimuose teigiama, kad Seimas neturi teisės
peržiūrėti, kvestionuoti, reviduoti ir juo labiau panaikinti
Respublikos Prezidento išleistų teisės aktų. Atstovų manymu,
įstatymų nustatyta tvarka išleistas ir įsigaliojęs Respublikos
Prezidento dekretas, kuriuo Seimui teikiama atleisti R. K.
Urbaitį iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, sukelia teisines
pasekmes ir sudaro teisines prielaidas Seimui priimti nutarimą
dėl šio teisėjo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų.
Č. Juršėnas, A. Jatkevičius ir G. Sagatys teigia, kad Seimo
nutarimų, kuriais R. K. Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio
Teismo teisėju ir atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų, seka yra logiška, pagrįsta asmens, kurio atžvilgiu
taikomos minėtos procedūros, teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Asmens, atitinkančio Konstitucinio Teismo teisėjui keliamus
reikalavimus, atleidimas iš užimamų pareigų dar nežinant, ar jis
bus paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieštarautų teisinės
valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
Suinteresuoto asmens - Seimo atstovai pabrėžia, kad,
įsigaliojus Seimo nutarimui, kuriuo R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju, jis Konstitucinio Teismo teisėjo
pareigas galėjo pradėti eiti tik prisiekęs Seime. R. K. Urbaitis
Seime prisiekė po to, kai jau buvo atleistas iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų. Vadinasi, R. K. Urbaitis Konstitucinio
Teismo teisėjo pareigas pradėjo eiti jau nebūdamas Aukščiausiojo
Teismo teisėju.
Suinteresuoto asmens - Seimo atstovai Č. Juršėnas, A.
Jatkevičius ir G. Sagatys taip pat teigia, kad aiškinant
Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktą turėtų vyrauti ne pažodinis
(gramatinis), o loginis ir sisteminis teisės aiškinimo metodai.
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens -Respublikos Prezidento atstovų Č.
Atkočaičio ir M. Vainiutės rašytiniai paaiškinimai.
Suinteresuoto asmens - Respublikos Prezidento atstovai Č.
Atkočaitis ir M. Vainiutė pažymėjo, kad Konstitucijos 84
straipsnio 11 punkte yra įtvirtinti Respublikos Prezidento
įgaliojimai formuojant teisminę valdžią. Teisėjų skyrimo ir
atleidimo tvarką reglamentuoja Konstitucijos 112 straipsnis.
Pagal šio straipsnio 2 dalį Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš
jų - pirmininką skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento
teikimu. Pagal minėto straipsnio 3 dalį Apeliacinio teismo
teisėjus ir iš jų - pirmininką skiria Respublikos Prezidentas
Seimo pritarimu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį apylinkių,
apygardų bei specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria,
jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Č. Atkočaičio ir
M. Vainiutės nuomone, šiuose Konstitucijos straipsniuose yra trys
nevienodai traktuojamos teisinės situacijos, kai teisėjus skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu, kai teisėjus skiria
Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu ir kai teisėjus skiria
Respublikos Prezidentas. Atstovai mano, kad Konstitucija suteikia
teisę Respublikos Prezidentui skirti ir atleisti apylinkių,
apygardų, Apeliacinio teismo ir specializuotų teismų teisėjus,
spręsti jų perkėlimo ir paaukštinimo klausimus.
Suinteresuoto asmens - Respublikos Prezidento atstovų
teigimu, Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr.
237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K.
Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" išleido
gavęs Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymą, kaip numatyta
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje.
Išleisdamas minėtą dekretą, Respublikos Prezidentas griežtai
laikėsi jam Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytų
įgaliojimų formuojant teisminę valdžią ir neperžengė savo
kompetencijos ribų.
Č. Atkočaitis ir M. Vainiutė teigia, kad Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų
institucija Respublikos Prezidentui gali patarti tik dėl tokių
teisėjų, dėl kurių galutinį sprendimą priima Respublikos
Prezidentas. Dėl tų teisėjų, kurių Respublikos Prezidentas pats
neskiria, jis neturi pareigos kreiptis į Teismų tarybą patarimo.
Respublikos Prezidento atstovai taip pat teigia, kad galiojanti
Aukščiausiojo Teismo formavimo tvarka leidžia išvengti ir tam
tikrų profesinės etikos problemų, kurių galėtų kilti, jeigu
Teismų tarybai, kurios daugumą sudaro žemesnių grandžių teismų
teisėjai, būtų pavesta spręsti, ar asmuo gali tapti Aukščiausiojo
Teismo teisėju ir ar jis gali būti atleistas iš šių pareigų.
Č. Atkočaičio ir M. Vainiutės nuomone, Respublikos
Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekrete Nr. 237 "Dėl teikimo
Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" nurodytas R. K. Urbaičio
atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pareigų pagrindas yra
labiausiai tinkamas iš visų Konstitucijos 115 straipsnyje
nurodytų teismų teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų.
Suinteresuoto asmens - Respublikos Prezidento atstovų
paaiškinimuose taip pat teigiama, kad pagal Konstitucijos 104
straipsnio antrąją dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 7
straipsnį asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš
pradėdamas eiti savo pareigas Seime prisiekia būti ištikimas
Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Taigi R. K. Urbaitis
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimus įgijo ir pareigas eiti
pradėjo tik prisiekęs Seime.
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Respublikos Prezidento atstovo H. Šinkūno
paaiškinimai, kuriuose pritariama Č. Atkočaičio ir M. Vainiutės
pateiktiems argumentams.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko V. Greičiaus rašytiniai
paaiškinimai.
V
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo - Seimo narių
grupės atstovai R. Ačas ir J. Veselka iš esmės pakartojo
pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir pateikė papildomų
paaiškinimų.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Seimo atstovai Č. Juršėnas, A. Jatkevičius ir G. Sagatys iš esmės
pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus
ir pateikė papildomų paaiškinimų.
3. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Respublikos Prezidento atstovai H. Šinkūnas, Č. Atkočaitis ir M.
Vainiutė iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose
išdėstytus argumentus.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas 2004 m. gruodžio 15 d.
raštu Seimo Pirmininkui Nr. (1.6)-5T-53, vadovaudamasis
Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucinio Teismo
įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, pateikė Seimui Romualdą Kęstutį
Urbaitį kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus.
2. Seimas 2005 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo",
kuriame inter alia nustatyta:
"Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 10 punktu bei 103
straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
4 straipsniu, nutaria: <...>
2 straipsnis.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko
teikimą, paskirti Romualdą Kęstutį URBAITĮ Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams.
3 straipsnis.
Nutarimas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 15 d."
3. R. K. Urbaičio kandidatūros į Konstitucinio Teismo
teisėjus pateikimo Seimui metu ir Seimo 2005 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
teisėjų paskyrimo" priėmimo metu R. K. Urbaitis buvo
Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
4. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas 2005 m. kovo 15 d. raštu
Nr. (1.7)-5T-2, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 2
dalimi ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
pateikė Respublikos Prezidentui prašymą teikti Seimui R. K.
Urbaitį atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, nes šis
2005 m. kovo 15 d. buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.
5. Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 17 d. išleido
dekretą Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti
R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų",
kuriame nustatyta:
"1 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84
straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio antrąja dalimi ir 115
straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90
straipsnio trečiąja dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui
atleisti Romualdą Kęstutį URBAITĮ iš Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų.
2 straipsnis.
Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos."
6. Seimas 2005 m. kovo 17 d. priėmė nutarimą Nr. X-138 "Dėl
R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų", kuriame nustatyta:
"Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio antrąja dalimi bei 115
straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento
2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos
Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų", nutaria:
1 straipsnis.
Atleisti Romualdą Kęstutį URBAITĮ iš Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų nuo 2005 m. kovo 17 d.
2 straipsnis.
Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo."
7. Paskirtasis Konstitucinio Teismo teisėjas R. K. Urbaitis,
Seimui atleidus jį iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, 2005
m. kovo 17 d. Seime prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai
ir Konstitucijai.
8. Pareiškėjas - Seimo narių grupė prašo ištirti, ar
Konstitucijai neprieštarauja teisės aktai (jų dalys), kuriais R.
K. Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju ir dėl to
atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, būtent, ar:
1) Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr.
237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K.
Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" pagal
turinį ir priėmimo tvarką atitinka Konstitucijoje įtvirtintus
teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus, 5 straipsnio 1
ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 77
straipsnį, 84 straipsnio 11 punktą, 112 straipsnio 5 dalį ir 115
straipsnio 4 punktą;
2) Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
ir Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K.
Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" pagal priėmimo tvarką ir seką atitinka Konstitucijoje
įtvirtintus atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus,
103, 104 straipsnius, 112 straipsnio 5 dalį, 113 straipsnį ir 115
straipsnio 4 punktą;
3) Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
ir Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K.
Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" pagal turinį atitinka Konstitucijoje įtvirtintus
atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus, 5 straipsnio 1
ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 67
straipsnio 10 punktą, 112 straipsnio 5 dalį ir 115 straipsnio 4
punktą.
9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį
bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo
Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė,
kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal:
normų turinį (1 punktas); reguliavimo apimtį (2 punktas); formą
(3 punktas); Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo,
paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (4 punktas).
Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Seimo 2005 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis ir Seimo 2005 m. kovo 17 d.
nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" pagal priėmimo tvarką ir
seką neprieštarauja Konstitucijai, traktuotinas kaip jo prašymas
ištirti kiekvieno iš šių teisės aktų (jų dalių) atitiktį
Konstitucijai pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo tvarką.
Nuoroda į "priėmimo seką" vertintina kaip pareiškėjo motyvas,
kuriuo grindžiama abejonė, ar nurodyti teisės aktai (jų dalys)
neprieštarauja Konstitucijai pagal Konstitucijoje nustatytą
priėmimo tvarką.
II
Dėl Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2
straipsnio atitikties pagal priėmimo tvarką Konstitucijos 103,
104 straipsniams, 112 straipsnio 5 daliai, 113 straipsniui, 115
straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo valdymo ir
teisinės valstybės principams, taip pat dėl Seimo 2005 m. kovo 15
d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnio atitikties pagal turinį
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai,
7 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 10 punktui, 112 straipsnio 5
daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo
valdymo ir teisinės valstybės principams.
1. Pareiškėjas savo abejones dėl Seimo 2005 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
teisėjų paskyrimo" 2 straipsnio atitikties pagal priėmimo tvarką
Konstitucijos 103, 104 straipsniams, 112 straipsnio 5 daliai, 113
straipsniui, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo
valdymo ir teisinės valstybės principams, taip pat dėl Seimo 2005
m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnio atitikties
pagal turinį Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6
straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 10
punktui, 112 straipsnio 5 daliai, 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams grindžia tuo, kad, jo manymu, Seimas, neatleidęs R. K.
Urbaičio iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal
Konstituciją negalėjo jo paskirti Konstitucinio Teismo teisėju,
nes Konstitucija draudžia asmeniui tuo pat metu būti ir
Aukščiausiojo Teismo, ir Konstitucinio Teismo teisėju.
Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicija, jog Seimo 2005 m. kovo
15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis prieštarauja Konstitucijai
pagal turinį, grindžiama tuo, kad, jo manymu, šis straipsnis
prieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.
2. Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar
Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal priėmimo tvarką ir
turinį neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šioje
konstitucinės justicijos byloje netirs, ar ginčijamas straipsnis
kitais, pareiškėjo prašyme nenurodytais aspektais, pagal priėmimo
tvarką ir pagal turinį neprieštarauja Konstitucijai.
3. Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarka yra expressis
verbis nustatyta Konstitucijoje.
Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,
turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų
teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko
specialybę stažą. Pagal šio straipsnio 1 dalį kandidatus į
Konstitucinio Teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentas,
Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas;
Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas; Konstitucinis
Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.
Pabrėžtina, kad skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus pagal
Konstituciją atitinkamus įgaliojimus turi tik šie Konstitucijoje
expressis verbis nurodyti subjektai: 1) Konstitucinio Teismo
teisėjo kandidatūrą Seimui teikiantis valstybės pareigūnas
(Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas); 2) Seimas, priimantis sprendimą dėl pateiktojo
kandidato skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju.
Pagal Konstituciją jokia institucija, joks pareigūnas neturi
įgaliojimų paneigti ar riboti Aukščiausiojo Teismo pirmininko
(kaip ir kitų Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalyje nurodytų
valstybės pareigūnų, teikiančių kandidatus į Konstitucinio Teismo
teisėjus - Respublikos Prezidento ir Seimo Pirmininko)
konstitucinės teisės teikti Seimui kandidatą į Konstitucinio
Teismo teisėjus ir Seimo teisės paskirti pateiktą asmenį
Konstitucinio Teismo teisėju arba jo nepaskirti. Jeigu tokie
įgaliojimai būtų nustatyti įstatymu ar kitu teisės aktu, būtų
sudarytos prielaidos sukliudyti Konstitucijoje nustatyta tvarka
atnaujinti Konstitucinį Teismą - vieną iš Konstitucijoje
įtvirtintų valstybės valdžios institucijų.
4. Konstitucijos 104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos
apribojimai, nustatyti teismų teisėjams. Pagal Konstitucijos 113
straipsnį teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų
pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose
įstaigose ar įmonėse (1 dalis); jis taip pat negali gauti jokio
kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už
pedagoginę ar kūrybinę veiklą (1 dalis); teisėjas negali
dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų
veikloje (2 dalis).
Minėti ribojimai Konstitucinio Teismo teisėjui pradedami
taikyti nuo tos dienos, kai jis pradeda eiti savo pareigas. Pagal
Konstitucijos 104 straipsnio 2 dalį prieš pradėdami eiti savo
pareigas Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti
ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį
teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio
trečiasis ketvirtadienis; naujai paskirti Konstitucinio Teismo
teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios
darbo dieną.
Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas,
kad paskirtasis Konstitucinio Teismo teisėjas nesuderinamumus su
Konstitucinio Teismo teisėjo pareigomis (Konstitucijos 104
straipsnio 3 dalis, 113 straipsnis) turi pašalinti iki priesaikos
Seime. Jeigu minėtų nesuderinamumų pašalinimas priklauso nuo tam
tikrų institucijų (pareigūnų) sprendimų, šios institucijos
(pareigūnai) turi pareigą priimti atitinkamus sprendimus iki
Konstitucinio Teismo teisėjo priesaikos Seime. Antraip
paskirtajam Konstitucinio Teismo teisėjui būtų sukliudyta pradėti
eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir šitaip būtų
kliudoma Konstitucijoje nustatyta tvarka atnaujinti Konstitucinį
Teismą - vieną iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios
institucijų.
Pabrėžtina, kad Konstitucijoje nėra nuostatų,
reikalaujančių, kad asmuo, kurio kandidatūra į Konstitucinio
Teismo teisėjus yra pateikta, dar iki balsavimo dėl jo
kandidatūros Seime atsisakytų dirbamo darbo, užimamų pareigų ar
pašalintų kitus Konstitucijoje nurodytus nesuderinamumus su
Konstitucinio Teismo teisėjo pareigomis.
Pabrėžtina ir tai, kad paskirtasis Konstitucinio Teismo
teisėjas, kol jis nėra nustatyta tvarka prisiekęs Seime, neina
Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų. Tuo metu Konstitucinio
Teismo teisėjo pareigas dar eina kadenciją bebaigiąs
Konstitucinio Teismo teisėjas.
5. Minėta, kad tuo metu, kai Seimas 2005 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
teisėjų paskyrimo" 2 straipsniu paskyrė R. K. Urbaitį
Konstitucinio Teismo teisėju, jis buvo Aukščiausiojo Teismo
teisėjas.
Minėta ir tai, kad asmuo, kurio kandidatūra į Konstitucinio
Teismo teisėjus yra pateikta, pagal Konstituciją neprivalo dar
iki balsavimo dėl jo kandidatūros Seime atsisakyti dirbamo darbo,
užimamų pareigų.
Tad Seimas, 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2
straipsniu paskyręs R. K. Urbaitį Konstitucinio Teismo teisėju
prieš tai jo neatleidęs iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų,
nepažeidė iš Konstitucijos kylančio draudimo tam pačiam asmeniui
tuo pat metu būti ir Aukščiausiojo Teismo, ir Konstitucinio
Teismo teisėju.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad
Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal priėmimo tvarką
neprieštarauja Konstitucijos 104 ir 113 straipsniams.
7. Sprendžiant, ar Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-
131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo" 2 straipsnis tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K.
Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo
neatleidus iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal
priėmimo tvarką neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems
Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai ir 115 straipsnio 4
punktui, pažymėtina, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje ir
115 straipsnio 4 punkte nėra reguliuojami santykiai, susiję su
Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimu: Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų paskyrimo,
paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos
Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų
institucija, o pagal Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktą
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai įstatymo nustatyta tvarka
atleidžiami iš pareigų išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu
perkėlus į kitą darbą. Tuo tarpu Seimo 2005 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis skirtas R. K. Urbaičio paskyrimui
Konstitucinio Teismo teisėju.
Taigi Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2
straipsnis reguliuoja kitokio pobūdžio santykius, negu
Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalis ir 115 straipsnio 4 punktas.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad
Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal priėmimo tvarką
neprieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai ir 115
straipsnio 4 punktui.
9. Konstatavus, kad Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-
131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo" 2 straipsnis tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K.
Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo
neatleidus iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal
priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 113 straipsniui, 112
straipsnio 5 daliai ir 115 straipsnio 4 punktui, konstatuotina,
kad minėto Seimo nutarimo 2 straipsnis tuo aspektu, kad šiuo
straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo
teisėju prieš tai jo neatleidus iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja ir pareiškėjo
nurodytiems:
- Konstitucijos 104 straipsniui, kuriame nustatyta, kad
Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra
nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar
organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos
Konstitucija (1 dalis); prieš pradėdami eiti savo pareigas,
Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi
Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai (2 dalis); Konstitucinio
Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai,
nustatyti teismų teisėjams (3 dalis); Konstitucinio Teismo
teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo
nariai (4 dalis);
- konstituciniam atsakingo valdymo principui;
- konstituciniam teisinės valstybės principui.
10. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
pareiškėjo pozicija, jog Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-
131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo" 2 straipsnis prieštarauja Konstitucijai pagal turinį,
grindžiama tuo, kad, jo manymu, šis straipsnis prieštarauja
Konstitucijai pagal priėmimo tvarką. Minėta, kad pareiškėjas
abejoja dėl Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2
straipsnio atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką dėl to,
kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio
Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų.
11. Konstatavus, kad Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr.
X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų
paskyrimo" 2 straipsnis tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K.
Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo
neatleidus iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal
priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 104 straipsniui, 113
straipsniui, 112 straipsnio 5 daliai, 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams, konstatuotina, kad minėto Seimo nutarimo 2 straipsnis
tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį neprieštarauja
pareiškėjo nurodytiems:
- Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta,
kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas;
- Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta,
kad valdžios galias riboja Konstitucija;
- Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta,
kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas;
- Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta,
kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas
Konstitucijai;
- Konstitucijos 67 straipsnio 10 punktui, pagal kurį Seimas
skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo
teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
- Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta,
kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo
iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo
numatyta teisėjų institucija;
- Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktui, pagal kurį
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų
įstatymo nustatyta tvarka išrinkus į kitas pareigas arba jų
sutikimu perkėlus į kitą darbą;
- konstituciniam atsakingo valdymo principui;
- konstituciniam teisinės valstybės principui.
III
Dėl Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekreto Nr.
237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K.
Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų"
atitikties pagal priėmimo tvarką ir turinį Konstitucijos 5
straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1
daliai, 77 straipsniui, 84 straipsnio 11 punktui, 112 straipsnio
5 daliai ir 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo
valdymo ir teisinės valstybės principams.
1. Pareiškėjas savo abejones dėl Respublikos Prezidento 2005
m. kovo 17 d. dekreto Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos
Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų" atitikties pagal priėmimo tvarką ir turinį
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai,
7 straipsnio 1 daliai, 77 straipsniui, 84 straipsnio 11 punktui,
112 straipsnio 5 daliai ir 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams grindžia tuo, kad, jo manymu, Respublikos Prezidentas,
prieš teikdamas Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų, turėjo gauti Konstitucijos 112 straipsnio
5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų
institucijos (pagal Teismų įstatymą - Teismų tarybos) patarimą, o
negavęs tokio patarimo negalėjo išleisti 2005 m. kovo 17 d.
dekreto ir pateikti šio dekreto svarstyti Seimui, taip pat tuo,
kad, jo manymu, Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 17 d.
dekrete Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti
R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų"
kaip R. K. Urbaičio atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų pagrindą nurodė 115 straipsnio 4 punktą, bet konkrečiai
nenurodė, kuriuo iš šiame punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš
pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu
perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.
2. Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar
Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237 "Dėl
teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu, kad
šiuo Respublikos Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo pateiktas
Seimui atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų prieš tai
negavus specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos (pagal
Teismų įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, pagal priėmimo tvarką
neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šioje
konstitucinės justicijos byloje netirs, ar ginčijamas Respublikos
Prezidento dekretas kitais, pareiškėjo prašyme nenurodytais
aspektais pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar
Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237 "Dėl
teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu, kad
šiuo Respublikos Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo pateiktas
Seimui atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų prieš tai
negavus specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų įstatymą -
Teismų tarybos) patarimo, taip pat tuo aspektu, kad šiame
Respublikos Prezidento dekrete konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš
Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų atleidimo
iš pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu
perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį neprieštarauja
Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės
justicijos byloje netirs, ar ginčijamas Respublikos Prezidento
dekretas kitais, pareiškėjo prašyme nenurodytais aspektais pagal
turinį neprieštarauja Konstitucijai.
3. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą Respublikos
Prezidentas inter alia įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui
atleisti teisėjus. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo
ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali
įstatymo numatyta teisėjų institucija (Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalis).
Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime
konstatavo: "Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto normos,
nustatančios Respublikos Prezidento įgaliojimus skiriant ir
atleidžiant teisėjus, yra susijusios su Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad dėl teisėjų
paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų
Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta
teisėjų institucija", taip pat kad "Konstitucijos 112 straipsnio
5 dalyje nurodyta speciali teisėjų institucija turi patarti
Respublikos Prezidentui visais teisėjų skyrimo, jų profesinės
karjeros, taip pat atleidimo iš pareigų klausimais" ir kad "šios
institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nėra
šios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali
priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo
ar atleidimo iš pareigų".
4. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarka yra expressis verbis
nustatyta Konstitucijoje, kad pagal Konstituciją jokia
institucija, joks pareigūnas neturi įgaliojimų paneigti ar riboti
Seimo teisę paskirti pateiktą asmenį Konstitucinio Teismo teisėju
arba jo nepaskirti, taip pat kad jeigu tokie įgaliojimai būtų
nustatyti įstatymu ar kitu teisės aktu, būtų sudarytos prielaidos
sukliudyti Konstitucijoje nustatyta tvarka atnaujinti
Konstitucinį Teismą - vieną iš Konstitucijoje įtvirtintų
valstybės valdžios institucijų.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad
paskirtasis Konstitucinio Teismo teisėjas nesuderinamumus su
Konstitucinio Teismo teisėjo pareigomis (Konstitucijos 104
straipsnio 3 dalis, 113 straipsnis) pagal Konstituciją turi
pašalinti iki priesaikos Seime, kad jeigu minėtų nesuderinamumų
pašalinimas priklauso nuo tam tikrų institucijų (pareigūnų)
sprendimų, šios institucijos (pareigūnai) turi pareigą priimti
atitinkamus sprendimus iki Konstitucinio Teismo teisėjo
priesaikos Seime, antraip paskirtajam Konstitucinio Teismo
teisėjui būtų sukliudyta pradėti eiti Konstitucinio Teismo
teisėjo pareigas ir kartu būtų kliudoma Konstitucijoje nustatyta
tvarka atnaujinti Konstitucinį Teismą - vieną iš Konstitucijoje
įtvirtintų valstybės valdžios institucijų.
Taigi Konstitucinio Teismo teisėju paskyrus asmenį, kuris
paskyrimo metu ėjo kurio nors Lietuvos Respublikos teismo teisėjo
pareigas, jis iki priesaikos Seime turi būti atleistas iš šių
pareigų. Jeigu Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas asmuo
paskyrimo metu ėjo Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas,
Respublikos Prezidentas turi konstitucinę pareigą teikti Seimui,
o Seimas - konstitucinę pareigą šį paskirtąjį Konstitucinio
Teismo teisėją atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų
iki Konstitucinio Teismo teisėjo priesaikos Seime. Priešingu
atveju paskirtajam Konstitucinio Teismo teisėjui būtų sukliudyta
pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir kartu būtų
kliudoma Konstitucijoje nustatyta tvarka atnaujinti Konstitucinį
Teismą - vieną iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios
institucijų.
5. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
pagal Konstituciją jokia institucija, joks pareigūnas neturi
įgaliojimų paneigti ar riboti Seimo teisės paskirti pateiktą
asmenį Konstitucinio Teismo teisėju arba jo nepaskirti.
Konstatuota ir tai, kad skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus
pagal Konstituciją atitinkamus įgaliojimus turi tik kandidatus
teikiantys Seimui valstybės pareigūnai ir Seimas. Nagrinėjamos
konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad
Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo
numatyta teisėjų institucija (pagal Teismų įstatymą - Teismų
taryba) pagal Konstituciją apskritai neturi jokių įgaliojimų
priimti kokius nors sprendimus, susijusius su Konstitucinio
Teismo teisėjų skyrimu. Taigi ši institucija pagal Konstituciją
neturi ir įgaliojimų patarti dėl kurio nors Lietuvos Respublikos
teismo teisėjo atleidimo iš pareigų tais atvejais, kai šis
teisėjas yra Seimo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Šiame
kontekste pažymėtina, kad cituoti Konstitucinio Teismo 1999 m.
gruodžio 21 d. nutarimo teiginiai "Konstitucijos 112 straipsnio 5
dalyje nurodyta speciali teisėjų institucija turi patarti
Respublikos Prezidentui visais teisėjų skyrimo, jų profesinės
karjeros, taip pat atleidimo iš pareigų klausimais" ir "šios
institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nėra
šios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali
priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo
ar atleidimo iš pareigų" negali būti aiškinami neatsižvelgiant į
Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias Konstitucinio Teismo
teisėjų skyrimo tvarką.
Taigi prieš priimdamas sprendimą dėl kurio nors Lietuvos
Respublikos teismo teisėjo, paskirto Konstitucinio Teismo
teisėju, atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentas pagal
Konstituciją neturi kreiptis patarimo į Konstitucijos 112
straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų
instituciją (pagal Teismų įstatymą - Teismų tarybą), o ši
institucija pagal Konstituciją neturi įgaliojimų Respublikos
Prezidentui patarti dėl to. Priešingu atveju būtų sudarytos
prielaidos minėtai specialiai teisėjų institucijai (Teismų
tarybai) sukliudyti paskirtajam Konstitucinio Teismo teisėjui
pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir kartu būtų
kliudoma Konstitucijoje nustatyta tvarka atnaujinti Konstitucinį
Teismą - vieną iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios
institucijų, įgyvendinti Seimo nutarimą dėl Konstitucinio Teismo
teisėjo paskyrimo.
6. Tad Respublikos Prezidentas, prieš išleisdamas 2005 m.
kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos
Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų", kuriuo pateikė Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, nes šis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju, neturėjo kreiptis į Teismų tarybą
atitinkamo patarimo.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237
"Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį
iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu,
kad šiuo Respublikos Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo
pateiktas Seimui atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų
prieš tai negavus specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų
įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, pagal priėmimo tvarką ir
pagal turinį neprieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11
punktui, 112 straipsnio 5 daliai.
8. Pabrėžtina, kad tai, jog šiame Konstitucinio Teismo
nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidentas, prieš
priimdamas sprendimą dėl kurio nors Lietuvos Respublikos teismo
teisėjo, paskirto Konstitucinio Teismo teisėju, atleidimo iš
pareigų, pagal Konstituciją neturi kreiptis patarimo į
Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo
numatytą teisėjų instituciją (pagal Teismų įstatymą - Teismų
tarybą), o ši institucija pagal Konstituciją neturi įgaliojimų
Respublikos Prezidentui patarti dėl to, negali būti
interpretuojama kaip vienintelio atvejo, kai Respublikos
Prezidentas pagal Konstituciją neturi kreiptis patarimo į
Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo
numatytą teisėjų instituciją (pagal Teismų įstatymą - Teismų
tarybą), o ši institucija pagal Konstituciją neturi įgaliojimų
Respublikos Prezidentui patarti dėl to, konstatavimas.
9. Sprendžiant, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d.
dekretas Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui
atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" neprieštarauja Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktui
dėl to, kad šiame Respublikos Prezidento dekrete konkrečiai
nenurodyta, kuriuo iš šiame punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš
pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu
perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, konstatuotina, kad
Konstitucijos 115 straipsnio nuostata "Lietuvos Respublikos
teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka
šiais atvejais: <...> 4) išrinkus į kitas pareigas arba jų
sutikimu perkėlus į kitą darbą" negali būti aiškinama vien
pažodžiui, taikant tik lingvistinį (verbalinį) teisės aiškinimo
metodą. Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto formuluotė
"išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą
darbą" apima visus atvejus, kai teisėjas jo sutikimu yra
paskiriamas, išrenkamas arba kuriuo nors kitu būdu užima kitas
pareigas (pradeda dirbti kitą darbą) nepriklausomai nuo to, koks
naujų pareigų užėmimo (darbo pradėjimo) būdas yra numatytas
įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos konstitucinės
justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad ši formuluotė, būtent
jos dalis "išrinkus į kitas pareigas", apima ir tuos atvejus, kai
kurio nors Lietuvos Respublikos teismo teisėjas yra paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju.
Vien tai, kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d.
dekrete Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti
R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų"
nėra konkrečiai nurodyta, kuriuo iš Konstitucijos 115 straipsnio
4 punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų -
"išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į kitą
darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų, nėra pagrindas teigti, kad šis
Respublikos Prezidento dekretas prieštarauja Konstitucijos 115
straipsnio 4 punktui.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237
"Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį
iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu,
kad šiame Respublikos Prezidento dekrete konkrečiai nenurodyta,
kuriuo iš Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų
atleidimo iš pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar
"jo sutikimu perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti
atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį
neprieštarauja Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktui.
11. Konstatavus, kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17
d. dekretas Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui
atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" tuo aspektu, kad šiuo Respublikos Prezidento dekretu R.
K. Urbaitis buvo pateiktas Seimui atleisti iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų prieš tai negavus specialios teisėjų
institucijos (pagal Teismų įstatymą - Teismų tarybos) patarimo,
pagal priėmimo tvarką ir pagal turinį neprieštarauja
Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, 112 straipsnio 5 daliai,
taip pat tuo aspektu, kad šiame Respublikos Prezidento dekrete
konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš Konstitucijos 115 straipsnio 4
punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų -
"išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į kitą
darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį neprieštarauja Konstitucijos
115 straipsnio 4 punktui, konstatuotina ir tai, kad šis
Respublikos Prezidento dekretas tuo aspektu, kad šiuo Respublikos
Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo pateiktas Seimui atleisti
iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų prieš tai negavus
specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų įstatymą - Teismų
tarybos) patarimo, taip pat tuo aspektu, kad šiame Respublikos
Prezidento dekrete konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš Konstitucijos
115 straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš pareigų
pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į
kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti atleistas iš Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų, pagal priėmimo tvarką ir pagal turinį
neprieštarauja ir pareiškėjo nurodytiems:
- Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta,
kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas;
- Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta,
kad valdžios galias riboja Konstitucija;
- Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta,
kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas;
- Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta,
kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas
Konstitucijai;
- Konstitucijos 77 straipsniui, kuriame nustatyta, kad
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas (1 dalis) ir kad
jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta
Konstitucijos ir įstatymų (2 dalis);
- konstituciniam atsakingo valdymo principui;
- konstituciniam teisinės valstybės principui.
IV
Dėl Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. X-138 "Dėl R. K.
Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų" atitikties pagal priėmimo tvarką Konstitucijos 103, 104
straipsniams, 112 straipsnio 5 daliai, 113 straipsniui, 115
straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo valdymo ir
teisinės valstybės principams, taip pat dėl Seimo 2005 m. kovo 17
d. nutarimo Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" atitikties pagal turinį
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai,
7 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 10 punktui, 112 straipsnio 5
daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo
valdymo ir teisinės valstybės principams.
1. Pareiškėjas savo abejones dėl Seimo 2005 m. kovo 17 d.
nutarimo Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" atitikties pagal priėmimo
tvarką Konstitucijos 103, 104 straipsniams, 112 straipsnio 5
daliai, 113 straipsniui, 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams, taip pat dėl Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. X-
138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjo pareigų" atitikties pagal turinį Konstitucijos 5
straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1
daliai, 67 straipsnio 10 punktui, 112 straipsnio 5 daliai, 115
straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo valdymo ir
teisinės valstybės principams grindžia tais pačiais motyvais,
kaip ir abejones dėl Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131
"Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo"
2 straipsnio atitikties pagal priėmimo tvarką Konstitucijos 103,
104 straipsniams, 112 straipsnio 5 daliai, 113 straipsniui, 115
straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo valdymo ir
teisinės valstybės principams, abejones dėl Seimo 2005 m. kovo 15
d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnio atitikties pagal turinį
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai,
7 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 10 punktui, 112 straipsnio 5
daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo
valdymo ir teisinės valstybės principams, taip pat abejones dėl
Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekreto Nr. 237 "Dėl
teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" atitikties pagal
turinį ir priėmimo tvarką Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2
dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 77
straipsniui, 84 straipsnio 11 punktui, 112 straipsnio 5 daliai ir
115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo valdymo ir
teisinės valstybės principams.
2. Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar
Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio
atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo
aspektu, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į Respublikos
Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl teikimo
Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų", išleistą prieš tai negavus
specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų įstatymą - Teismų
tarybos) patarimo, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja
Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės
justicijos byloje netirs, ar ginčijamas Seimo nutarimas kitais,
pareiškėjo prašyme nenurodytais aspektais pagal priėmimo tvarką
neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar
Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio
atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo
aspektu, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į Respublikos
Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl teikimo
Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų", išleistą prieš tai negavus
specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų įstatymą - Teismų
tarybos) patarimo, taip pat tuo aspektu, kad šiame Seimo nutarime
konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš Konstitucijos 115 straipsnio 4
punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų -
"išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į kitą
darbą" - R. K. Urbaitis yra atleidžiamas iš Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų, pagal turinį neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje
netirs, ar ginčijamas Seimo nutarimas kitais, pareiškėjo prašyme
nenurodytais aspektais pagal turinį neprieštarauja Konstitucijai.
3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad:
- Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal priėmimo tvarką
neprieštarauja Konstitucijos 104 straipsniui, 112 straipsnio 5
daliai, 113 straipsniui, 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams;
- Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis
tuo aspektu, kad šiuo straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas
Konstitucinio Teismo teisėju prieš tai jo neatleidus iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį neprieštarauja
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai,
Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 10 punktui,
112 straipsnio 5 daliai, 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams;
- Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237
"Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį
iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu,
kad šiuo Respublikos Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo
pateiktas Seimui atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų
prieš tai negavus specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų
įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, pagal priėmimo tvarką ir
pagal turinį neprieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11
punktui, 112 straipsnio 5 daliai;
- Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237
"Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį
iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu,
kad šiame Respublikos Prezidento dekrete konkrečiai nenurodyta,
kuriuo iš Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų
atleidimo iš pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar
"jo sutikimu perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti
atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį
neprieštarauja Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktui;
- Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretas Nr. 237
"Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį
iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu,
kad šiuo Respublikos Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo
pateiktas Seimui atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų
prieš tai negavus specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų
įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, taip pat tuo aspektu, kad
šiame Respublikos Prezidento dekrete konkrečiai nenurodyta,
kuriuo iš Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų
atleidimo iš pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar
"jo sutikimu perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis turi būti
atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal priėmimo
tvarką ir pagal turinį neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio
1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 77
straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės
valstybės principams.
4. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Seimo 2005 m.
kovo 17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų":
- tuo aspektu, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į
Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl
teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų", išleistą prieš
tai negavus specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų
įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, pagal priėmimo tvarką
neprieštarauja Konstitucijos 103, 104 straipsniams, 112
straipsnio 5 daliai, 113 straipsniui, 115 straipsnio 4 punktui,
konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės
principams;
- tuo aspektu, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į
Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl
teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų", išleistą prieš
tai negavus specialios teisėjų institucijos (pagal Teismų
įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, taip pat tuo aspektu, kad
šiame Seimo nutarime konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš
Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų atleidimo
iš pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu
perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis yra atleidžiamas iš
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal turinį neprieštarauja
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai,
7 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 10 punktui, 112 straipsnio 5
daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams atsakingo
valdymo ir teisinės valstybės principams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo
15 d. nutarimo Nr. X-131 "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo teisėjų paskyrimo" 2 straipsnis tuo aspektu, kad šiuo
straipsniu R. K. Urbaitis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo
teisėju prieš tai jo neatleidus iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
nustatytą priėmimo tvarką ir pagal turinį neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m.
kovo 17 d. dekretas Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos Respublikos
Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų" tuo aspektu, kad šiuo Lietuvos Respublikos
Prezidento dekretu R. K. Urbaitis buvo pateiktas Lietuvos
Respublikos Seimui atleisti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjo pareigų prieš tai negavus specialios teisėjų institucijos
(pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą - Teismų tarybos)
patarimo, taip pat tuo aspektu, kad šiame Lietuvos Respublikos
Prezidento dekrete konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte išdėstytų
teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų - "išrinkus į kitas
pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į kitą darbą" - R. K. Urbaitis
turi būti atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo
pareigų, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą
priėmimo tvarką ir pagal turinį neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo
17 d. nutarimas Nr. X-138 "Dėl R. K. Urbaičio atleidimo iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" tuo aspektu, kad
jis buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento
2005 m. kovo 17 d. dekretą Nr. 237 "Dėl teikimo Lietuvos
Respublikos Seimui atleisti R. K. Urbaitį iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų", išleistą prieš tai negavus
specialios teisėjų institucijos (pagal Lietuvos Respublikos
teismų įstatymą - Teismų tarybos) patarimo, taip pat tuo aspektu,
kad šiame Lietuvos Respublikos Seimo nutarime konkrečiai
nenurodyta, kuriuo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115
straipsnio 4 punkte išdėstytų teisėjų atleidimo iš pareigų
pagrindų - "išrinkus į kitas pareigas" ar "jo sutikimu perkėlus į
kitą darbą" - R. K. Urbaitis yra atleidžiamas iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje nustatytą priėmimo tvarką ir pagal turinį
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas