English
Byla Nr. 42/04
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAKLAUSIMO,
AR PER 2004 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS
2004 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto
Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Prezidento
atstovei Respublikos Prezidento patarėjai teisės klausimais,
Teisės departamento vadovei Tomai Birmontienei,
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
pirmininkui Zenonui Vaigauskui ir šios komisijos nariui Juliui
Jasaičiui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 1 punktu, 77
straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2004 m. lapkričio 4 d.
išnagrinėjo bylą Nr. 42/04 pagal pareiškėjo - Lietuvos
Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d. paklausimą dėl
išvados, ar per 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus
nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. 2004 m. spalio 10 d. įvyko Seimo rinkimai. 66 iš 71
vienmandačių rinkimų apygardų Seimo nariai nebuvo išrinkti.
Šiose vienmandatėse rinkimų apygardose 2004 m. spalio 24 d.
vyko pakartotinis balsavimas.
2. 2004 m. spalio 31 d. Vyriausioji rinkimų komisija
sprendimu Nr. 406 "Dėl 2004 m. spalio 24 d. Lietuvos
Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatų ir
Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje"
(Žin., 2004, Nr. 159-5845) patvirtino galutinius 2004 m. Seimo
rinkimų rezultatus.
3. 2004 m. lapkričio 1 d. kandidatas į Seimo narius
Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 Kęstutis
Skamarakas Respublikos Prezidentui apskundė Vyriausiosios
rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 "Dėl
kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti
rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje
Nr. 42 negaliojančiais" ir paprašė kreiptis į Konstitucinį
Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
4. Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3 d. dekretu
Nr. 116 "Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam
Teismui" kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl
išvados, ar per 2004 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas.
II
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo - Respublikos
Prezidento atstovė T. Birmontienė paaiškino, kad Respublikos
Prezidento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar
per 2004 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų
įstatymas, lėmė valstybės vadovo susirūpinimas tuo, ar
rinkėjams pakartotinai balsuojant paštu 2004 m. Seimo
rinkimuose buvo užtikrintas balsavimo slaptumas, kurį gina
Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymas (inter alia jo 5
straipsnis, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys).
2. Konstitucinio Teismo posėdyje Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas ir šios komisijos narys J.
Jasaitis paaiškino, kokius faktus Vyriausioji rinkimų komisija
tyrė bei vertino ir kokiais argumentais rėmėsi priimdama 2004
m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius
K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių
vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais".
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. 2004 m. spalio 10 d. įvyko Seimo rinkimai. 66 iš 71
vienmandačių rinkimų apygardų Seimo nariai nebuvo išrinkti.
Šiose vienmandatėse rinkimų apygardose 2004 m. spalio 24 d.
įvyko pakartotinis balsavimas.
Pagal Seimo rinkimų įstatymo 67 straipsnio 1 dalį balsuoti
paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5
diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų,
jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame
mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms
iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri
yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus.
Tose vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose 2004 m.
spalio 10 d. įvykusiuose Seimo rinkimuose Seimo nariai nebuvo
išrinkti, rinkėjai, įrašyti į rinkimų apygardos, kuri yra tame
mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, pakartotinai balsuoti galėjo
2004 m. spalio 19-22 d.
2. Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 buvo
pakartotinai balsuojama dėl dviejų kandidatų į Seimo narius,
pirmajame rinkimų ture gavusių daugiausia balsų - G. Mikolaičio
ir K. Skamarako.
3. Pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus
balsus, 2004 m. spalio 24 d. 23 val. 10 min. buvo pasirašytas
Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų
komisijos protokolas. Galiojančiais buvo pripažinti 15705
biuleteniai, iš jų už kandidatus paduota: už G. Mikolaitį -
7883, už K. Skamaraką - 7822 balsai (iš jų balsavimo paštu
galiojančiais pripažinta 4180 biuletenių, iš jų už kandidatus
paduota: už G. Mikolaitį - 2057, už K. Skamaraką - 2123
balsai). Taigi balsų, paduotų už kandidatus, skirtumas yra 61
balsas G. Mikolaičio naudai.
4. 2004 m. spalio 24 d. iškart po to, kai buvo pasirašytas
Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų
komisijos protokolas, K. Skamarakas padavė skundą Vyriausiajai
rinkimų komisijai ir Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos
Nr. 42 rinkimų komisijai. Šiuo skundu buvo prašoma
perskaičiuoti Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42
rinkimų biuletenius, juos perduoti Vyriausiajai rinkimų
komisijai ir suformuluoti prašymą Seimo rinkimų rezultatus
šioje rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais.
5. Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 25 d. gavo
K. Skamarako skundą, kuriuo jis papildė savo 2004 m. spalio 24
d. skundą.
6. Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų
komisija 2004 m. spalio 26 d. posėdyje (protokolas Nr. 9),
dalyvaujant kandidatų K. Skamarako ir G. Mikolaičio atstovams,
svarstė Seimo rinkimų rezultatų teikimo Vyriausiajai rinkimų
komisijai klausimą ir K. Skamarako atstovų prašymą
perskaičiuoti rinkimų biuletenius. Komisija vieningai nutarė
patvirtinti apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolus ir siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai
neperskaičiuoti rinkimų biuletenių, nes nėra nustatyta esminių
Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
7. K. Skamarakas 2004 m. spalio 27 d. pateikė Vyriausiajai
rinkimų komisijai skundą, kuriuo buvo prašoma perskaičiuoti
Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų
biuletenius, taip pat kreiptis į Respublikos Prezidentą ir
Seimą, kad jie kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar
nebuvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Išnagrinėjusi minėtą skundą, Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą "Dėl Raseinių rinkimų apygardos Nr. 42
komisijos 2004-10-26 protokolo ir šiurkštaus LR Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimo", kuriuo: 1) atsisakė tenkinti kandidato į
Seimo narius K. Skamarako skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai
dėl Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų
komisijos 2004 m. spalio 26 d. sprendimo (protokolas Nr. 9) ir
nusprendė patvirtinti apylinkių rinkimų komisijų balsų
skaičiavimo protokolus bei neperskaičiuoti minėtos apygardos
rinkimų biuletenių; 2) atsisakė svarstyti K. Skamarako prašymą
kreiptis į Respublikos Prezidentą ir Seimą su prašymu kreiptis
į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo
šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
8. 2004 m. spalio 28 d. kandidato į Seimo narius K.
Skamarako atstovas advokatas V. Sviderskis padavė skundą
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Šiuo skundu buvo prašoma Seimo
rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje
Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
9. Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 29 d. gavo
kandidato į Seimo narius Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 K. Skamarako skundą (su priedais) dėl
šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Šiuo skundu buvo
prašoma Seimo rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
Minėtame skunde buvo teigiama, kad Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 rinkėjo pažymėjimai buvo
supirkinėjami, rinkimų biuleteniai netinkamai skaičiuojami,
balsavimo paštu organizavimo tvarka pažeidinėjama. K. Skamarako
nuomone, dėl to buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų
įstatymas ir padaryta esminė įtaka Seimo rinkimų rezultatams
minėtoje rinkimų apygardoje. Todėl K. Skamarakas Vyriausiosios
rinkimų komisijos prašė išsamiai patikrinti ir išanalizuoti
balsavimo paštu Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.
42 dokumentus, išreikalauti iš Raseinių rajono apylinkės
prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ją nagrinėti
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, perskaičiuoti
balsavimo Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42
rezultatus, taip pat rinkimų rezultatus minėtoje rinkimų
apygardoje pripažinti negaliojančiais.
10. Ištyrusi K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą,
Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 30 d. priėmė
sprendimą Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako
prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais".
10.1. Minėtame sprendime Vyriausioji rinkimų komisija
konstatavo, kad balsavimo rezultatai Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 buvo patvirtinti apylinkių rinkimų
komisijų balsų skaičiavimo protokolais, pasirašytais rinkimų
komisijų pirmininkų, narių, rinkimų stebėtojų. K. Skamarakas
minėtos rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse turėjo 360 rinkimų
stebėtojų. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat konstatavo,
kad jokių skundų dėl neteisingo balsų skaičiavimo ar rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolų surašymo nebuvo gauta,
faktų apie rinkėjų parašų klastojimą ar kitokį bandymą daryti
įtaką rinkimų rezultatams Raseinių rajone nenustatyta.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo ir tai, kad pagal Seimo
rinkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalį apygardos rinkimų
komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus
vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai iki balsų
skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja kandidato
atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje
vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp pirmą ir
antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50. Sprendimą,
ar yra padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, ar jų nėra, turi
priimti Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgusi į visas
rinkimų organizavimo ir vykdymo aplinkybes, įvertinusi rinkimų
organizavimą ir vykdymą kaip visumą, taip pat ir tai, kokia
žala rinkimams buvo padaryta žinomais neteisėtais ar
nusikalstamais veiksmais.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat konstatavo, kad K.
Skamarako skundo nagrinėjimo dieną yra pradėti ikiteisminiai
tyrimai.
Antai S. Saročkai buvo pareikštas įtarimas, kad jis,
turėdamas tikslą daryti įtaką rinkimų rezultatams, vykstant
pakartotiniam balsavimui paštu papirkdamas arba apgaule iš 62
piliečių surinko rinkėjo pažymėjimus ir šitaip trukdė jiems
pasinaudoti rinkimų teise. Vyriausioji rinkimų komisija
konstatavo, kad rinkėjai turėjo teisę rinkimų dieną rinkimų
apylinkėje balsuoti ir neturėdami rinkėjo pažymėjimo, todėl šio
pažymėjimo praradimas nereiškia, kad rinkėjas negali
pasinaudoti savo teise balsuoti, be to ikiteisminio tyrimo
institucijos laiku užkirto kelią neteisėtai panaudoti minėtus
rinkėjo pažymėjimus. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone,
minėta S. Saročkos veika neturėjo įtakos rinkimų rezultatams.
Paminėtina ir tai, kad K. Skamarako rinkimų "štabo vadovui" A.
Baniui pranešus, kad N. Melešius, Linkus ir Bagdonas supirko iš
gyventojų rinkėjo pažymėjimus, 2004 m. spalio 25 d. buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyriausioji rinkimų komisija
konstatavo, kad "abu ikiteisminiai tyrimai nebaigti,
neišnaudotos visos procesinės galimybės surinkti įrodymus ir
nustatyti aplinkybes, todėl negalima teigti, kad neteisėta S.
Saročkos ir kitų nenustatytų asmenų veika turėjo įtakos rinkimų
rezultatams".
2004 m. spalio 29 d. Raseinių rajono pašto darbuotojai I.
P. buvo pareikštas įtarimas, kad ji, siekdama paveikti rinkimų
rezultatus, dviem nenustatytiems asmenims neteisėtai išdavė 15
rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu kvitų "c" dalyje
suklastojo 15 rinkėjų parašus, patvirtinančius rinkimų
biuletenių gavimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, šis
faktas dėl savo masto negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų
rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42.
Vyriausioji rinkimų komisija, išanalizavusi ir įvertinusi
K. Skamarako pateiktus duomenis apie rinkėjo pažymėjimų
supirkimą, pažymėjo, kad visi rašytiniai duomenys apie galimus
pažeidimus, galėjusius neteisėtai nulemti rinkimų rezultatus,
buvo pateikti 2004 m. spalio 24 d. ir vėliau, t. y. tada, kai
K. Skamarakas sužinojo jam nepalankius išankstinius rinkimų
rezultatus. Be to, apie pažeidimus raštu liudiję asmenys dėl
savo pažeistų teisių gynimo ne patys kreipėsi į atitinkamas
institucijas, o jau pasibaigus apskundimo terminams apie tai
pranešė K. Skamarakui arba padavė skundus Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
K. Skamarakas Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat buvo
pateikęs duomenis, kad išduodant rinkimų dokumentus balsuoti
specialiame balsavimui skirtame pašto skyriuje Blinstrubiškių
senelių globos namuose trys socialinės darbuotojos neteisėtai
pasirašė už 78 rinkėjus. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai
kartu su ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėju buvo nuvykę į
Blinstrubiškių senelių globos namus ir, apklausę 15 turinčių
rinkimų teisę globotinių (pasirinktinai) bei minėtas tris
socialines darbuotojas, nustatė, kad balsavimas minėtuose
globos namuose vyko dalyvaujant rinkimų stebėtojams, tarp jų ir
K. Skamarako rinkimų stebėtojams, kurie nepareiškė jokių
pastabų dėl balsavimo, be to, nė vienas iš apklaustų globotinių
nepatvirtino turįs kokių nors nusiskundimų dėl jų valios
išraiškos suvaržymo. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone,
minėtas pažeidimas - formalus, procedūrinis, nes buvo padarytas
dėl globotinių senyvo amžiaus ir prastos sveikatos.
K. Skamarakas taip pat teigė, kad vienos iš rinkimų
apylinkių rinkimų komisijų narė R. Ulinskienė nusipirko trijų
asmenų rinkėjo pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija
konstatavo, kad R. Ulinskienė šiuos kaltinimus kategoriškai
paneigė.
10.2. Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat
konstatavo sutinkanti su K. Skamarako argumentais, kad jau
žinomos nusikalstamos veikos konstatavimas leidžia daryti
išvadą, jog Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas. Pagal šio
įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, jeigu Vyriausioji rinkimų
komisija nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai turėjo
esminės įtakos rinkimų rezultatams, rinkimų rezultatai gali
būti pripažinti negaliojančiais. Tačiau, Vyriausiosios rinkimų
komisijos nuomone, to, kas minėto sprendimo priėmimo metu buvo
žinoma apie padarytus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus,
nepakanka, kad rinkimų rezultatai Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 būtų pripažinti negaliojančiais.
Todėl Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė tenkinti K.
Skamarako skundą.
11. 2004 m. lapkričio 1 d. K. Skamarakas Seimui ir
Respublikos Prezidentui apskundė Vyriausiosios rinkimų
komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 "Dėl kandidato
į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų
rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42
negaliojančiais" ir paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su
paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
12. Seimas 2004 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimą Nr.
IX-2533 "Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl
Seimo rinkimų įstatymo Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje, Nr. 42, pažeidimo", kuriuo nutarė nesikreipti į
Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo
Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pažeidimo. Šią
bylą nagrinėjant Konstituciniame Teisme minėtas Seimo nutarimas
dar nebuvo oficialiai paskelbtas.
II
1. Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3 d. dekretu
Nr. 116 "Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam
Teismui" kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl
išvados, ar per 2004 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas. Prie minėto Respublikos Prezidento dekreto
pridėtas Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d.
paklausimas Konstituciniam Teismui. Paklausime rašoma, kad 2004
m. lapkričio 1 d. į Respublikos Prezidentą dėl Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimų kreipėsi kandidatas į Seimo narius K.
Skamarakas, kurio skunde nurodoma, kad Vyriausioji rinkimų
komisija 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 atsisakė
tenkinti jo prašymą pripažinti negaliojančiais rinkimų
rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42;
Respublikos Prezidento paklausime nurodoma, kad skundas
grindžiamas tuo, jog per Seimo rinkimus buvo pažeistos Seimo
rinkimų įstatymo nuostatos dėl balsavimo paštu ir tai turėjo
esminės įtakos nustatant rinkimų rezultatus.
2. Respublikos Prezidentas prašo Konstitucinį Teismą
pateikti išvadą, ar nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5
straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos,
garantuojančios slaptą balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti
rinkėjų valią rinkimuose tuo atveju, kai rinkėjai balsuoja
paštu.
3. Prie Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d.
paklausimo yra pridėti kandidato į Seimo narius K. Skamarako
2004 m. lapkričio 1 d. skundas ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 403 "Dėl
kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti
rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje
Nr. 42 negaliojančiais".
4. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte
nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo
pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo
narių rinkimus.
Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį
Konstitucinis Teismas, tirdamas paklausimą dėl rinkimų įstatymų
pažeidimų per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus,
tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus
arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita
šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui
renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą.
5. Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d.
paklausimas dėl išvados, ar nebuvo pažeistos Seimo rinkimų
įstatymo 5 straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos,
garantuojančios slaptą balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti
rinkėjų valią tuo atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu, yra
susijęs su minėtu K. Skamarako 2004 m. lapkričio 1 d. skundu ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu
Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo
pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 negaliojančiais", kuriuo buvo atsisakyta
tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai
rinkimų komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių
vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo
negaliojančiais.
6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77
straipsnį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais,
kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo
padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar
Respublikos Prezidentą.
Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas 2004 m.
lapkričio 3 d. paklausime prašo pateikti išvadą, ar per Seimo
rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio,
67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą
balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti rinkėjų valią tuo
atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu, ir į tai, kad minėtas
Respublikos Prezidento paklausimas yra susijęs su K. Skamarako
2004 m. lapkričio 1 d. skundu bei Vyriausiosios rinkimų
komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 "Dėl kandidato
į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų
rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42
negaliojančiais", kuriuo buvo atsisakyta tenkinti K. Skamarako
2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl
Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais, konstatuotina,
kad Respublikos Prezidentas prašo pateikti išvadą, ar
Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr.
403 "Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo
pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 negaliojančiais" teisėtai atsisakė tenkinti
K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų
komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.
7. Konstitucinis Teismas pagal Respublikos Prezidento 2004
m. lapkričio 3 d. paklausimą šioje byloje tirs ir vertins, ar
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu
Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo
pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 negaliojančiais" teisėtai atsisakyta tenkinti
K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų
komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.
III
1. Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta: "Lietuvos
valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika".
Konstitucijos sudedamosios dalies - Lietuvos Respublikos
konstitucinio įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės" 1 straipsnyje
įtvirtinta, kad teiginys "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma
demokratinė respublika" yra Lietuvos Respublikos konstitucinė
norma ir pamatinis valstybės principas. Aiškindamas
Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą Konstitucinis Teismas yra
konstatavęs, kad šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinti
pamatiniai Lietuvos valstybės principai: Lietuvos valstybė yra
savarankiška, nepriklausoma valstybė; Lietuvos valstybės
valdymo forma yra respublika; valstybės valdžia turi būti
organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis
politinis režimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d.,
2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 25 d., 2002 m. rugsėjo 19
d. nutarimai).
Pagal Konstitucijos 2 straipsnį suverenitetas priklauso
Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar
per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4
straipsnis). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje inter alia
nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį
tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
Konstitucinis reikalavimas, kad Lietuvos valstybės valdžia
būtų organizuota demokratiškai ir kad šalyje būtų demokratinis
politinis režimas, taip pat Konstitucijos 33 straipsnio 1
dalies nuostata, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant
savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus
atstovus, yra neatsiejami nuo Konstitucijos 5 straipsnio 3
dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip
pat nuo šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias
riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d.
nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas
atsakingo valdymo principas. Konstitucinis Teismas taip pat yra
konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei - teisinės
valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje
nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad
piliečiai turi teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai
išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti
valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus,
taip pat garantuojant piliečiams galimybę ginti savo teises
teisme, peticijos teisę, teisės aktuose reglamentuojant
piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt.
(Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas).
2. Konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų
institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios
institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų
abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar
renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas
nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai.
Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas
atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia
valstybe.
3. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad
demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant
valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių
atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali
būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai - legitimiais ir
teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje
įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant
demokratines rinkimų procedūras.
4. Pažymėtina, kad Seimo - Tautos atstovybės rinkimų
principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, jų negalima paneigti,
iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal
Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami
remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu
balsavimu.
Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo
narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Ši konstitucinė
nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu
įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų
organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia
kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo
tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkiminių ginčų
nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų
santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti
Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar
apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto
balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems
subjektams, nes antraip tai reikštų, jog yra apribojama arba
išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška
per Tautos atstovybę - Seimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog įstatymų
leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti
tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai
balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų
galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti. Ypač
neleistina, kad rinkimų finansavimas būtų neskaidrus ar
nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos
tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei,
teisingumui, visuomenės darnai. Pabrėžtina ir tai, kad pagal
Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų
balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia
rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar
kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti
rinkimuose ir/arba balsuoti už arba prieš vieną ar kitą
kandidatą. Tai tolygu rinkėjų papirkinėjimui, reiškiančiam, kad
iš Lietuvos Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems
pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos -
teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri reikštų jos
tikrąją aukščiausią suverenią galią.
Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla
pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris
užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą -
būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas.
Jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos
kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų
rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių
dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.
5. Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį teisę būti
išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Minėta,
kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu
įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų
organizavimo pagrindus ir tvarką, tačiau jis privalo paisyti
Konstitucijos.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų
leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti
tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už
rinkėją balsuoti kitam asmeniui (nebent rinkėjas šios savo
konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti
pats).
Asmeninis (tiesioginis) balsavimas - viena iš lemiamų
laisvo, taigi ir demokratiško, rinkėjų valios reiškimo
garantijų. Konstitucinis demokratiškų rinkimų imperatyvas
reikalauja, kad rinkėjams, negalintiems nustatytą dieną atvykti
į rinkimų apylinkę dėl ligos, negalios, įkalinimo, vykdomų
tarnybos užduočių, taip pat dėl išvykos ar kitų asmeninių
priežasčių, būtų užtikrinama galimybė pareikšti savo valią
rinkimuose. Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą
nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad piliečiai, negalintys
balsuoti rinkimų dieną, turėtų galimybę savo konstitucinę teisę
įgyvendinti kitu metu. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas su
absenteistiniu balsavimu susijusius santykius, turi diskreciją,
tačiau reguliuodamas šiuos santykius jis negali pažeisti
Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų rinkimų principų.
Viena iš demokratinėse valstybėse įprastų absenteistinio
balsavimo formų - balsavimas paštu. Įstatymų leidėjas,
spręsdamas, ar pasirinkti šią absenteistinio balsavimo formą,
taip pat reguliuodamas su balsavimu paštu susijusius santykius,
turi atsižvelgti ne tik į teisinius veiksnius, bet ir į
visuomenės politinės kultūros ypatumus, pilietinės brandos
lygį, visuomenės mentalitetą, kitus socialinius veiksnius, nes
jie taip pat lemia, ar balsavimu paštu nebus piktnaudžiaujama,
ar balsavimo paštu institutas nevirs priemone iškreipti tikrąją
rinkėjų valią ir nepaneigs Tautos teisės išsirinkti tokią savo
atstovybę, kuri reikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią
galią.
6. Minėta, kad Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3
d. paklausime prašo pateikti išvadą, ar per Seimo rinkimus
nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, 67
straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą
balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti rinkėjų valią tuo
atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu.
6.1. Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta:
"1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama
balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už
save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti,
gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip
tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam
nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją
atskleisti.
2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba
nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui
turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti
biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus,
kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį."
6.2. Seimo rinkimų įstatymo 67 straipsnyje nustatyta:
"1. Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti
rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų
priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo
valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus
vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų
apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir
baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į
rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų
sąrašus. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės
biudžeto lėšų. <...>
4. Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir
įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir
politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti
rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. <...>
6. Rinkėjas balsuoja slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo
paštu voką;
3) užklijuoja vidinį voką;
4) vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką;
5) užklijuoja išorinį voką. <...>"
6.3. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento paklausime
nurodyti Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnis, 67 straipsnio 1,
4 ir 6 dalys - tai vienos iš įstatymų nuostatų, kuriose
balsavimas paštu yra įtvirtintas kaip viena iš absenteistinio
balsavimo formų renkant Seimą. Nagrinėjamos bylos kontekste
pažymėtina, jog pagal Lietuvos rinkimų įstatymus, inter alia
Seimo rinkimų įstatymą, balsavimo slaptumas turi būti
užtikrintas tiek rinkėjams balsuojant rinkimų apylinkėse, tiek
jiems balsuojant paštu.
IV
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime konstatuota, jog Raseinių rajono policijos
komisariato iškeltoje byloje pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 172 straipsnį pradėtas ikiteisminis
tyrimas, kurį atliekant nustatyta, kad vykstant pakartotiniam
balsavimui paštu S. Saročka, turėdamas tikslą daryti įtaką
rinkimų rezultatams, papirkdamas ar apgaule iš 62 piliečių
supirko rinkėjo pažymėjimus ir šitaip trukdė jiems pasinaudoti
rinkimų teise. Kratos metu iš S. Saročkos paimti 62 rinkėjo
pažymėjimai, kurių kitoje pusėje pieštuku buvo užrašyti
rinkėjo, kuriam priklauso pažymėjimas, asmens duomenys.
Apklausti 34 liudytojai patvirtino, kad jie už 5-10 Lt pardavė
arba be jokio užmokesčio perdavė savo rinkėjo pažymėjimus S.
Saročkai, suprasdami, kad jų vardu bus neteisėtai balsuojama
paštu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime rašoma, jog vertinant minėtą Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimą atsižvelgtina į tai, kad rinkėjo pažymėjimo
praradimas "nelaikomas absoliučiu rinkėjo teisės balsuoti
suvaržymu", kad iš minėtų 62 asmenų 4 asmenys rinkimų dieną
atvyko į rinkimų apylinkes, ten gavo rinkėjo pažymėjimus ir
galėjo įgyvendinti savo rinkimų teisę, kad rinkėjas turi
galimybę rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsuoti net ir
neturėdamas rinkėjo pažymėjimo, kad ikiteisminio tyrimo
institucijos laiku užkirto kelią neteisėtam minėtų 62 rinkėjo
pažymėjimų panaudojimui, todėl minėtas Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimas neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Sprendžiant, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m.
spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatuota, kad 62 rinkėjo
pažymėjimų pirkimas ar kitoks neteisėtas jų įgijimas nėra toks
Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos
rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje
Nr. 42, būtina atsižvelgti į tai, jog bylos medžiagoje nėra
duomenų apie tai, kad minėti 62 rinkėjo pažymėjimai būtų buvę
panaudoti balsuojant per pakartotinį balsavimą. Iš bylos
medžiagos matyti, kad minėti 62 rinkėjo pažymėjimai, kuriuos S.
Saročka nupirko ar kitaip neteisėtai įgijo, buvo iš jo paimti
per kratą ir yra saugomi Raseinių rajono policijos komisariate.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija
teisėtai nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas S.
Saročkai nupirkus ar kitaip neteisėtai įgijus 62 rinkėjo
pažymėjimus neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams
Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra
pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje apygardoje pripažinti
negaliojančiais.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime konstatuota, kad Raseinių rajono policijos
komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad N.
Melešius, Linkus ir Bagdonas supirko iš gyventojų rinkėjo
pažymėjimus. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kiek rinkėjo
pažymėjimų buvo supirkta.
Minėtame Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime rašoma,
jog vertinant šiuos faktus atsižvelgtina į tai, kad
ikiteisminis tyrimas dėl minėtų asmenų veiksmų yra nebaigtas,
neišnaudotos visos procesinės galimybės surinkti įrodymus ir
nustatyti aplinkybes, todėl "negalima teigti, kad neteisėta šių
asmenų veikla turėjo įtakos rinkimų rezultatams".
Sprendžiant, ar Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m.
spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatavo, kad N. Melešiaus,
Linkaus ir Bagdono veiksmai nėra toks Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams
Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina
atsižvelgti į tai, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų,
patvirtinančių, jog minėti asmenys iš kitų asmenų pirko ar
kitaip neteisėtai įgijo rinkėjo pažymėjimų ir juos panaudojo
per pakartotinį balsavimą Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42, taigi nėra įrodymų, kad minėti asmenys
pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija
teisėtai nusprendė, jog minėtų asmenų veika neturėjo esminės
įtakos Seimo rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus
minėtoje apygardoje pripažinti negaliojančiais.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime konstatuota, kad Raseinių rajono pašto darbuotojai I.
P. pareikštas įtarimas, jog ji, siekdama paveikti rinkimų
rezultatus, dviem nenustatytiems asmenims neteisėtai išdavė 15
rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu kvitų "c" dalyje
suklastojo 15 rinkėjų parašus, patvirtinančius rinkimų
biuletenių gavimą.
Minėtame Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime rašoma,
kad šis faktas dėl savo masto negalėjo turėti esminės įtakos
rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje
Nr. 42 ir dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje
apygardoje pripažinti negaliojančiais.
Sprendžiant, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m.
spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatuota, kad šis pažeidimas
negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių
vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina atsižvelgti į
tai, kad pagal minėtos rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą skirtumas tarp už kandidatus paduotų balsų yra 61
balsas G. Mikolaičio naudai. Net jeigu visi minėti 15 rinkimų
biuletenių būtų panaudoti balsuojant už K. Skamaraką, tai iš
esmės nepakeistų galutinių rinkimų rezultatų minėtoje rinkimų
apygardoje.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija
teisėtai nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas I. P.
neteisėtai išdavus 15 rinkimų biuletenių negalėjo turėti
esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42.
4. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime nurodyta, kad Blinstrubiškių senelių globos namuose
trys socialinės darbuotojos pasirašė už 78 rinkėjus išduodant
rinkimų dokumentus balsuoti specialiame balsavimui skirtame
pašto skyriuje.
Vertindama šį faktą, Vyriausioji rinkimų komisija minėtame
sprendime pažymėjo, kad šios komisijos nariai kartu su
ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėju buvo nuvykę į
Blinstrubiškių senelių globos namus ir apklausė 15 turinčių
rinkimų teisę globotinių (pasirinktinai) bei minėtas tris
socialines darbuotojas. Buvo nustatyta, kad minėtas pažeidimas
- tai pažeidimas, padarytas dėl globotinių senyvo amžiaus ir
prastos sveikatos, kad tai - formalus, procedūrinis pažeidimas,
kad balsavimas minėtuose globos namuose vyko dalyvaujant
rinkimų stebėtojams, tarp jų ir K. Skamarako stebėtojams, kurie
nepareiškė jokių pastabų dėl balsavimo, be to, nė vienas iš
apklaustų globotinių nepatvirtino turįs kokių nors nusiskundimų
dėl jų valios išraiškos suvaržymo.
Sprendžiant, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m.
spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatuota, kad trijų
socialinių darbuotojų pasirašymas už 78 rinkėjus išduodant
rinkimų dokumentus balsuoti specialiame balsavimui skirtame
pašto skyriuje nėra toks Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas,
kuris turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių
vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina atsižvelgti į
tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėtos trys socialinės
darbuotojos neperdavė išduotų rinkimų dokumentų rinkėjams, už
kuriuos jos pasirašė, ir kad šie rinkėjai neturėjo galimybės
laisvai pareikšti savo valią ir slaptai balsuoti rinkimuose.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija
teisėtai nusprendė, jog minėtas trijų socialinių darbuotojų
padarytas pažeidimas neturėjo esminės įtakos Seimo rinkimų
rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir
dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje rinkimų
apygardoje pripažinti negaliojančiais.
5. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime rašoma, kad buvo tikrinamas K. Skamarako skundo
teiginys, jog vienos iš rinkimų apylinkių rinkimų komisijų narė
R. Ulinskienė nusipirko trijų asmenų rinkėjo pažymėjimus.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad R. Ulinskienė
šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė.
Iš bylos medžiagos matyti, jog tai, kad R. Ulinskienė
pirko trijų asmenų rinkėjo pažymėjimus, nebuvo įrodyta, taigi
nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Seimo rinkimų
įstatymas.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija
teisėtai nusprendė, jog dėl minėtos priežasties nereikia
rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.
42 pripažinti negaliojančiais.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d.
sprendime Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako
prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais" minimi pažeidimai
įvertinus ir kiekvieną jų atskirai, ir juos visus kartu (kaip
visumą) neduoda pagrindo daryti išvados, kad minėtu
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu buvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas.
V
1. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2004 m. Seimo
rinkimuose pakartotinai balsuojant paštu Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 buvo padaryta nemažai Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimų, kai buvo nepaisoma balsavimo slaptumo ir
asmeninio (tiesioginio) balsavimo reikalavimų. Konstitucinio
Teismo posėdyje paaiškėjo, kad panašių Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimų būta ir kitose rinkimų apygardose. Rinkimų praktikoje
ėmė plisti rinkėjų balsų tiesioginis ir netiesioginis pirkimas,
o tai iškreipia tikrąją rinkėjų valią, sudaro prielaidas
nesąžiningai konkuruoti rinkimuose, mažina pasitikėjimą Tautos
atstovybe.
2. Tai liudija, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostatos,
reguliuojančios balsavimą paštu, nėra pakankamai veiksmingos.
Seimo rinkimų įstatyme bei kituose įstatymuose nėra įtvirtinta
veiksmingo mechanizmo, kuris užtikrintų, kad balsavimu paštu
nebūtų piktnaudžiaujama, o pats balsavimo paštu institutas
nesudarytų prielaidų iškreipti tikrąją rinkėjų valią.
Pabrėžtina, kad atitinkamai pakoreguoti teisinį
reguliavimą - įstatymų leidėjo konstitucinė pareiga.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 1 punktu,
77 straipsniu, 83 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas
teikia išvadą:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2004
m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius
K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių
vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais",
kuriuo buvo atsisakyta tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29
d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rinkimų rezultatų
Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo
negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas
nebuvo pažeistas.
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra
galutinė ir neskundžiama.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas