English
Byla Nr. 42/04
  
           LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS            

                             IŠVADA                              
         DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAKLAUSIMO,         
AR PER 2004 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS
          LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS           

                     2004 m. lapkričio 5 d.                      
                             Vilnius                             

     Lietuvos  Respublikos  Konstitucinis  Teismas,  susidedantis
iš  Konstitucinio  Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Jarašiūno,    Egidijaus    Kūrio,   Kęstučio   Lapinsko,   Zenono
Namavičiaus,   Augustino   Normanto,   Jono  Prapiesčio,  Vytauto
Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
     sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
     dalyvaujant  pareiškėjo  -  Lietuvos  Respublikos Prezidento
atstovei  Respublikos  Prezidento  patarėjai  teisės  klausimais,
Teisės departamento vadovei Tomai Birmontienei,
     Lietuvos   Respublikos   vyriausiosios   rinkimų   komisijos
pirmininkui  Zenonui  Vaigauskui  ir šios komisijos nariui Juliui
Jasaičiui,
     remdamasis    Lietuvos    Respublikos    Konstitucijos   105
straipsnio  3  dalimi,  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo  1  straipsnio  2  dalimi,  73  straipsnio  1 punktu, 77
straipsniu,  viešame  Teismo  posėdyje  2004  m.  lapkričio  4 d.
išnagrinėjo   bylą   Nr.   42/04   pagal  pareiškėjo  -  Lietuvos
Respublikos  Prezidento  2004  m.  lapkričio  3 d. paklausimą dėl
išvados,  ar  per  2004  m.  Lietuvos  Respublikos Seimo rinkimus
nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.

     Konstitucinis Teismas
                            nustatė:                             

                                I                                
     1.  2004  m.  spalio  10  d.  įvyko Seimo rinkimai. 66 iš 71
vienmandačių  rinkimų  apygardų  Seimo  nariai  nebuvo  išrinkti.
Šiose  vienmandatėse  rinkimų  apygardose  2004  m.  spalio 24 d.
vyko pakartotinis balsavimas.
     2.  2004  m.  spalio  31  d.  Vyriausioji  rinkimų  komisija
sprendimu   Nr.   406   "Dėl   2004  m.  spalio  24  d.  Lietuvos
Respublikos  Seimo  rinkimų  pakartotinio  balsavimo rezultatų ir
Seimo   narių,   išrinktų   daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje"
(Žin.,  2004,  Nr.  159-5845) patvirtino galutinius 2004 m. Seimo
rinkimų rezultatus.
     3.  2004  m.  lapkričio  1  d.  kandidatas  į  Seimo  narius
Raseinių   vienmandatėje   rinkimų  apygardoje  Nr.  42  Kęstutis
Skamarakas   Respublikos   Prezidentui   apskundė   Vyriausiosios
rinkimų  komisijos  2004  m.  spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 "Dėl
kandidato   į   Seimo  narius  K.  Skamarako  prašymo  pripažinti
rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje
Nr.  42  negaliojančiais"  ir  paprašė  kreiptis  į  Konstitucinį
Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
     4.  Respublikos  Prezidentas  2004 m. lapkričio 3 d. dekretu
Nr.  116  "Dėl  paklausimo  Lietuvos  Respublikos  Konstituciniam
Teismui"   kreipėsi  į  Konstitucinį  Teismą  su  paklausimu  dėl
išvados,  ar  per  2004  m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas.

                               II                                
     1.  Konstitucinio  Teismo  posėdyje pareiškėjo - Respublikos
Prezidento  atstovė  T.  Birmontienė  paaiškino,  kad Respublikos
Prezidento  kreipimąsi  į  Konstitucinį  Teismą su paklausimu, ar
per  2004  m.  Seimo  rinkimus  nebuvo  pažeistas  Seimo  rinkimų
įstatymas,   lėmė   valstybės   vadovo   susirūpinimas   tuo,  ar
rinkėjams   pakartotinai   balsuojant   paštu   2004   m.   Seimo
rinkimuose   buvo  užtikrintas  balsavimo  slaptumas,  kurį  gina
Konstitucija   ir  Seimo  rinkimų  įstatymas  (inter  alia  jo  5
straipsnis, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys).
     2.   Konstitucinio  Teismo  posėdyje  Vyriausiosios  rinkimų
komisijos  pirmininkas  Z.  Vaigauskas ir šios komisijos narys J.
Jasaitis  paaiškino,  kokius  faktus Vyriausioji rinkimų komisija
tyrė  bei  vertino  ir  kokiais argumentais rėmėsi priimdama 2004
m.  spalio  30 d. sprendimą Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius
K.  Skamarako  prašymo  pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių
vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais".

     Konstitucinis Teismas
                          konstatuoja:                           

                                I                                
     1.  2004  m.  spalio  10  d.  įvyko Seimo rinkimai. 66 iš 71
vienmandačių  rinkimų  apygardų  Seimo  nariai  nebuvo  išrinkti.
Šiose  vienmandatėse  rinkimų  apygardose  2004  m.  spalio 24 d.
įvyko pakartotinis balsavimas.
     Pagal  Seimo  rinkimų įstatymo 67 straipsnio 1 dalį balsuoti
paštu  galima  pašto  skyriuose  jų darbo valandomis, pradedant 5
diena  iki  rinkimų  ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų,
jei   rinkėjas  įrašytas  į  rinkimų  apygardos,  kuri  yra  tame
mieste,  rajone,  rinkėjų  sąrašus,  ir  baigiant likus 2 dienoms
iki  rinkimų,  jei  rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri
yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus.
     Tose  vienmandatėse  rinkimų  apygardose,  kuriose  2004  m.
spalio  10  d.  įvykusiuose  Seimo rinkimuose Seimo nariai nebuvo
išrinkti,  rinkėjai,  įrašyti  į rinkimų apygardos, kuri yra tame
mieste,  rajone,  rinkėjų  sąrašus,  pakartotinai balsuoti galėjo
2004 m. spalio 19-22 d.
     2.  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje Nr. 42 buvo
pakartotinai  balsuojama  dėl  dviejų  kandidatų  į Seimo narius,
pirmajame  rinkimų  ture gavusių daugiausia balsų - G. Mikolaičio
ir K. Skamarako.
     3.   Pasibaigus  pakartotiniam  balsavimui  ir  suskaičiavus
balsus,  2004  m.  spalio  24 d. 23 val. 10 min. buvo pasirašytas
Raseinių   vienmandatės   rinkimų   apygardos   Nr.   42  rinkimų
komisijos   protokolas.   Galiojančiais   buvo  pripažinti  15705
biuleteniai,  iš  jų  už  kandidatus  paduota:  už G. Mikolaitį -
7883,  už  K.  Skamaraką  -  7822  balsai  (iš jų balsavimo paštu
galiojančiais  pripažinta  4180  biuletenių,  iš jų už kandidatus
paduota:  už  G.  Mikolaitį  -  2057,  už  K.  Skamaraką  -  2123
balsai).  Taigi  balsų,  paduotų  už kandidatus, skirtumas yra 61
balsas G. Mikolaičio naudai.
     4.  2004  m. spalio 24 d. iškart po to, kai buvo pasirašytas
Raseinių   vienmandatės   rinkimų   apygardos   Nr.   42  rinkimų
komisijos  protokolas,  K.  Skamarakas padavė skundą Vyriausiajai
rinkimų  komisijai  ir  Raseinių  vienmandatės  rinkimų apygardos
Nr.    42   rinkimų   komisijai.   Šiuo   skundu   buvo   prašoma
perskaičiuoti  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų apygardoje Nr. 42
rinkimų   biuletenius,   juos   perduoti   Vyriausiajai   rinkimų
komisijai   ir  suformuluoti  prašymą  Seimo  rinkimų  rezultatus
šioje rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais.
     5.  Vyriausioji  rinkimų  komisija 2004 m. spalio 25 d. gavo
K.  Skamarako  skundą,  kuriuo jis papildė savo 2004 m. spalio 24
d. skundą.
     6.  Raseinių  vienmandatės  rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų
komisija  2004  m.  spalio  26  d.  posėdyje  (protokolas Nr. 9),
dalyvaujant  kandidatų  K.  Skamarako ir G. Mikolaičio atstovams,
svarstė  Seimo  rinkimų  rezultatų  teikimo  Vyriausiajai rinkimų
komisijai    klausimą    ir    K.   Skamarako   atstovų   prašymą
perskaičiuoti  rinkimų  biuletenius.  Komisija  vieningai  nutarė
patvirtinti   apylinkių   rinkimų   komisijų   balsų  skaičiavimo
protokolus    ir    siūlyti    Vyriausiajai   rinkimų   komisijai
neperskaičiuoti  rinkimų  biuletenių,  nes nėra nustatyta esminių
Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
     7.  K.  Skamarakas 2004 m. spalio 27 d. pateikė Vyriausiajai
rinkimų  komisijai  skundą,  kuriuo  buvo  prašoma  perskaičiuoti
Raseinių   vienmandatės   rinkimų   apygardos   Nr.   42  rinkimų
biuletenius,  taip  pat  kreiptis  į  Respublikos  Prezidentą  ir
Seimą,  kad  jie  kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar
nebuvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
     Išnagrinėjusi  minėtą  skundą,  Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė   sprendimą   "Dėl   Raseinių  rinkimų  apygardos  Nr.  42
komisijos  2004-10-26  protokolo  ir  šiurkštaus LR Seimo rinkimų
įstatymo  pažeidimo",  kuriuo:  1)  atsisakė tenkinti kandidato į
Seimo  narius  K. Skamarako skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai
dėl  Raseinių  vienmandatės  rinkimų  apygardos  Nr.  42  rinkimų
komisijos  2004  m.  spalio 26 d. sprendimo (protokolas Nr. 9) ir
nusprendė    patvirtinti   apylinkių   rinkimų   komisijų   balsų
skaičiavimo  protokolus  bei  neperskaičiuoti  minėtos  apygardos
rinkimų  biuletenių;  2)  atsisakė svarstyti K. Skamarako prašymą
kreiptis  į  Respublikos  Prezidentą ir Seimą su prašymu kreiptis
į  Konstitucinį  Teismą dėl išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo
šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
     8.  2004  m.  spalio  28  d.  kandidato  į  Seimo  narius K.
Skamarako   atstovas   advokatas   V.  Sviderskis  padavė  skundą
Vyriausiajai  rinkimų  komisijai.  Šiuo skundu buvo prašoma Seimo
rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje
Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
     9.  Vyriausioji  rinkimų  komisija 2004 m. spalio 29 d. gavo
kandidato   į   Seimo   narius   Raseinių  vienmandatėje  rinkimų
apygardoje   Nr.   42  K.  Skamarako  skundą  (su  priedais)  dėl
šiurkštaus  Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimo. Šiuo skundu buvo
prašoma  Seimo  rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
     Minėtame  skunde  buvo  teigiama, kad Raseinių vienmandatėje
rinkimų    apygardoje    Nr.    42   rinkėjo   pažymėjimai   buvo
supirkinėjami,   rinkimų   biuleteniai  netinkamai  skaičiuojami,
balsavimo  paštu  organizavimo tvarka pažeidinėjama. K. Skamarako
nuomone,   dėl   to   buvo  šiurkščiai  pažeistas  Seimo  rinkimų
įstatymas  ir  padaryta  esminė  įtaka  Seimo rinkimų rezultatams
minėtoje  rinkimų  apygardoje.  Todėl K. Skamarakas Vyriausiosios
rinkimų  komisijos  prašė  išsamiai  patikrinti  ir  išanalizuoti
balsavimo  paštu  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų apygardoje Nr.
42   dokumentus,   išreikalauti   iš  Raseinių  rajono  apylinkės
prokuratūros   ikiteisminio   tyrimo  medžiagą  ir  ją  nagrinėti
Vyriausiosios    rinkimų    komisijos   posėdyje,   perskaičiuoti
balsavimo   Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr.  42
rezultatus,   taip   pat   rinkimų  rezultatus  minėtoje  rinkimų
apygardoje pripažinti negaliojančiais.
     10.  Ištyrusi  K.  Skamarako  2004  m.  spalio 29 d. skundą,
Vyriausioji   rinkimų  komisija  2004  m.  spalio  30  d.  priėmė
sprendimą  Nr.  403  "Dėl  kandidato  į Seimo narius K. Skamarako
prašymo  pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais".
     10.1.   Minėtame   sprendime  Vyriausioji  rinkimų  komisija
konstatavo,   kad  balsavimo  rezultatai  Raseinių  vienmandatėje
rinkimų  apygardoje  Nr.  42  buvo  patvirtinti apylinkių rinkimų
komisijų  balsų  skaičiavimo  protokolais,  pasirašytais  rinkimų
komisijų  pirmininkų,  narių,  rinkimų  stebėtojų.  K. Skamarakas
minėtos  rinkimų  apygardos rinkimų apylinkėse turėjo 360 rinkimų
stebėtojų.  Vyriausioji  rinkimų  komisija  taip  pat konstatavo,
kad  jokių  skundų  dėl  neteisingo  balsų skaičiavimo ar rinkimų
apylinkių  balsų  skaičiavimo  protokolų  surašymo  nebuvo gauta,
faktų  apie  rinkėjų  parašų  klastojimą ar kitokį bandymą daryti
įtaką    rinkimų   rezultatams   Raseinių   rajone   nenustatyta.
Vyriausioji  rinkimų  komisija konstatavo ir tai, kad pagal Seimo
rinkimų   įstatymo   82   straipsnio  6  dalį  apygardos  rinkimų
komisija    privalo   priimti   sprendimą   perskaičiuoti   visus
vienmandatės   rinkimų   apygardos  biuletenius,  kai  iki  balsų
skaičiavimo   protokolo   pasirašymo  to  pareikalauja  kandidato
atstovas   ir   pagal   išankstinius   rinkimų  rezultatus  šioje
vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  balsų skirtumas tarp pirmą ir
antrą  vietą  užėmusių  kandidatų yra mažesnis nei 50. Sprendimą,
ar  yra  padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, ar jų nėra, turi
priimti   Vyriausioji  rinkimų  komisija,  atsižvelgusi  į  visas
rinkimų  organizavimo  ir  vykdymo aplinkybes, įvertinusi rinkimų
organizavimą  ir  vykdymą  kaip  visumą,  taip  pat ir tai, kokia
žala    rinkimams   buvo   padaryta   žinomais   neteisėtais   ar
nusikalstamais veiksmais.
     Vyriausioji  rinkimų  komisija  taip  pat konstatavo, kad K.
Skamarako  skundo  nagrinėjimo  dieną  yra  pradėti ikiteisminiai
tyrimai.
     Antai   S.  Saročkai  buvo  pareikštas  įtarimas,  kad  jis,
turėdamas  tikslą  daryti  įtaką  rinkimų  rezultatams,  vykstant
pakartotiniam  balsavimui  paštu  papirkdamas  arba apgaule iš 62
piliečių  surinko  rinkėjo  pažymėjimus  ir  šitaip  trukdė jiems
pasinaudoti   rinkimų   teise.   Vyriausioji   rinkimų   komisija
konstatavo,  kad  rinkėjai  turėjo  teisę  rinkimų  dieną rinkimų
apylinkėje  balsuoti  ir neturėdami rinkėjo pažymėjimo, todėl šio
pažymėjimo    praradimas    nereiškia,    kad   rinkėjas   negali
pasinaudoti  savo  teise  balsuoti,  be  to  ikiteisminio  tyrimo
institucijos  laiku  užkirto  kelią  neteisėtai panaudoti minėtus
rinkėjo  pažymėjimus.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos nuomone,
minėta  S.  Saročkos  veika  neturėjo įtakos rinkimų rezultatams.
Paminėtina  ir  tai,  kad K. Skamarako rinkimų "štabo vadovui" A.
Baniui  pranešus,  kad N. Melešius, Linkus ir Bagdonas supirko iš
gyventojų   rinkėjo  pažymėjimus,  2004  m.  spalio  25  d.  buvo
pradėtas   ikiteisminis  tyrimas.  Vyriausioji  rinkimų  komisija
konstatavo,    kad    "abu    ikiteisminiai   tyrimai   nebaigti,
neišnaudotos  visos  procesinės  galimybės  surinkti  įrodymus ir
nustatyti  aplinkybes,  todėl  negalima  teigti, kad neteisėta S.
Saročkos  ir  kitų nenustatytų asmenų veika turėjo įtakos rinkimų
rezultatams".
     2004  m.  spalio  29 d. Raseinių rajono pašto darbuotojai I.
P.  buvo  pareikštas  įtarimas, kad ji, siekdama paveikti rinkimų
rezultatus,  dviem  nenustatytiems  asmenims neteisėtai išdavė 15
rinkimų   biuletenių   ir   balsavimo   paštu  kvitų  "c"  dalyje
suklastojo    15   rinkėjų   parašus,   patvirtinančius   rinkimų
biuletenių  gavimą.  Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, šis
faktas  dėl  savo  masto  negalėjo  turėti esminės įtakos rinkimų
rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42.
     Vyriausioji  rinkimų  komisija,  išanalizavusi ir įvertinusi
K.   Skamarako   pateiktus   duomenis   apie  rinkėjo  pažymėjimų
supirkimą,  pažymėjo,  kad  visi rašytiniai duomenys apie galimus
pažeidimus,  galėjusius  neteisėtai  nulemti  rinkimų rezultatus,
buvo  pateikti  2004  m.  spalio 24 d. ir vėliau, t. y. tada, kai
K.  Skamarakas  sužinojo  jam  nepalankius  išankstinius  rinkimų
rezultatus.  Be  to,  apie  pažeidimus  raštu liudiję asmenys dėl
savo  pažeistų  teisių  gynimo  ne  patys  kreipėsi į atitinkamas
institucijas,  o  jau  pasibaigus  apskundimo  terminams apie tai
pranešė  K.  Skamarakui  arba padavė skundus Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
     K.  Skamarakas  Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat buvo
pateikęs  duomenis,  kad  išduodant  rinkimų  dokumentus balsuoti
specialiame  balsavimui  skirtame  pašto  skyriuje Blinstrubiškių
senelių  globos  namuose  trys  socialinės darbuotojos neteisėtai
pasirašė  už  78 rinkėjus. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai
kartu  su  ikiteisminio  tyrimo institucijos tyrėju buvo nuvykę į
Blinstrubiškių  senelių  globos  namus  ir,  apklausę 15 turinčių
rinkimų   teisę   globotinių  (pasirinktinai)  bei  minėtas  tris
socialines   darbuotojas,   nustatė,   kad  balsavimas  minėtuose
globos  namuose  vyko dalyvaujant rinkimų stebėtojams, tarp jų ir
K.   Skamarako   rinkimų   stebėtojams,  kurie  nepareiškė  jokių
pastabų  dėl  balsavimo, be to, nė vienas iš apklaustų globotinių
nepatvirtino   turįs   kokių  nors  nusiskundimų  dėl  jų  valios
išraiškos  suvaržymo.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos nuomone,
minėtas  pažeidimas  - formalus, procedūrinis, nes buvo padarytas
dėl globotinių senyvo amžiaus ir prastos sveikatos.
     K.   Skamarakas  taip  pat  teigė,  kad  vienos  iš  rinkimų
apylinkių  rinkimų  komisijų  narė  R. Ulinskienė nusipirko trijų
asmenų   rinkėjo   pažymėjimus.   Vyriausioji   rinkimų  komisija
konstatavo,  kad  R.  Ulinskienė  šiuos  kaltinimus  kategoriškai
paneigė.
     10.2.  Vyriausioji  rinkimų komisija savo sprendime taip pat
konstatavo  sutinkanti  su  K.  Skamarako  argumentais,  kad  jau
žinomos   nusikalstamos   veikos   konstatavimas  leidžia  daryti
išvadą,  jog  Seimo  rinkimų  įstatymas buvo pažeistas. Pagal šio
įstatymo   91   straipsnio  1  dalį,  jeigu  Vyriausioji  rinkimų
komisija  nustato,  kad  šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai turėjo
esminės  įtakos  rinkimų  rezultatams,  rinkimų  rezultatai  gali
būti  pripažinti  negaliojančiais.  Tačiau, Vyriausiosios rinkimų
komisijos  nuomone,  to,  kas minėto sprendimo priėmimo metu buvo
žinoma   apie   padarytus   Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimus,
nepakanka,   kad   rinkimų   rezultatai   Raseinių  vienmandatėje
rinkimų   apygardoje  Nr.  42  būtų  pripažinti  negaliojančiais.
Todėl   Vyriausioji   rinkimų   komisija   atsisakė  tenkinti  K.
Skamarako skundą.
     11.   2004  m.  lapkričio  1  d.  K.  Skamarakas  Seimui  ir
Respublikos    Prezidentui    apskundė    Vyriausiosios   rinkimų
komisijos  2004  m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 "Dėl kandidato
į   Seimo   narius   K.   Skamarako  prašymo  pripažinti  rinkimų
rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr.  42
negaliojančiais"  ir  paprašė  kreiptis  į Konstitucinį Teismą su
paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
     12.  Seimas  2004  m.  lapkričio  2  d.  priėmė nutarimą Nr.
IX-2533  "Dėl  kreipimosi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl
Seimo    rinkimų    įstatymo   Raseinių   vienmandatėje   rinkimų
apygardoje,  Nr.  42,  pažeidimo",  kuriuo  nutarė  nesikreipti į
Konstitucinį  Teismą  su  paklausimu  dėl  Seimo rinkimų įstatymo
Raseinių  vienmandatėje  rinkimų apygardoje Nr. 42 pažeidimo. Šią
bylą  nagrinėjant  Konstituciniame Teisme minėtas Seimo nutarimas
dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

                               II                                
     1.  Respublikos  Prezidentas  2004 m. lapkričio 3 d. dekretu
Nr.  116  "Dėl  paklausimo  Lietuvos  Respublikos  Konstituciniam
Teismui"   kreipėsi  į  Konstitucinį  Teismą  su  paklausimu  dėl
išvados,  ar  per  2004  m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo
rinkimų  įstatymas.  Prie  minėto  Respublikos Prezidento dekreto
pridėtas   Respublikos   Prezidento   2004   m.  lapkričio  3  d.
paklausimas  Konstituciniam  Teismui. Paklausime rašoma, kad 2004
m.  lapkričio  1  d.  į  Respublikos Prezidentą dėl Seimo rinkimų
įstatymo   pažeidimų   kreipėsi  kandidatas  į  Seimo  narius  K.
Skamarakas,   kurio  skunde  nurodoma,  kad  Vyriausioji  rinkimų
komisija  2004  m.  spalio  30  d.  sprendimu  Nr.  403  atsisakė
tenkinti    jo   prašymą   pripažinti   negaliojančiais   rinkimų
rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr. 42;
Respublikos   Prezidento   paklausime   nurodoma,   kad   skundas
grindžiamas  tuo,  jog  per  Seimo  rinkimus buvo pažeistos Seimo
rinkimų  įstatymo  nuostatos  dėl  balsavimo  paštu ir tai turėjo
esminės įtakos nustatant rinkimų rezultatus.
     2.   Respublikos   Prezidentas   prašo  Konstitucinį  Teismą
pateikti  išvadą,  ar  nebuvo  pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5
straipsnio,   67   straipsnio   1,   4   ir  6  dalių  nuostatos,
garantuojančios  slaptą  balsavimą  ir draudžiančios kontroliuoti
rinkėjų  valią  rinkimuose  tuo  atveju,  kai  rinkėjai  balsuoja
paštu.
     3.  Prie  Respublikos  Prezidento  2004  m.  lapkričio  3 d.
paklausimo  yra  pridėti  kandidato  į  Seimo narius K. Skamarako
2004   m.   lapkričio  1  d.  skundas  ir  Vyriausiosios  rinkimų
komisijos   2004   m.  spalio  30  d.  sprendimas  Nr.  403  "Dėl
kandidato   į   Seimo  narius  K.  Skamarako  prašymo  pripažinti
rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje
Nr. 42 negaliojančiais".
     4.   Konstitucijos   105   straipsnio   3  dalies  1  punkte
nustatyta,  kad  Konstitucinis  Teismas  teikia išvadą, ar nebuvo
pažeisti  rinkimų  įstatymai  per Respublikos Prezidento ar Seimo
narių rinkimus.
     Konstitucijos   102  straipsnio  2  dalyje  įtvirtinta,  kad
Konstitucinio  Teismo  statusą  ir  jo  įgaliojimų vykdymo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
     Pagal    Konstitucinio    Teismo   įstatymo   77   straipsnį
Konstitucinis  Teismas,  tirdamas paklausimą dėl rinkimų įstatymų
pažeidimų  per  Respublikos  Prezidento  ar Seimo narių rinkimus,
tiria  ir  vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus
arba  jos  atsisakymą  nagrinėti  skundus  dėl  rinkimų  įstatymų
pažeidimų  tais  atvejais,  kai  sprendimai  buvo priimti ar kita
šios   komisijos   veika   buvo  padaryta  pasibaigus  balsavimui
renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą.
     5.   Respublikos   Prezidento   2004   m.   lapkričio  3  d.
paklausimas  dėl  išvados,  ar  nebuvo  pažeistos  Seimo  rinkimų
įstatymo  5  straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos,
garantuojančios  slaptą  balsavimą  ir draudžiančios kontroliuoti
rinkėjų  valią  tuo  atveju,  kai  rinkėjai  balsuoja  paštu, yra
susijęs  su  minėtu K. Skamarako 2004 m. lapkričio 1 d. skundu ir
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004 m. spalio 30 d. sprendimu
Nr.  403  "Dėl  kandidato  į  Seimo  narius  K. Skamarako prašymo
pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų
apygardoje   Nr.  42  negaliojančiais",  kuriuo  buvo  atsisakyta
tenkinti  K.  Skamarako  2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai
rinkimų   komisijai   dėl   Seimo   rinkimų   rezultatų  Raseinių
vienmandatėje    rinkimų    apygardoje    Nr.    42   pripažinimo
negaliojančiais.
     6.  Minėta,  kad  pagal  Konstitucinio  Teismo  įstatymo  77
straipsnį    Konstitucinis   Teismas   tiria   ir   vertina   tik
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti  skundus  dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais,
kai  sprendimai  buvo  priimti  ar kita šios komisijos veika buvo
padaryta   pasibaigus   balsavimui   renkant   Seimo   narius  ar
Respublikos Prezidentą.
     Atsižvelgiant  į  tai,  kad  Respublikos Prezidentas 2004 m.
lapkričio  3  d.  paklausime  prašo pateikti išvadą, ar per Seimo
rinkimus  nebuvo  pažeistos  Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio,
67  straipsnio  1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą
balsavimą   ir   draudžiančios  kontroliuoti  rinkėjų  valią  tuo
atveju,  kai  rinkėjai  balsuoja  paštu,  ir  į  tai, kad minėtas
Respublikos  Prezidento  paklausimas  yra susijęs su K. Skamarako
2004   m.   lapkričio  1  d.  skundu  bei  Vyriausiosios  rinkimų
komisijos  2004  m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 "Dėl kandidato
į   Seimo   narius   K.   Skamarako  prašymo  pripažinti  rinkimų
rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr.  42
negaliojančiais",  kuriuo  buvo  atsisakyta tenkinti K. Skamarako
2004  m.  spalio  29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl
Seimo    rinkimų   rezultatų   Raseinių   vienmandatėje   rinkimų
apygardoje  Nr.  42  pripažinimo  negaliojančiais, konstatuotina,
kad   Respublikos   Prezidentas   prašo   pateikti   išvadą,   ar
Vyriausioji  rinkimų  komisija 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr.
403   "Dėl   kandidato   į  Seimo  narius  K.  Skamarako  prašymo
pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų
apygardoje  Nr.  42  negaliojančiais"  teisėtai atsisakė tenkinti
K.  Skamarako  2004  m.  spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų
komisijai  dėl  Seimo  rinkimų  rezultatų  Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.
     7.  Konstitucinis  Teismas pagal Respublikos Prezidento 2004
m.  lapkričio  3  d.  paklausimą šioje byloje tirs ir vertins, ar
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004 m. spalio 30 d. sprendimu
Nr.  403  "Dėl  kandidato  į  Seimo  narius  K. Skamarako prašymo
pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų
apygardoje  Nr.  42 negaliojančiais" teisėtai atsisakyta tenkinti
K.  Skamarako  2004  m.  spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų
komisijai  dėl  Seimo  rinkimų  rezultatų  Raseinių vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.

                               III                               
     1.   Konstitucijos   1   straipsnyje   nustatyta:  "Lietuvos
valstybė     yra     nepriklausoma    demokratinė    respublika".
Konstitucijos   sudedamosios   dalies   -   Lietuvos  Respublikos
konstitucinio  įstatymo  "Dėl  Lietuvos  valstybės" 1 straipsnyje
įtvirtinta,  kad  teiginys  "Lietuvos  valstybė yra nepriklausoma
demokratinė  respublika"  yra  Lietuvos  Respublikos konstitucinė
norma    ir    pamatinis    valstybės    principas.   Aiškindamas
Konstitucijos  1  straipsnio  nuostatą  Konstitucinis Teismas yra
konstatavęs,  kad  šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinti
pamatiniai  Lietuvos  valstybės  principai: Lietuvos valstybė yra
savarankiška,    nepriklausoma   valstybė;   Lietuvos   valstybės
valdymo   forma  yra  respublika;  valstybės  valdžia  turi  būti
organizuota   demokratiškai,   šalyje   turi   būti  demokratinis
politinis  režimas  (Konstitucinio  Teismo 2000 m. vasario 23 d.,
2000  m.  spalio  18 d., 2001 m. sausio 25 d., 2002 m. rugsėjo 19
d. nutarimai).
     Pagal  Konstitucijos  2  straipsnį  suverenitetas  priklauso
Tautai.  Aukščiausią  suverenią  galią  Tauta vykdo tiesiogiai ar
per   demokratiškai  išrinktus  savo  atstovus  (Konstitucijos  4
straipsnis).  Konstitucijos  33  straipsnio  1  dalyje inter alia
nustatyta,  kad  piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį
tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
     Konstitucinis  reikalavimas,  kad Lietuvos valstybės valdžia
būtų  organizuota  demokratiškai  ir kad šalyje būtų demokratinis
politinis   režimas,  taip  pat  Konstitucijos  33  straipsnio  1
dalies  nuostata,  kad  piliečiai  turi  teisę  dalyvauti valdant
savo  šalį  tiek  tiesiogiai,  tiek  per  demokratiškai išrinktus
atstovus,  yra  neatsiejami  nuo  Konstitucijos  5  straipsnio  3
dalies  nuostatos,  kad  valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip
pat  nuo  šio  straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias
riboja  Konstitucija.  Konstitucinis  Teismas 2004 m. liepos 1 d.
nutarime   konstatavo,   kad   Konstitucijoje   yra   įtvirtintas
atsakingo  valdymo  principas. Konstitucinis Teismas taip pat yra
konstatavęs,   kad  valdžios  atsakomybė  visuomenei  -  teisinės
valstybės    principas,    kuris    įtvirtintas    Konstitucijoje
nustačius,   kad   valdžios   įstaigos   tarnauja   žmonėms,  kad
piliečiai  turi  teisę  tiek  tiesiogiai,  tiek per demokratiškai
išrinktus   atstovus  dalyvauti  valdant  savo  šalį,  kritikuoti
valstybės  įstaigų  ar  pareigūnų  darbą, apskųsti jų sprendimus,
taip  pat  garantuojant  piliečiams  galimybę  ginti  savo teises
teisme,   peticijos   teisę,   teisės   aktuose   reglamentuojant
piliečių   prašymų   ir   skundų  nagrinėjimo  procedūrą  ir  kt.
(Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas).
     2.  Konstitucinėje  demokratijoje  politinių  atstovaujamųjų
institucijų  formavimui  yra  keliami ypatingi reikalavimai. Šios
institucijos  negali  būti  formuojamos  tokiu  būdu,  kad  kiltų
abejonių  dėl  jų  legitimumo,  teisėtumo,  inter alia dėl to, ar
renkant   asmenis   į   politines  atstovaujamąsias  institucijas
nebuvo   pažeisti   demokratinės  teisinės  valstybės  principai.
Priešingu    atveju    būtų    pakirstas   žmonių   pasitikėjimas
atstovaujamąja   demokratija,   valstybės  institucijomis,  pačia
valstybe.
     3.    Nagrinėjamos    bylos    kontekste   pabrėžtina,   kad
demokratiški  rinkimai  yra  svarbi  piliečių  dalyvavimo valdant
valstybę    forma,   kartu   ir   būtinas   valstybės   politinių
atstovaujamųjų  institucijų  formavimo elementas. Rinkimai negali
būti  laikomi  demokratiškais,  o  jų rezultatai - legitimiais ir
teisėtais,   jeigu   rinkimai   vyksta   paminant  Konstitucijoje
įtvirtintus    demokratinių    rinkimų   principus,   pažeidžiant
demokratines rinkimų procedūras.
     4.   Pažymėtina,  kad  Seimo  -  Tautos  atstovybės  rinkimų
principai  yra  įtvirtinti  Konstitucijoje, jų negalima paneigti,
iškreipti  ar  apriboti  jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal
Konstitucijos   55   straipsnio   1  dalį  Seimo  nariai  renkami
remiantis  visuotine,  lygia,  tiesiogine rinkimų teise ir slaptu
balsavimu.
     Konstitucijos  55  straipsnio  3 dalyje nustatyta, kad Seimo
narių   rinkimų   tvarką   nustato   įstatymas.  Ši  konstitucinė
nuostata  reiškia,  kad  įstatymų  leidėjas turi pareigą įstatymu
įtvirtinti   Seimo   narių  rinkimų  sistemą,  nustatyti  rinkimų
organizavimo   pagrindus   ir   tvarką,   apimančią   inter  alia
kandidatų  į  Seimo  narius  kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo
tvarką,    rinkimų    rezultatų   nustatymą,   rinkiminių   ginčų
nagrinėjimo  procedūras,  reguliuoti  kitus  Seimo  narių rinkimų
santykius.  Tai  darydamas,  įstatymų  leidėjas  privalo  paisyti
Konstitucijos;   jis  negali  nei  pats  paneigti,  iškreipti  ar
apriboti  visuotinės,  lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto
balsavimo,  nei  sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems
subjektams,  nes  antraip  tai  reikštų,  jog yra apribojama arba
išvis  paneigiama  Tautos  aukščiausios  suverenios galios raiška
per Tautos atstovybę - Seimą.
     Nagrinėjamos   bylos   kontekste  pažymėtina,  jog  įstatymų
leidėjas  pagal  Konstituciją  turi  pareigą  įstatymu  nustatyti
tokį   teisinį   reguliavimą,   kuris  užtikrintų,  kad  rinkėjai
balsuotų   asmeniškai  ir  slaptai,  kad  balsavimo  metu  nebūtų
galima   paveikti   rinkėjų  valios  ir  jos  kontroliuoti.  Ypač
neleistina,   kad   rinkimų   finansavimas   būtų  neskaidrus  ar
nekontroliuojamas,   kad   rinkimų  kampanijoje  būtų  naudojamos
tokios   rinkimų   technologijos,  kurios  prieštarauja  moralei,
teisingumui,  visuomenės  darnai.  Pabrėžtina  ir  tai, kad pagal
Konstituciją  jokiais  motyvais  negali būti pateisinamas rinkėjų
balsų  tiesioginis  ar  netiesioginis  pirkimas,  taip  pat tokia
rinkimų  kampanijos  praktika,  kai  rinkėjai  yra  dovanomis  ar
kitokiu   atlyginimu   skatinami   dalyvauti   arba   nedalyvauti
rinkimuose   ir/arba   balsuoti  už  arba  prieš  vieną  ar  kitą
kandidatą.  Tai  tolygu rinkėjų papirkinėjimui, reiškiančiam, kad
iš  Lietuvos  Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems
pareikšti  savo  tikrąją  valią  Seimo  rinkimuose, o iš Tautos -
teisė   išsirinkti  tokią  Tautos  atstovybę,  kuri  reikštų  jos
tikrąją aukščiausią suverenią galią.
     Pabrėžtina,  kad  įstatymų  leidėjui  iš  Konstitucijos kyla
pareiga   įstatymu  nustatyti  tokį  teisinį  reguliavimą,  kuris
užtikrintų  Seimo  rinkimų  proceso  sąžiningumą  ir  skaidrumą -
būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas.
     Jeigu  įstatymų  leidėjas  nepaiso  minėtų  iš Konstitucijos
kylančių  reikalavimų,  nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų
rinkimų  užtikrinimo  mechanizmo,  visuomet  gali  kilti abejonių
dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.
     5.  Pagal  Konstitucijos  34  straipsnio  2  dalį teisę būti
išrinktam  nustato  Konstitucija  ir  rinkimų  įstatymai. Minėta,
kad   įstatymų   leidėjas   turi  konstitucinę  pareigą  įstatymu
įtvirtinti   Seimo   narių  rinkimų  sistemą,  nustatyti  rinkimų
organizavimo  pagrindus  ir  tvarką,  tačiau  jis privalo paisyti
Konstitucijos.
     Nagrinėjamos   bylos   kontekste  pažymėtina,  kad  įstatymų
leidėjas,   reguliuodamas  rinkimų  santykius,  negali  nustatyti
tokio   teisinio   reguliavimo,   kuris  sudarytų  prielaidas  už
rinkėją  balsuoti  kitam  asmeniui  (nebent  rinkėjas  šios  savo
konstitucinės  teisės  dėl  sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti
pats).
     Asmeninis   (tiesioginis)  balsavimas  -  viena  iš  lemiamų
laisvo,   taigi   ir   demokratiško,   rinkėjų   valios  reiškimo
garantijų.   Konstitucinis   demokratiškų   rinkimų   imperatyvas
reikalauja,  kad  rinkėjams, negalintiems nustatytą dieną atvykti
į  rinkimų  apylinkę  dėl  ligos,  negalios,  įkalinimo,  vykdomų
tarnybos  užduočių,  taip  pat  dėl  išvykos  ar  kitų  asmeninių
priežasčių,   būtų  užtikrinama  galimybė  pareikšti  savo  valią
rinkimuose.   Įstatymų   leidėjas   turi   konstitucinę   pareigą
nustatyti  tokį  teisinį  reguliavimą,  kad piliečiai, negalintys
balsuoti  rinkimų  dieną, turėtų galimybę savo konstitucinę teisę
įgyvendinti   kitu  metu.  Įstatymų  leidėjas,  reguliuodamas  su
absenteistiniu  balsavimu  susijusius santykius, turi diskreciją,
tačiau   reguliuodamas   šiuos   santykius  jis  negali  pažeisti
Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų rinkimų principų.
     Viena  iš  demokratinėse  valstybėse  įprastų absenteistinio
balsavimo   formų   -   balsavimas   paštu.   Įstatymų  leidėjas,
spręsdamas,  ar  pasirinkti  šią  absenteistinio balsavimo formą,
taip  pat  reguliuodamas su balsavimu paštu susijusius santykius,
turi   atsižvelgti  ne  tik  į  teisinius  veiksnius,  bet  ir  į
visuomenės   politinės   kultūros  ypatumus,  pilietinės  brandos
lygį,  visuomenės  mentalitetą,  kitus socialinius veiksnius, nes
jie  taip  pat  lemia, ar balsavimu paštu nebus piktnaudžiaujama,
ar  balsavimo  paštu institutas nevirs priemone iškreipti tikrąją
rinkėjų  valią  ir  nepaneigs Tautos teisės išsirinkti tokią savo
atstovybę,   kuri   reikštų  jos  tikrąją  aukščiausią  suverenią
galią.
     6.  Minėta,  kad Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3
d.  paklausime  prašo  pateikti  išvadą,  ar  per  Seimo rinkimus
nebuvo   pažeistos   Seimo  rinkimų  įstatymo  5  straipsnio,  67
straipsnio  1,  4  ir  6  dalių nuostatos, garantuojančios slaptą
balsavimą   ir   draudžiančios  kontroliuoti  rinkėjų  valią  tuo
atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu.
     6.1. Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta:
     "1.  Rinkėjai  balsuoja  asmeniškai  ir  slaptai. Draudžiama
balsuoti  už  kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už
save.  Rinkėjas,  kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti,
gali  balsuoti  padedamas  kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip
tai  nustatyta  šio  įstatymo  66  straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam
nors  tapo  žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją
atskleisti.
     2.   Kontroliuoti   rinkėjų   valią  rinkimuose  draudžiama.
Balsavimo  metu  draudžiama  paveikti rinkėjo valią balsuoti arba
nebalsuoti  už  kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui
turi  būti  sudarytos  sąlygos  slaptai  ir netrukdomam užpildyti
biuletenį.  Su  biuleteniu  draudžiama  atlikti  tokius veiksmus,
kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį."
     6.2. Seimo rinkimų įstatymo 67 straipsnyje nustatyta:
     "1.    Balsavimas    paštu   suteikia   galimybę   dalyvauti
rinkimuose  piliečiams,  kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų
priežasčių  rinkimų  dieną  negali  atvykti  balsuoti  į  rinkimų
apylinkę.   Balsuoti   paštu  galima  pašto  skyriuose  jų  darbo
valandomis,  pradedant  5  diena  iki  rinkimų  ir baigiant likus
vienai  dienai  iki  rinkimų,  jei  rinkėjas  įrašytas  į rinkimų
apygardos,  kuri  yra  tame  mieste,  rajone, rinkėjų sąrašus, ir
baigiant  likus  2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į
rinkimų   apygardos,   kuri  yra  tame  mieste,  rajone,  rinkėjų
sąrašus.   Balsavimo   paštu   išlaidos  apmokamos  iš  valstybės
biudžeto lėšų. <...>
     4.  Pašto  skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų  netrukdomas  ir  slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir
įdėti  juos  į  balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir
politinių  organizacijų  stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti
rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. <...>
     6. Rinkėjas balsuoja slaptai:
     1) užpildo rinkimų biuletenius;
     2)  užpildytus  rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo
paštu voką;
     3) užklijuoja vidinį voką;
     4)  vidinį  voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką;
     5) užklijuoja išorinį voką. <...>"
     6.3.   Pažymėtina,  kad  Respublikos  Prezidento  paklausime
nurodyti  Seimo  rinkimų  įstatymo 5 straipsnis, 67 straipsnio 1,
4  ir  6  dalys  -  tai  vienos  iš  įstatymų  nuostatų,  kuriose
balsavimas  paštu  yra  įtvirtintas  kaip viena iš absenteistinio
balsavimo  formų  renkant  Seimą.  Nagrinėjamos  bylos  kontekste
pažymėtina,  jog  pagal  Lietuvos  rinkimų  įstatymus, inter alia
Seimo   rinkimų   įstatymą,   balsavimo   slaptumas   turi   būti
užtikrintas  tiek  rinkėjams  balsuojant rinkimų apylinkėse, tiek
jiems balsuojant paštu.

                               IV                                
     1.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004  m. spalio 30 d.
sprendime    konstatuota,    jog    Raseinių   rajono   policijos
komisariato   iškeltoje   byloje   pagal   Lietuvos   Respublikos
baudžiamojo   kodekso   172   straipsnį   pradėtas   ikiteisminis
tyrimas,  kurį  atliekant  nustatyta,  kad vykstant pakartotiniam
balsavimui  paštu  S.  Saročka,  turėdamas  tikslą  daryti  įtaką
rinkimų  rezultatams,  papirkdamas  ar  apgaule  iš  62  piliečių
supirko  rinkėjo  pažymėjimus  ir šitaip trukdė jiems pasinaudoti
rinkimų  teise.  Kratos  metu  iš  S.  Saročkos paimti 62 rinkėjo
pažymėjimai,   kurių   kitoje   pusėje   pieštuku  buvo  užrašyti
rinkėjo,   kuriam   priklauso   pažymėjimas,   asmens   duomenys.
Apklausti  34  liudytojai  patvirtino, kad jie už 5-10 Lt pardavė
arba  be  jokio  užmokesčio  perdavė  savo rinkėjo pažymėjimus S.
Saročkai,  suprasdami,  kad  jų  vardu  bus neteisėtai balsuojama
paštu.
     Vyriausiosios   rinkimų  komisijos  2004  m.  spalio  30  d.
sprendime  rašoma,  jog  vertinant  minėtą Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimą   atsižvelgtina   į   tai,   kad   rinkėjo   pažymėjimo
praradimas   "nelaikomas   absoliučiu   rinkėjo  teisės  balsuoti
suvaržymu",  kad  iš  minėtų  62  asmenų  4 asmenys rinkimų dieną
atvyko  į  rinkimų  apylinkes,  ten  gavo  rinkėjo pažymėjimus ir
galėjo   įgyvendinti   savo  rinkimų  teisę,  kad  rinkėjas  turi
galimybę   rinkimų  dieną  rinkimų  apylinkėje  balsuoti  net  ir
neturėdamas   rinkėjo   pažymėjimo,   kad   ikiteisminio   tyrimo
institucijos  laiku  užkirto  kelią  neteisėtam minėtų 62 rinkėjo
pažymėjimų  panaudojimui,  todėl  minėtas  Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimas neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
     Sprendžiant,  ar  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004 m.
spalio  30  d.  sprendime  teisėtai  konstatuota,  kad 62 rinkėjo
pažymėjimų  pirkimas  ar  kitoks neteisėtas jų įgijimas nėra toks
Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos
rinkimų  rezultatams  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų apygardoje
Nr.  42,  būtina  atsižvelgti  į  tai,  jog bylos medžiagoje nėra
duomenų  apie  tai,  kad  minėti 62 rinkėjo pažymėjimai būtų buvę
panaudoti   balsuojant   per   pakartotinį  balsavimą.  Iš  bylos
medžiagos  matyti,  kad minėti 62 rinkėjo pažymėjimai, kuriuos S.
Saročka  nupirko  ar  kitaip  neteisėtai įgijo, buvo iš jo paimti
per kratą ir yra saugomi Raseinių rajono policijos komisariate.
     Todėl   konstatuotina,   kad  Vyriausioji  rinkimų  komisija
teisėtai  nusprendė,  jog  Seimo  rinkimų  įstatymo pažeidimas S.
Saročkai   nupirkus   ar  kitaip  neteisėtai  įgijus  62  rinkėjo
pažymėjimus   neturėjo   esminės   įtakos   rinkimų   rezultatams
Raseinių  vienmandatėje  rinkimų apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra
pagrindo   rinkimų   rezultatus  minėtoje  apygardoje  pripažinti
negaliojančiais.
     2.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004  m. spalio 30 d.
sprendime    konstatuota,    kad    Raseinių   rajono   policijos
komisariate   pradėtas   ikiteisminis  tyrimas  dėl  to,  kad  N.
Melešius,   Linkus  ir  Bagdonas  supirko  iš  gyventojų  rinkėjo
pažymėjimus.   Bylos   medžiagoje   nėra  duomenų,  kiek  rinkėjo
pažymėjimų buvo supirkta.
     Minėtame  Vyriausiosios  rinkimų komisijos sprendime rašoma,
jog   vertinant   šiuos   faktus   atsižvelgtina   į   tai,   kad
ikiteisminis  tyrimas  dėl  minėtų  asmenų veiksmų yra nebaigtas,
neišnaudotos  visos  procesinės  galimybės  surinkti  įrodymus ir
nustatyti  aplinkybes,  todėl "negalima teigti, kad neteisėta šių
asmenų veikla turėjo įtakos rinkimų rezultatams".
     Sprendžiant,   ar   Vyriausioji  rinkimų  komisija  2004  m.
spalio  30  d.  sprendime  teisėtai konstatavo, kad N. Melešiaus,
Linkaus  ir  Bagdono  veiksmai  nėra  toks Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimas,  kuris  turėjo  esminės  įtakos  rinkimų  rezultatams
Raseinių   vienmandatėje   rinkimų   apygardoje  Nr.  42,  būtina
atsižvelgti   į   tai,   kad   bylos   medžiagoje  nėra  įrodymų,
patvirtinančių,  jog  minėti  asmenys  iš  kitų  asmenų  pirko ar
kitaip  neteisėtai  įgijo  rinkėjo  pažymėjimų  ir juos panaudojo
per   pakartotinį   balsavimą   Raseinių   vienmandatėje  rinkimų
apygardoje  Nr.  42,  taigi  nėra  įrodymų,  kad  minėti  asmenys
pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
     Todėl   konstatuotina,   kad  Vyriausioji  rinkimų  komisija
teisėtai  nusprendė,  jog  minėtų  asmenų  veika neturėjo esminės
įtakos  Seimo  rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų
apygardoje  Nr.  42  ir  dėl  to nėra pagrindo rinkimų rezultatus
minėtoje apygardoje pripažinti negaliojančiais.
     3.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004  m. spalio 30 d.
sprendime  konstatuota,  kad Raseinių rajono pašto darbuotojai I.
P.   pareikštas  įtarimas,  jog  ji,  siekdama  paveikti  rinkimų
rezultatus,  dviem  nenustatytiems  asmenims neteisėtai išdavė 15
rinkimų   biuletenių   ir   balsavimo   paštu  kvitų  "c"  dalyje
suklastojo    15   rinkėjų   parašus,   patvirtinančius   rinkimų
biuletenių gavimą.
     Minėtame  Vyriausiosios  rinkimų komisijos sprendime rašoma,
kad  šis  faktas  dėl  savo  masto negalėjo turėti esminės įtakos
rinkimų  rezultatams  Raseinių  vienmandatėje  rinkimų apygardoje
Nr.  42  ir  dėl  to  nėra  pagrindo  rinkimų rezultatus minėtoje
apygardoje pripažinti negaliojančiais.
     Sprendžiant,  ar  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004 m.
spalio  30  d. sprendime teisėtai konstatuota, kad šis pažeidimas
negalėjo  turėti  esminės  įtakos  rinkimų  rezultatams  Raseinių
vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr.  42, būtina atsižvelgti į
tai,  kad  pagal  minėtos  rinkimų  apygardos  balsų  skaičiavimo
protokolą  skirtumas  tarp  už  kandidatus  paduotų  balsų yra 61
balsas  G.  Mikolaičio  naudai.  Net jeigu visi minėti 15 rinkimų
biuletenių  būtų  panaudoti  balsuojant  už  K. Skamaraką, tai iš
esmės  nepakeistų  galutinių  rinkimų  rezultatų minėtoje rinkimų
apygardoje.
     Todėl   konstatuotina,   kad  Vyriausioji  rinkimų  komisija
teisėtai  nusprendė,  jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas I. P.
neteisėtai   išdavus   15   rinkimų  biuletenių  negalėjo  turėti
esminės   įtakos   rinkimų   rezultatams  Raseinių  vienmandatėje
rinkimų apygardoje Nr. 42.
     4.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004  m. spalio 30 d.
sprendime  nurodyta,  kad  Blinstrubiškių  senelių globos namuose
trys  socialinės  darbuotojos  pasirašė  už 78 rinkėjus išduodant
rinkimų   dokumentus  balsuoti  specialiame  balsavimui  skirtame
pašto skyriuje.
     Vertindama  šį  faktą, Vyriausioji rinkimų komisija minėtame
sprendime   pažymėjo,   kad   šios   komisijos  nariai  kartu  su
ikiteisminio   tyrimo   institucijos   tyrėju   buvo   nuvykę   į
Blinstrubiškių  senelių  globos  namus  ir  apklausė  15 turinčių
rinkimų   teisę   globotinių  (pasirinktinai)  bei  minėtas  tris
socialines  darbuotojas.  Buvo  nustatyta, kad minėtas pažeidimas
-  tai  pažeidimas,  padarytas  dėl  globotinių senyvo amžiaus ir
prastos  sveikatos,  kad tai - formalus, procedūrinis pažeidimas,
kad   balsavimas   minėtuose   globos  namuose  vyko  dalyvaujant
rinkimų  stebėtojams,  tarp jų ir K. Skamarako stebėtojams, kurie
nepareiškė  jokių  pastabų  dėl  balsavimo,  be  to, nė vienas iš
apklaustų  globotinių  nepatvirtino turįs kokių nors nusiskundimų
dėl jų valios išraiškos suvaržymo.
     Sprendžiant,  ar  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004 m.
spalio   30   d.   sprendime   teisėtai  konstatuota,  kad  trijų
socialinių   darbuotojų  pasirašymas  už  78  rinkėjus  išduodant
rinkimų   dokumentus  balsuoti  specialiame  balsavimui  skirtame
pašto  skyriuje  nėra  toks  Seimo  rinkimų  įstatymo pažeidimas,
kuris   turėjo   esminės   įtakos  rinkimų  rezultatams  Raseinių
vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr.  42, būtina atsižvelgti į
tai,  kad  byloje  nėra  duomenų,  jog  minėtos  trys  socialinės
darbuotojos  neperdavė  išduotų  rinkimų  dokumentų rinkėjams, už
kuriuos  jos  pasirašė,  ir  kad  šie rinkėjai neturėjo galimybės
laisvai pareikšti savo valią ir slaptai balsuoti rinkimuose.
     Todėl   konstatuotina,   kad  Vyriausioji  rinkimų  komisija
teisėtai  nusprendė,  jog  minėtas  trijų  socialinių  darbuotojų
padarytas   pažeidimas  neturėjo  esminės  įtakos  Seimo  rinkimų
rezultatams  Raseinių  vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir
dėl   to   nėra  pagrindo  rinkimų  rezultatus  minėtoje  rinkimų
apygardoje pripažinti negaliojančiais.
     5.  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004  m. spalio 30 d.
sprendime   rašoma,  kad  buvo  tikrinamas  K.  Skamarako  skundo
teiginys,  jog  vienos iš rinkimų apylinkių rinkimų komisijų narė
R.   Ulinskienė   nusipirko  trijų  asmenų  rinkėjo  pažymėjimus.
Vyriausioji   rinkimų  komisija  konstatavo,  kad  R.  Ulinskienė
šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė.
     Iš  bylos  medžiagos  matyti,  jog  tai,  kad  R. Ulinskienė
pirko  trijų  asmenų  rinkėjo  pažymėjimus, nebuvo įrodyta, taigi
nėra   pagrindo   teigti,   kad   buvo  pažeistas  Seimo  rinkimų
įstatymas.
     Todėl   konstatuotina,   kad  Vyriausioji  rinkimų  komisija
teisėtai   nusprendė,   jog   dėl  minėtos  priežasties  nereikia
rinkimų  rezultatų  Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.
42 pripažinti negaliojančiais.
     6.  Atsižvelgiant  į  išdėstytus  argumentus  konstatuotina,
kad   Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  2004  m.  spalio  30  d.
sprendime  Nr.  403  "Dėl  kandidato  į Seimo narius K. Skamarako
prašymo  pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių  vienmandatėje
rinkimų  apygardoje  Nr.  42  negaliojančiais"  minimi pažeidimai
įvertinus  ir  kiekvieną  jų  atskirai, ir juos visus kartu (kaip
visumą)    neduoda    pagrindo   daryti   išvados,   kad   minėtu
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimu buvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas.

                                V                                
     1.  Iš  byloje  esančios medžiagos matyti, kad 2004 m. Seimo
rinkimuose  pakartotinai  balsuojant paštu Raseinių vienmandatėje
rinkimų  apygardoje  Nr.  42  buvo padaryta nemažai Seimo rinkimų
įstatymo  pažeidimų,  kai  buvo  nepaisoma  balsavimo slaptumo ir
asmeninio   (tiesioginio)  balsavimo  reikalavimų.  Konstitucinio
Teismo  posėdyje  paaiškėjo,  kad  panašių Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimų  būta  ir kitose rinkimų apygardose. Rinkimų praktikoje
ėmė  plisti  rinkėjų balsų tiesioginis ir netiesioginis pirkimas,
o   tai   iškreipia  tikrąją  rinkėjų  valią,  sudaro  prielaidas
nesąžiningai  konkuruoti  rinkimuose,  mažina pasitikėjimą Tautos
atstovybe.
     2.  Tai  liudija,  kad  Seimo  rinkimų  įstatymo  nuostatos,
reguliuojančios  balsavimą  paštu,  nėra  pakankamai veiksmingos.
Seimo  rinkimų  įstatyme  bei kituose įstatymuose nėra įtvirtinta
veiksmingo  mechanizmo,  kuris  užtikrintų,  kad  balsavimu paštu
nebūtų   piktnaudžiaujama,  o  pats  balsavimo  paštu  institutas
nesudarytų prielaidų iškreipti tikrąją rinkėjų valią.
     Pabrėžtina,     kad    atitinkamai    pakoreguoti    teisinį
reguliavimą - įstatymų leidėjo konstitucinė pareiga.

     Vadovaudamasis   Lietuvos   Respublikos   Konstitucijos  105
straipsnio  3  dalimi,  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo   1   straipsnio  2  dalimi,  73  straipsnio  1  punktu,
77 straipsniu,  83 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas
                         teikia išvadą:                          

     Lietuvos  Respublikos  vyriausiosios  rinkimų komisijos 2004
m.  spalio  30 d. sprendimu Nr. 403 "Dėl kandidato į Seimo narius
K.  Skamarako  prašymo  pripažinti  rinkimų  rezultatus  Raseinių
vienmandatėje   rinkimų   apygardoje   Nr.  42  negaliojančiais",
kuriuo  buvo  atsisakyta  tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29
d.  skundą  Vyriausiajai  rinkimų komisijai dėl rinkimų rezultatų
Raseinių  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje  Nr.  42 pripažinimo
negaliojančiais,  Lietuvos  Respublikos  Seimo  rinkimų įstatymas
nebuvo pažeistas.

     Ši  Lietuvos  Respublikos  Konstitucinio  Teismo  išvada yra
galutinė ir neskundžiama.
     Konstitucinio Teismo teisėjai:	Armanas Abramavičius
					Egidijus Jarašiūnas
					Egidijus Kūris
					Kęstutis Lapinskas
					Zenonas Namavičius
					Augustinas Normantas
					Jonas Prapiestis
					Vytautas Sinkevičius
					Stasys Stačiokas