English
Byla Nr. 14/04
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ROLANDO PAKSO,
KURIAM PRADĖTA APKALTOS BYLA, VEIKSMŲ ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2004 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto
Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo
atstovams Seimo nariams Juliui Sabatauskui bei Raimondui Šukiui
ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems
patarėjams Mindaugui Girdauskui bei Antanui Jatkevičiui,
suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Prezidento
Rolando Pakso atstovams advokatams Gediminui Baubliui, Evaldui
Rapolui ir Kęstučiui Švirinui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, viešame Teismo posėdyje
2004 m. kovo 16-26 d. išnagrinėjo bylą Nr. 14/04 pagal
pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d.
nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą" išdėstytą paklausimą, ar Respublikos Prezidento Rolando
Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo
komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Lietuvos Respublikos Seimas prašo
Konstitucinį Teismą pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti šiuose Specialiosios
tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui
pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai
dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau -
Specialioji tyrimo komisija) išvadoje suformuluotuose
kaltinimuose, prieštarauja Konstitucijai:
1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas
Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su
Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų
įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius
įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir
Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent:
Rolandas Paksas įsipareigojo, tapęs Respublikos Prezidentu,
Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos
valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo
suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma,
atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio
11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos
Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su
Jurijumi Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad dėl jo
teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių
telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra
saistomas bei veikiamas kitų Jurijui Borisovui duotų
įsipareigojimų;
2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos,
būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido
Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos
atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę;
3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas
neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė
neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų
sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: 2003 m., siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus,
naudodamasis savo statusu, eidamas Respublikos Prezidento
pareigas Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui
Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti
per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas
poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams
daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir
nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią;
4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir
privačių interesų, būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę
ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasis asmeniniais, o ne
Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento
2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė
Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo
17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su
Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti,
kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo
pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m., siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir
naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims;
5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, būtent:
vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės
interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d.
dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos
Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir
kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik
Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę
suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties
tvarka ir taip diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos
autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo
komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui
išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą
diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą;
6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams
ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų
piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, būtent: 2003 m.
Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas,
nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė
neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti
informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos
Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė
neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti
informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m.
Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė
nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant
tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti
UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl
akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.
II
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando
Pakso rašytiniai paaiškinimai (Respublikos Prezidento 2004 m.
kovo 12 d. paaiškinimai dėl bylos (1 D-499/06) 2 D-1278,
Konstituciniame Teisme, gauti 2004 m. kovo 15 d., reg. Nr. 13
B-86).
Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose
pažymima, kad Konstitucinis Teismas, teikdamas išvadą dėl Seimo
paklausimo, nagrinėja tik teisės klausimus ir teikia išvadą,
kuria atsako į paklausime suformuluotą prašymą, t. y. ar
konkretaus valstybės pareigūno konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai. Nesant ar nenurodžius paklausime konkrečių
valstybės pareigūno veiksmų, dėl kurių konstitucingumo yra
prašoma Konstitucinio Teismo išvados, yra pagrindas pradėtą
teiseną nutraukti (Konstitucinio Teismo įstatymo 80
straipsnis).
Respublikos Prezidento Rolando Pakso manymu, pareiškėjas
savo paklausime yra suformulavęs kaltinimus, t. y. savo
išvadas, kuriomis Respublikos Prezidentas yra kaltinamas
pažeidęs Konstituciją, ir teiginius, kuriais remiantis daromas
atitinkamas vertinimas, tačiau minėtame paklausime nėra
išvardyti Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai, dėl kurių
konstitucingumo įstatymas suteikia teisę kreiptis į
Konstitucinį Teismą išvados. Respublikos Prezidento Rolando
Pakso nuomone, pareiškėjas siekia, kad Konstitucinis Teismas
atliktų tiriamąją veiklą ir nustatytų Respublikos Prezidento
atitinkamų veiksmų buvimo faktus, t. y. siekiama, kad
Konstitucinis Teismas nustatytų ir įvertintų faktines
aplinkybes, taip deleguojant dalį savo funkcijų apkaltos
procese.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, kad
apkaltos procese Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato
tardymo veiksmų delegavimo kitai valstybės valdžiai - teismui.
Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime dėl
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra konstatavęs, kad
konstitucinės sankcijos taikymo negalima atsieti nuo pažeidimo
fakto nustatymo. Taigi, Respublikos Prezidento nuomone,
negalima vertinti jo veiksmų teisėtumo, prieš tai nenustačius
atitinkamų veiksmų buvimo fakto. Lietuvos Respublikos Seimo
statutas numato, kad tiriamąją veiklą, nustatydamas atitinkamas
faktines aplinkybes, vykdo Seimas, prieš tai sudaręs
specialiąją tyrimo komisiją (Seimo statuto trisdešimt
aštuntasis skirsnis), o vėliau Seime atliekami tardymo veiksmai
(Seimo statuto trisdešimt devintasis skirsnis). Konstitucinis
Teismas minėtame nutarime yra konstatavęs, kad apkaltos
procesui visuomet būdingos teisminės procedūros, leidžiančios
sprendimą dėl konstitucinės sankcijos taikymo pagrįsti
visapusiu, objektyviu ir viešu bylos aplinkybių ištyrimu. Be
to, Teismas tame pačiame nutarime yra pareiškęs, kad Seimas nuo
proceso pradžios iki pabaigos veikia kaip apkaltos institucija,
o apkaltos procesas Seime susideda iš Statuto 247 straipsnyje
nurodytų sudedamųjų dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų,
asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo
dėl pateiktų kaltinimų. Taigi Seimas yra vienintelė Lietuvos
Respublikos institucija, kuriai įstatymu yra pavesta atlikti
apkaltos procesą ir būti atsakingai už jį, t. y. Seimas yra
įstatymų įpareigotas atlikti visas būtinas proceso stadijas
(parengiamąją, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta,
baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų). Seimo
statutas nustato apkaltą vykdančios institucijos - Seimo
diskreciją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip aukščiausiąją
konstitucinės teisenos teisminę instituciją, dėl teisinės
išvados, ar konkretūs asmens, kuriam taikoma apkalta, veiksmai
pažeidžia Konstituciją. Įstatymai nenustato galimybės apkaltos
proceso sudedamųjų dalių - parengiamosios, tardymo bei ginčų -
atskirus veiksmus perkelti į Konstitucinį Teismą ar juos
pakartoti jame. Respublikos Prezidento Rolando Pakso manymu,
Konstitucinio Teismo išvada yra galima kaip teisinis
įvertinimas konstitucingumo požiūriu dalies apkaltos proceso
parengiamosios stadijos išvadų, t. y. nustatytų konkrečių
veiksmų konstitucinis įvertinimas. Priešingu atveju, jeigu
Konstitucinis Teismas imtųsi tirti Respublikos Prezidento
veiksmų buvimo ar nebuvimo faktinę pusę, būtų teisiškai
sujauktas apkaltos procesas, nes Konstituciniame Teisme atlikti
tardymo veiksmų negalima - apkaltos proceso tardymo stadija
(Seimo statuto 249 straipsnis) dar nėra prasidėjusi, kadangi
Seimas 2004 m. kovo 8 d. nutarė sustabdyti apkaltos procesą.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas teigia, kad tardymo
veiksmų, t. y. veiksmų buvimo ar nebuvimo fakto tyrimo,
negalima perkelti į Konstitucinio Teismo teiseną dėl išvados
apie paklausime nurodytų veiksmų konstitucingumą.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose
nurodoma, jog Seimo statutas ir Konstitucinio Teismo įstatymas
reikalauja, kad Seimo paklausimas Konstituciniam Teismui būtų
konkretizuotas, t. y. tokio paklausimo būtina sąlyga yra
konkrečių asmens, kuriam taikoma apkalta, veiksmų atskleidimas
ir jų nurodymas institucijai, kuri atliks šių veiksmų teisinę
analizę konstitucingumo požiūriu ir pateiks pareiškėjui išvadą.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso teigimu, Seimo 2004 m.
vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą" nėra nurodyti konkretūs Respublikos
Prezidento Rolando Pakso veiksmai ir tų veiksmų įvykdymo
aplinkybės (laikas, vieta, būdas). Pareiškėjo paklausimo
turinys neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 76 straipsnio
1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. paklausime
nenurodyti konkretūs veiksmai, sudarantys kaltinimų epizodus,
taip pat nenurodytos tų veiksmų įvykdymo aplinkybės (laikas,
būdas, vieta).
Respublikos Prezidento Rolando Pakso nuomone, Seimo
paklausime nurodytas teiginys, kad "Rolandas Paksas
įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu Jurijaus Borisovo
naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais
nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir
kitokią svarią paramą", yra vertinamoji išvada, o ne konkretus
asmens veiksmas. Nėra nurodyta, kokiais veiksmais
įsipareigojimas buvo realizuotas, taip pat nenurodytos
įsipareigojimo prisiėmimo aplinkybės (laikas, vieta, būdas).
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, kad tokių jo,
Respublikos Prezidento, veiksmų, kurių pagrindu tiesiogiai ar
netiesiogiai būtų galima daryti tokį vertinimą, koks
suformuluotas pareiškėjo paklausime, nėra ir negalėjo būti.
Paaiškinimuose taip pat pažymima, kad paklausime (1-ajame,
2-ajame ir 4-ajame kaltinimuose) nurodžius epizodą, jog "2003
m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas,
susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui
Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka
tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę", nėra
atskleista, kokiais veiksmais (neveikimu) Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas realizavo "sąmoningą leidimą
suprasti". Respublikos Prezidento Rolando Pakso teigimu, jam
nėra suprantama, kokį veiksmą jis padarė, kuriuo būtų galima
pagrįsti šią kaltinamąją nuostatą. Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas pažymi, kad tokio veiksmo ar neveikimo
vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus jis nėra atlikęs.
Dėl Seimo paklausime nurodyto epizodo, kad "2003 m.
siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius
interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, Rolandas Paksas davė nurodymus savo
patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi
siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos
keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo
Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad
neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio
subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento,
vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią", Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, jog tokio pobūdžio
nurodymų, kaip ir jokių kitų nurodymų, kuriais būtų siekęs
asmeninių interesų, jis vykdydamas Respublikos Prezidento
įgaliojimus niekam nėra davęs. Be to, pareiškėjo paklausime
nėra nurodyta, kokių privačių asmenų turtinius interesus
tariamai siekė apsaugoti Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis davė kaltinime minimą
nurodymą patarėjui, koks tikrasis (pažodinis) to nurodymo
turinys, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas galėjo sužinoti, kad naudojantis
jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas
poveikis privatiems asmenims. Šiame epizode taip pat
nenurodyta, kada tiksliai 2003 m. įvyko Seimo paklausime
nurodyti epizodai.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose taip
pat pažymima, kad Seimas, paklausime (5-ajame kaltinime)
nurodydamas, jog "Rolandas Paksas <...> viešais pasisakymais
apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių
Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo
2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir
Konstitucinio Teismo autoritetą", nepateikė viešų pasisakymų
turinio, kada ir kaip minėti pasisakymai buvo pateikti viešai.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas teigia, jog negali
pateikti išsamaus paaiškinimo dėl šio epizodo, kadangi jam nėra
aišku, kokie konkretūs Respublikos Prezidento Rolando Pakso
pasisakymai vertinami kaip diskredituojantys Seimo ir
Konstitucinio Teismo autoritetą. Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas pažymi, kad jis niekada neturėjo tikslo žeminti
ar kitaip diskredituoti Konstitucinio Teismo autoriteto, taip
pat kad Respublikos Prezidento pasisakymai, kuriuose jis yra
minėjęs Konstitucinį Teismą, nėra ir niekada nebuvo nukreipti
prieš Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų privalomumą ir kad
jis niekada nekvietė ir viešai neskatino nevykdyti
Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų. Tačiau Respublikos
Prezidentas, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis,
turi konstitucinę teisę turėti įsitikinimus ir laisvai juos
reikšti.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso vertinimu, jo viešai
pareikšta kritika Seimo laikinosios komisijos ir Konstitucinio
Teismo nutarimo atžvilgiu negali būti laikoma prieštaraujančia
Konstitucijai, kadangi ši kritika nėra nukreipta prieš
valstybės konstitucinę santvarką ir ją garantuoja
Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė turėti ir laisvai
reikšti savo įsitikinimus. Konstitucija (25 straipsnis)
garantuoja asmens, taip pat ir valstybės pareigūno, teisę
laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus: kiekvienas žmogus
turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Respublikos Prezidento teisės šiuo atveju nėra nė kiek
apribotos. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis nustato
apribojimą, kada viešas asmenų nuomonės reiškimas gali būti
laikomas teisės pažeidimu: laisvė reikšti įsitikinimus, gauti
ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik
įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir
orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei
santvarkai. Teisinėje valstybėje viešas savo nuomonės apie
teismo ar kitos institucijos sprendimus pareiškimas yra
sudedamoji piliečių, taip pat ir pareigūnų, konstitucinės
teisės į žodžio laisvę dalis ir už ją negali būti persekiojama.
Demokratinėje visuomenėje viešas teismų sprendimų
vertinimas - tai pilietinė teismų veiklos kontrolė, kuri yra
viena iš priemonių teisinės valstybės (teisės viešpatavimo)
principui įsitvirtinti demokratinėje visuomenėje.
Respublikos Prezidento viešai pareikšta nuomonė negali
būti teisiškai įvertinta kaip valstybės valdžių
diskreditavimas, priešingai - viešos kritikos nebuvimas ar
nepagrįstas jos ribojimas gali būti vertinamas kaip
prieštaravimas demokratinės valstybės santvarkos principams.
Konstitucijos 84 straipsnis nustato pareigą Respublikos
Prezidentui daryti metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje,
Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas kelia klausimą, ar kadenciją
baigusių Respublikos Prezidentų metiniuose pranešimuose
pareikštą kritiką Seimo, Vyriausybės veiklos atžvilgiu galima
laikyti šių valdžių diskreditavimu.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose taip
pat teigiama, kad pareiškėjas, paklausime (6-ajame kaltinime)
nurodęs, jog "Rolandas Paksas <...> davė neteisėtą nurodymą
savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų
privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai
Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus
Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų
privatų gyvenimą", nenurodė, kada, kokia forma ir apie kokių
asmenų privatų gyvenimą Respublikos Prezidentas davė nurodymą
rinkti informaciją, koks to nurodymo turinys. Nėra aišku,
kokiais argumentais yra grindžiamas tokio tariamo nurodymo
neteisėtumas.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, jog
atsižvelgiant į tai, kad Seimo paklausime nėra nurodyti
konkretūs veiksmai ir jų atlikimo aplinkybės, Konstitucinio
Teismo teisena dėl prašomos išvados yra negalima (Konstitucinio
Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesilaikant
Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų būtų
pažeista Respublikos Prezidento, kaip asmens, kuriam taikoma
apkalta, teisė į tinkamą ir teisingą procesą, nes jis, kaip
asmuo, kuriam pradėta apkalta, negalėtų tinkamai gintis ir
teikti Konstituciniam Teismui savo paaiškinimų.
III
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo - Seimo
atstovai Seimo narys J. Sabatauskas, Seimo narys R. Šukys, M.
Girdauskas ir A. Jatkevičius savo paaiškinimus grindė
Specialiosios tyrimo komisijos išvada ir palaikė Seimo 2004 m.
vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą" suformuluotus kaltinimus.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovai G. Baublys, E.
Rapolas ir K. Švirinas rėmė Respublikos Prezidento Rolando
Pakso 2004 m. kovo 12 d. Konstituciniam Teismui pateiktus
paaiškinimus dėl bylos ir papildomai juos argumentavo.
3. Konstitucinio Teismo posėdyje buvo apklausti
liudytojai: buvęs Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio
saugumo klausimais Remigijus Ačas, advokatas Juozas Gaudutis ir
buvusi Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Ona
Buišienė.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Rolandas Paksas Respublikos Prezidentu išrinktas 2003
m. sausio 5 d.
Išrinktasis Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003
m. vasario 26 d. prisiekė Tautai būti ištikimas Lietuvos
Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas,
būti visiems lygiai teisingas ir pradėjo eiti savo pareigas.
2. 2003 m. gruodžio 18 d. 86 Seimo nariai pateikė Seimui
teikimą pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui
Rolandui Paksui.
3. Seimas 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu "Dėl
Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo" sudarė Specialiąją
tyrimo komisiją Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui
pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai
dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti.
4. Specialioji tyrimo komisija 2004 m. vasario 19 d.
padarė išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos
procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateikti
kaltinimai yra pagrįsti ir rimti (tik dalyje kaltinimų apimties
nepakankamai pagrįsti ar nepakankamai rimti), todėl yra
pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime. Specialiosios tyrimo
komisijos išvada "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą
Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui" 2004 m. vasario 19 d.
buvo pateikta Seimui.
5. Seimas 2004 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą "Dėl
apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime
pradžios", kuriuo nutarė Seime pradėti apkaltos Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui procesą.
6. Seimas 2004 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą "Dėl
kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą", kuriuo
kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar
Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai,
nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje
suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Konstitucijai.
7. Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" yra suformuluoti
tokie kaltinimai Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui:
1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas
Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su
Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų
įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius
įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir
Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent:
Rolandas Paksas įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu
Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos
valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo
suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma,
atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio
11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos
Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su
Jurijumi Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad dėl jo
teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių
telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra
saistomas bei veikiamas kitų Jurijui Borisovui duotų
įsipareigojimų.
2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos,
būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido
Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos
atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę.
3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas
neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė
neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų
sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: 2003 m. siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus,
naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento
pareigas, Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui
Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti
per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas
poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams
daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir
nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.
4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir
privačių interesų, būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę
ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasis asmeniniais, o ne
Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento
2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė
Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo
17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su
Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti,
kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo
pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m., siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir
naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims.
5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, būtent:
vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės
interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d.
dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos
Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir
kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik
Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę
suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties
tvarka ir taip diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos
autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo
komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui
išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą
diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą.
6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos
Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams
ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų
piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, būtent: 2003 m.
Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas,
nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė
neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti
informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos
Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė
neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti
informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m.
Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė
nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant
tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti
UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl
akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.
8. Iš Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimo "Dėl kreipimosi
į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą", kuriame išdėstytas
paklausimas Konstituciniam Teismui, turinio matyti, kad Seimas
prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja šie
Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai:
1) Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu
Nr. 40 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties
tvarka" Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neteisėtai
suteikė pilietybę Jurijui Borisovui už pastarojo suteiktą
finansinę ir kitokią svarią paramą ir taip diskreditavo
Respublikos Prezidento institucijos autoritetą;
2) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas sąmoningai
leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos
institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu
kontrolę;
3) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus,
naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui
Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti
per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims;
4) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m.,
siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius
interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB
"Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų
perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;
5) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad
naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas
neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir
akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią;
6) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas viešai pasisakė
apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių
Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo
2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, ir šiais pasisakymais
diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą;
7) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas
įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą
nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie
asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento
patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus
pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie
44 asmenų privatų gyvenimą.
9. Konstitucinis Teismas tirs tik nurodytų veiksmų
prieštaravimą Konstitucijai ir Seimui teiks išvadą tik dėl šių
veiksmų.
Kadangi pagal Seimo statuto 235 straipsnį Specialioji
tyrimo komisija sudaroma siūlymo pradėti apkaltą iniciatorių
pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti,
Konstitucinis Teismas šioje byloje tirs, ar Konstitucijai
prieštarauja tik tie minėti Respublikos Prezidento Rolando
Pakso veiksmai, kurie buvo atlikti iki datos, kai apkaltos
iniciatoriai - Seimo narių grupė pateikė Seimui teikimą pradėti
apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, t. y.
iki 2003 m. gruodžio 18 d.
II
1. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta:
"Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką
ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus,
Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius,
šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius
priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas,
Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų
pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama
apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas."
Su apkaltos institutu yra susiję ir kiti Konstitucijos
straipsniai: 63 straipsnio 5 punktas, 86 straipsnio 2 dalis, 88
straipsnio 5 punktas, 89 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 3
dalies 4 punktas, 108 straipsnio 5 punktas ir 116 straipsnis.
2. Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6
straipsnio 1 dalis). Konstitucijos nuostatos yra susijusios ne
tik formaliai, pagal Konstitucijos normų išdėstymo struktūrą,
bet ir pagal jų turinį; Konstitucijos normos ir principai
sudaro darnią sistemą, nė vienos Konstitucijos nuostatos
negalima aiškinti neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos
nuostatas, jų negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar
paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys,
nes taip būtų iškreipta ir viso konstitucinio reguliavimo esmė,
pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.
Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių apkaltos institutą,
negalima atsieti nuo Konstitucijos preambulėje įtvirtinto
atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės
valstybės siekio, nuo Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad
Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika, nuo Konstitucijos
4 straipsnio nuostatos, kad aukščiausią suverenią galią Tauta
vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus,
nuo Konstitucijos 5 straipsnio nuostatų, kad valdžios galias
riboja Konstitucija, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad
visos valstybės institucijos bei pareigūnai veiktų
vadovaudamiesi tik Konstitucija ir teise, paklusdami
Konstitucijai ir teisei.
3. Demokratinėje teisinėje valstybėje visos valstybės
institucijos ir visi pareigūnai privalo vadovautis Konstitucija
ir teise. Valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo
konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai
įtvirtinama nustatant, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms,
kad valdžios galias riboja Konstitucija, kad valstybės
pareigūnai, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus,
asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės
interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią,
įstatymų nustatyta tvarka gali būti pašalinti iš pareigų.
Apkalta - Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai
yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų
aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės
klausimas, t. y. jų pašalinimas iš pareigų už šiuos
Konstitucijoje nustatytus veiksmus: šiurkštų Konstitucijos
pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą.
Pagal Konstituciją vienas iš valstybės pareigūnų, kuris
gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra
Respublikos Prezidentas.
4. Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos
Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos
valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir
įstatymų. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis
Teismas 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d. ir 2003 m.
gruodžio 30 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės
vadovo statusą Konstitucijos nustatytam laikui įgyja tik vienas
asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos
Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip
valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus,
besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų
piliečių teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį
teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos,
kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą,
draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir
administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką,
jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.
5. Pagal Konstitucijos 78 straipsnio 2 dalį Respublikos
Prezidentas renkamas penkeriems metams. Respublikos Prezidento
įgaliojimai anksčiau nustatyto laiko gali pasibaigti tik
Konstitucijoje nustatytais pagrindais. Vienas iš jų - kai
Seimas Respublikos Prezidentą pašalina iš pareigų apkaltos
proceso tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 5 punktas).
6. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas, pradėdamas
eiti savo pareigas, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos
Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir
būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1
dalis). Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi
Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta
sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra
neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas
savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento
priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių
konstitucinių vertybių. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio
30 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuo priesaikos davimo
Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip
įpareigoja Tautai duota priesaika, kad priesaikos sulaužymas
yra vienas iš Konstitucijoje nustatytų pagrindų, kuriam esant
Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų
apkaltos proceso tvarka. Nurodytame nutarime Konstitucinis
Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento
priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos
pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir
priesaikos sulaužymas.
7. Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos
Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam
pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio
2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas
jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į
Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos
Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos
Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose
nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir
įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas
turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais,
kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių
tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir
įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais
interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar
grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės
interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės
valdžia.
Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta galimybė
apkaltos proceso tvarka pašalinti Respublikos Prezidentą iš
užimamų pareigų yra Respublikos Prezidento veiklos viešos
demokratinės kontrolės forma, Respublikos Prezidento
konstitucinės atsakomybės Tautai būdas, viena iš demokratinės
pilietinės visuomenės savisaugos nuo Respublikos Prezidento
piktnaudžiavimo jam nustatytais įgaliojimais priemonių. Pagal
Konstitucijos 74 straipsnį Respublikos Prezidentui apkaltos
procesą galima pradėti tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą,
priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, jog padarytas
nusikaltimas; Respublikos Prezidentą iš pareigų gali pašalinti
tik Seimas, tai atliekama Seimo statuto nustatyta tvarka;
Respublikos Prezidentas pašalinamas iš pareigų tik tuo atveju,
jeigu už tai balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
III
1. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą
Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir
valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad pagal
Konstitucijos 74 straipsnį vienas iš valstybės pareigūnų, kuris
gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra
Respublikos Prezidentas.
Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad,
remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia
Seimas.
2. Atskleidžiant Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4
punkte ir 107 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio
reguliavimo turinį būtina atsižvelgti į Konstitucijos 74
straipsnio nuostatas, į Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies
nuostatas, į konstitucinius valdžių padalijimo ir teisinės
valstybės principus.
3. Minėta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, kad visos
Konstitucijos nuostatos yra susijusios, sudaro darnią visumą ir
kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti
neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas. Aiškinant
Konstituciją negali būti taikomas vien lingvistinis aiškinimo
metodas, būtina naudoti sisteminį, loginį, teleologinį, kitus
teisės aiškinimo metodus.
4. Minėta ir tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3
dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar
Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai; Konstitucijos 107
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio
Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje
nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
Aiškinant nurodytas Konstitucijos nuostatas vien
lingvistiškai, atsietai nuo kitų Konstitucijos nuostatų,
įtvirtinančių apkaltos institutą, Seimo bei Konstitucinio
Teismo įgaliojimus apkaltos procese, būtų galima teigti, esą
Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad
Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento,
kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai, o galutinį sprendimą, ar Respublikos Prezidento
veiksmai prieštarauja Konstitucijai, priima Seimas.
Tačiau toks nurodytų Konstitucijos nuostatų aiškinimas
būtų konstituciškai nepagrįstas.
Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas valstybės
valdžių padalijimo principas inter alia reiškia, kad,
Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės
valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios
institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų
perduoti ar atsisakyti, kad tokie įgaliojimai negali būti
pakeisti ar apriboti įstatymu.
Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą
Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento,
kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos
Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir
neskundžiami. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte
nurodytos išvados pateikimas - vienas iš klausimų, kurie
Konstitucijoje yra priskirti tik Konstitucinio Teismo
kompetencijai. Taigi pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo
išvada, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos
byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, yra galutinė ir
neskundžiama.
5. Minėta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį,
remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia
Seimas. Vertinant Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4
punkto ir 107 straipsnio 3 dalies nuostatų santykį, negalima
neatsižvelgti į Konstitucijos 74 straipsnio nuostatas, pagal
kurias Respublikos Prezidentą, šiurkščiai pažeidusį
Konstituciją arba sulaužiusį priesaiką, taip pat paaiškėjus,
jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma
gali pašalinti iš užimamų pareigų.
6. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad
Seimas Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus
klausimus galutinai sprendžia remdamasis Konstitucinio Teismo
išvada, reiškia, kad tuo atveju, kai apkaltos procesas
Respublikos Prezidentui pradedamas dėl šiurkštaus Konstitucijos
pažeidimo, Seimas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą
prašydamas pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento veiksmai
prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad Respublikos Prezidento
priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos
pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir
priesaikos sulaužymas.
Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostata, kad
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos
Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir
neskundžiami, reiškia ir tai, kad Seimas, spręsdamas, ar
pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų, negali paneigti,
negali pakeisti, negali kvestionuoti Konstitucinio Teismo
išvados, kad konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai
prieštarauja (arba neprieštarauja) Konstitucijai. Tokie Seimo
įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Konstitucinio Teismo
išvada, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja (arba
neprieštarauja) Konstitucijai, susaisto Seimą tuo atžvilgiu,
kad pagal Konstituciją Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar
Konstitucinio Teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta - teisinį
faktą, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja (arba
neprieštarauja) Konstitucijai, nustato tik Konstitucinis
Teismas.
Pagal Konstitucijos 74 straipsnį už šiurkštų Konstitucijos
pažeidimą pašalinti Respublikos Prezidentą iš užimamų pareigų
apkaltos proceso tvarka gali tik Seimas.
Vadinasi, Konstitucijoje yra nustatytos skirtingos Seimo
ir Konstitucinio Teismo funkcijos apkaltos procese ir nustatyti
šioms funkcijoms įgyvendinti reikalingi atitinkami įgaliojimai:
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Respublikos Prezidento
konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ir pateikia
Seimui išvadą (Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4
punktas), o Seimas, jeigu Respublikos Prezidentas šiurkščiai
pažeidė Konstituciją, sprendžia, ar pašalinti Respublikos
Prezidentą iš pareigų (Konstitucijos 74 straipsnis). Taigi
Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad
Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nustatytus klausimus
galutinai sprendžia Seimas, susiejus ją su Konstitucijos 74
straipsnio nuostata, kad tik Seimas sprendžia Respublikos
Prezidento pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka
klausimą, ir su Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostata,
kad Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama,
reiškia, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas
turi įgaliojimus spręsti ne tai, ar konkretūs Respublikos
Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, bet tai, ar
pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų.
Pažymėtina, jog konstitucine nuostata, kad tik
Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti (teikti išvadą),
ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai, Konstitucijoje yra įtvirtinta garantija
Respublikos Prezidentui, kad jam nebus nepagrįstai taikoma
konstitucinė atsakomybė. Vadinasi, jeigu Konstitucinis Teismas
padaro išvadą, kad Respublikos Prezidento veiksmai
neprieštarauja Konstitucijai, Seimas negali apkaltos proceso
tvarka pašalinti Respublikos Prezidento iš pareigų už šiurkštų
Konstitucijos pažeidimą.
7. Minėta, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas
teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai. Konstatavimas, kad Respublikos
Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, reiškia ir tai,
kad yra konstatuojama, jog Respublikos Prezidentas pažeidė
Konstituciją. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas
savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar Respublikos Prezidento
veiksmai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju
būtina įvertinti konkrečių Respublikos Prezidento veiksmų
turinį ir jų atlikimo aplinkybes.
8. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime
yra konstatavęs, kad Konstitucija šiurkščiai pažeidžiama visais
atvejais, kai Respublikos Prezidentas sulaužo priesaiką.
Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija būtų
šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas
nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne
Tautos ir valstybės interesais, bet savo privačiais interesais,
atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių
tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir
įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų
Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų
pareigų.
9. Minėta, kad pagal Konstituciją tik Konstitucinis
Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidento
konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taigi ar
Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją; Seimui tokie
įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Seimas, neturėdamas
įgaliojimų priimti sprendimo, ar Respublikos Prezidentas
pažeidė Konstituciją, neturi ir konstitucinių įgaliojimų
spręsti, ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė
šiurkščiai. Konstitucijos pažeidimo nustatymas - tai teisinio,
bet ne politinio vertinimo dalykas, todėl teisės klausimus -
Konstitucijos pažeidimo faktą, taigi ir Konstitucijos
šiurkštaus pažeidimo faktą, gali nustatyti tik teisminės
valdžios institucija - Konstitucinis Teismas. Aiškinimas, kad
Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo faktą esą galėtų nustatyti
ir Seimas, būtų konstituciškai visiškai nepagrįstas, nes tai
reikštų, kad teisės klausimą, ar Respublikos Prezidentas
pažeidė Konstituciją, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai,
galėtų spręsti ne teisminės valdžios institucija -
Konstitucinis Teismas, kuris, kaip ir visi kiti teismai,
sudaromas tik profesiniu pagrindu, bet Seimas - valstybės
valdžios institucija, savo prigimtimi ir esme politinio
pobūdžio institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo
narių daugumos politinė valia, kurios sprendimai grindžiami
politiniais susitarimais, įvairiais politiniais kompromisais ir
pan. Akivaizdu, kad politinio pobūdžio institucija Seimas
negali spręsti, ar Respublikos Prezidentas pažeidė
Konstituciją, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus, t. y.
negali spręsti teisės klausimo. Priešingu atveju Konstitucijos
pažeidimo, taip pat ir Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo
fakto, konstatavimas galėtų būti grindžiamas politiniais
argumentais, o iš politiniais argumentais grindžiamo
konstatavimo, kad Konstitucija buvo šiurkščiai pažeista, galėtų
kilti Respublikos Prezidento konstitucinė atsakomybė.
Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad tik
Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos
Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucijos pažeidimas
yra šiurkštus. Nei Seimui, nei kuriai nors kitai valstybės
valdžios institucijai arba kuriam nors valstybės pareigūnui
tokie įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti.
Pažymėtina, kad konstitucinis reguliavimas, kai tik
Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos
Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Respublikos
Prezidentui yra konstitucinė garantija, kad jam negalės būti
nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė - pašalinimas iš
pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.
10. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį tik
Seimas sprendžia, ar pašalinti iš pareigų Respublikos
Prezidentą, jeigu jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė
priesaiką arba paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Jeigu
apkaltos pagrindas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas,
Seimas gali Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų
klausimą spręsti tik gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad
Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Respublikos Prezidentui tai yra konstitucinė garantija, kad jam
nebus nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė.
Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją apkaltos procese Seime
sprendžiama ne tai, ar Respublikos Prezidento veiksmai
prieštarauja Konstitucijai, ne tai, ar Respublikos Prezidentas
šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Pagal Konstituciją tai
sprendžia tik Konstitucinis Teismas. Apkaltos procese Seime
sprendžiamas tik Respublikos Prezidento konstitucinės
atsakomybės klausimas, t. y. sprendžiama tik tai, ar už
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti Respublikos
Prezidentą iš pareigų. Respublikos Prezidento pašalinimas iš
pareigų yra konstitucinė sankcija už šiurkštų Konstitucijos
pažeidimą. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį
sprendimą dėl konstitucinės sankcijos taikymo, t. y. dėl
Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų, gali priimti tik
Seimas.
IV
1. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį apkaltos proceso
tvarką nustato Seimo statutas. Konstitucijos 76 straipsnyje yra
nustatyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią.
2. Pažymėtina, kad Seimas, nustatydamas apkaltos proceso
tvarką, turi diskreciją, tačiau jis yra saistomas apkaltos
konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės
11 d. nutarimas). Todėl Seimo statute nustatyta apkaltos
proceso tvarka turi būti tokia, kad būtų užtikrintas teisingas
teisinis procesas, kad būtų galima tinkamai ištirti apkaltos
bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens
konstitucinės atsakomybės. Normos, reguliuojančios apkaltą,
turi ne tik sudaryti galimybę pašalinti asmenį iš pareigų, bet
ir užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu vykdoma apkalta, teises.
3. Seimo statutas buvo priimtas 1994 m. vasario 17 d.
Seimui 2004 m. vasario 19 d. priimant nutarimą "Dėl
kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" galiojo
1998 m. gruodžio 22 d. redakcijos (su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais) Seimo statutas.
4. Apkaltos procesą reguliuoja Seimo statuto VIII dalis
"Apkaltos procesas", apimanti Seimo statuto 227-260
straipsnius.
Pabrėžtina, kad Seimo statuto normos, išdėstytos dalyje
"Apkaltos procesas", reguliuoja santykius, susidarančius
sprendžiant, ar pašalinti iš pareigų ne tik Respublikos
Prezidentą, bet ir kitus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus
asmenis, taip pat santykius, susidarančius taikant konstitucinę
atsakomybę ne tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą,
priesaikos sulaužymą, bet ir paaiškėjus, jog padarytas
nusikaltimas. Todėl Seimo statute yra įtvirtinta nuostata, kad
"apkaltos procesas Seime susideda iš šių pagrindinių dalių:
parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta,
baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų" (Seimo
statuto 247 straipsnis). Dėl to, kad Seimo statute yra
nustatytos minėtos apkaltos proceso pagrindinės dalys, negali
būti aiškinama, esą Seimo statute nustatytas toks teisinis
reguliavimas, kad bet kuriame apkaltos procese turi būti visos
nurodytos dalys, neatsižvelgiant į tai, koks yra apkaltos
pagrindas.
Minėta, kad pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas
sprendžia, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai, ar šiais veiksmais Konstitucija yra
pažeista šiurkščiai. Konstitucijoje nėra numatyti Seimo
įgaliojimai paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio
Teismo išvadą, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja
(ar neprieštarauja) Konstitucijai, kad Respublikos Prezidento
veiksmais Konstitucija yra pažeista šiurkščiai (ar
nešiurkščiai). Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį
Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama, todėl
akivaizdu, kad Seimo statuto 247 straipsnyje nurodyta apkaltos
proceso dalis - tardymas, taip pat 249 straipsnyje išdėstytos
tardymą reguliuojančios teisės normos gali būti taikomos tik
tuomet, kai apkaltos pagrindas yra ne tai, kad šiurkščiai
pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, bet kai apkaltos
pagrindas yra "paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas", ir
jeigu asmens, kuriam taikoma apkalta, atžvilgiu dar nėra
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Atsižvelgiant į
tai, kad pagal Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalį Respublikos
Prezidentas, kol eina savo pareigas, negali būti patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn, darytina išvada, kad tardymas, kaip
apkaltos proceso dalis, galimas tik tuo atveju, jeigu
Respublikos Prezidentas yra traukiamas konstitucinėn
atsakomybėn esant Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytam
pagrindui - paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, taip pat
kai šiuo pagrindu, t. y. paaiškėjus, jog padarytas
nusikaltimas, konstitucinėn atsakomybėn yra traukiami kiti
Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti subjektai, ir jeigu jų
atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Kitoks Seimo statuto 247 ir 249 straipsnių aiškinimas
neatitiktų apkaltos proceso konstitucinės sampratos, neatitiktų
Konstitucijoje nustatytų Konstitucinio Teismo ir Seimo
įgaliojimų apkaltos procese, šių įgaliojimų tarpusavio
santykio.
Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime yra
konstatavęs, kad apkaltos konstitucinė samprata suponuoja
teisingą teisinį procesą, kuriame prioritetas teikiamas asmens
teisių apsaugai. Garantuojant asmens teisių apsaugą būtina
paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie
reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo
institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų
nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės
pagrindu. Tai įmanoma tik jei procesas yra viešas, šalys turi
lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių,
sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas
ginti. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra
nekvestionuojama. Kadangi Seimas, spręsdamas asmens pašalinimo
iš pareigų arba jo mandato panaikinimo klausimą, veikia kaip
jurisdikcinė institucija, apkaltos procesui taikomi tie patys
reikalavimai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra
pažymėjęs ir tai, kad sprendžiant konstitucinės arba kitokios
teisinės atsakomybės klausimą teisinės valstybės principai
realizuojami per asmens, kuriam ši sankcija taikoma, procesines
teises ir jų garantijas. Asmens teisių pripažinimas - būtinas
teisės viešpatavimo elementas. Vykdant apkaltą Seime turi būti
užtikrinta asmens, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas
sprendžiamas, teisė dalyvauti procese ir gintis. Seimas prieš
priimdamas sprendimą turi išklausyti ir kitą šalį (audi alteram
partem).
Atsižvelgiant į tai, kad apkaltos proceso metu Seime yra
sprendžiama ne tai, ar Respublikos Prezidento konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidentas
Konstituciją pažeidė šiurkščiai, - pagal Konstituciją tai gali
spręsti tik Konstitucinis Teismas, - bet tik tai, ar už
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti Respublikos
Prezidentą iš pareigų, darytina išvada, kad apkaltos proceso
metu Seime tiriami ne įrodymai, pagrindžiantys ar paneigiantys
tai, kad Respublikos Prezidentas atliko veiksmus, kuriais
šiurkščiai pažeidė Konstituciją, bet tik tokie įrodymai,
kuriais pagrindžiama ar paneigiama būtinybė pašalinti
Respublikos Prezidentą iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos
pažeidimą. Ginčai, numatyti Seimo statuto 250 straipsnyje, taip
pat vyksta ne dėl to, ar Respublikos Prezidentas atliko
veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius Konstituciją, bet tik dėl
to, ar pašalinti (nepašalinti) Respublikos Prezidentą iš
pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, kurį konstatavo
Konstitucinis Teismas.
5. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad Respublikos
Prezidento, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas
sprendžiamas apkaltos proceso tvarka Seime, teisė dalyvauti
procese, pateikti savo paaiškinimus ir gintis neturi būti
varžoma. Ši teisė turi būti užtikrinta.
V
1. Pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas turi
įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta
apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai,
ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė šiurkščiai.
Taigi Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga
ištirti, ar Respublikos Prezidentas atliko konkrečius veiksmus,
nurodytus jam pateiktame kaltinime, ir įvertinti, ar šie
veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista
šiurkščiai. Tirdamas, ar Respublikos Prezidento konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra
pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina
tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus
įrodymus, tiek visus kitus bylos nagrinėjimo Konstituciniame
Teisme metu gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius,
kad Respublikos Prezidentas atliko paklausime nurodytus
konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie
veiksmai prieštarauja Konstitucijai, kad Konstitucija yra
pažeista šiurkščiai.
2. Seimas kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui
pateikė Valstybės saugumo departamento techninių priemonių
panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolus bei
garso įrašus, kuriuose užfiksuoti asmenų, kurių pokalbiai
telefonu buvo kontroliuojami, pokalbiai, tarp jų ir pokalbiai
su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu.
Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidento
Rolando Pakso atstovai kvestionavo galimybę remtis Valstybės
saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus protokolais bei garso įrašais, kuriuose
užfiksuoti kitų asmenų pokalbiai telefonu su Respublikos
Prezidentu Rolandu Paksu.
Konstitucinis Teismas pažymi, kad jeigu operatyviniai
veiksmai buvo vykdomi prieš asmenis, kalbėjusius telefonu su
Respublikos Prezidentu, tokių pokalbių telefonu kontrolė nėra
operatyviniai veiksmai, vykdomi Respublikos Prezidento
atžvilgiu. Tokių pokalbių telefonu teisėtai padaryti įrašai ir
techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius
veiksmus protokolai gali būti įrodymais sprendžiant, ar
konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja
Konstitucijai.
Šioje byloje Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai -
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus protokolai bei garso įrašai,
kuriuose užfiksuoti asmenų, kurių pokalbiai telefonu buvo
teisėtai kontroliuojami, pokalbiai, tarp jų ir pokalbiai su
Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu; šioje byloje šie įrodymai
bus tiriami ir vertinami.
VI
Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo
dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai
2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus
Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo
suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja
Konstitucijai, pateikimo.
1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame
paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40
neteisėtai suteikus Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos
pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią
paramą prieštarauja Konstitucijai.
2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d.
išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui", Konstituciniame Teisme gautoje
kartu su pareiškėjo paklausimu - Seimo 2004 m. vasario 19 d.
nutarimu "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą", remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis
Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime "Dėl
Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto
Nr. 40 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties
tvarka" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai" (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo
komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada "Dėl siūlymo pradėti
apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui",
1.6-1.7 punktai, p. 54-58).
3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10
d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad
sprendimas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka
suteikti Jurijui Borisovui buvo priimtas vadovaujantis
Konstitucija ir įstatymais, atsižvelgiant į Pilietybės reikalų
komisijos vienbalsiai priimtas rekomendacijas ir ankstesnių
Respublikos Prezidentų per dešimtmetį suformuotą pilietybės
suteikimo išimties tvarka praktiką. Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas taip pat paaiškino, kad jis, naudodamasis
Respublikos Prezidentui suteikta diskrecijos teise, siekė
išlaikyti žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pabrėžė, kad Pilietybės
reikalų komisijos sudėtis, ilgametė patirtis, kompetencija bei
vienbalsiai priimtas siūlymas suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę Jurijui Borisovui pagrįstai leido manyti, kad nėra
teisės aktuose numatytų aplinkybių, dėl kurių pilietybė Jurijui
Borisovui negalėtų būti suteikta (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/23-202, Respublikos Prezidento R.
Pakso 2004 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai, p. 40).
Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d.
paaiškinimuose Konstituciniam Teismui nepateikiama jokių
paaiškinimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo
Jurijui Borisovui.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovai
Konstitucinio Teismo posėdyje teigė, kad Specialioji tyrimo
komisija apskritai netyrė aplinkybių, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso konkretūs veiksmai suteikiant Lietuvos
Respublikos pilietybę Jurijui Borisovui prieštarauja
Konstitucijai, o pasirėmė Konstitucinio Teismo konstatuotomis
aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant bylą Nr. 40/03 dėl
Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto
Nr. 40 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties
tvarka" atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymui. Tuo tarpu, pasak Respublikos Prezidento
Rolando Pakso atstovų, Konstitucinis Teismas byloje Nr. 40/03
netyrė, ar Respublikos Prezidento veiksmai suteikiant Lietuvos
Respublikos pilietybę Jurijui Borisovui prieštarauja
Konstitucijai. Tokią išvadą jie padarė remdamiesi Konstitucinio
Teismo teisėjų 2004 m. kovo 1 d. pažyma, kurioje konstatuota,
kad Seimo paklausime keliamas klausimas Konstituciniame Teisme
nebuvo tirtas. Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovų
nuomone, teisena šioje bylos dalyje nutrauktina.
4. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. priėmė
nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio
11 d. dekreto Nr. 40 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės
suteikimo išimties tvarka" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad
Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij
Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1
daliai". Šiuo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos
Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 "Dėl
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka" ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos
Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m.
gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio
1 dalies nuostatai "išrinktas Respublikos Prezidentas <...>
prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas", 84 straipsnio
21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui,
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1
daliai.
Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
"nei iš Konstitucijos, nei iš Pilietybės įstatymo, nei iš kitų
įstatymų neišplaukia, kad Lietuvos Respublikos pilietybė gali
būti įgyjama už kam nors suteiktą finansinę, materialią ar
kitokią paramą, taigi nusiperkama", kad "Respublikos Prezidento
R. Pakso sprendimą suteikti J. Borisov'ui išimties tvarka
Lietuvos Respublikos pilietybę lėmė ne kokie nors J. Borisov'o
nuopelnai Lietuvos valstybei, bet būtent itin svari finansinė
ir kitokia parama, jo suteikta R. Paksui 2002 m. Respublikos
Prezidento rinkimuose. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės
suteikimas išimties tvarka J. Borisov'ui buvo ne kas kita, kaip
Respublikos Prezidento R. Pakso atsilyginimas J. Borisov'ui už
minėtą paramą", kad "Respublikos Prezidentas R. Paksas,
išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 "Dėl
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka",
kuriuo suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui,
vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais,
ne Tautos ir valstybės interesais, bet asmeniniais interesais",
kad "suteikdamas išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę
J. Borisov'ui šį asmenį, kaip asmenį, siekiantį įgyti Lietuvos
Respublikos pilietybę, traktavo išskirtinai ir sąmoningai
nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto
reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi
asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi būti
visiems lygiai teisingas".
5. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso
atstovų nurodytos Konstitucinio Teismo teisėjų 2004 m. kovo 1
d. pažymos, kurioje inter alia konstatuota, kad pareiškėjo -
Lietuvos Respublikos Seimo paklausime keliamas klausimas nebuvo
tirtas Konstituciniame Teisme, vertinimas, esą ji rodanti, kad
Konstitucinis Teismas netyrė Respublikos Prezidento Rolando
Pakso veiksmų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės
suteikimu išimties tvarka Jurijui Borisovui, yra teisiškai
visiškai nepagrįstas, nes nurodyta pažyma yra Konstitucinio
Teismo procesinis dokumentas, informuojantis tik apie atliktą
išankstinį tyrimą ir kitus parengiamuosius veiksmus ir būtinas
sprendžiant, ar priimti Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime
"Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą"
išdėstytą paklausimą; minėta pažyma reiškia tik tai, kad yra
konstatuota, jog nėra Konstitucinio Teismo įstatymo 80
straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti paklausimą
dėl išvados, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos
byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikimo,
taip pat jog nėra Konstitucinio Teismo įstatymo 81 straipsnyje
nustatytų pagrindų grąžinti paklausimą pareiškėjui.
6. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo byloje Nr.
40/03, vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir
105 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo sprendžiamas Respublikos
Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 "Dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka" ta apimtimi,
kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties
tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Konstitucijai ir
Pilietybės įstatymui klausimas, o ne teikiama Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta išvada, ar valstybės
pareigūno, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimas,
kuriuo teisės aktas (ar jo dalis) pripažįstamas
prieštaraujančiu ar neprieštaraujančiu Konstitucijai, ir
Konstitucinio Teismo išvada savo prigimtimi ir paskirtimi yra
skirtingi teisės aktai.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime
konstatavo, kad "jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose yra
numatyti atitinkami reikalavimai, kurių turi būti laikomasi
(kurie turi būti įvykdyti) leidžiant atitinkamą Respublikos
Prezidento aktą, Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar
Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai ir
įstatymams, turi tirti ir tai, ar tokių reikalavimų buvo
laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustačius šių faktinių
aplinkybių būtų neįmanoma ištirti ir Respublikos Prezidento
akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams".
Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/03 buvo nustatytos ir
Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime nurodytos
faktinės aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos Prezidento
2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 "Dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka" ta apimtimi,
kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos
pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d.
Rusijoje, gyv. Lietuvoje, buvo pripažintas prieštaraujančiu
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies
nuostatai "išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia
<...> būti visiems lygiai teisingas", 84 straipsnio 21 punktui,
konstituciniam teisinės valstybės principui, Pilietybės
įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.
7. Pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo nutarimai yra
galutiniai ir neskundžiami, jie yra visiems privalomi, o pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 34 straipsnio 7 dalį faktai,
Konstitucinio Teismo nutarimu nustatyti vienoje byloje, iš
naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas.
Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/03 nustatytos faktinės
aplinkybės yra res iudicata. Šios faktinės aplinkybės
nebenustatinėjamos ir nebeįrodinėjamos kitose bylose.
Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas "Dėl
Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto
Nr. 40 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties
tvarka" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai" turi prejudicinę
galią.
8. Minėta, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30
d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidentas,
išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 "Dėl
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka",
sąmoningai nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82
straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos
Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas. Tai konstatavus
taip pat konstatuotina, kad Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 suteikdamas
Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka Jurijui
Borisovui už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą,
sulaužė Tautai duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė
Konstituciją.
9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada,
kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003
m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus Jurijui
Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą
finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos
Respublikos Konstituciją.
VII
Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo
dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,
kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad
dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo
pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijai,
pateikimo.
1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame
paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui
Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka
tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja
Konstitucijai.
2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d.
išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui", Konstituciniame Teisme gautoje
kartu su pareiškėjo paklausimu - Seimo 2004 m. vasario 19 d.
nutarimu "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą", nurodoma, kad Valstybės saugumo departamento
generalinis direktorius M. Laurinkus 2003 m. kovo 16 d.
Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui įteikė Jurijaus
Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu,
Rusijos Federacijos kompanijos "Almax" darbuotojais, suvestines
ir garso įrašus. Suvestinės buvo pažymėtos slaptumo žyma
"Slaptai". M. Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą
informavo, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka tyrimą
Jurijaus Borisovo vadovaujamos bendrovės "Avia Baltika"
atžvilgiu. Iš M. Laurinkaus Respublikos Prezidentui Rolandui
Paksui pateiktų pokalbių telefonu suvestinių buvo aišku, kad
Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu yra kontroliuojami. M.
Laurinkus 2003 m. kovo 17 d. vėl susitiko su Respublikos
Prezidentu Rolandu Paksu ir jį supažindino su Jurijaus Borisovo
ir A. Drakšo, UAB "Restako" direktoriaus, pokalbio telefonu,
įvykusio 2003 m. kovo 16 d., santrauka. Seimo manymu,
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, 2003 m. kovo 17 d.
susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido šiam suprasti,
kad yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė, kad teisėsaugos
institucijos dėl jo atlieka tyrimą; šiais veiksmais Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas pažeidė Lietuvos Respublikos
valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintą valstybės
paslapčių apsaugos principą, sulaužė duotą priesaiką ir pažeidė
Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį bei 82 straipsnio 1 dalį
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202,
Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada
"Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui
Rolandui Paksui", 2.3, 2.4 punktai, p. 59-61).
3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10
d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad
jis, būdamas Respublikos Prezidentu, neatskleidė jokios
informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, ir nesudarė
prielaidų ja naudotis tretiesiems asmenims. Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas taip pat nurodė, jog Jurijus
Borisovas tai, kad prieš jį vykdomi operatyviniai veiksmai,
žinojo nuo 1998 m.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d.
paaiškinimuose Konstituciniam Teismui teigiama, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas, vykdydamas savo įgaliojimus,
neatliko tokio veiksmo ar neveikimo, kuriuo būtų realizuotas
"sąmoningas leidimas suprasti".
Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovas advokatas G.
Baublys Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jokiais veiksmais ir
jokiais būdais nedavė pagrindo Jurijui Borisovui suprasti, kad
yra atliekama jo pokalbių telefonu kontrolė.
4. Byloje nustatyta:
4.1. A. Drakšas, UAB "Restako" direktorius ir artimas
Respublikos Prezidento Rolando Pakso draugas, 2003 m. kovo 16
d. 15 val. 12 min. paskambino telefonu Jurijui Borisovui ir
pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jam minėjo
turįs susitikti su Jurijumi Borisovu. Jurijus Borisovas A.
Drakšui patvirtino, kad jie su Respublikos Prezidentu Rolandu
Paksu planuoja susitikti tą dieną, t. y. 2003 m. kovo 16 d. A.
Drakšas pasiūlė nurodytą susitikimą atidėti vienai ar dviem
dienoms (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių
priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m.
lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1029/03, p. 167,
telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 167-172, vertimas į
lietuvių kalbą, p. 56-60).
4.2. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kovo
16 d. apie 16 val. paskambino Jurijui Borisovui ir pasakė radęs
praleistą Jurijaus Borisovo skambutį. Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas pasakė, kad jis yra prie jūros, ir paprašė
planuotą jų susitikimą atidėti rytdienai. Jurijus Borisovas
Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pareiškė: "Rolandai,
jūs vėl darote klaidą". Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
atsakė, kad viską išspręs rytoj, kad rytoj bus rimtas jų
pokalbis. Jurijus Borisovas pasakė: "Rolandai, tau vis tiek
reikės priimti sprendimą"; po to Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas nutraukė pokalbį. Jurijus Borisovas bandė dar
kartą paskambinti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui,
tačiau šis neatsiliepė (liudytojo M. Pabedinsko apklausos
Generalinėje prokuratūroje 2004 m. vasario 6 d. protokolas,
Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 12 d., reg. Nr.
13B-84).
4.3. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 17 val. 55 min.
paskambino A. Drakšui ir pranešė, kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas susitikimą su Jurijumi Borisovu atidėjo iki
2003 m. kovo 17 d. 19 val. ir kad susitikimas įvyksiąs pas
Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą. Jurijus Borisovas taip
pat A. Drakšui pasakė, kad jis "paklojo" Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui milijonus, o šis yra pažadėjęs,
Jurijui Borisovui prisiekęs, kad 2003 m. kovo 17 d. paskirs
Jurijų Borisovą Respublikos Prezidento patarėju, todėl, jeigu
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kovo 17 d. to
nepadarys, Jurijus Borisovas privalės 2003 m. kovo 17 d. arba
vėliausiai kovo 18 d. pradėti veikti, kad susigrąžintų savo
pinigus. Jurijus Borisovas A. Drakšui pareiškė, kad jeigu
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakys bent vieną
žodį, esą jis Jurijaus Borisovo nepažįsta, esą Jurijus
Borisovas jam tik pinigų davė, tai Respublikos Prezidento
Rolando Pakso karjerai bus "galas", ir kad jeigu Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas rytoj, t. y. 2003 m. kovo 17 d.,
padarys "kažkokią kvailystę", tai jam, kaip Respublikos
Prezidentui, bus "viskas", "mirtis". Jurijus Borisovas susitarė
su A. Drakšu susitikti 2003 m. kovo 17 d. 9 val. (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės
saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr.
03-19-1029/03, p. 167, telefoninis pokalbis Nr. 2 (rusų kalba),
p. 172-180, vertimas į lietuvių kalbą, p. 60-67).
4.4. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 18 val. 12 min.
paskambino V. Sirvydžiui, jam talkinusiam teisininkui. V.
Sirvydis Jurijui Borisovui pranešė, kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas ką tik duodamas interviu televizijai pareiškė,
kad Respublikos Prezidento patarėjų sąraše Jurijaus Borisovo
nėra, kad Jurijus Borisovas nėra Respublikos Prezidento Rolando
Pakso patarėjas. Jurijus Borisovas pasakė, kad tai reiškia, jog
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jį išdavė, ir V.
Sirvydžiui pareiškė, kad jeigu 2003 m. kovo 17 d. Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas neįvykdys bent vieno pažado,
Jurijus Borisovas pradės susigrąžinti savo pinigus. Jurijus
Borisovas taip pat pareiškė galįs atskleisti viską, jis turįs
įrašus kasetėje. Jurijus Borisovas pasakė, kad jis turi rytoj
pat paviešinti informaciją apie Respublikos Prezidentą Rolandą
Paksą, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas - tai jau ne
Respublikos Prezidentas, o "lavonas", kad reikia imtis veiksmų
ir pašalinti iš pareigų Dalią Kutraitę-Giedraitienę. Jurijus
Borisovas taip pat pasakė, kad rytoj, t. y. 2003 m. kovo 17 d.,
vakare jis susitiks su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/20/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2004 m. sausio 14 d.
protokolas Nr. 03-19-46/04, p. 337, telefoninis pokalbis Nr. 2
(rusų kalba), p. 340-349, vertimas - Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, p. 107-115).
4.5. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 18 val. 15 min.
paskambino A. Drakšui ir jam perpasakojo iš V. Sirvydžio gautą
informaciją, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
duodamas interviu televizijai pareiškęs, jog Jurijus Borisovas
nėra ir nebus jo patarėju. Jurijus Borisovas A. Drakšui taip
pat pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jį
išdavęs, taip pat kad jis (Jurijus Borisovas) Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui yra pasakęs, kad jeigu pirmadienį
nebus įvykdytas bent vienas pažadas, Jurijus Borisovas galįs
rytoj viską atskleisti, kad jis pradedąs susigrąžinti savo
pinigus, kad tarp Jurijaus Borisovo ir Respublikos Prezidento
Rolando Pakso yra sutartis su Rolando Pakso parašu ir kad
Jurijus Borisovas galįs tą sutartį parodyti A. Drakšui. Jurijus
Borisovas A. Drakšui pareiškė, kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas - jau nebe Respublikos Prezidentas, o "lavonas"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d.
protokolas Nr. 03-19-999/03, p. 126, telefoninis pokalbis Nr. 1
(rusų kalba), p. 126-128, vertimas į lietuvių kalbą, p. 18-20).
4.6. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 19 val. 01 min.
paskambino V. Sirvydžiui ir pasakė esąs susijaudinęs dėl to,
kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas duodamas interviu
televizijai pareiškė, jog Jurijus Borisovas nebus paskirtas
Respublikos Prezidento patarėju (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 16.77/20/ITT-202, Valstybės saugumo departamento
techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius
veiksmus 2004 m. sausio 14 d. protokolas Nr. 03-19-46/04, p.
337, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba), p. 349-352,
vertimas į lietuvių kalbą, ten pat, b. 16.77/18/ITT-202, p.
115-118).
4.7. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 19 val. 09 min.
paskambino A. Zatonskajai. Jis jai pranešė apie Respublikos
Prezidento Rolando Pakso interviu televizijai ir pasakė, kad
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas buvo pažadėjęs 2003 m.
kovo 17 d. paskirti Jurijų Borisovą savo patarėju, bet jį
išdavęs. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad
jis kalbėjęs su A. Drakšu ir visus užrašus, kuriuos buvo davęs
Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, dabar paimsiąs iš
kompiuterio ir 2003 m. kovo 17 d. ryte parodysiąs A. Drakšui
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d.
protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr.
8 (rusų kalba), p. 156-165, vertimas į lietuvių kalbą, p.
46-55).
4.8. M. Laurinkus 2003 m. kovo 16 d. vakare nuvyko pas
Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą į namus. M. Laurinkus
atvežė penkių Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A.
Zatonskaja ir A. Potninu suvestines, taip pat šių pokalbių
garso įrašus ir techninę aparatūrą jiems išklausyti. Visos
pokalbių suvestinės buvo pažymėtos slaptumo žyma "Slaptai"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202,
liudytojo M. Laurinkaus apklausos Generalinėje prokuratūroje
2003 m. gruodžio 16 d. protokolas, p. 112-114; liudytojo M.
Pabedinsko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. vasario
6 d. protokolas, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 12
d., reg. Nr. 13B-84).
M. Laurinkus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui
įteikė šių telefoninių pokalbių suvestines ir garso įrašus
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento 2003 m. gruodžio 3 d. raštas Nr.
(03)-18-414-766 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
vyriausiajam prokurorui A. Kliunkai, p. 115):
1) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 1 d. 8 val. 17 min.
pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas
tarėsi su A. Zatonskaja dėl 2003 m. kovo 3 d. numatomo Jurijaus
Borisovo vizito į Maskvą, pas A. Zatonskają (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės
saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr.
03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba),
p. 139-141, vertimas į lietuvių kalbą, p. 30-31);
2) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 4 d. 10 val. 43 min.
pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas A.
Zatonskajai pranešė, kad prieš pusvalandį jam skambino labai
susijaudinęs Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir pasiūlė
"netempti" iki šeštadienio, geriau anksčiau, trečiadienį.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas Jurijui Borisovui taip
pat pasakęs: "Viskas gerai, nesijaudink, viską išspręsim"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d.
protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr.
4 (rusų kalba), p. 141-142, vertimas į lietuvių kalbą, p. 32);
3) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 5 d. 10 val. 17 min.
pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas A.
Zatonskajai patarė, kaip šiai atsakinėti į Lietuvos žurnalistų
klausimus. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pranešė,
kad vakar, t. y. 2003 m. kovo 4 d., jis lankėsi Prezidentūroje,
o šiandien, t. y. 2003 m. kovo 5 d., susitiks su Respublikos
Prezidentu Rolandu Paksu, "bet ne ten, o pas jį dabar. Nes
dabar jis aiškiai bijo važiuoti pas mane" (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo
departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr.
03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 5 (rusų kalba),
p. 142-149, vertimas į lietuvių kalbą, p. 33-39);
4) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 5 d. 10 val. 51 min.
pokalbio su A. Potninu ir A. Zatonskaja. Per šį pokalbį buvo
kalbama apie tai, kaip būtų galima sukompromituoti Dalią
Kutraitę-Giedraitienę, sumažinti jos įtaką Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui, taip pat kaip būtų galima
išlaikyti ir sustiprinti Jurijaus Borisovo įtaką Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui. Jurijus Borisovas taip pat sakė,
kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas "vėl išsigando -
susitarėme susitikti pas mane, o dabar skambina <...>, sako,
pas mane <...>; reiškia, septintą susitinkam, o aštuonios
trisdešimt eisim tenisą pažaisti. Aš sakau, tu manai, kad mes
per pusantros valandos išspręsim visus klausimus?"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d.
protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr.
6 (rusų kalba), p. 149-152, vertimas į lietuvių kalbą, p.
39-42);
5) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 8 d. 10 val. 44 min.
pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas
susitarė su A. Zatonskaja dėl susitikimo pas ją 2003 m. kovo 11
d. Taip pat buvo kalbama apie tai, kaip būtų galima
sukompromituoti Dalią Kutraitę-Giedraitienę ir padidinti
Jurijaus Borisovo įtaką Respublikos Prezidentui Rolandui
Paksui. Jurijus Borisovas pasakė: "Jeigu jis dabar pasakys -
Jura, žinai <...>, palauk truputį, ten dar mėnesiuką <...>,
pasakysiu - eik tu velniop". Jurijus Borisovas A. Zatonskajai
taip pat pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
"paprašė atidėti savaitei. Gerai - daviau savaitę"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d.
protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr.
7 (rusų kalba), p. 152-156, vertimas į lietuvių kalbą, p.
42-46).
Per Respublikos Prezidento Rolando Pakso ir M. Laurinkaus
susitikimą 2003 m. kovo 16 d. Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas perskaitė jam pateiktų pokalbių telefonu suvestines
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202,
liudytojo Respublikos Prezidento R. Pakso apklausos, atliktos
ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2003 m. lapkričio 17 d.
protokolas, p. 71-93). Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
suvestinių turinio M. Laurinkui nekomentavo, o garso įrašų
neklausė. M. Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą
žodžiu informavo, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka
operatyvinį tyrimą Jurijaus Borisovo vadovaujamos UAB aviacijos
kompanijos "Avia Baltika" atžvilgiu. M. Laurinkus Respublikos
Prezidento Rolando Pakso prašymu jam paliko minėtų Jurijaus
Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu
suvestines, iš kurių buvo matyti, kad Jurijaus Borisovo
pokalbiai telefonu kontroliuojami. Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas pasiūlė M. Laurinkui susitikti 2003 m. kovo 17
d. (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/19/ITT-202, liudytojo M. Laurinkaus apklausos
Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas,
p. 112-114).
Respublikos Prezidento Rolando Pakso teigimu, M. Laurinkus
2003 m. pavasarį lankėsi jo namuose ir pateikė jam kelių
Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A.
Drakšu įrašus bei išklotines; jas Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas perskaitė (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo Respublikos Prezidento
R. Pakso apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2003
m. lapkričio 17 d. protokolas, p. 71-93).
4.9. A. Zatonskaja 2003 m. kovo 17 d. 8 val. 08 min.
paskambino Jurijui Borisovui. Ji pasakė, kad sugalvojo "keletą
teisingų žodžių" ir norėtų paskambinti Respublikos Prezidentui
Rolandui Paksui tiesiogiai. Jurijus Borisovas pranešė A.
Zatonskajai Respublikos Prezidento Rolando Pakso mobiliojo
telefono numerį. A. Zatonskaja pasakė: "Pamėginsiu, na, jeigu
ten kas nors ne taip, tuomet aš per jus, kad būtų lengviau
prisiskambinti". Jurijus Borisovas atsakė: "<...> jeigu jūs
norite pasikalbėti su juo, tai aš septintą valandą būsiu pas
jį, aš galiu jums susukti" (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento
techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius
veiksmus 2003 m. lapkričio 17 d. protokolas Nr. 03-19-1050/03,
p. 181, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 181-183,
vertimas į lietuvių kalbą, p. 68-69).
4.10. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 17 d. 11 val. 50 min.
paskambino Remigijui Ačui, tuometiniam Respublikos Prezidento
patarėjui nacionalinio saugumo klausimais. Pašnekovai susitarė
susitikti tą dieną 14 val. 30 min. Remigijaus Ačo bute
Vilniuje; Remigijus Ačas žadėjo Jurijui Borisovui viską
paaiškinti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių
priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m.
lapkričio 2 d. protokolas Nr. 03-19-999/03, p. 126, telefoninis
pokalbis Nr. 2 (rusų kalba), p. 128-129, vertimas į lietuvių
kalbą, p. 20-21).
4.11. A. Zatonskaja 2003 m. kovo 17 d. 11 val. 55 min.
paskambino Jurijui Borisovui. Jurijus Borisovas ją informavo,
kad kalbėjo su A. Drakšu, davė jam paskaityti dokumentus ir
pasakė jam apie "Almax" lentelę ir apie tai, kad yra dar
dvidešimt lapų, taip pat apie tai, kad A. Drakšui sutarties
Jurijus Borisovas nerodysiąs. A. Zatonskaja paklausė, ar
Jurijus Borisovas parodė A. Drakšui paskutinę Jurijaus Borisovo
sudarytą lentelę (susitarimą). Jurijus Borisovas atsakė, kad A.
Drakšui lentelės nerodė, tačiau jam pasakė, kad tarp Jurijaus
Borisovo ir Respublikos Prezidento Rolando Pakso yra
susitarimas; pasak Jurijaus Borisovo, apie šio susitarimo
turinį A. Drakšui jis pasakęs nedaug - nurodęs tik bendrą
pinigų sumą, kuri yra didelė ("tokių pinigų nėra ir nebus").
Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad A.
Drakšas suprantąs, jog susitarimo reikia laikytis, sutartį
reikia vykdyti. Jurijus Borisovas taip pat teigė, kad visi
galvoja, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas vakare
paprašysiąs Jurijaus Borisovo atleidimo ir kad šis pakentėtų,
palauktų. Dar Jurijus Borisovas A. Zatonskajai pasakė, kad
šiandien A. Drakšas susitiks su Respublikos Prezidentu Rolandu
Paksu. Jurijus Borisovas kalbėjo: "Aš pasakiau Algiui <...>, aš
parduosiu visą šitą medžiagą žvalgybai <...> priešiškai".
Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad šiandien
susitiks su Remigijumi Aču, kuris jį pakvietė pasikalbėti
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo
atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d.
protokolas Nr. 03-19-998/03, p. 121, telefoninis pokalbis Nr. 1
(rusų kalba), p. 121-125, vertimas į lietuvių kalbą, p. 12-17).
4.12. M. Laurinkus 2003 m. kovo 17 d. apie 12 val.
Prezidentūroje susitiko su Respublikos Prezidentu Rolandu
Paksu. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per šį
susitikimą atidavė M. Laurinkui išvakarėse šio jam paliktas
pokalbių telefonu suvestines, tačiau šia tema nekalbėjo. M.
Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą informavo apie
dar du pokalbius telefonu, vienas jų - Jurijaus Borisovo ir A.
Drakšo 2003 m. kovo 16 d. pokalbis, įvykęs 18 val. 15 min., per
kurį Jurijus Borisovas A. Drakšui sakė, kad rytoj paviešinsiąs
Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą kompromituojančią
informaciją, taip pat Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą
vadino "politiniu lavonu", "išdaviku" (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo M.
Laurinkaus apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m.
gruodžio 16 d. protokolas, p. 112-114; ten pat, b. 8.39/05-202,
liudytojo M. Laurinkaus 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p.
39-40).
4.13. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 17 d. 13 val. 12 min.
paskambino A. Drakšui ir pranešė, kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas atsiuntė su juo pasikalbėti žmogų, kuris
Jurijui Borisovui grasino ir sakė: "Tu sėdėk ramiai, štai
turėsi stogą <...>, o jei ne, tai <...>" (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo
departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d. protokolas Nr.
03-19-999/03, p. 126, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba),
p. 129-130, vertimas į lietuvių kalbą, p. 21-22).
4.14. V. Sirvydis 2003 m. kovo 17 d. 17 val. 02 min.
paskambino Jurijui Borisovui. Jurijus Borisovas V. Sirvydžiui
pasakė, kad su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu susitiks
šiandien ir kad šiandien sužinos, ar visi jo pokalbiai telefonu
įrašinėjami (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių
priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m.
gruodžio 2 d. protokolas Nr. 03-19-1111/03, p. 209, telefoninis
pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 209-210, vertimas į lietuvių
kalbą, p. 54-55).
4.15. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kovo
17 d. darbą Prezidentūroje baigė ir iš Prezidentūros išvyko 19
val. 30 min. (Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos 2004 m. kovo 23 d. raštas Nr.
(20/1.15)-7S-356, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 23
d., reg. Nr. 13B-97).
4.16. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 17 d. vakare susitiko
su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, įtariamojo J. Borisovo
apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 1 d.
protokolas, p. 41-47; ten pat, b. 8.39/04-202, liudytojo J.
Borisovo 2004 m. sausio 14 d. parodymai, p. 154-155, 165).
Jurijus Borisovas, 2003 m. lapkričio 3 d. apklausiamas
Generalinėje prokuratūroje, parodė, kad per susitikimą su
Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu jis suprato, kad
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gavo iš Valstybės
saugumo departamento Jurijaus Borisovo pokalbių įrašus. Jurijus
Borisovas parodė: "Praėjus keletui dienų po mano pokalbio su A.
Drakšu, mane pasikvietė R. Paksas ir mes apie tai kalbėjomės.
Aš supratau, kad jis gavo iš Valstybės saugumo departamento
mano pokalbių įrašus. Mes su R. Paksu draugiškai pasikalbėjome,
aš pasakiau jam, kad buvau neteisus, pasikarščiavau, ir tuom
visos problemos buvo išspręstos, nesusipratimų neliko"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202,
įtariamojo J. Borisovo apklausos Generalinėje prokuratūroje
2003 m. lapkričio 3 d. protokolas, p. 237-240).
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neneigia, kad 2003
m. kovo 17 d. buvo susitikęs su Jurijumi Borisovu (Respublikos
Prezidento Rolando Pakso atstovo advokato G. Baublio
paaiškinimai Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 24 d. posėdyje).
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, 2003 m. lapkričio 17
d. atsakydamas į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimą, ar
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas perskaitęs M.
Laurinkaus jam pateiktų pokalbių telefonu išklotines, atsakė:
"Be abejo. Neigiamai vertinu išklotines, sureagavau paprastai,
emocinį pradą nustūmiau į šoną. Aš kalbėjau su J. Borisovu ir
emocijas nustūmėm į šalį". Į ikiteisminio tyrimo teisėjo
klausimą, ar Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas apie M.
Laurinkaus jam pateiktų pokalbių telefonu išklotinių turinį
kalbėjęs su A. Drakšu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
atsakė: "Neatsimenu, mes daug apie ką kalbėjomės". Į
ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimą, ar Jurijus Borisovas
komentavęs savo pokalbį su A. Zatonskaja, Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas atsakė manąs, kad tai buvęs
emocinis pasikarščiavimas, kad nei jis, nei Jurijus Borisovas
tam reikšmės neteikę (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga,
b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo Respublikos Prezidento R. Pakso
apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2003 m.
lapkričio 17 d. protokolas, p. 71-93).
4.17. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 18 d. 11 val. 50 min.
paskambino A. Zatonskajai. Jurijus Borisovas kalbėjo: "Visi
mūsų pokalbiai įrašinėjami ir šitas taip pat, suprantate? Va,
ir visi jie interpretuojami, taip sakant, apverčiami aukštyn
kojom. <...> Viskas, taip sakant, taip? Kad mes su jumis
pagrindiniai priešai, todėl kad, taip sakant, ant jo stalo
dedamos tik ištraukos, taip sakant. Žinote, tos, kurios
naudingos, taip sakant, žinote, kam tai naudinga"; "Visi mūsų
pokalbiai, visos štai mano emocijos, visas šitas antplūdis,
apie kurį aš neturėjau daugiau su kuo pasikalbėti, kaip tik su
jumis, taip sakant, visa tai įrašyta, išimta, taip sakant,
frazė, na viskas"; "<...> o dabar, taip sakant,
interpretuojamas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbėjome,
reiškia, tegul Dalia ten aiškinasi... išpuolis prieš Dalią".
Jurijus Borisovas kalbėjo ir apie tai, kad jis, supratęs, jog
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gali nuo jo nusisukti,
nuėjo į ambasadą ir spėjo "gauti Rusijos pilietybę", taip pat
kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažadėjo Jurijui
Borisovui palikti Lietuvos Respublikos pilietybę "lyg už mano
nuopelnus Lietuvai, ne tik už tai, kad aš padėjau jam per
rinkimus" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių
priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m.
gruodžio 2 d. protokolas Nr. 03-19-1113/03, p. 211, telefoninis
pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 211-219, vertimas į lietuvių
kalbą, p. 92-99).
4.18. Jurijus Borisovas, 2003 m. gruodžio 1 d.
apklausiamas Generalinėje prokuratūroje, į klausimą, ar
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas yra jam sakęs, kad jo
pokalbių telefonu klausomasi, atsakė: "Klausimas yra
nekorektiškas, jis liečia Respublikos Prezidentą, aš į jį
neatsakysiu. Manau, kad iš mano ankstesnių dviejų atsakymų jūs
supratote, kad aš žinau, jog manęs klausomasi labai seniai
<...>" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/19/ITT-202, įtariamojo J. Borisovo apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2003 m. gruodžio 1 d. protokolas, p. 41-47).
4.19. V. Sirvydis, 2003 m. gruodžio 4 d. apklausiamas
Generalinėje prokuratūroje, į klausimą "Ar J. Borisovas yra
sakęs jums, kad jo pakalbių telefonu yra klausomasi?" atsakė:
"J. Borisovas man apie tai yra sakęs keletą kartų, taip pat ir
telefonu. Tokių kalbų būta ir vasario, ir kovo mėnesį.
Telefoninis pokalbis galėjo būti šių metų kovo viduryje, kada
sužinojo, jog jo pokalbių telefonu yra klausomasi. Minėjo, kad
pats matė dekoduotas pokalbių išklotines. Taip pat minėjo R.
Ačo pavardę, tačiau nepamenu, kokiame kontekste, - gal R. Ačas
išsikvietė jį į Prezidentūrą ar į namus, ir ten Borisovas
sužinojo apie jo pokalbių pasiklausymą" (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo V. Sirvydžio
apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 4 d.
protokolas, p. 105-111).
Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 18 d. posėdyje į
pareiškėjo atstovo Seimo nario R. Šukio klausimą, ar jis
informavęs Jurijų Borisovą arba kitus asmenis apie tai, kad
Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu yra kontroliuojami,
Remigijus Ačas atsakė: "Aš apie tai neinformavau pono
Borisovo".
Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. sausio 22 d.
uždarame posėdyje atsakydamas į klausimą, ar jis žinojo, kad M.
Laurinkus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateikė
informaciją apie Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu klausymąsi
ir šių pokalbių suvestines, Remigijus Ačas atsakė: "Ne, aš su
Prezidentu šia tema nesu kalbėjęs" (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 8.39/10-202, liudytojo R. Ačo 2004 m.
sausio 22 d. parodymai, p. 136-137).
5. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina:
1) Jurijaus Borisovo per 2003 m. lapkričio 3 d. apklausą
Generalinėje prokuratūroje duoti parodymai, kad "praėjus
keletui dienų po mano pokalbio su A. Drakšu, mane pasikvietė R.
Paksas ir mes apie tai kalbėjomės. Aš supratau, kad jis gavo iš
Valstybės saugumo departamento mano pokalbių įrašus", taip pat
Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbio telefonu su A.
Zatonskaja turinys patvirtina, jog Jurijus Borisovas per 2003
m. kovo 17 d. susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu
Paksu iš Respublikos Prezidento Rolando Pakso sužinojo, kad yra
vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė.
2) Per Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbį
telefonu su A. Zatonskaja Jurijaus Borisovo pasakyti teiginiai
"visi mūsų pokalbiai įrašinėjami", "ant stalo dedamos tik
ištraukos", "Visi mūsų pokalbiai, visos štai mano emocijos,
visas šitas antplūdis, apie kurį aš neturėjau daugiau su kuo
pasikalbėti, kaip tik su jumis, taip sakant, visa tai įrašyta,
išimta, taip sakant, frazė, na viskas", "<...> o dabar <...>
interpretuojamas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbėjome,
reiškia, tegul Dalia ten aiškinasi... išpuolis prieš Dalią"
rodo, kad Jurijus Borisovas per minėtą 2003 m. kovo 17 d.
susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu iš
Respublikos Prezidento Rolando Pakso sužinojo ne tik tai, kad
yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė, bet ir atskirų savo
pokalbių telefonu, kurie buvo įrašyti, turinį, šių pokalbių
detales.
3) Tai, kad Jurijus Borisovas per minėtą 2003 m. kovo 17
d. susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu iš jo
sužinojo savo pokalbių telefonu, kurie buvo įrašyti, turinį,
šių pokalbių detales, įrodo, kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas per susitikimą su Jurijumi Borisovu 2003 m.
kovo 17 d. sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad
teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių
telefonu kontrolę.
4) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, per susitikimą
su Jurijumi Borisovu 2003 m. kovo 17 d. sąmoningai leidęs
Jurijui Borisovui suprasti, kad yra vykdoma jo pokalbių
telefonu kontrolė, kartu sąmoningai leido Jurijui Borisovui
suprasti, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo
atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą.
6. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10
d. paaiškinimai Specialiajai tyrimo komisijai, kad jis, būdamas
Respublikos Prezidentu, neatskleidė jokios informacijos,
sudarančios valstybės paslaptį, ir nesudarė prielaidų ja
naudotis tretiesiems asmenims, Respublikos Prezidento Rolando
Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimai Konstituciniam Teismui,
kad jis, vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus,
neatliko tokio veiksmo ar neveikimo, kuriuo būtų realizuotas
"sąmoningas leidimas suprasti", taip pat Respublikos Prezidento
Rolando Pakso atstovo advokato G. Baublio paaiškinimai
Konstitucinio Teismo posėdyje, kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas jokiais veiksmais ir jokiais būdais nedavė
pagrindo Jurijui Borisovui suprasti, kad yra atliekama jo
pokalbių telefonu kontrolė, vertintini kritiškai. Šiuos
paaiškinimus paneigia Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 17 d.
pokalbio telefonu su V. Sirvydžiu turinys, Jurijaus Borisovo
parodymai per 2003 m. lapkričio 3 d. apklausą Generalinėje
prokuratūroje, Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbio
telefonu su A. Zatonskaja turinys.
7. Jurijus Borisovas per 2003 m. gruodžio 1 d. apklausą
Generalinėje prokuratūroje parodė, kad jis jau maždaug dvejus
metus žinąs, jog jo pokalbių telefonu klausomasi (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, įtariamojo J.
Borisovo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio
1 d. protokolas, p. 46). Per 2004 m. sausio 14 d. apklausą
Specialiojoje tyrimo komisijoje Jurijus Borisovas teigė jau nuo
1998 m. žinąs, kad Valstybės saugumo departamentas vykdo
operatyvinę veiklą prieš jį ir jo vadovaujamą kompaniją, todėl
nematė prasmės kreiptis į Respublikos Prezidentą su klausimu,
ar jo klausomasi, ar ne (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 8.39/04-202, liudytojo J. Borisovo 2004 m. sausio
14 d. parodymai, p. 156). Tai, kad Jurijus Borisovas jau nuo
1998 m. žinąs, jog jo pokalbių buvo klausomasi ir jo atžvilgiu
vykdomi operatyviniai veiksmai, savo 2004 m. vasario 10 d.
paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigė ir
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/23-202, Respublikos Prezidento R.
Pakso 2004 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai, p. 40). V.
Sirvydis per 2003 m. gruodžio 4 d. apklausą Generalinėje
prokuratūroje parodė, kad Jurijus Borisovas jam kelis kartus
yra sakęs, taip pat ir 2003 m. vasario mėn., kad jo pokalbių
yra klausomasi (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/19/ITT-202, liudytojo V. Sirvydžio apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2003 m. gruodžio 4 d. protokolas, p. 105-111).
Remigijus Ačas Konstitucinio Teismo posėdyje 2004 m. kovo 18 d.
liudijo, kad Jurijus Borisovas jau nuo 2002 m. gruodžio mėn.
saugojosi, kad jo pokalbių nebūtų klausomasi.
Pabrėžtina, kad minėti Respublikos Prezidento Rolando
Pakso paaiškinimai, taip pat Jurijaus Borisovo, V. Sirvydžio ir
Remigijaus Ačo parodymai nepaneigia to, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą
su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido Jurijui Borisovui
suprasti, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo
pokalbių telefonu kontrolę, kad teisėsaugos institucijos
Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą.
Pažymėtina ir tai, kad net jeigu Jurijus Borisovas dar iki
2003 m. kovo 17 d. susitikimo su Respublikos Prezidentu Rolandu
Paksu žinojo, kad jo pokalbių telefonu yra klausomasi, taip pat
net jeigu Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas dar iki
minėto 2003 m. kovo 17 d. susitikimo su Jurijumi Borisovu, kai
sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad yra vykdoma
Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolė, žinojo, kad
Jurijus Borisovas tai jau žino, vis tiek Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas turėjo pareigą saugoti valstybės
paslaptį sudarančią informaciją, kad yra vykdoma Jurijaus
Borisovo pokalbių telefonu kontrolė, ir neatskleisti šios
informacijos Jurijui Borisovui.
8. Valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos
įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos
koordinavimą bei kontrolę reglamentuoja 1999 m. lapkričio 25 d.
Seimo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos
paslapčių įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3
straipsnio 7 dalį informacija, pažymėta slaptumo žymomis
"Visiškai slaptai" arba "Slaptai", be raštiško ją įslaptinusio
paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai
šaliai ar kokiu nors būdu platinama.
Pagal šio įstatymo 5 straipsnio (2002 m. kovo 26 d.
redakcija) 1 dalies 20 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti
informacija apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės
veiklos organizavimą, priemonių ir metodų naudojimą, taip pat
operatyvinių veiksmų metu gauta informacija.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio 1
dalyje inter alia nustatyta, kad pagal pareigas susipažinti su
valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja naudotis gali
Respublikos Prezidentas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali
tik specialius leidimus turintys asmenys.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14
straipsnio 1 dalį asmuo jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą
įslaptintą informaciją privalo saugoti visą tokios informacijos
įslaptinimo terminą.
9. Minėta, kad Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A.
Zatonskaja ir A. Potninu suvestinės, kurias 2003 m. kovo 16 d.
M. Laurinkus pateikė Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui,
buvo pažymėtos slaptumo žyma "Slaptai".
10. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14
straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas visą
gautą įslaptintą informaciją, taigi ir informaciją apie tai,
kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių
telefonu kontrolę, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus
Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą, privalėjo
saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą.
11. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3
straipsnio 7 dalį informacija apie tai, kad teisėsaugos
institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu
kontrolę, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo
atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą, be raštiško šią
informaciją įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negalėjo
būti perduota trečiajai šaliai ar kokiu nors būdu platinama.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neturėjo Valstybės
saugumo departamento sutikimo perduoti šią informaciją Jurijui
Borisovui.
12. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d.
susitikimą su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido Jurijui
Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus
Borisovo pokalbių telefonu kontrolę ir kad teisėsaugos
institucijos Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį
tyrimą.
Taigi Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m.
kovo 17 d. susitikimą su Jurijumi Borisovu jam atskleidė
informaciją, kuri sudaro valstybės paslaptį, neužtikrino
valstybės paslapties apsaugos.
Tokie Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai
prieštarauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3
straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1
dalies nuostatoms.
13. Pagal Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį išrinktas
Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas
Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo
pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos
Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam
pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
14. Konstatavus, kad Lietuvos Respublikos Prezidento
Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Jurijumi
Borisovu atskleidė jam informaciją, sudarančią valstybės
paslaptį, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos,
prieštarauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3
straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1
dalies nuostatoms, kartu konstatuotina ir tai, kad Lietuvos
Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis
sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo
teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių
telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 2
dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas
jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, ir Konstitucijos 82
straipsnio 1 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas
prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir
Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas. Šiais veiksmais
Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai
pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
VIII
Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo
dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,
kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų
turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus
savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine
padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB
"Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų
perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat
veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų
privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo
statusu, darė įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų
sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems
asmenims, bei veiksmai, kuriais jis, žinodamas, kad naudojantis
jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas
poveikis UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir akcininkams,
nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, prieštarauja
Konstitucijai, pateikimo.
1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame
paklausime prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja
šie Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai:
1) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus,
naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui
Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti
per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims;
2) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m.,
siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius
interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB
"Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų
perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;
3) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad
naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas
neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir
akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.
2. Iš paklausimo turinio matyti, kad minėti trys
Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai susiję su,
pareiškėjo manymu, darytu poveikiu UAB "Žemaitijos keliai"
vadovams ir akcininkams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui
artimiems asmenims.
3. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d.
išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui", Konstituciniame Teisme gautoje
kartu su pareiškėjo paklausimu - Seimo 2004 m. vasario 19 d.
nutarimu "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą", taip pat Seimo atstovų paaiškinimuose Konstitucinio
Teismo posėdyje teigiama, kad Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas, naudodamasis savo statusu, siekė paveikti UAB
"Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl šios
bendrovės akcijų perleidimo jam artimiems asmenims. Pareiškėjo
ir jo atstovų teigimu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
pavedė Seimo nariui D. A. Barakauskui išsiaiškinti situaciją AB
"Šiaulių plentas" ir siekti, kad būtų susitarta dėl UAB
"Žemaitijos keliai" akcijų perleidimo jam artimiems asmenims;
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. vasarą skambino
UAB "Žemaitijos keliai" akcininkei A. M. Steponavičienei ir
prašė neparduoti jos turimų UAB "Žemaitijos keliai" akcijų AB
"Šiaulių plentas"; A. Drakšas, UAB "Restako" direktorius ir
artimas Respublikos Prezidento Rolando Pakso draugas, prašė,
kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per savo patarėją
Visvaldą Račkauską padėtų padaryti poveikį AB "Šiaulių
plentas", kuriai priklauso UAB "Žemaitijos keliai" pagrindinis
akcijų paketas, vadovams ir UAB "Žemaitijos keliai" vadovams
bei akcininkams; Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas davė
nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui padaryti spaudimą
AB "Šiaulių plentas" vadovams - inicijuoti per Šiaulių miesto
vyriausiąjį policijos komisariatą AB "Šiaulių plentas" veiklos
patikrinimą; užsitęsus ginčams dėl UAB "Žemaitijos keliai"
akcijų įsigijimo, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas kartu
su A. Drakšu planavo, kokių veiksmų imtis, kad būtų perleistos
UAB "Žemaitijos keliai" akcijos, siūlė imtis "neordinarių
priemonių", "galutinai prispausti" AB "Šiaulių plentas"
vadovus, kad jie perleistų akcijas kitiems asmenims. Pareiškėjo
ir jo atstovų manymu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos
keliai" vadovams ir akcininkams daromas naudojantis jo, kaip
Respublikos Prezidento, vardu ir nesiėmė priemonių užkirsti tam
kelią.
4. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d.
paaiškinimuose Konstituciniam Teismui dėl jam pareikšto Seimo
nutarime nurodyto kaltinimo, esą jis 2003 m., siekdamas
įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus,
naudodamasis savo statusu, eidamas Respublikos Prezidento
pareigas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui,
pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos
institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir
akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo jam artimiems
asmenims, taip pat esą jis žinojo, kad neteisėtas poveikis
privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas
naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu ir nesiėmė
priemonių užkirsti tam kelią, teigiama, kad jis niekam nėra
davęs tokio pobūdžio nurodymų, kuriais būtų siekęs asmeninių
interesų vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d.
paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nedarė neteisėtos
įtakos AB "Šiaulių plentas" akcininkams ir tokio pavedimo
nedavė savo patarėjams.
5. Byloje nustatyta:
5.1. Nuo 1999 m. UAB "Žemaitijos keliai" pagrindinis
akcijų paketas ir bendrovės valdymas priklausė AB "Šiaulių
plentas" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
8.39/05-202, liudytojo A. Mikšio 2004 m. sausio 29 d.
parodymai, p. 85 ; ten pat, b. 8.39/10-202, liudytojo G.
Striauko 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 95; ten pat, b.
8.39/05-202, liudytojo V. Vičkačkos 2004 m. sausio 29 d.
parodymai, p. 110; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A.
Armalo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22
d. protokolas, p. 138; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A.
Mikšio apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 6 d.
protokolas, p. 142; ten pat, b. 16.77-202, Valstybės saugumo
departamento 2003 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. (03)-18-440-809,
p. 117).
5.2. G. Striaukas, buvęs susisiekimo ministras Ministro
Pirmininko Rolando Pakso vadovaujamoje Vyriausybėje (2000-2001
m.), 2002 m. pabaigoje ar 2003 m. pradžioje (tiksli data
nenustatyta) AB "Šiaulių plentas" generalinį direktorių A.
Armalą supažindino su UAB "Moteris" (šios bendrovės kontrolinis
akcijų paketas priklauso G. Striauko žmonai E. Striaukienei)
direktoriumi A. Gumbiu. A. Gumbys pradėjo derėtis su A. Armalu
dėl UAB "Žemaitijos keliai" akcijų įgijimo iš AB "Šiaulių
plentas" ir kitų UAB "Žemaitijos keliai" akcininkų
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/06-202,
liudytojo G. Striauko 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 114;
ten pat, b. 8.39/05-2002, liudytojo A. Gumbio 2004 m. sausio 29
d. parodymai, p. 116; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A.
Armalo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22
d. protokolas, p. 138; ten pat, b. 16.77/22-202, Valstybės
saugumo departamento 2003 m. gruodžio 16 d. raštas Nr.
(03)-18-440-809, p. 118).
5.3. Seimo narys D. A. Barakauskas, buvęs susisiekimo
ministras Ministro Pirmininko Rolando Pakso vadovaujamoje
Vyriausybėje (2001 m.), 2003 m. pavasarį (tiksli data
nenustatyta) atvyko į Šiaulius ir susitiko su A. Armalu. Seimo
narys D. A. Barakauskas A. Armalui pasakė, kad UAB "Žemaitijos
keliai" akcijomis domisi A. Drakšas, UAB "Restako" direktorius.
Seimo narys D. A. Barakauskas A. Armalui taip pat paaiškino,
kad jis aiškintis esamos padėties atvykęs Respublikos
Prezidento Rolando Pakso pavedimu. Apie tai, kad su A. Armalu
Seimo narys D. A. Barakauskas susitiko Respublikos Prezidento
Rolando Pakso pavedimu, Seimo narys D. A. Barakauskas pareiškė
2003 m. gruodžio 2 d. Lietuvos televizijos laidoje "Spaudos
klubas": Seimo narys D. A. Barakauskas pasakė, kad du ūkio
subjektai - UAB "Žemaitijos keliai" ir UAB "Restako" -
aiškinosi tarpusavio santykius, o Respublikos Prezidentas jo
paprašęs, kad jis paprašytų A. Armalo ir A. Drakšo susėsti prie
stalo ir aptarti šių dviejų bendrovių reikalus (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo
2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 12; ten pat, b.
16.77/22-202, agentūros BNS 2003 m. gruodžio 3 d. pranešimas,
p. 170, prie bylos pridėta skaitmeninė laikmena).
5.4. UAB "Žemaitijos keliai" akcininkas A. Karkauskas 2003
m. gegužės 4 d. dovanojo A. Gumbiui 10 UAB "Žemaitijos keliai"
akcijų, kurių nominali vertė 50 litų. UAB "Žemaitijos keliai"
akcininkai A. Karkauskas ir I. Karkauskienė 2003 m. gegužės 19
d. už 10 000 litų pardavė A. Gumbiui 116 737 UAB "Žemaitijos
keliai" akcijas, kurių nominali vertė 583 685 litai. Tą pačią
dieną A. Karkauskas, I. Karkauskienė ir A. Gumbys susitarė
pripažinti UAB "Žemaitijos keliai" akcijų dovanojimo ir
pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis. UAB "Žemaitijos
keliai" akcininkai V. Zambacevičius ir A. Zambacevičienė 2003
m. birželio 4 d. dovanojo A. Gumbiui 10 UAB "Žemaitijos keliai"
akcijų, kurių nominali vertė 50 litų. V. Zambacevičius ir A.
Zambacevičienė 2003 m. birželio 11 d. už 10 000 litų pardavė A.
Gumbiui 116 737 UAB "Žemaitijos keliai" akcijas, kurių nominali
vertė 583 685 litai. UAB "Žemaitijos keliai" akcininkai A.
Karkauskas ir I. Karkauskienė 2003 m. birželio 11 d. už 10 000
litų vėl pardavė A. Gumbiui 116 737 UAB "Žemaitijos keliai"
akcijas, kurių nominali vertė 583 685 litai (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/24-202, 2003 m. gegužės 4
d. dovanojimo sutartis, p. 81; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003
m. gegužės 19 d. sutartis, p. 82-84; ten pat, b. 16.77/24-202,
2003 m. gegužės 19 d. sutarčių negaliojimo pripažinimas, p. 80;
ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 4 d. dovanojimo
sutartis, p. 74; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11
d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, p. 75; ten pat, b.
16.77/24-202, 2003 m. birželio 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo
sutartis, p. 77).
5.5. A. Gumbys kartu su savo advokatu J. Gaudučiu 2003 m.
birželio 13 d. Šiauliuose susitiko su A. Armalu ir finansų
maklerių įmonės "Finasta" direktoriaus pavaduotoju R. Matiuku.
Per susitikimą buvo tariamasi dėl A. Armalui priklausančių UAB
"Žemaitijos keliai" akcijų pardavimo A. Gumbiui, taip pat dėl
to, kad AB "Šiaulių plentas" įsipareigotų išduoti įgaliojimą A.
Gumbiui atstovauti 3 proc. balsų visuotiniame UAB "Žemaitijos
keliai" akcininkų susirinkime. Tą pačią dieną UAB "Žemaitijos
keliai" akcininkai A. Armalas ir I. Armalienė už 10 000 litų
pardavė A. Gumbiui 116 727 UAB "Žemaitijos keliai" akcijas,
nominali akcijų vertė 583 635 litai. Šitaip A. Gumbys už 30 000
litų įsigijo 17,52 proc. UAB "Žemaitijos keliai" akcijų, kurių
nominali vertė 1 750 905 litai. Vėliau dalis sandorių, kuriais
A. Gumbys įsigijo UAB "Žemaitijos keliai" akcijų, buvo
užginčyta teisme. Dėl šių akcijų įsigijimo teisminis
nagrinėjimas iki šiol nėra baigtas (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11 d.
akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, p. 75; ten pat, b.
16.77/24-202, 2003 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo
sutartis, p. 76; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11
d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, p. 77; ten pat, b.
16.77/24-202, 2003 m. liepos 21 d. ieškininis pareiškimas, p.
174-176; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Gumbio 2004 m.
sausio 29 d. parodymai, p. 115-116; ten pat, b. 8.39/05-202,
liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 9).
5.6. A. Drakšas, G. Striaukas ir A. Gumbys 2003 m. vasarą
(tiksli data nenustatyta) Telšiuose susitiko su UAB "Žemaitijos
keliai" generaliniu direktoriumi S. Paukšte ir šios bendrovės
technikos direktoriumi V. Vičkačka. V. Vičkačkos kabinete A.
Drakšas aiškino, jog to, kad būtų perleistos UAB "Žemaitijos
keliai" akcijos, nori "pirmieji asmenys". Po to A. Drakšas, G.
Striaukas, A. Gumbys, S. Paukštė ir V. Vičkačka nuvyko prie
Tausalo ežero, kur kalbėjosi apie UAB "Žemaitijos keliai". A.
Drakšas teigė, kad jeigu UAB "Žemaitijos keliai" akcijos bus
perleistos, tai šios akcinės bendrovės laukia kontraktai
Rusijoje, "kurių vertė - šimtas milijonų dolerių", todėl ginčus
teisme dėl UAB "Žemaitijos keliai" akcijų perleidimo reikia
greičiau baigti. Taip pat A. Drakšas pasakė, kad akcijų
perleidimas - tai tik laiko klausimas, kuris, "jeigu procesas
vyks savaime", truks iki metų, "o jei bus atominis sprogimas -
dvi tris savaites" (koks tai bus "atominis sprogimas", A.
Drakšas nepaaiškino). A. Drakšas nurodė, kad "per keturis metus
"Žemaitijos keliai" taps galinga firma". S. Paukštei
suabejojus, kad tai įvyks ne per ketverius, o gal per
devynerius metus, A. Drakšas atsakė, kad "per Pakso
prezidentavimo laiką jie viską turi susitvarkyti". A. Drakšas
V. Vičkačkai, tvirtino, kad "jie turi Prezidentą, kad jie su jo
pagalba paims ekonomiką, turės daug pinigų, tada jiems bus
palanki valstybės valdžia, ir jie turės tokią valdžią, kokios
nori" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/22-202, liudytojo S. Paukštės apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2003 m. gruodžio 30 d. protokolas, p. 147-148;
ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo V. Vičkačkos apklausos
Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 12 d. protokolas, p.
150; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo S. Paukštės 2004 m.
sausio 23 d. parodymai, p. 27-29; ten pat, b. 8.39/05-202,
liudytojo V. Vičkačkos 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p.
110-111).
5.7. A. Drakšas, G. Striaukas ir A. Gumbys 2003 m. vasarą
(tiksli data nenustatyta) susitiko Aukštadvaryje. Jie kalbėjosi
apie tai, kad "yra problema" su UAB "Žemaitijos keliai". A.
Drakšas sakė: "Gumbys nupirko šios bendrovės akcijas, jos buvo
užregistruotos ir sekančią dieną buvo atšauktas jų
registravimas. Be to, bendrovei neleidžiama dalyvauti
konkursuose, o gauna darbus subrangoje per "Šiaulių plentą",
"Šiaulių plentas" "Žemaitijos keliams" skolingas apie 2 000 000
litų, žodžiu, Gumbiui įsigijus akcijas, šita įmonė aiškiai
pradedama žlugdyti. Buvo tokia kalba, ką šioje situacijoje
galima padaryti. Aš pasakiau, kad galbūt reiktų kreiptis į
žmones, kurie tokioje situacijoje gali patarti, ką daryti. Tada
pradėjome galvoti, kas galėtų būti tie žmonės. Pokalbio metu
mes su Striauka radome bendrą pažįstamą Visvaldą Račkauską. Aš
Striaukai pasakiau, kad kažkur pas mane turėtų būti jo
telefonas. Prisimenu, kad tada aš V. Račkausko telefono
nedaviau, nes neturėjau jo įsivedęs. Daviau kažkada vėliau"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202,
liudytojo A. Drakšo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004
m. sausio 9 d. protokolas, p. 158-161; ten pat, b.
16.77/22-202, liudytojo G. Striauko apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2004 m. sausio 8 d. protokolas, p. 162-166).
5.8. G. Striaukas 2003 m. vasarą (tiksli data nenustatyta)
Vilniuje susitiko su Respublikos Prezidento Rolando Pakso
patarėju teisėtvarkos klausimais Visvaldu Račkausku ir prašė
pasidomėti UAB "Šiaulių plentas", motyvuodamas tuo, kad joje
esą galimi piktnaudžiavimai. Visvaldas Račkauskas pažadėjo
pagalvoti, ką galima padaryti. Dar kartą (tiksli data
nenustatyta) susitikęs su G. Striauku Visvaldas Račkauskas jam
pasakė neįsivaizduojąs, ką galima padaryti ir kad jis nieko
negalįs padėti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/22-202, liudytojo G. Striauko apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2004 m. sausio 8 d. protokolas, p. 163; ten pat,
b. 16.77/22-202, liudytojo V. Račkausko apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2004 m. sausio 15 d. protokolas, p. 168).
5.9. G. Striaukas 2003 m. spalio mėn. (tiksli data
nenustatyta) Vilniuje susitiko su A. Armalu. G. Striaukas
pasiūlė A. Armalui užeiti į UAB "Restako" buveinę. Ten juos
pasitiko A. Drakšas. G. Striaukas A. Armalui paaiškino, kad per
Respublikos Prezidento rinkimų kampaniją šiose patalpose buvo
kandidato į Respublikos Prezidentus Rolando Pakso rinkimų
štabas. G. Striaukas pristatė A. Armalui A. Drakšą ir pasakė,
kad būtent A. Drakšas spręs visus akcijų perleidimo klausimus,
o jis pats šiuo klausimu nieko negalįs padėti. A. Armalas
teigia pajutęs, kur krypstama: "Žinojau, kad čia pajungtos
didelės jėgos", nes G. Striaukas draugavo su A. Drakšu. G.
Striaukas ir A. Drakšas kalbėjosi su A. Armalu dėl UAB
"Žemaitijos keliai" akcijų perleidimo A. Gumbiui. A. Drakšas A.
Armalui sakė, kad akcijų perleidimą reikia paspartinti, nes
esama planų dirbti Rusijoje, todėl reikia perimti UAB
"Žemaitijos keliai" valdymą. A. Armalas atsakė, kad akcijų
perleidimo klausimą jis galįs spręsti tik kartu su A. Mikšiu
(AB "Šiaulių plentas" gamybos direktoriumi), ir pasiūlė šiuo
reikalu po kiek laiko susitikti Kaune (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Armalo
apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22 d.
protokolas, p. 139; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A.
Drakšo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 9 d.
protokolas, p. 159, 160; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A.
Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 15).
5.10. A. Drakšas, G. Striaukas ir A. Gumbys 2003 m. spalio
9 d. Kaune susitiko su A. Armalu ir A. Mikšiu. A. Drakšas jiems
pasiūlė baigti ginčus teisme ir perleisti UAB "Žemaitijos
keliai" akcijas UAB "Restako". A. Drakšas taip pat sakė turįs
planų tiesti kelius Rusijoje, todėl reikalinga Lietuvos
bendrovė, turinti patirtį ir gerą vardą Rusijoje. Tokia yra UAB
"Žemaitijos keliai", dirbanti Kaliningrado (Karaliaučiaus)
srityje (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/22-202, liudytojo A. Armalo apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22 d. protokolas, p. 139; ten
pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Mikšio apklausos
Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 6 d. protokolas, p.
143; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m.
sausio 23 d. parodymai, p. 7-8; ten pat, b. 8.39/05-202,
liudytojo A. Mikšio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 89).
5.11. A. Armalas apie 2003 m. spalio 9 d. įvykusį
susitikimą su A. Drakšu, G. Striauku ir A. Gumbiu vėliau
papasakojo R. Matiukui ir skundėsi, kad G. Striaukas,
ragindamas perleisti UAB "Žemaitijos keliai" akcijas, jį
gąsdino, jog bus atsiųsti tikrintojai. A. Mikšiui A. Armalas
taip pat sakė, kad G. Striaukas jam yra minėjęs, jog nepavykus
susitarti dėl UAB "Žemaitijos keliai" akcijų perleidimo, prieš
AB "Šiaulių plentas" bus panaudotos "jėgos struktūros"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/07-202,
liudytojo A. Mikšio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 44; ten
pat, b. 16.77/22-202, liudytojo R. Matiuko apklausos
Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 29 d. protokolas,
p. 154-155).
5.12. A. Drakšas 2003 m. spalio 10 d. ryte (nuo 9 val. 23
min. iki 11 val. 15 min.) septynis kartus telefonu kalbėjosi su
G. Striauku. Po to 11 val. 18 min. A. Drakšas skambino A.
Mikšiui, o 11 val. 20 min. jis vėl skambino G. Striaukui
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, A.
Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 321).
2003 m. spalio 10 d. 11 val. 55 min. Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas paskambino A. Drakšui. A. Drakšas
Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pasakė: "Šiaip iš
tikrųjų reikalinga Visvaldo pagalba. <...> Ten nieko naujo, ten
dar laukiu. <...> Tai jeigu galėtum, tai būt labai šaunu."
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė: "Tai aš sakau,
aš jau padariau tą dalyką. Aš jau padariau būtent tą pačią
dieną, kai mes šnekėjom. Padarysiu dar kartą". Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas A. Drakšą taip pat perspėjo, "kad
nepasidaryt bėdos, negu naudos" (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo departamento
techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius
veiksmus 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr. 03-19-1154/03,
p. 124, telefoninis pokalbis Nr. 1, p. 124-125; ten pat, b.
16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių
išklotinė, p. 321).
Po pokalbio su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu (11
val. 58 min.) A. Drakšas vėl skambino G. Striaukui. Tą dieną
jie telefonu kalbėjosi dar tris kartus (nuo 12 val. 08 min. iki
12 val. 43 min.) (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių
išklotinė, p. 321).
Tą pačią dieną, 2003 m. spalio 10 d., 21 val. 19 min.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas dar kartą skambino A.
Drakšui. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas A. Drakšui
pasakė: "Nu, peršnekėjau, ką tu sakei, dar kartą. Peršnekėjau,
žiūrėsiu ką daryti <...>". A. Drakšas padėkojo: "Nu, tai labai
dėkui." Rolandas Paksas pasakė: "Nu ką dėkui, ką dėkui. Ten,
matyt, reikia kažkokių neordinarių veiksmų, reikia katrų
pagalvot, reiškia, žinai, kad ir ką galim padaryt. Aš taip
misliju. <...> Neordinarių, kažkokių gudrių, padaryt kažką tai
panašiai. <...> Jeigu ir tokias kokias pagalvot, per kažkokį
tai kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau,
žinai". A. Drakšas paklausė, su kuo jis galėtų pasikonsultuoti.
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad "nėr ko
konsultuotis. Mes žinai, kol kas viskas buvo per vieną pusę,
pabandyt, kaip sakant, dažat ["galutinai prispausti"]. O gal
patraukti jį reikia kažkuom tai. Gal per kitą frontą
pasižiūrėt". A. Drakšas pasakė, kad jau buvo "patraukta", buvo
geri komerciniai pasiūlymai, bet "nieks neveikia". Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: "Nu, matyt, ne tokie buvo
gal. Gal reikėjo kitokių. Nu, nežinau, nežinau, nežinau. Bet
jeigu tiek tų pastangų ir padaroma... Aišku, pažiūrėsim, kas
bus po to. Po tų paskutinių šnekų. Bet, vot, taip vnutrom čiuju
["intuityviai jaučiu"], gal ir nežinodamas visko, kad reikia su
kažkokiu keisti metodiką". A. Drakšas Respublikos Prezidento
Rolando Pakso paklausė, ar jis tuo užsiims. Respublikos
Prezidentas atsakė: "Ne-e. Taip. Taip. Taip" (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo
departamentas techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr.
03-19-1154/03, p. 125, telefoninis pokalbis Nr. 2, p. 125-126;
ten pat, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.*
skambučių išklotinė, p. 321).
5.13. G. Striaukas 2003 m. rugpjūčio 10-spalio 30 d.
keturiasdešimt tris kartus kalbėjosi telefonu su Visvaldu
Račkausku. Jie ne kartą buvo susitikę. Viename susitikime
dalyvavo ir A. Drakšas. G. Striaukas Visvaldui Račkauskui
aiškino, kad UAB "Šiaulių plentas" yra "vienas iš probleminių
objektų Lietuvoje, kur galimi įvairaus pobūdžio
piktnaudžiavimai", taip pat kad AB "Šiaulių plentas" žlugdo UAB
"Žemaitijos keliai" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga,
b. 8.39/09-202, liudytojo V. Račkausko 2004 m. sausio 19 d.
parodymai, p. 96-97; ten pat, b. 8.39/10-202, liudytojo G.
Striauko 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 97-98; ten pat, b.
16.77/22-202, liudytojo G. Striauko apklausos Generalinėje
prokuratūroje 2004 m. sausio 8 d. protokolas, p. 163; ten pat,
b. 16.77/22-202, V. Račkausko mobiliojo telefono Nr.* skambučių
išklotinė, p. 242-333).
5.14. Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjas
Visvaldas Račkauskas 2003 m. rugpjūčio 11-spalio 30 d.
dvidešimt keturis kartus kalbėjosi telefonu su Šiaulių miesto
vyriausiuoju policijos komisaru V. Maigiu. Tuo laikotarpiu
Visvaldas Račkauskas taip pat lankydavosi Šiauliuose ir
susitikdavo su V. Maigiu; susitikę jie aptardavo Visvaldą
Račkauską dominusius klausimus. Visvaldas Račkauskas ypač
domėjosi AB "Šiaulių plentas" veikla. Jis leido V. Maigiui
suprasti turįs tam tikros informacijos apie AB "Šiaulių
plentas" ryšį su Šiaulių organizuotomis nusikalstamomis
struktūromis. V. Maigys su Visvaldu Račkausku bendravo kaip su
Prezidentūros atstovu. V. Maigio praktikoje tai buvo pirmas
atvejis, kai asmuo, esantis Respublikos Prezidento patarėju,
itin domisi konkrečios privačios įmonės veikla (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Maigio
2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 146, 147, 151, 155; ten pat,
b. 8.39/09-202, liudytojo V. Račkausko 2004 m. sausio 19 d.
parodymai, p. 100; ten pat, b. 16.77/22-202, V. Račkausko
mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 242-333).
5.15. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato
Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių
nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai 2003 m. spalio 20, 21 ir
23 d. atliko AB "Šiaulių plentas" patikrinimą. Pasak V. Maigio,
patikrinimą lėmė Visvaldo Račkausko ypatingas domėjimasis šia
įmone: jeigu ne Visvaldo Račkausko užuominos apie AB "Šiaulių
plentas" ryšį su nusikalstamu pasauliu, šios bendrovės
patikrinimas tomis dienomis tikrai nebūtų buvęs pradėtas
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202,
liudytojo V. Maigio 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 146,
147, 151, 155).
V. Maigys, gavęs kvietimą atvykti į Seimo laikinąją tyrimo
komisiją, apie Visvaldo Račkausko skambučius ir susitikimus su
juo informavo Lietuvos policijos generalinį komisarą V.
Grigaravičių (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
8.39/09-202, liudytojo V. Maigio 2004 m. sausio 20 d.
parodymai, p. 146, 147, 151, 155; ten pat, b. 16.77/22-202, AB
"Šiaulių plentas" patikrinimo dokumentai, p. 211-215; ten pat,
b. 8.39/09-202, liudytojo V. Račkausko 2004 m. sausio 19 d.
parodymai, p. 100; ten pat, b. 8.39/09-202, liudytojo V.
Grigaravičiaus 2004 m. sausio 19 d. parodymai, p. 118-119).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2004 m. vasario 17
d. pažymoje Nr. 35-11-106 "Dėl tarnybinio patikrinimo"
konstatuota, jog atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad
2003 m. spalio 20, 21 ir 23 d. vykęs AB "Šiaulių plentas"
patikrinimas buvo atliktas be nustatyto pagrindo. Tikrinant AB
"Šiaulių plentas" pažeidimų nerasta (Policijos departamento
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus
tyrimų valdybos 2004 m. vasario 17 d. raštas "Dėl tarnybinio
patikrinimo" Nr. 55-11-106, Konstituciniame Teisme gautas 2004
m. kovo 15 d., reg. Nr. 13B-90).
5.16. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus
reikalų ministerijos 2003 m. spalio 27 d. gavo anoniminį
skundą, adresuotą šios tarnybos vadovui. Skunde nurodyta, kad
per AB "Šiaulių plentas" yra "išplaunami dideli pinigai",
kaltinamas šios įmonės generalinis direktorius. Šis anoniminis
skundas buvo persiųstas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriui,
kuris jį gavo 2003 m. spalio 30 d. (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/24-202, Anoniminis skundas
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovui, p. 57).
5.17. A. Drakšas 2003 m. spalio 30 d. paskambino G.
Striaukui. G. Striaukas A. Drakšui pasakė, kad jam (G.
Striaukui) "skambino Visvaldas" ir pranešė, kad viskas yra
gerai, kad "šakės, šventai, viskas bus padaryta" (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo
departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant
operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr.
03-19-1154-103, p. 124, telefoninis pokalbis Nr. 7, p.
132-134).
5.18. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus
reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus pareigūnai
2003 m. lapkričio 4 d. pradėjo AB "Šiaulių plentas" patikrinimą
pagal minėtą anoniminį skundą, 2003 m. spalio 27 d. gautą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų
ministerijos. 2004 m. sausio 7 d. buvo surašytas patikrinimo
aktas ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą dėl AB "Šiaulių plentas" veiklos "nesant joje
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių". Pasak
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus R. Boreikos, "patikrinimo eiga niekas
nesidomėjo" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
8.39/09-202, liudytojo R. Boreikos 2004 m. sausio 19 d.
parodymai, p. 88-89; ten pat, b. 16.77/24-202, Finansinių
nusikaltimų tyrimų tarnybos pateikta medžiaga, p. 57-62).
5.19. Nuo 2003 m. gegužės 13 d. iki lapkričio 12 d. buvo
užfiksuoti aštuoniasdešimt trys skambučiai tarp A. Drakšo
naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir Respublikos Prezidento
Rolando Pakso naudojamo mobiliojo ryšio telefono. Per šį
laikotarpį užfiksuota šeši šimtai trisdešimt skambučių tarp A.
Drakšo naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir G. Striauko
naudojamo mobiliojo ryšio telefono (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo
telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 276-333).
5.20. A. Drakšas apie UAB "Žemaitijos keliai" yra ne kartą
kalbėjęs su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. A. Drakšas
Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui perpasakodavo iš G.
Striauko gautą informaciją apie UAB "Žemaitijos keliai"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202,
liudytojo A. Drakšo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004
m. sausio 9 d. protokolas, p. 158-161).
5.21. A. Armalas per 2004 m. sausio 23 d. apklausą
Specialiojoje tyrimo komisijoje atsakydamas į klausimą "Ar
ponas G. Striaukas visos šios istorijos metu yra gyręsis, kad
pažįsta Lietuvos Respublikos Prezidentą?" atsakė: "Buvo toks
pokalbis, bet čia vėl susieta su konkursu, kadangi turkai buvo
konkursu paėmę žvyrkelių programas ir viską. Buvo taip
pasakyta: jei jūs atiduodate geranoriškai akcijas, turkų nebus.
Bet jis, manau, iki Prezidento nepriėjo. Kiek aš žinau, buvo
toks pokalbis". Į klausimą "Su kuo buvo tas pokalbis?" A.
Armalas atsakė: "Su G. Striauku". Į klausimą "Ar buvo minimas
Prezidentas tame pokalbyje, ar nebuvo?" A. Armalas atsakė: "Jis
sakė, kad gali padaryti, jog turkų nebūtų, eis pas Prezidentą,
ir turkų nebus. Taip, jis tokią frazę buvo pasakęs".
Per šią apklausą į klausimą "Gal galėtumėte toliau
apibūdinti, kokiais žodžiais G. Striaukas išsireikšdavo apie
problemas konkursuose?" A. Armalas atsakė: "Jis sakydavo, kad
tomis akcijomis domisi aukšti žmonės. O kas tie aukšti žmonės,
jis nesakė. Aš tik paskui išsiaiškinau, kai susitikau su A.
Drakšu, ir tuomet buvo viskas aišku". Į klausimą "Ar nenurodė,
iš kokios struktūros tie aukšti žmonės domisi?" A. Armalas
atsakė: "Ne. Bet aš supratau jau po to, kad iš Prezidentūros".
Į klausimą "O nuo kelintų metų jau G. Striaukas pradėjo
kalbėti, kad akcijomis domisi aukšti žmonės?" A. Armalas
atsakė: "Jis pradėjo nuo 2002 metų, bet dar padoriai, galima
sakyti, bet paskui jau buvo dideli spaudimai" (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo
2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 3-23).
6. Minėta, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo
komisijai teigė neteisėtos įtakos AB "Šiaulių plentas"
akcininkams nedaręs ir savo patarėjams nedavęs pavedimo ją
daryti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
8.39/07-202, Respublikos Prezidento R. Pakso 2004 m. vasario 10
d. paaiškinimai, p. 41). Šie Respublikos Prezidento Rolando
Pakso paaiškinimai vertintini kritiškai. Juos paneigia paties
Respublikos Prezidento Rolando Pakso ir A. Drakšo pokalbiai
telefonu, Seimo nario D. A. Barakausko pasisakymas Lietuvos
televizijos laidoje "Spaudos klubas", liudytojų A. Armalo, V.
Maigio, V. Mikšio, V. Vičkačkos parodymai, Visvaldo Račkausko
veiksmai, taip pat patikrinimai, teisėsaugos institucijų
atlikti AB "Šiaulių plentas".
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas Seimo narys
D. A. Barakauskas 2004 m. sausio 15 d. Generalinėje
prokuratūroje teigė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas jam nėra davęs jokių pavedimų dėl UAB "Žemaitijos
keliai" akcijų perleidimo, o 2004 m. sausio 20 d. Specialiojoje
tyrimo komisijoje - kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
nėra su juo kalbėjęs apie tai, kad A. Armalas ir A. Drakšas
turėtų susėsti kartu prie stalo ir aptarti jų bendrovių
reikalus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
16.77/22-202, liudytojo D. A. Barakausko 2004 m. sausio 15 d.
apklausos protokolas, p. 171-172; ten pat, b. 8.39/09-202,
liudytojo D. A. Barakausko 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p.
5-6). Šie Seimo nario D. A. Barakausko teiginiai vertintini
kritiškai. Juos paneigia Seimo nario D. A. Barakausko
pasisakymas Lietuvos televizijos laidoje "Spaudos klubas", taip
pat liudytojo A. Armalo parodymai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas
Respublikos Prezidento patarėjas teisėtvarkos klausimais
Visvaldas Račkauskas Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio
15 d. parodė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jam
nedavė jokių nurodymų dėl AB "Šiaulių plentas" (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo V.
Račkausko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio
15 d. protokolas, p. 167-169). Šie Visvaldo Račkausko parodymai
vertintini kritiškai. Juos paneigia paties Visvaldo Račkausko
veiksmai, Respublikos Prezidento Rolando Pakso ir A. Drakšo
pokalbiai telefonu, liudytojų V. Grigaravičiaus, V. Maigio
parodymai, taip pat patikrinimai, teisėsaugos institucijų
atlikti AB "Šiaulių plentas".
7. Liudytojai A. Armalas ir S. Paukštė 2004 m. sausio 23
d. Specialiojoje tyrimo komisijoje teigė, kad 2003 m. vasarą AB
"Žemaitijos keliai" akcininkė A. M. Steponavičienė jiems yra
sakiusi, jog jai telefonu skambinęs Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas ir prašęs neparduoti UAB "Žemaitijos keliai"
akcijų AB "Šiaulių plentas" (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23
d. parodymai, p. 16; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo S.
Paukštės 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 27).
Liudytoja A. M. Steponavičienė 2004 m. sausio 29 d.
Specialiojoje tyrimo komisijoje teigė, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas jai neskambinęs (Specialiosios
tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/07-202, liudytojos A. M.
Steponavičienės 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 51-59).
Konstitucinis Teismas šioje byloje nesirems nei nurodytais
liudytojų A. Armalo, S. Paukštės, nei liudytojos A. M.
Steponavičienės parodymais dėl Respublikos Prezidento Rolando
Pakso skambučio A. M. Steponavičienei.
8. Remiantis tuo, kas nustatyta byloje, konstatuotina, kad
A. Drakšas, UAB "Restako" direktorius ir artimas Respublikos
Prezidento Rolando Pakso draugas, 2003 m. kartu su G. Striauku
ir A. Gumbiu siekė perimti AB "Žemaitijos keliai" akcijas iš AB
"Šiaulių plentas" ir kitų UAB "Žemaitijos keliai" akcininkų.
Tai darydami A. Drakšas ir G. Striaukas UAB "Žemaitijos keliai"
vadovams ir akcininkams leido suprasti, kad šitokiu akcijų
perleidimu yra suinteresuotas Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m.
pavasarį paprašė Seimo nario D. A. Barakausko tarpininkauti
tarp A. Armalo ir A. Drakšo tam, kad jie susitartų dėl UAB
"Žemaitijos keliai" akcijų perleidimo; Seimo narys D. A.
Barakauskas šį Respublikos Prezidento Rolando Pakso prašymą
vykdė. Dėl to, kad UAB "Žemaitijos keliai" akcininkai perleistų
akcijas, A. Drakšas pagalbos kreipėsi į Respublikos Prezidentą
Rolandą Paksą, o Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas tokią
pagalbą suteikė. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas A.
Drakšo prašymu pavedė savo patarėjui teisėtvarkos klausimais
Visvaldui Račkauskui atlikti veiksmus, kuriais UAB "Žemaitijos
keliai" akcininkai (AB "Šiaulių plentas" ir kt.) būtų paveikti
taip, kad UAB "Žemaitijos keliai" akcijų perleidimo klausimas
būtų išspręstas A. Gumbio, G. Striauko ir A. Drakšo naudai;
Visvaldas Račkauskas šį Respublikos Prezidento Rolando Pakso
pavedimą vykdė.
9. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų
privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu,
davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui
pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos
institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir
akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui
artimiems asmenims, taip pat kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų
privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo
statusu, darė įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų
sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems
asmenims.
10. Pagal Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį išrinktas
Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas
Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo
pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos
Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam
pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
Iš šių Konstitucijos nuostatų, taip pat kitų Konstitucijos
principų ir normų išplaukia Respublikos Prezidento pareiga savo
veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jo
nesukelti, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų
privačiai naudai gauti. Respublikos Prezidento sprendimai turi
būti grindžiami Konstitucija ir teise.
11. Respublikos Prezidentui, kaip bet kuriam kitam
valstybės pareigūnui, sukelti viešųjų ir privačių interesų
konfliktą draudžia ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal šį
įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privatūs ir
visuomenės viešieji interesai turi būti suderinti, turi būti
užtikrinta, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama
viešiesiems interesams, įtvirtintas priimamų sprendimų
nešališkumas ir užkertamas kelias korupcijai valstybinėje
tarnyboje atsirasti bei plisti (1 straipsnis). Pagal minėto
įstatymo 3 straipsnį viešųjų interesų viršenybei užtikrinti
asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai,
sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų
nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;
nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami
sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės
principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su
savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei
nustato įstatymai; nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia
valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe,
kitokiai nei tarnybinei veiklai.
12. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas įgyvendinti
jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis
savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui
Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per
teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai"
vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui
Paksui artimiems asmenims, taip pat kad Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų
privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo
statusu, darė įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų
sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems
asmenims.
Šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
įsikišo į privačių ūkio subjektų bei fizinių asmenų santykius
ir, pasinaudodamas savo, kaip Respublikos Prezidento, statusu,
kartu su kitais asmenimis atliko veiksmus, kuriais UAB
"Žemaitijos keliai" akcininkai (AB "Šiaulių plentas" ir kt.)
buvo veikiami taip, kad UAB "Žemaitijos keliai" akcijų
perleidimo klausimas būtų išspręstas Rolandui Paksui artimų
asmenų naudai.
Tokiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį, 29
straipsnio 1 dalį, 77 straipsnio 2 dalį. Šiais veiksmais
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas taip pat pažeidė
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina,
kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,
kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų
turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus
savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine
padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB
"Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų
perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat
Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais
jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų
turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką
UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl
akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims,
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais
veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas sulaužė
Tautai duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos
Respublikos Konstituciją.
14. Konstatavus, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso
veiksmai, kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų
privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu,
davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui
pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos
institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir
akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui
artimiems asmenims, taip pat Respublikos Prezidento Rolando
Pakso veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam
artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo
statusu, darė įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų
sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems
asmenims, šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, ir atsižvelgus į
byloje esančius įrodymus konstatuotina ir tai, kad Seimo 2004
m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos
Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame paklausime
nurodytų veiksmų, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas,
žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento,
vardu daromas neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos keliai"
vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią,
negalima atsieti nuo kitų dviejų Konstitucinio Teismo nustatytų
Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmų, kuriais buvo
daromas poveikis UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir
akcininkams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems
asmenims. Nėra pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidento
Rolando Pakso veiksmai, kuriais buvo daromas poveikis UAB
"Žemaitijos keliai" vadovams ir akcininkams, kartu buvo ir
veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas,
žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento,
vardu daromas neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos keliai"
vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.
Šiuo atžvilgiu Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl
kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą"
išdėstytame paklausime nurodyti veiksmai, kuriais Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo,
kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis
UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir akcininkams, nesiėmė
priemonių užkirsti tam kelią, nėra savarankiški veiksmai.
15. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas neatliko Seimo 2004 m. vasario 19
d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą" išdėstytame paklausime nurodytų veiksmų, kuriais jis,
žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento,
vardu daromas neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos keliai"
vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.
Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nėra Respublikos
Prezidento Rolando Pakso veiksmų, kurių atitiktį Konstitucijai
reikėtų tikrinti.
16. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1
dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti
paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu nėra veiksmo ar
sprendimo, kurio atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti.
Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka
nagrinėjimo dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu
nutraukia pradėtą teiseną.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį,
jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti
pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje,
priimamas sprendimas nutraukti bylą.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3
dalimi ir 80 straipsniu bylos dalis dėl Seimo 2004 m. vasario
19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar
Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad
naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas
neteisėtas poveikis UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir
akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo nutrauktina.
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi, 80 straipsniu Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl Lietuvos
Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl
kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą"
išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso veiksmai, kuriais Lietuvos Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo,
kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis
UAB "Žemaitijos keliai" vadovams ir akcininkams, nesiėmė
priemonių užkirsti tam kelią, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, pateikimo nutraukia.
IX
Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo
dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši
pasisakymai apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų
grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir
Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriais
diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą,
prieštarauja Konstitucijai, pateikimo.
1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame
paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso vieši pasisakymai apie Seimo laikinosios tyrimo
komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui
išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d.
nutarimą, kuriais diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo
autoritetą, prieštarauja Konstitucijai.
2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d.
išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui", Konstitucinio Teismo gautoje
kartu su pareiškėjo paklausimu - Seimo 2004 m. vasario 19 d.
nutarimu "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą", nurodoma, kad viena pagrindinių Respublikos Prezidento
funkcijų yra užtikrinti visų valdžios institucijų veiklos ir
bendradarbiavimo darną, jų vienybę įgyvendinant bendruosius
valstybės uždavinius ir funkcijas. Įgyvendindamas
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus,
Respublikos Prezidentas vadovaujasi tik Konstitucija ir
įstatymais, neturi jų pažeisti, negali veikti turėdamas tokių
tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir
įstatymais, su viešaisiais interesais. Komisijos išvadoje yra
nurodomi (cituojami) Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši
pasisakymai 2003 m. spalio 30 d. Lietuvos televizijos laidoje
"Panorama", 2003 m. lapkričio 24 d. Širvintose per susitikimą
su gyventojais, 2003 lapkričio 26 d. Kretingoje per susitikimą
su gyventojais, 2003 gruodžio 1 d. Alytuje per susitikimą su
gyventojais, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose per susitikimą su
gyventojais, 2003 m. gruodžio 31 d. kalboje per televiziją,
2004 m. sausio 6 d. Vilkaviškyje per susitikimą su gyventojais,
2004 m. sausio 9 d. Jonavoje per susitikimą su gyventojais.
Komisijos nuomone, Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši
kaltinimai ir pasisakymai Seimo laikinosios tyrimo komisijos
bei Konstitucinio Teismo atžvilgiu griauna Lietuvos valstybės
ir jos valdžios institucijų autoritetą, pažeidžia valstybės
valdžios institucijų bendradarbiavimą, jų veiklos darną,
prieštarauja Konstitucijos 5, 76, 77 straipsnių, 82 straipsnio
1 dalies, 84 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Prezidento
įstatymo 3 straipsnio reikalavimams ir yra šiurkštus
Respublikos Prezidento pareigos vadovautis tik Tautos ir
Lietuvos valstybės interesais pažeidimas (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo
komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3-5.5 punktai, p.
102-105).
3. Minėta, kad šioje byloje Konstitucinis Teismas tirs tik
tuos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmus, kurie buvo
atlikti iki 2003 m. gruodžio 18 d., t. y. iki tos dienos, kai
Seimui buvo pateiktas Seimo narių grupės teikimas pradėti
apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui.
4. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d.
išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui" nurodyti šie iki 2003 m. gruodžio
18 d. atlikti Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai -
vieši pasisakymai.
4.1. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m.
spalio 30 d. Lietuvos televizijos laidoje "Panorama" pareiškė:
"Labas vakaras, mielieji Lietuvos žmonės! Šiandien buvo
pabandyta Jus įtikinti, esą Jūsų išrinktas Prezidentas yra
susijęs su neaiškiais ryšiais, su nusikalstamom grupuotėm. Aš
esu apstulbintas ir šokiruotas, kad, siekiant apginti kai
kurias interesų grupes ir bijantis bet kokių permainų, ant
politinio lošimo stalo klojamas valstybės autoritetas, žmonių
saugumas ir visų Jūsų ateitis. Kategoriškai neigiu ir atmetu
prasimanymus. Neabejoju, kad atsakingi mūsų valstybės
pareigūnai sugebės nustatyti, kas yra tiesa, o kas tik bet
kokias padorumo ir sveiko proto ribas peržengę politiniai
žaidimai. Susipažinęs su tik šiandien vakare gauta Valstybės
saugumo departamento pažyma, sustabdžiau patarėjo nacionalinio
saugumo klausimais Remigijaus Ačo įgaliojimus, ir jis įstatymų
nustatyta tvarka kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl jam
mestų kaltinimų. Šitokių veiksmų imamasi vizitų į Europos
Parlamentą, Berlyną, Vašingtoną ir Briuselį išvakarėse. Tai
rodo, jog tai gali būti iš anksto gerai suplanuoti veiksmai,
siekiant sumenkinti Prezidento autoritetą, net negalvojant apie
pasekmes valstybei ir jos piliečiams. Pažymų paviešinimas,
nepateikus jų Prezidentui, gali būti įvardytas kaip sąmokslas.
Dar kartą atsiriboju nuo visų šiandien mestų bandymų susiet
mane su nusikalstamu pasauliu. Esu tikras, kad netrukus visi
šios istorijos užsakovai bus įvardyti. Labos Jums nakties"
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003
m. spalio 30 d. vaizdo įrašas, interneto tinklalapis
http://www.president.lt/one.phtml?id=4433; Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo
komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3.2 punktas, p.
102-103).
4.2. 2003 m. lapkričio 24 d. Širvintose per susitikimą su
gyventojais į raštu pateiktą klausimą "Pasakykit žmonėms, kad
jokio susitarimo - nei žodinio, nei raštiško - tarp Jūsų ir
Borisovo nebuvo" Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
atsakė: "Taip, nėra. Nebuvo" (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. lapkričio 24 d. vaizdo
įrašas, vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-03; ten pat, b. 8.39/11-202,
Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados
5.3.3 punktas, p. 103).
4.3. 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje per susitikimą su
gyventojais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: "Aš
kalbu su jumis. Tam aš čia atvažiavau. Vakar aš buvau vienoj
vietoj, užvakar buvau dar kitoj, ryt važiuosiu, poryt
važiuosiu. Ir taip kiekvieną vakarą. Kadangi neturiu galimybės
išeiti į laikraščių puslapius. Neturiu galimybės išeiti į
televizijos ekraną. Man belieka susitikti su jumis ir kalbėt
tą, ką aš galvoju, ir klausyti būtent tą, ką jūs sakot. <...>
Aš galiu pridėjęs ranką prie širdies, kaip vienoj salėj manęs
prašė, ranką prie širdies pridėjęs pasakyt - jokių sutarčių,
jokių susitarimų, jokių įsipareigojimų aš neturiu, neturėjau ir
nesiruošiu turėt".
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiame susitikime
taip pat pasakė: "Seimas, Seimo komisija, kai kurie pareigūnai,
kai kurios žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų paskutiniu metu
labai daug kartų pažeidė įstatymą. Ir iš tikrųjų teisinė
gynyba, ne vien tiktai politinė gynyba, kokia yra dabar, yra
būtina, ir dėl to aš kviečiuosi patyrusius teisininkus, kad
būtent tai, kas buvo pažeista, būtų įrodyta, ir tie žmonės,
kurie tą dalyką padarė, kurie sumenkino jūsų pasitikėjimą,
kurie sumenkino valstybės įvaizdį užsienyje, jie iš tikrųjų
atsakytų taip, kaip reikia atsakyti. Konstitucijoje yra
parašyti du atvejai, kada Prezidentas gali paleisti Seimą.
Juos, jūs Konstituciją puikiai žinot... Bet aš manau, kad man
kartu su jumis užteks ir jėgų, ir galimybių dirbt su šia
Konstitucija" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
8.39/11-202, 2003 m. lapkričio 26 d. vaizdo įrašas,
vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-03, 202-VĮ-08; Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo
komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3. 4 punktas, p.
103).
4.4. 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje per susitikimą su
gyventojais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas į raštu
pateiktą klausimą "Ką galvojat apie Prezidentui nepalankias
Komisijos išvadas?" atsakė: "Komisija išvadas pateiks rytoj
Seimui, ir, kiek aš supratau, Seimas balsuos dėl Komisijos
išvadų: "pritart" ar "nepritart". Jeigu bus pritarta arba
panašiai, prasidės apkaltos procesas. Tai į procesą įsijungs
teisininkai, reiškia, kiekviena išvada bus įvertinta teisiškai.
Kol kas aš matau tiktai politinius įvertinimus, iš anksto
nuspręstus, ir galbūt, sakyčiau, gana tendencingus".
Respublikos Prezidentas šiame susitikime taip pat sakė: "Aš
noriu atsakyt, pats užduoti ir atsakyti į tris klausimus.
Pirmas dalykas: ar Paksas yra skolingas Borisovui? Atsakymas
yra - ne. Antras klausimas, antras klausimas yra: ar yra
pasirašytos kažkokios tai sutartys, susitarimai - ar žodiniai,
ar raštiški, ar kitokie? Atsakymas yra - ne. Ir trečias
dalykas, kad visiems būtų aišku, kad aš atsakinėju visiškai
tiksliai ir konkrečiai: ar Rolandas Paksas atsistatydins?
Atsakymas yra - ne" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga,
b. 8.39/11-202, 2003 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašas,
vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-03; Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004
m. vasario 19 d. išvados 5.3. 5 punktas, p. 103).
4.5. 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose per susitikimą su
gyventojais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė:
"Nei Konstitucijos, nei priesaikos, nei įstatymų aš nesu
pažeidęs. Ir viskas, kas yra surašyta dabar Laikinosios
komisijos, kuri vadovaujama buvo Sakalo, išvados - tai yra
gandai, prielaidos ir prasimanymai. Tą drąsiai jums teigiu. Aš
manau, kad užteks proto ir teisininkams, ir kitiems žmonėms
atskirti pelus nuo grūdų" (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. gruodžio 15 d. vaizdo įrašas,
vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-05; Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004
m. vasario 19 d. išvados 5.3.6 punktas, p. 104).
5. Pareiškėjo nurodytas Konstitucinio Teismo 2003 m.
gruodžio 30 d. nutarimas nėra minimas nė viename iš šių viešų
pasisakymų. Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių
Lietuvos nacionaliniam saugumui ir/arba jos išvados buvo
paminėtos šiuose Respublikos Prezidento Rolando Pakso viešų
pasisakymų teiginiuose:
1) "Seimas, Seimo komisija, kai kurie pareigūnai, kai
kurios žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų paskutiniu metu labai
daug kartų pažeidė įstatymą. Ir iš tikrųjų teisinė gynyba, ne
vien tiktai politinė gynyba, kokia yra dabar, yra būtina, ir
dėl to aš kviečiuosi patyrusius teisininkus, kad būtent tai,
kas buvo pažeista, būtų įrodyta, ir tie žmonės, kurie tą dalyką
padarė, kurie sumenkino jūsų pasitikėjimą, kurie sumenkino
valstybės įvaizdį užsienyje, jie iš tikrųjų atsakytų taip, kaip
reikia atsakyti" (2003 m. lapkričio 26 d., Kretinga);
2) "Komisija išvadas pateiks rytoj Seimui, ir, kiek aš
supratau, Seimas balsuos dėl Komisijos išvadų: "pritart" ar
"nepritart". Jeigu bus pritarta arba panašiai, prasidės
apkaltos procesas. Tai į procesą įsijungs teisininkai, reiškia,
kiekviena išvada bus įvertinta teisiškai. Kol kas aš matau
tiktai politinius įvertinimus, iš anksto nuspręstus, ir galbūt,
sakyčiau, gana tendencingus" (2003 m. gruodžio 1 d., Alytus);
3) "Nei Konstitucijos, nei priesaikos, nei įstatymų aš
nesu pažeidęs. Ir viskas, kas yra surašyta dabar Laikinosios
komisijos, kuri vadovaujama buvo Sakalo, išvados - tai yra
gandai, prielaidos ir prasimanymai. Tą drąsiai jums teigiu. Aš
manau, kad užteks proto ir teisininkams, ir kitiems žmonėms
atskirti pelus nuo grūdų" (2003 m. gruodžio 15 d., Telšiai).
6. Taigi šioje byloje Konstitucinis Teismas tirs, ar
Konstitucijai prieštarauja Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime
"Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą"
išdėstytame paklausime dėl išvados pateikimo nurodyti
Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai apie
Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos
nacionaliniam saugumui išvadas, kuriais jis diskreditavo Seimo
autoritetą.
7. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2004 m. vasario
10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigia, kad
jo vieši pareiškimai dėl situacijos, susijusios su apkaltos
proceso ištakomis ir jo eiga, vertinimo, įskaitant Seimo
laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos
nacionaliniam saugumui veiklos ir išvadų kritiką, neturi būti
įvertinti kaip akivaizdžiai pažeidžiantys valstybės valdžių
darną bei diskredituojantys valstybės valdžią - jie gali ir
turi būti vertinami kaip asmens, kuriam gali būti pradėta
apkalta, nuomonės reiškimas (Specialiosios tyrimo komisijos
medžiaga, b. 16.77/23-202, Respublikos Prezidento R. Pakso 2004
m. vasario 10 d. paaiškinimai, p. 42).
Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d.
paaiškinimuose Konstituciniam Teismui teigiama, kad viešai
pareikšta kritika Seimo laikinosios tyrimo komisijos atžvilgiu
negali būti laikoma prieštaraujančia Konstitucijai, nes ši
kritika nėra nukreipta prieš valstybės konstitucinę santvarką;
ją garantuoja Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė turėti ir
laisvai reikšti savo įsitikinimus (Konstitucijos 25
straipsnis); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti
informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei
tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui,
privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai
(Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis); Respublikos Prezidento
viešai pasakyta nuomonė negali būti teisiškai įvertinta kaip
valstybės valdžių diskreditavimas.
8. Respublikos Prezidento Rolando Pakso viešų pasisakymų
per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d.
Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje ir 2003 m. gruodžio
15 d. Telšiuose teiginiuose buvo neigiamai įvertinta Seimo
laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių Lietuvos
nacionaliniam saugumui ir/arba jos išvados.
9. Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar
pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, kad draudžiama
persekioti už kritiką. Ši pilietinė konstitucinė teisė
neatsiejama nuo Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos
žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai
reikšti, nuo jo teisės skleisti informaciją bei idėjas.
Pažymėtina, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti
informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais -
tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos,
prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir
dezinformacija.
10. Teisė kritikuoti valstybės įstaigas ar pareigūnus yra
kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė, neišskiriant nė
valstybės pareigūnų ar politikų. Akivaizdu, kad Respublikos
Prezidentas taip pat turi šią konstitucinę teisę.
Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento viešai reiškiama
valstybės institucijų ar pareigūnų veiklos kritika, jų
sprendimų neigiamas vertinimas savaime netraktuotini kaip
atitinkamų valdžios institucijų ar pareigūnų autoriteto
diskreditavimas. Vertinant, ar Respublikos Prezidento viešai
reiškiama valstybės institucijų ar pareigūnų veiklos kritika,
jų sprendimų neigiamas vertinimas nediskredituoja šių
institucijų ar pareigūnų, būtina atsižvelgti į šios kritikos
(neigiamo vertinimo) turinį, taip pat į visas aplinkybes,
kuriomis ši kritika (neigiamas vertinimas) buvo pareikšta.
Kartu pabrėžtina, kad Respublikos Prezidentas yra
valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei.
Respublikos Prezidentas yra viena iš valstybės valdžios
institucijų. Visa Respublikos Prezidento veikla turi būti
grindžiama pagarba valstybei, visoms jos valdžios
institucijoms. Respublikos Prezidento konstitucinis statusas
suponuoja jo pareigą savo vieša kitų valstybės valdžios
institucijų ar jų pareigūnų veiklos kritika vengti valdžių
supriešinimo, nepamatuoto jų sprendimų menkinimo,
neargumentuoto neigimo. Respublikos Prezidento išskirtinis
konstitucinis statusas ir vaidmuo valstybėje jį įpareigoja
pasirinkti tinkamas, korektiškas kritikos raiškos formas. Jeigu
šių reikalavimų būtų nepaisoma, būtų menkinamas Tautos
pasitikėjimas pačia Respublikos Prezidento institucija,
žeminamas šios institucijos autoritetas.
11. Konstatuotina, kad Respublikos Prezidento Rolando
Pakso viešų pasisakymų 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003
m. gruodžio 1 d. Alytuje ir 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose
teiginiuose neigiamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl
galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir/arba jos
išvadų vertinimas buvo nekorektiškas, nederamas valstybės
vadovui.
Kartu pažymėtina, kad minėti Respublikos Prezidento
Rolando Pakso viešų pasisakymų per susitikimus su gyventojais
2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d.
Alytuje, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose teiginiai savaime
nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas šiais viešais pasisakymais
diskreditavo Tautos atstovybės - Seimo autoritetą, kad
Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina,
kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši
pasisakymai per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26
d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. gruodžio
15 d. Telšiuose apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl
galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
X
Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo
dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,
kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas
įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą
nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie
asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento
patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus
pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie
44 asmenų privatų gyvenimą, prieštarauja Konstitucijai
pateikimo.
1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame
paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento
Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos
ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui
Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to
Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas
Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai
surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą,
prieštarauja Konstitucijai.
2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d.
išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui" nurodyta, kad Respublikos
Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus,
vykdydami Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimą,
neteisėtai, prisidengdami Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos įstatymo 9 straipsniu, rinko informaciją šiame
įstatyme nenustatytais tikslais, t. y. 44 atvejais nepagrįstai
rinko informaciją apie asmenis, kurie nesiekė užimti pareigų
valstybės įstaigoje ir valstybės įstaigoje nėjo pareigų, į
kurias skiria Respublikos Prezidentas. Seimo manymu, šiais
veiksmais buvo pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis,
draudžianti ne pagal įstatymą rinkti informaciją apie asmens
privatų gyvenimą, ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9
straipsnio 10 dalis, draudžianti naudoti asmens duomenis ne
sprendimui dėl pasitikėjimo asmeniu priimti. Specialiosios
tyrimo komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad daugeliu
atvejų Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir
Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento Rolando Pakso
pavedimus, pažeisdami Korupcijos prevencijos įstatymo 9
straipsnio 2 dalį, nepateikdavo Specialiųjų tyrimų tarnybai
prašymų pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius eiti
pareigas valstybės įstaigoje, nors juos pateikti buvo privalu
pagal įstatymą, ir pateikdavo prašymus pateikti informaciją
apie asmenis, siekiančius eiti pareigas valstybės įstaigoje,
kai įstatymas nesuteikdavo tokios teisės. Seimas taip pat mano,
kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ne tik davė
neteisėtą pavedimą, bet ir netikrino, kaip jo pavedimas
vykdomas, nesiėmė priemonių įstatymo pažeidimams nutraukti.
Seimo nuomone, nors neteisėtus prašymus Specialiųjų tyrimų
tarnybai pateikdavo Respublikos Prezidento patarėjai, tačiau
jie vykdė tiesioginį Respublikos Prezidento Rolando Pakso
nurodymą, todėl Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas yra
atsakingas už tai, kad minėtais jo patarėjų prašymais buvo
pažeista Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė į privatų
gyvenimą, konkrečiai Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202,
Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada
"Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui
Rolandui Paksui", 6.10 punktas, p. 125-126).
3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d.
paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymima, kad pareiškėjas
nenurodo, kada, kokia forma Respublikos Prezidentas Rolandas
Paksas davė nurodymą rinkti informaciją, koks to nurodymo
turinys, apie kokių asmenų privatų gyvenimą Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas davė nurodymą rinkti informaciją.
Respublikos Prezidento Rolando Pakso manymu, nėra aišku,
kokiais argumentais yra grindžiamas tokio tariamo nurodymo
neteisėtumas.
Respublikos Prezidento atstovas advokatas G. Baublys
Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Respublikos
Prezidentui Rolandui Paksui nebuvo žinoma, jog dėl kurių nors
privačių asmenų buvo kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą,
jog atitinkamų raštų turinys tikrai nebuvo derinamas su
Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. Pasak advokato G.
Baublio, valstybės vadovas savo patarėjams buvo davęs
vienintelį nurodymą - užtikrinti, kad abejotinos reputacijos
asmenys nepatektų į Prezidentūrą.
4. Byloje nustatyta:
4.1. Per vieną iš 2003 m. pavasarį (tiksli data
nenustatyta) vykusių rytinių Respublikos Prezidento Rolando
Pakso pasitarimų su savo patarėjais kilus diskusijai dėl
visuomeninių tarybų prie Respublikos Prezidento formavimo ir
visuomeninių konsultantų parinkimo tvarkos, Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas pasakė, jog jo patarėjai turėtų
užtikrinti, kad į pareigas Prezidentūroje nepatektų ir
visuomeninių tarybų nariais netaptų abejotinos reputacijos
asmenys (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b.
8.39/10-202, liudytojo R. Ačo 2004 m. sausio 22 d. parodymai,
p. 167; liudytojų O. Buišienės ir R. Ačo parodymai
Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 18 d. posėdyje).
4.2. Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir
Evaldas Vaitkus nuo 2003 m. kovo 20 d. iki spalio 29 d.
Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė 19 prašymų pateikti
informaciją apie 71 privatų asmenį (Specialiosios tyrimo
komisijos medžiaga, b. 16.77/17-202, Lietuvos Respublikos Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2003 m. gruodžio 24 d.
raštas Nr. 104-S-262 su priedais, p. 3-95).
Minėti prašymai pasirašyti Respublikos Prezidento patarėjų
Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus; Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas nė vieno iš šių prašymų nepasirašė
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/17-202,
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto 2003 m. gruodžio 24 d. raštas Nr. 104-S-262 su
priedais, p. 3-95).
4.3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjų
Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus prašymai pateikti informaciją
apie privačius asmenis Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo
vertinami kaip Respublikos Prezidento Rolando Pakso įgaliotų
patarėjų paklausimai (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga,
b. 8.39/10-20, liudytojo V. Junoko 2004 m. sausio 20 d.
parodymai, p. 12).
4.4. Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjas
Evaldas Vaitkus nurodymus kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą
dėl informacijos apie privačius asmenis pateikimo gaudavo iš
atskirų Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjų
(Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/10-202,
liudytojo E. Vaitkaus 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 29,
34-35; ten pat, 8.39/10-202, liudytojo R. Ačo 2004 m. sausio 22
d. parodymai, p. 168).
5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien Respublikos
Prezidento patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus raštiškų
prašymų Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie
privačius asmenis buvimas, taip pat tai, kad minėti prašymai
Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo vertinami kaip Respublikos
Prezidento Rolando Pakso įgaliotų patarėjų paklausimai, savaime
nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas davė pavedimą savo patarėjui
Remigijui Ačui rinkti informaciją apie kurių nors asmenų
privatų gyvenimą.
6. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina, kad
byloje nėra įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas būtų davęs pavedimą savo patarėjui
Remigijui Ačui rinkti informaciją apie kurių nors asmenų
privatų gyvenimą.
7. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas neatliko Seimo 2004 m. vasario 19
d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą" išdėstytame paklausime nurodytų veiksmų, kuriais jis,
nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė
neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti
informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos
Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė
neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti
informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą.
Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nėra Respublikos
Prezidento Rolando Pakso veiksmų, kurių atitiktį Konstitucijai
reikėtų tikrinti.
8. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80
straipsnio 1 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas atsisako
nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu nėra veiksmo ar
sprendimo, kurio atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti;
Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo
dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą
teiseną; pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3
dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo
nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo
posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3
dalimi ir 80 straipsniu bylos dalis dėl Seimo 2004 m. vasario
19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar
Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas
įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą
nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie
asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento
patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus
pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie
44 asmenų privatų gyvenimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, pateikimo nutrauktina.
9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsniu
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl
Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl
kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą"
išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Lietuvos Respublikos
Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos
Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose
nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo
patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų
gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus
Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų
tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų
gyvenimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,
pateikimo nutraukia.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105
straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 73 ir 83 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
teikia išvadą:
1. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai
2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus
Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio
suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos
Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė
Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,
kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad
dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo
pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos
Konstituciją.
3. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,
kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų
turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus
savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine
padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB
"Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų
perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat
Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais
jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų
turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką
UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl
akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims,
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais
veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
4. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši
pasisakymai per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26
d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. gruodžio
15 d. Telšiuose apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl
galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra
galutinė ir neskundžiama.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas