English
Byla Nr. 1/02
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 8 D.
NUTARIMO NR. 458 "DĖL NUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI, PAŽEIDUS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMUS, SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO"
ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2003 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto
Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento
direktorei Živilei Liekytei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105
straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2003 m. spalio 1
d. išnagrinėjo bylą Nr. 1/02 pagal pareiškėjo - Vilniaus
apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 95
straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1 daliai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos teismas nutartimi
sustabdė civilinę bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su
prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 95 straipsnio 2 daliai ir
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos"
8 straipsnio 1 daliai.
II
Pareiškėjas prašymus grindžia šiais argumentais.
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" (toliau - ir
Nutarimas) buvo paskelbtas "Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose" (1991, Nr.
33-928), tačiau Nutarimo 1 punktu patvirtinta pati Nuostolių,
padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus,
skaičiavimo metodika (toliau - ir Metodika) nei kartu su
Nutarimu, nei vėliau paskelbta nebuvo. Pareiškėjo nuomone,
Metodika yra neatsiejama Nutarimo sudedamoji dalis. Pareiškėjas
nurodo, kad Nutarimo priėmimo metu teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos
Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įstatymas ir kai kurie kiti iki nepriklausomos
Lietuvos valstybės atkūrimo veikę teisės aktai. Nutarimas buvo
paskelbtas "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir
Vyriausybės žiniose", tačiau šiuo nutarimu patvirtinta Metodika
paskelbta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, tai prieštaravo
tuometinei teisės aktų skelbimo tvarkai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 1993 m. balandžio 6 d.
buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos" (toliau - ir Įstatymas). Pagal šio
įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Vyriausybės nutarimai, kuriais
nustatomos teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie,
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti,
paskelbiami "Valstybės žiniose", jei pačiuose nutarimuose
nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ginčijamas nutarimas
yra pasirašytas tik Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, o
atitinkamo ministro nepasirašytas.
Pareiškėjui kyla abejonių, ar Nutarimas neprieštarauja
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 95 straipsnio 2 daliai bei
Įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Vyriausybės atstovės Teisingumo
ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento
direktorės Ž. Liekytės rašytiniai paaiškinimai.
Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad pagal ginčijamo
nutarimo priėmimo metu galiojusią Vyriausybės nutarimų
pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką pasirašyti
Vyriausybės nutarimus privalėjo Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės nutarimai turėjo būti paskelbti "Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose".
Ginčijamas Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas
Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos
apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" buvo
pasirašytas Ministro Pirmininko ir "Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose" paskelbtas 1991
m. 33 numeryje. Nutarimo 1 punktu patvirtinta Metodika nebuvo
paskelbta. Ž. Liekytės nuomone, teisės aktai, ginčijamo
Vyriausybės nutarimo priėmimo metu reglamentavę įstatymų ir
kitų teisės aktų skelbimo tvarką, nebuvo įtvirtinę pareigos
"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės
žiniose" skelbti Vyriausybės nutarimų priedus, kurie lyg ir
nesudarė Vyriausybės nutarimo dalies.
Suinteresuoto asmens atstovė teigia, kad ginčijamas
Vyriausybės nutarimas buvo priimtas iki Konstitucijos bei
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo dienos.
Kartu su Konstitucija priimto įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsnyje
nustatyta, kad "įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys,
galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos
Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie
neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol,
kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su
Konstitucijos nuostatomis". Ž. Liekytės manymu, nors įstatymai,
kiti teisės aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos
teritorijoje iki Konstitucijos priėmimo, turėtų galioti tik
tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir minėtam
įstatymui, ši norma negali būti aiškintina kaip nustatanti, jog
minėti teisės aktai negalioja, jei jie neatitinka Konstitucijos
pagal jų priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo
tvarką. Todėl Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, 95
straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
nuostatose nustatyta tvarka neturėtų būti taikoma Nutarimui,
kuris yra priimtas iki Konstitucijos ir Įstatymo įsigaliojimo.
Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad Konstitucija yra
vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis).
Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies ir 95 straipsnio 2 dalies
nuostatos glaudžiai siejasi su Konstitucijoje įtvirtintu
teisinės valstybės principu. Ž. Liekytės manymu, pareiškėjo
prašymas nagrinėtinas ir tuo atžvilgiu, kad teisinės valstybės
siekis kaip imperatyvas atsirado ne nuo Konstitucijos priėmimo
momento, bet nuo pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Todėl ir teisės aktų pasirašymo,
taigi ir Nutarimo paskelbimo bei įsigaliojimo, tvarka turi
atitikti šį siekį. Svarbus šį siekį užtikrinančio konstitucinio
principo elementas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai,
reiškia ir tai, kad teisė negali būti nevieša. Vertindama
Nutarimo atitiktį šiam principui, suinteresuoto asmens atstovė
pažymi, kad Vyriausybė Nutarimo 2 punkte pasiūlė Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamentui aprūpinti šia
Metodika visas ministerijas, suinteresuotas tarnybas bei
organizacijas. Ž. Liekytės nuomone, tokia norma buvo
įgyvendinama Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 97 straipsnio
nuostata, kad Vyriausybė organizuoja savo priimtų nutarimų
vykdymą. Vykdydamas Nutarimo 2 punktą, 1992 m. Aplinkos
apsaugos departamentas atskiru leidiniu 3000 egzempliorių
tiražu išleido "Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos
apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodiką". Be to, 1991 m.
Metodika buvo išspausdinta Aplinkos apsaugos departamento ir
Lietuvos informacijos instituto informaciniame biuletenyje
"Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje" (1991 m., Nr. 2),
kuris buvo išleistas 5000 egzempliorių tiražu. Todėl,
suinteresuoto asmens atstovės nuomone, galima teigti, kad toks
Metodikos išleidimas bendru 8000 egzempliorių tiražu gali būti
prilygintas jos paskelbimui ir laikomas tinkamu būdu
įgyvendinti teisės aktų viešumo principą.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro A. Kundroto ir Seimo
kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus K. Virkečio
rašytiniai paaiškinimai.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens -
Vyriausybės atstovė Ž. Liekytė iš esmės pakartojo rašytiniuose
paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" neprieštarauja:
1) Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai,
2) Konstitucijos 95 straipsnio 2 daliai,
3) įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1
daliai (1999 m. gegužės 18 d. redakcija).
2. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jam kyla abejonė, ar
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 95 straipsnio 2 daliai ir
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1 daliai
neprieštarauja tai, kaip ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo
pasirašytas ir kaip jis buvo paskelbtas.
II
1. Sprendžiant, ar Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymo "Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1 daliai (1999 m. gegužės 18
d. redakcija), reikia išsiaiškinti, kokios Lietuvos valstybės
institucijos ir kokiais teisės aktais reglamentuoja
(reglamentavo) žalos (nuostolių), padarytos gamtai,
apskaičiavimą ir kaip šis teisinis reguliavimas kito.
2. Aukščiausioji Taryba 1990 m. balandžio 5 d. priėmė
Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo",
kurio 1 punktu buvo nutarta panaikinti Lietuvos Respublikos
valstybinį gamtos apsaugos komitetą ir įsteigti Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentą.
Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 13 d. priėmė Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento įstatymą. Pagal šio
įstatymo 1 straipsnį Aplinkos apsaugos departamentas buvo
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingas valstybinis gamtos išteklių
naudojimo reguliavimo ir aplinkos apsaugos kontrolės organas.
Aplinkos apsaugos departamento įstatymo 9 straipsnio 6 punkte
buvo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento
kompetencijai priklauso teikti pretenzijas ir ieškinius dėl
žalos atlyginimo už aplinkos teršimą ir neracionalų gamtos
išteklių naudojimą, rengti ir tvirtinti žalos apskaičiavimo
metodikas bei taksas. Pagal Aplinkos apsaugos departamento
įstatymo 13 straipsnio 5 punktą Aplinkos apsaugos departamento
generalinis direktorius turėjo teisę leisti įsakymus, tvirtinti
instrukcijas, taisykles, metodikas, pagal savo kompetenciją
priimti kitus sprendimus.
3. Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugsėjo 24 d. priėmė
nutarimą "Dėl ekonominių sankcijų už teršalų avarinį išmetimą į
aplinką, vandenų išsklaidytą taršą, viršnormatyvinius
vienkartinius teršalų išmetimus į atmosferą, taip pat atliekų
išmetimą ne tam skirtoje vietoje arba be leidimo", kuriuo buvo
nutarta pavesti Vyriausybei Aplinkos apsaugos departamento
teikimu patvirtinti Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodiką.
4. Vyriausybė 1991 m. lapkričio 8 d. priėmė nutarimą Nr.
458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo", kuriame buvo
nustatyta:
"Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
1991 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. I-1823, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamento parengtą Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodiką.
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentui aprūpinti šia metodika visas ministerijas,
suinteresuotas tarnybas bei organizacijas ir iki 1991 m.
gruodžio 30 d. parengti bei patvirtinti nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos taikymo tvarką.
3. Nustatyti, kad:
3.1. Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos
apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika įsigalioja nuo 1991 m.
lapkričio 15 dienos;
3.2. nuostolių, padarytų gamtai, dydis gali būti
perskaičiuojamas ir papildomas, jeigu nustatomos šioje
metodikoje nenurodyto teršimo rūšys, atsiranda naujų
teršiančiųjų medžiagų ar pakinta Respublikos ekologinė
situacija;
3.3. nuostoliai, padaryti gamtai, išieškomi iš pažeidusių
aplinkos apsaugos įstatymus Respublikos ir užsienio fizinių bei
juridinių asmenų šia tvarka: fiziniai asmenys ir pelno
nesiekiančios organizacijos nuostolius atlygina iš savo lėšų, o
kitos įmonės, įstaigos bei organizacijos - iš joms
pasiliekančio pelno;
3.4. išieškotos lėšos mokamos į Valstybinį gamtos apsaugos
fondą."
5. Aukščiausioji Taryba 1992 m. sausio 21 d. priėmė
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą. Šio įstatymo 6
straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Aplinkos
apsaugos departamentas yra Aukščiausiajai Tarybai atskaitinga
valstybinė gamtos išteklių naudojimo reguliavimo ir aplinkos
apsaugos kontrolės institucija, kuri rengia aplinkos apsaugos
įstatymų projektus ir pagal savo kompetenciją priima norminius
aktus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
klausimais, derina Vyriausybės norminius aktus, susijusius su
aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu. Aplinkos
apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad
nuostolių aplinkai apskaičiavimo metodikas ir taksas nustato
Vyriausybė, suderinusi su Aplinkos apsaugos departamentu.
6. Seimas 1994 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymą. Šio įstatymo 27 straipsnio 1
dalyje buvo numatyta nauja ministerija - Aplinkos apsaugos.
Seimas 1994 m. gegužės 31 d. priėmė įstatymą "Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo", pagal kurio 1
straipsnį Aplinkos apsaugos departamentas buvo panaikintas nuo
1994 m. birželio 15 d., o pagal 2 straipsnį nuo tos pačios
dienos įsteigta Aplinkos apsaugos ministerija. Minėto įstatymo
4 straipsnyje buvo nustatyta, kad Vyriausybė turi iki 1994 m.
rugsėjo 1 d. patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
ministerijos nuostatus; iki bus patvirtinti nuostatai, tačiau
ne ilgiau kaip iki 1994 m. rugsėjo 1 d., Aplinkos apsaugos
ministerija vykdo funkcijas, kurios pagal Aplinkos apsaugos
departamento įstatymą buvo priskirtos Aplinkos apsaugos
departamentui, ir turi šiam departamentui suteiktus įgaliojimus
(išskyrus tuos, kurie nurodyti Aplinkos apsaugos departamento
įstatymo 5, 6 straipsniuose ir 9 straipsnio 4 ir 11 punktuose).
7. Vyriausybė 1994 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 842
"Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos
nuostatų patvirtinimo", kuriuo buvo patvirtinti Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos nuostatai. Šių
nuostatų 7.4 punkte buvo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos
ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, turi teisę
rengti ir tvirtinti žalos apskaičiavimo ir kompensacinių
priemonių metodikas, instrukcijas bei įkainius, kontroliuoti,
kaip mokami mokesčiai už gamtos išteklius ir aplinkos taršą.
8. Seimas 1996 m. gegužės 28 d. priėmė Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo
įstatymą, kurio 4 straipsniu buvo pakeistas Aplinkos apsaugos
įstatymo 6 straipsnis. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio
(1996 m gegužės 28 d. redakcija) 5 dalies 11 punkte nustatyta,
kad Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos
valdymą ir valstybinį gamtos išteklių reguliavimą, rengia ir
tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas.
1996 m. gegužės 28 d. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo
ir papildymo įstatymo 24 straipsniu Aplinkos apsaugos įstatymo
32 straipsnio 2 dalis pripažinta netekusia galios.
9. Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą Nr. 947
"Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos
nuostatų patvirtinimo", kurio 1 punktu buvo patvirtinti
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos nuostatai,
o 2 punktu - pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 1994 m.
rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 842 "Dėl Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo". Aplinkos
apsaugos ministerijos nuostatų 6.3 punkte buvo inter alia
nustatyta, kad Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama jai
pavestus uždavinius, turi teisę rengti ir tvirtinti žalos
apskaičiavimo ir kompensacinių priemonių metodiką.
10. Seimas 1998 m. balandžio 28 d. priėmė Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1
straipsniu Vyriausybės įstatymą išdėstė nauja redakcija. Naujos
redakcijos Vyriausybės įstatyme nebeliko anksčiau buvusių
Aplinkos apsaugos ministerijos bei Statybos ir urbanistikos
ministerijos ir buvo numatyta nauja ministerija - Aplinkos
ministerija.
11. Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą Nr.
1138 "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų
patvirtinimo", kurio 1 punktu buvo patvirtinti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos nuostatai. Šių nuostatų 6.16
punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija, vykdydama jai
pavestus uždavinius, rengia ir tvirtina aplinkai padarytos
žalos apskaičiavimo metodiką.
Vyriausybė 2002 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr. 260
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d.
nutarimo Nr. 1138 "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo", kuriuo
Aplinkos ministerijos nuostatai buvo iš dalies pakeisti ir
išdėstyti nauja redakcija. Aplinkos ministerijos nuostatų 6.16
punkte (1998 m. rugsėjo 22 d. redakcija) nustatytas teisinis
reguliavimas nebuvo keistas - tokio pat turinio nuostatos yra
išdėstytos naujos redakcijos Aplinkos ministerijos nuostatų
6.16 punkte.
12. Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą Nr.
1065 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8
d. nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" (Žin., 2000, Nr.
77-2338), kuriame nutarta:
"1. Pavesti Aplinkos ministerijai parengti ir, suderinus
su Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Krašto apsaugos
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir
Teisingumo ministerija, patvirtinti Aplinkai padarytos žalos
atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką.
2. Pripažinti netekusiu galios nuo 1 punkte nurodytos
metodikos įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo"."
13. Minėta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio
(1996 m gegužės 28 d. redakcija) 5 dalies 11 punkte nustatyta,
kad Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos
valdymą ir valstybinį gamtos išteklių reguliavimą, rengia ir
tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas.
Aplinkos ministras 2002 m. rugsėjo 9 d. išleido įsakymą
Nr. 471 "Dėl Aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo
metodikos patvirtinimo", kurio 1 punktu patvirtino Aplinkai
padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodiką. Įsakymas 2002 m.
rugsėjo 25 d. buvo paskelbtas "Valstybės žiniose" (Nr.
93-4026).
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 10 straipsnio (1999 m.
gegužės 18 d. redakcija) 1 dalyje inter alia nustatyta, kad
ministrų įsakymai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo
"Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma
vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 471
"Dėl Aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodikos
patvirtinimo" vėlesnė įsigaliojimo data nebuvo nustatyta, todėl
minėtas aplinkos ministro įsakymas įsigaliojo 2002 m. rugsėjo
26 d.
Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1065 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" 2 punkte nustatytas
toks teisinis reguliavimas, kuris reiškia, jog šioje byloje
ginčijamas Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458
"Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" netenka galios
nuo aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtinama Aplinkai
padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodika, įsigaliojimo
dienos.
14. Pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Lietuvos
Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia
posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama
nutarimus.
14.1. Vyriausybė, pagal Konstituciją turėdama įgaliojimus
priimti nutarimus, turi įgaliojimus nustatyti, nuo kada jos
priimtas nutarimas įsigalioja. Pagal Konstituciją Vyriausybė
turi įgaliojimus nustatyti ir tai, nuo kada jos priimti
nutarimai netenka galios. Tai nustatyti Vyriausybė gali
priimdama nutarimą. Taigi pagal Konstituciją teisę spręsti,
kada Vyriausybės nutarimai įsigalioja, taip pat kada
Vyriausybės nutarimai netenka galios, turi tik pati Vyriausybė.
Nustatydama, kada įsigalioja jos priimti nutarimai ar kada jie
netenka galios, Vyriausybė privalo paisyti Konstitucijos ir
įstatymų.
14.2. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra
konstatavęs, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius
konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena
valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių
įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, o kita institucija
negali šių įgaliojimų perimti; tokie įgaliojimai negali būti
pakeisti ar apriboti įstatymu.
Pagal Konstituciją Vyriausybė savo nutarimais negali
nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį Vyriausybės
nutarimo įsigaliojimo arba jo galios netekimo laikas
priklausytų nuo kito subjekto išleisto žemesnės galios teisės
akto įsigaliojimo.
14.3. Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1065
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" 2 punkte nustatytas
toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios laikas
priklausė nuo žemesnės teisinės galios teisės akto, išleisto
aplinkos ministro, įsigaliojimo.
Taigi Vyriausybė savo konstitucinius įgaliojimus
nustatyti, kada netenka galios 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas
Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos
apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo",
įgyvendinimą susaistė kito subjekto sprendimu - padarė
priklausomą nuo aplinkos ministro įsakymo, kuriuo bus
patvirtinta Aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo
metodika, įsigaliojimo.
14.4. Minėta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6
straipsnio (1996 m. gegužės 28 d. redakcija) 5 dalies 11 punktą
Aplinkos apsaugos ministerija rengia ir tvirtina aplinkai
padarytos žalos apskaičiavimo metodikas. Taigi Aplinkos
ministerijos kompetencija rengti ir tvirtinti aplinkai
padarytos žalos apskaičiavimo metodikas kyla tiesiogiai iš
Aplinkos apsaugos įstatymo.
Pagal Konstitucijos 98 straipsnį ministras vadovauja
ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai
priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų
numatytas funkcijas. Taigi jokia kita valstybės institucija,
taip pat ir Vyriausybė, įsigaliojus 1996 m. gegužės 28 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymui, neturėjo teisės leisti aplinkai padarytos
žalos apskaičiavimo metodikas.
14.5. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktą
Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų
įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Pagal
Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktą Vyriausybė vykdo kitas
pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti
įstatymai.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra
konstatavęs, kad tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimas,
kuriame yra įstatymui prieštaraujančių teisės normų, priimtas
anksčiau negu įstatymas, toks Vyriausybės nutarimas turi būti
suderintas su vėliau priimto įstatymo normomis arba pripažintas
netekusiu galios.
Vyriausybė, savo 2000 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1065
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" 2 punktu
pripažinusi netekusiu galios savo 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimą Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo", įvykdė pirmiau nurodytą Konstitucijos
reikalavimą. Tačiau Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 7 d. nutarimo 2
punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisė Konstitucijos tuo
požiūriu, kad nenustatė konkretaus laiko, kada netenka galios
1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas, ir savo konstitucinių
įgaliojimų įgyvendinimą susaistė kito subjekto sprendimu -
padarė priklausomą nuo aplinkos ministro įsakymo, kuriuo bus
patvirtinta Aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo
metodika, įsigaliojimo.
Tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma Konstitucijos.
14.6. Konstitucinis Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į
pareiškėjo prašymą, šioje byloje tyrimo dalykas yra tai, kaip
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" buvo pasirašytas
ir kaip jis buvo paskelbtas. Taigi Konstitucinis Teismas
Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1065 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" atitikties
Konstitucijai šioje byloje netirs.
III
1. Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458
"Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" buvo priimtas
iki Konstitucijos įsigaliojimo.
2. Sprendžiant, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas
neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1 daliai (1999 m. gegužės 18
d. redakcija), reikia išsiaiškinti, kaip Vyriausybės nutarimų
pasirašymas, paskelbimas ir įsigaliojimas buvo reguliuojamas
tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas Vyriausybės nutarimas,
t. y. iki įsigaliojant Konstitucijai, taip pat vėliau, t. y.
visą tą laiką, kurį galiojo ginčijamas Vyriausybės nutarimas.
3. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę buvo pradėta kurti nacionalinė teisės sistema.
Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. priėmė Lietuvos
Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Iki 1992 m.
lapkričio 2 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Tautos priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume,
nacionalinė teisės sistema buvo kuriama ir plėtojama Laikinojo
Pagrindinio Įstatymo pagrindu. Nacionalinės teisės sistemos
kūrimas ir plėtojimas - laipsniškas procesas.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę susidarė tokia
teisinė situacija, kai joje galiojo ir teisės aktai, išleisti
iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Šiame kontekste
pažymėtina, kad 1990 m. kovo 11 d. priimto Lietuvos Respublikos
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio
Įstatymo įsigaliojimo" 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos
Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje
įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja
Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.
Taigi tuo laikotarpiu atitinkama apimtimi taip pat galiojo
iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo išleisti teisės
aktai, reglamentavę įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų
teisės aktų pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką.
4. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 97 straipsnyje buvo
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, remdamasi
Lietuvos įstatymų aktais ir juos vykdydama, priima nutarimus
bei leidžia potvarkius, organizuoja ir tikrina jų vykdymą.
Ministrų Tarybos nutarimai ir potvarkiai turi būti vykdomi
visoje Lietuvos teritorijoje.
5. Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymą. Šio įstatymo 29 straipsnio 1
dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybės norminiai arba svarbūs
Respublikos ūkiui sprendimai leidžiami nutarimų forma, taip pat
kad Vyriausybės nutarimai skelbiami "Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose", o prireikus -
masinės informacijos priemonėmis. Vyriausybės įstatymo 29
straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybės nutarimus
pasirašo Vyriausybės Pirmininkas (Ministras Pirmininkas) ir
Vyriausybės reikalų tvarkytojas.
6. Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 23 d. priėmė
įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio
Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo", kurio II straipsnyje
buvo nustatyta:
"Aukščiausiąjį Lietuvos valstybės valdymo organą toliau
vadinti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Dėl to Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo
48, 50, 51 straipsniuose, 78 straipsnio antrosios dalies
dvidešimt pirmajame punkte, 81, 93, 95, 97, 98 ir 99
straipsniuose žodžius "Ministrų Taryba" pakeisti žodžiais
"Vyriausybė". "
Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 97 straipsnyje (1990 m.
spalio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad Vyriausybė,
remdamasi Lietuvos įstatymų aktais ir juos vykdydama, priima
nutarimus bei leidžia potvarkius, organizuoja ir tikrina jų
vykdymą.
7. Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 23 d. priėmė
įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo kai
kurių straipsnių pakeitimo", kurio 6 straipsniu Vyriausybės
įstatymo 29 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija.
Joje buvo nustatyta, kad Vyriausybės nutarimus pasirašo
Vyriausybės Pirmininkas (Ministras Pirmininkas).
8. Tauta 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmė Lietuvos
Respublikos Konstituciją.
Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta: "Galioja
tik paskelbti įstatymai."
Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
"Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos
srities ministras."
9. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai iki tol
ėjęs oficialus leidinys "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos ir Vyriausybės žinios" buvo toliau leidžiamas pakeistu
pavadinimu "Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios".
10. Seimas 1993 m. balandžio 6 d. priėmė įstatymą "Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos". Įstatymo 12 straipsnyje buvo nustatyta,
kad "Valstybės žinios" leidžiamos vietoje "Lietuvos Respublikos
Seimo ir Vyriausybės žinių".
Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad
"šiame straipsnyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus
"Valstybės žiniose" oficialiai skelbia juos pasirašę
pareigūnai".
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnyje buvo
nustatyta:
"Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose
nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios
teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami
"Valstybės žiniose".
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra
nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios
teisės normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai
įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose ir
potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena."
11. Seimas 1999 m. gegužės 18 d. priėmė Lietuvos
Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 2, 3, 8, 9, 10,
15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir 7
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kurio 4
straipsniu įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnis
(1993 m. balandžio 6 d. redakcija) buvo pakeistas ir išdėstytas
nauja redakcija:
"Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose
nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios
teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie Ministro
Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti paskelbiami
"Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta
vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra
nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios
teisės normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai
įsigalioja jų pasirašymo dieną, nors jie ir paskelbti
"Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose ir potvarkiuose
nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data."
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16,
17 straipsnių pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir 7
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 7 straipsniu
įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" buvo papildytas 101
straipsniu, kuriame nustatyta:
"Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti teisės aktai per 3
dienas nuo jų oficialaus paskelbimo "Valstybės žiniose" turi
būti paskelbti Seimo ir juos priėmusios institucijos interneto
tinklapiuose.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti teisės aktai
per 3 dienas nuo jų įsigaliojimo dienos turi būti paskelbti jį
priėmusios institucijos interneto tinklapyje.
Teisės aktai, kuriuose yra valstybės ar tarnybinę paslaptį
sudarančių žinių, interneto tinklapiuose neskelbiami."
12. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio (1993 m.
balandžio 6 d. ir 1999 m. gegužės 18 d. redakcijos) nuostata,
kad Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos
ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, gali
įsigalioti jų oficialiai nepaskelbus, buvo pripažinta
prieštaraujančia Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės
principui.
13. Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. priėmė Lietuvos
Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo
įstatymą, kurio 1 straipsniu įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos" buvo išdėstytas nauja redakcija.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" (2002 m. gruodžio 10 d.
redakcija) 9 straipsnyje nustatyta:
"1. Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai
jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti
paskelbiami "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose
nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
2. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo
dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų
įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti
"Valstybės žiniose", įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo,
jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo
data."
IV
1. Minėta, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai, o 95 straipsnio
2 dalyje - jog Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras
Pirmininkas ir tos srities ministras.
2. Pažymėtina, jog Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies
nuostata, kad galioja tik paskelbti įstatymai, ir 95 straipsnio
2 dalies nuostata, kad Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras
Pirmininkas ir tos srities ministras, aiškintinos atsižvelgiant
į kituose Konstitucijos straipsniuose, skirsniuose, kitose
Konstitucijos sudedamosiose dalyse įtvirtintas nuostatas.
3. Aiškinant Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies
nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai, turinį būtina
išsiaiškinti, kokia prasme šiame Konstitucijos straipsnyje yra
vartojamos sąvoka "paskelbti" ir sąvoka "įstatymai".
3.1. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka
"paskelbti" inter alia reiškia, kad įstatymu turi būti
nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis,
kuriame įstatymai turi būti paskelbti.
3.1.1. Pažymėtina, jog įstatymu nustatant įstatymų
paskelbimo tvarką būtina paisyti Konstitucijos reikalavimų, kad
Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir
oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu
pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena (70
straipsnio 1 dalis), kad Respublikos Prezidentas Seimo priimtą
įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba
pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina
Seimui pakartotinai svarstyti (71 straipsnio 1 dalis), kad
jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos
Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja
po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas (71 straipsnio 2 dalis), kad referendumu priimtą
įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo
pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas (71
straipsnio 3 dalis), kad jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo
Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas
įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas (71 straipsnio 4 dalis), kad Respublikos Prezidento
grąžintus ir pakartotinai Seimo apsvarstytus ir priimtus
įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per
tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti (72
straipsnio 3 dalis), kad Respublikos Prezidentas pasirašo ir
skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui
Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka (84 straipsnio 24
punktas), kad priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo
pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas
oficialiai paskelbia (149 straipsnio 1 dalis), kad jeigu
nurodytu laiku priimto įstatymo dėl Konstitucijos keitimo
Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis
įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia
Seimo Pirmininkas (149 straipsnio 2 dalis), kitų Konstitucijos
normų bei principų.
3.1.2. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį įstatymų
paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri,
jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas įstatymas, kurį
priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu. Toks
įstatymų paskelbimas yra jų oficialus paskelbimas.
3.1.3. Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime
konstatavo, kad oficialus įstatymų paskelbimas laikantis
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina
sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad
teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja,
koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje
valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų.
3.1.4. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama
sąvoka "paskelbti" reiškia ir tai, kad įstatymai turi būti
paskelbti viešai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad
teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m.
lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai).
Įstatymai turi būti paskelbti viešai, kad su jais galėtų
susipažinti visi teisės subjektai. Konstitucinis reikalavimas,
kad gali galioti tik tie įstatymai, kurie yra paskelbti, -
svarbi teisinio tikrumo prielaida. Šis konstitucinis
reikalavimas yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės
valstybės principo.
3.2. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi
konstitucinis principas, kad teisė negali būti nevieša.
Taigi, atsižvelgus į konstitucinį reikalavimą, kad teisė
negali būti nevieša, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje
vartojama sąvoka "įstatymai" negali būti aiškinama vien
pažodžiui - ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik
įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus.
4. Konstitucinis Teismas 1999 m. liepos 9 d. nutarime
konstatavo, kad visos norminio teisės akto dalys (taip pat
priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai
susijusios ir turi vienodą teisinę galią.
Priedėlių nuo teisės akto atskirti negalima, nes, keičiant
juose nustatytą teisinį reguliavimą, keičiasi ir visas teisės
akte nustatyto teisinio reguliavimo turinys.
Taigi, paisant minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti
paskelbiamas visas teisės aktas kartu su visomis jo
sudedamosiomis dalimis.
5. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė kalba yra
lietuvių kalba, todėl Lietuvoje galioja tik tie teisės aktai,
kurie paskelbti valstybine lietuvių kalba.
6. Vadinasi, atitinkančiais Konstitucijos 7 straipsnio 2
dalies reikalavimus, taigi ir galiojančiais, gali būti
pripažįstami tik tokie teisės aktai, kurie buvo paskelbti
paisant Konstitucijoje įtvirtintų teisės aktų paskelbimo
oficialumo, viešumo reikalavimų, konstitucinio reikalavimo, kad
teisės aktas turi būti paskelbtas visas (visos jo sudedamosios
dalys), taip pat konstitucinio reikalavimo, kad teisės aktai
turi būti skelbiami valstybine lietuvių kalba.
7. Kartu pažymėtina, kad Konstitucija expressis verbis
nustato tik atskirus įstatymų dėl Konstitucijos keitimo (149
straipsnio 1 ir 2 dalys), įstatymų (70 straipsnio 1 dalis, 71
straipsnis, 72 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnio 24 punktas),
kitų Seimo priimtų aktų (72 straipsnio 2 dalis) paskelbimo
elementus. Konstitucija expressis verbis nenustato teisės aktų
oficialaus paskelbimo šaltinių ar visų galimų jų paskelbimo
būdų. Tai nustatyti įstatymu turi įstatymų leidėjas.
Reguliuodamas šiuos santykius, įstatymų leidėjas,
atsižvelgdamas į teisės aktų įvairovę ir jų turinį, gali
nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą. Tai nustatydamas
įstatymų leidėjas visais atvejais turi paisyti Konstitucijos.
8. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad
galioja tik paskelbti įstatymai, kaip ir visos kitos
Konstitucijos nuostatos, aiškintina tik atsižvelgiant į
Konstitucijos viršenybės principą - pamatinį demokratinės
teisinės valstybės reikalavimą.
Konstitucijos viršenybės principas yra įtvirtintas
Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad
negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas
Konstitucijai; šis principas taip pat yra įvairiais aspektais
įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje
nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, 6
straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Konstitucija yra
vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, 6 straipsnio 2 dalyje,
kurioje nustatyta, kad kiekvienas savo teises gali ginti
remdamasis Konstitucija, 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje
nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės
pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, 102 straipsnio 1
dalyje, kurioje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia,
ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai,
o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja
Konstitucijai arba įstatymams, 110 straipsnio 1 dalyje, kurioje
nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris
prieštarauja Konstitucijai, ir kt.
Aiškindamas Konstitucijos viršenybės principą,
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime
konstatavo: "Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad
Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę -
aukščiausią - vietą, kad joks teisės aktas negali prieštarauti
Konstitucijai, kad niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos,
kad konstitucinė tvarka turi būti ginama, kad pati Konstitucija
įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai (jų
dalys) neprieštarauja Konstitucijai. Šiuo atžvilgiu
Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas
yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės
principu - universaliu konstituciniu principu, kuriuo
grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija.
Konstitucijos viršenybės principo pažeidimas reikštų, kad yra
pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas."
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos
viršenybės principas suponuoja ir įstatymų leidėjo, kitų
teisėkūros subjektų pareigą atlikti iki Konstitucijos
įsigaliojimo išleistų teisės aktų peržiūrą atsižvelgiant į
Konstitucijos normas ir principus, užtikrinti teisės aktų,
reguliuojančių tuos pačius santykius, darnią hierarchinę
sistemą.
9. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas
(Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis).
9.1. Aiškindamas Konstitucijos vientisumo principą,
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad
skirtinguose Konstitucijos straipsniuose išdėstytos normos yra
tarp savęs suderintos ir sudaro vientisą visumą, darnią
sistemą; nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima
priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip,
kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų
prasmė.
9.2. Konstitucija pasižymi tam tikrais struktūros
ypatumais. Konstituciją sudaro preambulė, keturiolika skirsnių,
baigiamieji nuostatai, taip pat kitos Konstitucijos
sudedamosios dalys.
9.2.1. Konstitucijos 150 straipsnyje nustatyta:
"Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra:
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas "Dėl
Lietuvos valstybės";
1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas "Dėl Lietuvos
Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas"."
9.2.2. Konstitucijos 152 straipsnyje nustatyta: "Šios
Konstitucijos ir jos atskirų nuostatų įsigaliojimo tvarką
reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", kuris
priimamas referendumu kartu su šia Lietuvos Respublikos
Konstitucija."
Įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įsigaliojimo tvarkos" Tauta priėmė 1992 m. spalio 25 d.
referendumu kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Įstatyme "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įsigaliojimo tvarkos" nustatyta:
"1 straipsnis
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka
galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.
2 straipsnis
Įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję
Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos
Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja
Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus
pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos
nuostatomis.
3 straipsnis
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos,
reglamentuojančios Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų
valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, deputatų,
savivaldybių tarybų statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas
nenuspręs ko kita.
4 straipsnis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos
deputatų įgaliojimai baigiasi nuo tada, kai išrinktas Lietuvos
Respublikos Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai į posėdį renkasi
trečiąją darbo dieną po to, kai Lietuvos Respublikos
Vyriausioji rinkimų komisija po abiejų rinkimų ratų oficialiai
paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo
narių.
5 straipsnis
Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario
priesaikos tekstas:
"Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos
nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai,
Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!"
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
6 straipsnis
Laikotarpiu, kol dar nėra Respublikos Prezidento, ši
teisinė situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje.
Prireikus Seimas gali pratęsti 89 straipsnyje numatytus
terminus daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bet
ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams.
7 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš
jų - Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi būti paskirti ne
vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento
išrinkimo.
Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys
iš jų skiriami trejiems metams, trys - šešeriems ir trys -
devyneriems.
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, siūlydami skirti
Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodo, kuriuos iš jų skirti
trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.
Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie bus skiriami trejiems
ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos
gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją.
8 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio
trečiosios dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai
bus suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
įstatymai su šia Konstitucija."
9.2.3. Pabrėžtina, kad įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" nuostatos yra neatskiriamai
susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis. Vienuose šio
įstatymo straipsniuose įtvirtintos nuostatos papildo kitas
Konstitucijos nuostatas, be kurių šios negalėtų būti
įgyvendintos; kituose šio įstatymo straipsniuose nustatyti
Konstitucijos nuostatų įgyvendinimo ypatumai tuo laikotarpiu,
kai dar tik buvo steigiamos Konstitucijoje numatytos valstybės
institucijos, taip pat kai dar tik buvo kuriamas Konstitucijos
reikalaujamas teisinis reguliavimas.
Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įsigaliojimo tvarkos", kuris buvo Tautos priimtas referendumu
kartu su Konstitucija ir kurio nuostatos yra neatskiriamai
susijusios su Konstitucijos normomis ir principais bei papildo
kitas Konstitucijos nuostatas arba nustato atitinkamų
Konstitucijos nuostatų įgyvendinimo ypatumus, negali pats
nebūti Konstitucijos sudedamąja dalimi.
Taigi įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įsigaliojimo tvarkos" yra Konstitucijos sudedamoji dalis, jo
nuostatos turi Konstitucijos galią.
10. Pažymėtina, kad įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsnio formuluotė
"tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam
įstatymui", susieta su Konstitucijos viršenybės principu,
konkrečiai su Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad
negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas
Konstitucijai, reiškia, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad
teisės aktai, išleisti iki Konstitucijos įsigaliojimo, negali
galioti, jeigu jie yra priešingi Konstitucijai ir
Konstitucijoje nustatytais pagrindais ir tvarka yra nustatyta,
jog šie teisės aktai prieštarauja Konstitucijai.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsnio formuluotė "galios tol, kol
nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su
Konstitucijos nuostatomis" reiškia, kad įstatymų leidėjas, kiti
teisėkūros subjektai pagal Konstituciją turi pareigą atlikti
visų savo iki Konstitucijos įsigaliojimo išleistų ir
tebegaliojančių teisės aktų, taip pat Lietuvos valstybės
nebeegzistuojančių institucijų po Konstitucijos įsigaliojimo
išleistų ir tebegaliojančių teisės aktų, kurie reguliuoja
atitinkamo teisėkūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus
santykius, taip pat teisės aktų, išleistų iki nepriklausomos
Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus
nepriklausomą Lietuvos valstybę ir po Konstitucijos
įsigaliojimo reguliuojančių atitinkamo teisėkūros subjekto
reguliavimo sričiai priskirtus santykius, peržiūrą ir
įvertinti, ar šie teisės aktai, to teisėkūros subjekto manymu,
neprieštarauja Konstitucijai.
Įstatymų leidėjas, kitas teisėkūros subjektas, įvertinęs,
kad, jo manymu, iki Konstitucijos įsigaliojimo jo išleistas ir
tebegaliojantis teisės aktas arba Lietuvos valstybės
nebeegzistuojančios institucijos išleistas ir tebegaliojantis
teisės aktas, kuris po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuoja
atitinkamo teisėkūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus
santykius, arba teisės aktas, išleistas iki nepriklausomos
Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likęs galioti atkūrus
nepriklausomą Lietuvos valstybę ir po Konstitucijos
įsigaliojimo reguliuojantis atitinkamo teisėkūros subjekto
reguliavimo sričiai priskirtus santykius, atitinka
Konstituciją, gali palikti tokį teisės aktą galioti. Kita
vertus, įstatymų leidėjas, kitas teisėkūros subjektas,
įvertinęs, kad, jo manymu, iki Konstitucijos įsigaliojimo jo
išleistas ir tebegaliojantis teisės aktas (ar jo dalis) arba
Lietuvos valstybės nebeegzistuojančios institucijos išleistas
ir tebegaliojantis teisės aktas (ar jo dalis), kuris po
Konstitucijos įsigaliojimo reguliuoja atitinkamo teisėkūros
subjekto reguliavimo sričiai priskirtus santykius, arba teisės
aktas (ar jo dalis), išleistas iki nepriklausomos Lietuvos
valstybės atkūrimo, tačiau likęs galioti atkūrus nepriklausomą
Lietuvos valstybę ir po Konstitucijos įsigaliojimo
reguliuojantis atitinkamo teisėkūros subjekto reguliavimo
sričiai priskirtus santykius, neatitinka Konstitucijos, turi
konstitucinę pareigą arba šį aktą suderinti su Konstitucija, t.
y. išleisti naują teisės aktą, kuriuo būtų pakeistas, to
teisėkūros subjekto manymu, Konstitucijos neatitinkantis teisės
aktas (ar jo dalis), arba pripažinti tokį, jo manymu,
Konstitucijos neatitinkantį teisės aktą netekusiu galios.
Teisės aktų (ar jų dalių), kurie nebuvo suderinti su
Konstitucija atitinkamam teisėkūros subjektui išleidžiant naują
teisės aktą, pakeičiantį, to teisėkūros subjekto manymu,
Konstitucijos neatitinkantį teisės aktą (ar jo dalį), ir kurie
nebuvo pripažinti netekusiais galios, konstitucingumas gali
būti tikrinamas atliekant konstitucinę kontrolę. Dėl iki
Konstitucijos įsigaliojimo išleistų Lietuvos Respublikos
įstatymų, kitų Aukščiausiosios Tarybos priimtų aktų,
Vyriausybės aktų, taip pat dėl atitinkamos teisinės galios
teisės aktų, išleistų iki nepriklausomos Lietuvos valstybės
atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę ir reguliuojančių Seimo arba Vyriausybės reguliavimo
sričiai priskirtus santykius, atitikties Konstitucijai pagal
Konstituciją sprendžia Konstitucinis Teismas. Konstitucinis
Teismas 2003 m. gegužės 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad
pagal Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją
turi tik Konstitucinis Teismas.
11. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų
leidėjo, kitų teisėkūros subjektų pareiga atlikti visų savo iki
Konstitucijos įsigaliojimo išleistų ir tebegaliojančių teisės
aktų, taip pat Lietuvos valstybės nebeegzistuojančių
institucijų išleistų ir tebegaliojančių teisės aktų, kurie po
Konstitucijos įsigaliojimo reguliuoja atitinkamo teisėkūros
subjekto reguliavimo sričiai priskirtus santykius, taip pat
teisės aktų, išleistų iki nepriklausomos Lietuvos valstybės
atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę ir po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuojančių
atitinkamo teisėkūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus
santykius, peržiūrą ir įvertinti, ar šie teisės aktai, to
teisėkūros subjekto manymu, neprieštarauja Konstitucijai,
suponuoja ir jų pareigą užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų
suderinti su Konstitucijos nuostatomis ne tik pagal juose
nustatyto teisinio reguliavimo turinį bei apimtį, taip pat ne
tik pagal teisės akto formą, bet ir pagal šių teisės aktų
paskelbimą, kaip reikalauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis.
Pažymėtina, kad teisės aktų, priimtų iki Konstitucijos
įsigaliojimo, peržiūros ir įvertinimo atitikties Konstitucijai
atžvilgiu procesas nėra vienkartinis aktas, tačiau šis procesas
negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką. Iš Konstitucijos
viršenybės principo, konstitucinio teisinės valstybės principo
kyla įstatymų leidėjo, kitų teisėkūros subjektų pareiga visų
savo iki Konstitucijos įsigaliojimo išleistų ir tebegaliojančių
teisės aktų, taip pat Lietuvos valstybės nebeegzistuojančių
institucijų išleistų ir tebegaliojančių teisės aktų, kurie po
Konstitucijos įsigaliojimo reguliuoja atitinkamo teisėkūros
subjekto reguliavimo sričiai priskirtus santykius, taip pat
teisės aktų, išleistų iki nepriklausomos Lietuvos valstybės
atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę ir po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuojančių
atitinkamo teisėkūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus
santykius, peržiūrą atlikti ir juos atitikties Konstitucijai
atžvilgiu įvertinti per protingai trumpą laiką. Tai pasakytina
ir apie tokių teisės aktų peržiūrą ir įvertinimą pagal tai,
kaip jie paskelbti.
12. Minėta, kad pagal Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalį
Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos
srities ministras.
Taigi Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta,
kokie valstybės pareigūnai turi įgaliojimus pasirašyti
Vyriausybės nutarimus. Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalies
nuostata reiškia ir tai, kad Ministras Pirmininkas ir
atitinkamos srities ministras privalo pasirašyti Vyriausybės
nutarimus, jei jie yra nustatyta tvarka priimti, taip pat kad
draudžiama Vyriausybės nutarimus pasirašyti kitiems, ne
Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje nurodytiems, asmenims, t.
y. ne Ministrui Pirmininkui ir atitinkamos srities ministrui,
arba tik vienam iš šių pareigūnų.
Pagal Konstituciją yra autentiški tik tokie po
Konstitucijos įsigaliojimo priimti Vyriausybės nutarimai, kurie
yra pasirašyti Ministro Pirmininko bei atitinkamos srities
ministro.
V
Dėl Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458
"Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" atitikties
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai ir įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1 daliai (1999 m. gegužės 18
d. redakcija).
1. Minėta, kad pareiškėjas abejoja, ar Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" neprieštarauja Konstitucijos 7
straipsnio 2 daliai ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos"
8 straipsnio 1 daliai (1999 m. gegužės 18 d. redakcija).
Pareiškėjas savo abejones grindžia tuo, kad ginčijamas
Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas "Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose", tačiau šio
nutarimo 1 punktu patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai,
pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika
nebuvo paskelbta nei kartu su ginčijamu Vyriausybės nutarimu,
nei vėliau.
2. Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458
"Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" 1 punktas,
kuriuo patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika, yra
neatskiriamai susijęs su šio nutarimo 2 ir 3 punktais, kuriuose
reguliuojami įvairūs Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos įgyvendinimo
aspektai.
3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro
vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi
vienodą teisinę galią, kad priedėlių atskirti nuo teisės akto
negalima, nes, keičiant juose nustatytą teisinį reguliavimą,
keičiasi ir visas teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo
turinys.
Taigi Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos
apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika yra neatsiejama
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 "Dėl
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" dalis.
4. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
atitinkančiais Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies
reikalavimus, taigi galiojančiais, gali būti pripažįstami tik
tokie teisės aktai, kurie buvo paskelbti paisant inter alia
Konstitucijoje įtvirtintų teisės aktų paskelbimo oficialumo,
viešumo reikalavimų, konstitucinio reikalavimo, kad teisės
aktas būtų paskelbtas visas (visos jo sudedamosios dalys).
Priešingu atveju teisės subjektai nebūtų tikri, kad
paskelbtas teisės aktas ir yra būtent tas teisės aktas, kurį
išleido kompetentingas teisėkūros subjektas.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai,
kad teisėkūros subjektai pagal Konstituciją turi pareigą
atlikti visų savo iki Konstitucijos įsigaliojimo išleistų ir
tebegaliojančių teisės aktų peržiūrą ir įvertinti, ar šie
aktai, to teisėkūros subjekto manymu, neprieštarauja
Konstitucijai.
Taip pat konstatuota, kad minėta teisėkūros subjektų
pareiga suponuoja ir jų pareigą užtikrinti, kad šie teisės
aktai būtų suderinti su Konstitucijos nuostatomis ne tik pagal
juose nustatyto teisinio reguliavimo turinį bei apimtį, taip
pat ne tik pagal teisės akto formą, bet ir pagal šių teisės
aktų paskelbimą, kaip reikalauja Konstitucijos 7 straipsnio 2
dalis.
5. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" 1991 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbtas
"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės
žiniose" (1991, Nr. 33-928). Tačiau šiuo Vyriausybės nutarimu
patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos
apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika "Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose" paskelbta
nebuvo. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, nurodyta
metodika buvo išspausdinta Aplinkos apsaugos departamento ir
Lietuvos informacijos instituto informaciniame biuletenyje
"Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje" (1991 m., Nr. 2),
išleistame 5000 egzempliorių tiražu, ir Aplinkos apsaugos
departamento atskirame leidinyje "Nuostolių, padarytų gamtai,
pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika"
(1992 m.), išleistame 3000 egzempliorių tiražu. Suinteresuoto
asmens atstovės teigimu, šia metodika buvo aprūpintos visos
ministerijos, suinteresuotos tarnybos bei organizacijos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vyriausybės 1991
m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai,
pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika ir
po Konstitucijos įsigaliojimo nebuvo paskelbta nei "Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinias"
pakeitusiose "Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės
žiniose", nei šias pakeitusiose "Valstybės žiniose". Minėta
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodika - Vyriausybės 1991 m. lapkričio
8 d. nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" sudedamoji dalis nebuvo paskelbta ir jokiame
kitame oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje.
6. Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos - Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" sudedamosios dalies paviešinimas ne
oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje negali būti laikomas
atitinkančiu Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų paskelbimo
oficialumo, viešumo reikalavimus, taip pat konstitucinį
reikalavimą, kad teisės aktas būtų paskelbtas visas (visos jo
sudedamosios dalys).
Vyriausybė, oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje po
Konstitucijos įsigaliojimo nepaskelbusi savo 1991 m. lapkričio
8 d. nutarimu Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos, neįvykdė
savo konstitucinės pareigos atlikti šio iki Konstitucijos
įsigaliojimo Vyriausybės išleisto ir tebegaliojusio teisės akto
peržiūrą ir jį suderinti su Konstitucijos nuostatomis pagal jo
paskelbimą. Tai neatitinka įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsnio reikalavimo.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" prieštaravo
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
8. Konstatavęs, kad Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d.
nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai,
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo
tvarkos" 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės
principui, Konstitucinis Teismas netirs minėto Vyriausybės
nutarimo atitikties įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų
ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8
straipsnio 1 daliai (1999 m. gegužės 18 d. redakcija). Byla
šioje dalyje nutrauktina.
9. Kartu pažymėtina, kad iš Konstitucijos 53 straipsnio 3
dalies nuostatos, jog valstybė ir kiekvienas asmuo privalo
saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, iš Konstitucijos 54
straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valstybė rūpinasi natūralios
gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos
objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su
saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos
ištekliai, iš Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalies nuostatos,
kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis,
teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei
skurdinti augaliją ir gyvūniją, visiems asmenims kyla pareiga
tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) -
ją atlyginti.
Tai, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime Vyriausybės
1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių,
padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus,
skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pripažintas prieštaravusiu
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui, nereiškia, kad
asmenys, padarę gamtinei aplinkai žalą (nuostolius), neturi
konstitucinės pareigos šią žalą (nuostolius) atlyginti. Visais
atvejais žala (nuostoliai) gamtinei aplinkai turi būti
atlyginama nepriklausomai nuo to, ar apskritai yra nustatyta
kokia nors gamtinei aplinkai padarytos žalos (nuostolių)
atlyginimo metodika. Kilus ginčui, žalos (nuostolių) dydis gali
būti nustatomas teismine tvarka.
VI
Dėl Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458
"Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" atitikties
Konstitucijos 95 straipsnio 2 daliai.
1. Minėta, kad pareiškėjas abejoja, ar Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" neprieštarauja Konstitucijos 95
straipsnio 2 daliai.
2. Vyriausybės nutarimo pasirašymas yra vienkartinis
aktas. Juo patvirtinama, kad tas Vyriausybės nutarimas yra
priimtas ir kad būtent pasirašytasis Vyriausybės nutarimo
tekstas yra autentiškas.
3. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad
Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl
Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos
įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" buvo priimtas ir
Ministro Pirmininko pasirašytas iki Konstitucijos įsigaliojimo.
4. Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje nustatytas
reikalavimas, kad Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras
Pirmininkas ir tos srities ministras, taikomas Vyriausybės
nutarimams, priimtiems po Konstitucijos įsigaliojimo. Šis
reikalavimas negali būti atgaline tvarka taikomas Vyriausybės
aktams, priimtiems ir pasirašytiems iki Konstitucijos
įsigaliojimo.
5. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis
Teismas šioje byloje netirs, ar Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8
d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus
aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos
patvirtinimo" neprieštaravo Konstitucijos 95 straipsnio 2
daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir
105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, 69 straipsnio 3
dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991
m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" prieštaravo Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo
tvarkos" 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
2. Bylos dalį pagal pareiškėjo - Vilniaus apygardos teismo
prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 "Dėl Nuostolių, padarytų
gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo
metodikos patvirtinimo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 8 straipsnio 1 daliai (1999
m. gegužės 18 d. redakcija), nutraukti.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas