English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ, SPECIALIŲJŲ
TYRIMŲ TARNYBOS, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS IR
PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO
(2000 M. GEGUŽĖS 2 D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ, 16
STRAIPSNIO 6 DALIES IR 9 DALIES 2 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS 1995 M. SAUSIO 20 D. NUTARIMU NR. 83 DĖL VIDAUS
REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS BEI PROKURATŪROS
SISTEMŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO BEI
MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR TARNYBOS LAIKO, KURIO REIKIA
PROCENTINIAM PRIEDUI UŽ IŠTARNAUTUS METUS GAUTI, NUSTATYMO"
PATVIRTINTŲ VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS
BEI PROKURATŪROS SISTEMŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
SKYRIMO BEI MOKĖJIMO NUOSTATŲ (1998 M. LAPKRIČIO 20 D.
REDAKCIJA) 31.3 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS
REIKALŲ, SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO
APSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO (2000 M. GEGUŽĖS 2 D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 1 DALIAI
2002 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus
Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino
Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio
Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos
Seimo atstovei Seimo kanceliarijos Teisės departamento
vyriausiajai konsultantei Jadvygai Andriuškevičiūtei,
suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atstovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento
Pensijų skyriaus vedėjai Svetlanai Černuševič ir Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento
Teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotojui Arūnui Sodoniui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 bei 105
straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2002 m.
balandžio 10 d. išnagrinėjo bylą Nr. 27/2000 pagal pareiškėjo -
Aukštesniojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų
tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1
ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 2 punktas
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio
1 daliai, taip pat ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.
sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 Dėl vidaus reikalų, valstybės
saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir
karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų
patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam
priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo" patvirtintų
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei
prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.3 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų
tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1
daliai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas - Aukštesnysis administracinis teismas
nagrinėjo administracinę bylą dėl pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą dydžio perskaičiavimo. Teismas
2000 m. birželio 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir
kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir
karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - ir Įstatymas)
(Žin., 1994, Nr. 99-1958) 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16
straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 2 punktas neprieštarauja
Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, taip pat ar Vyriausybės
1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 Dėl vidaus reikalų,
valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo
nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia
procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo"
patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos
bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau - ir Nuostatai) (Žin.,
1995, Nr.8-173) 31.3 punktas neprieštarauja Vidaus reikalų,
Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos
ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
7 straipsnio 1 daliai.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
1. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų ir
karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama
pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų ir karių
darbo užmokestį už tas pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos
turėjo pareigūnas ar karys. Į šį užmokestį įskaitomas
pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už laipsnį, stažą ir
kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka (1
dalis). Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos
laiką pensijai skirti, mokama po 1 proc. šio straipsnio 1
dalyje nurodyto darbo užmokesčio (2 dalis). Įstatymo 16
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją, už iki šio įstatymo įsigaliojimo
buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai
skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 bei 3 dalyse, taip pat 9
straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto.
Prilyginant tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalį, ši taisyklė taikoma tik tarnybos metams,
buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo 16 straipsnio
9 dalies 2 punktas nustato, kad perskaičiuojant pensiją,
paskirtą pareigūnams ir kariams iki šio įstatymo įsigaliojimo,
pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama pagal šį
įstatymą, t. y. taikomos ir Įstatymo 7 straipsnio nuostatos.
Pareiškėjo nuomone, pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2
dalis, 16 straipsnio 6 dalį ir 9 dalies 2 punktą
perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už
tarnybą, paskirtą iki Įstatymo įsigaliojimo, turi būti
atsižvelgiama į šios pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo mėnesį
galiojantį darbo užmokestį už tas pareigas, kurias turėjo
pareigūnas ar karys, išeidamas iš tarnybos. Tačiau gali būti
panaikintos tam tikros pareigybės, pakeistas pareigybių
pobūdis, apimtis, todėl pensijos mokėjimo metu esamas darbo
užmokestis gali būti neadekvatus toms funkcijoms, kurias vykdė
dabar jau į pensiją išėjęs asmuo. Taigi pensijos dydis
priklauso nuo pareigūno ar kario išėjimo į pensiją laiko.
Pareiškėjas abejoja, ar tai nepažeidžia konstitucinio asmenų
lygybės įstatymui principo.
2. Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymą nustatyta
vienoda valstybinės pensijos už tarnybą dydžio apskaičiavimo
tiek tiems, kurie išėjo į pensiją iki Įstatymo įsigaliojimo,
tiek tiems, kurie išėjo po Įstatymo įsigaliojimo, tvarka.
Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tą patį darbo užmokesčio
dydį. Už kiekvienus tarnybos iki Įstatymo įsigaliojimo metus,
įskaitomus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama 1,8 proc.
apskaičiuoto darbo užmokesčio. Už kiekvienus tarnybos po
Įstatymo įsigaliojimo metus, įskaitomus į tarnybos laiką
pensijai skirti, mokama 1 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio.
Pareiškėjo nuomone, pareigūnų ar karių, išėjusių į pensiją iki
Įstatymo įsigaliojimo, padėtis yra geresnė, negu išėjusiųjų į
pensiją po Įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas teigia, kad ir
šiuo aspektu Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio
6 dalis ir 9 dalies 2 punktas prieštarauja Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai.
3. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka apskaičiuojamas pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą dydis, kai ši pensija paskirta po Įstatymo
įsigaliojimo. Ta pati tvarka pagal Įstatymą turi būti taikoma
ir perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už
tarnybą, paskirtą iki Įstatymo įsigaliojimo.
Tuo tarpu Nuostatų 31.3 punktas nustato, kad
perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas vidaus
reikalų sistemos pareigūnams ir kariams, kurie išėjo į pensiją
nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., krašto
apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, kurie išėjo į pensiją
nuo 1990 m. balandžio 25 d., valstybės saugumo ir prokuratūros
sistemų pareigūnams, kurie išėjo į pensiją nuo šių įstaigų
sukūrimo dienos, darbo užmokestis, iš kurio apskaičiuojama
pensija, nustatomas išėjimo mėnesį nustatytą koeficientą
atlyginimui apskaičiuoti dauginant iš 1994 m. gruodžio mėn.
galiojusios 65 litų minimalios mėnesinės algos, pridedant
ištarnautų metų priedą, priedą už kategoriją bei 1994 m.
gruodžio mėn. galiojusį koeficientą atlyginimui už pareigūno
laipsnį apskaičiuoti, taikant Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 28 d.
nutarimo Nr. 907 Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų
indeksavimo" (Žin., 1994, Nr. 77-1444) 4 ir 5 punktų nuostatas.
Perskaičiuojant pensijas, paskirtas iš darbo užmokesčio,
buvusio pagal 31 ir 31.3 punktuose nurodytas datas iki 1991 m.
lapkričio 31 d., tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti imami
minimalūs koeficientų schemų dydžiai pagal atitinkamas pareigas
bei koeficientai priklausomai nuo specialaus laipsnio,
patvirtinti atitinkamais Vyriausybės nutarimais, ir
priskaičiuojami priedai už kategoriją, ištarnautus metus.
Pareiškėjas teigia, kad Įstatymas ir Nuostatai skirtingai
apibrėžia darbo užmokestį, iš kurio apskaičiuojama pensija:
Įstatymas nurodo, kad apskaičiavimui turi būti imamas darbo
užmokestis, galiojantis pensijos mokėjimo mėnesį, o Nuostatuose
įtvirtinta taisyklė, kad turi būti remiamasi darbo užmokesčiu,
buvusiu išėjimo į pensiją mėnesį. Pareiškėjui kilo abejonė, ar
Nuostatų 31.3 punktas neprieštarauja Įstatymo 7 straipsnio 1
daliai.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Seimo atstovės Seimo kanceliarijos
Teisės departamento vyriausiosios konsultantės J.
Andriuškevičiūtės rašytiniai paaiškinimai ir suinteresuoto
asmens - Vyriausybės atstovų Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento
Pensijų skyriaus vedėjos S. Černuševič ir Vidaus reikalų
ministerijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vedėjo
pavaduotojo A. Sodonio rašytiniai paaiškinimai.
1. J. Andriuškevičiūtės nuomone, dėl Įstatymo nuostatų
atitikties Konstitucijai turi būti sprendžiama įvertinus ne
atskiras Įstatymo nuostatas, bet atskleidus jų visumos esmę ir
santykį su Konstitucija. Įstatyme nustatyta pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo ir perskaičiavimo
tvarka, kai yra atsižvelgiama į tarnybos metų laikotarpį, ne
pažeidžia, bet užtikrina Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintų normų-principų įgyvendinimą. Siekiant, kad
skirtingais laikotarpiais pareigūnų ar karių pareigas ėję
asmenys turėtų teisę į socialines garantijas, ir buvo nustatyta
modifikuota jų pensijos už tarnybą apskaičiavimo tvarka.
Nedetalizavus šių subjektų teisių ypatumų būtų neįmanoma
nustatyti vienos universalios pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą skyrimo taisyklės.
Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad vertinant
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas pažymėtina, jog kai
kurių pareigybių, kurias asmuo ėjo ankstesniais metais, neliko.
Nustatyti, kokios dabartinės pareigybės gali būti analogiškos
faktiškai eitosioms, neįmanoma, todėl, nenustačius pareigūnų ir
karių valstybinių pensijų skyrimo ypatumų, Įstatyme nustatytos
pensijos nebūtų paskirtos, kartu nebūtų užtikrintas ir iki 1995
m. sausio 1 d. šiems asmenims galiojusių teisių tęstinumas.
J. Andriuškevičiūtės nuomone, Nuostatų 31.3 punkte
nustatytos taisyklės nėra diskriminacinės, jomis siekiama
nustatyti kuo objektyvesnę tarnybos stažo bei atlyginimo
skirtingais laikotarpiais įtaką pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą dydžiui. Kartu reikia įvertinti aplinkybes
(pvz., lito įvedimas, pareigybių pavadinimų bei funkcijų
pakeitimai), kurios turėjo įtakos tokių taisyklių atsiradimui.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
institucijos, skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų
valstybinę pensiją už tarnybą, vadovaujasi šiuo įstatymu bei
Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių
pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Taigi įstatymų
leidėjas numatė, kad Vyriausybė turi teisę nustatyti pensijų
skyrimo ir mokėjimo taisykles.
Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Konstitucijos 29
straipsnyje suformuluotos normos nėra griežta dogma, jos
vertintinos kaip bendros taisyklės, universalūs principai.
Asmenų lygybės įstatymui principas teisėje nereiškia, kad
visiems asmenims turi būti taikoma ta pati taisyklė, - jis
įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir
draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti
skirtingai.
J. Andriuškevičiūtė teigia, kad Įstatymo 7 straipsnio
nuostatomis, nustatančiomis pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą apskaičiavimo tvarką, siekiama įtvirtinti
įvairiais laikotarpiais buvusią pareigūnų ir karių teisę į
pensiją. Ginčijamose Įstatymo nuostatose sunku įžvelgti
pareigūnų ir karių teisių diskriminaciją, jos vertintinos kaip
užtikrinančios asmenų diferenciaciją, sąlygotą objektyvių
priežasčių.
2. Suinteresuoto asmens - Vyriausybės atstovė S.
Černuševič teigia, kad ginčijamos Įstatymo nuostatos nėra
diskriminacinės, jos bendrais pagrindais pagal tas pačias
sąlygas ir ta pačia tvarka taikytinos visiems Įstatymo 1
straipsnyje išvardytiems asmenims. Konstitucija nustato, kad
valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo
pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės,
maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (52
straipsnis). Tačiau Konstitucija nereglamentuoja valstybinių
pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimų: joje nenumatyta, kam ir
kokiomis sąlygomis jos gali būti skiriamos ir mokamos.
Valstybinių pensijų prigimtis yra kitokio pobūdžio negu
socialinio draudimo ar šalpos pensijų, jų skyrimą ir mokėjimą
nustato atskiri įstatymai. Tokia įstatymų leidėjo teisė
įtvirtinta Konstitucijoje. Teisinio reguliavimo būdus ir turinį
lemia socialinio gyvenimo įvairovė. Suinteresuoto asmens
atstovės nuomone, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijami
Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis ir 9
dalies 2 punktas paneigia konstitucinį asmenų lygybės įstatymui
principą.
S.Černuševič pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo
mechanizmas taikytinas visoms pensijoms: ir paskiriamoms po
Įstatymo įsigaliojimo, ir paskirtoms iki Įstatymo įsigaliojimo,
ir pagal Įstatymą perskaičiuotoms. Nuostatų 9 ir 31.3 punktuose
nurodyta pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo
tvarka atitinka Įstatyme nustatytą tvarką.
3. Suinteresuoto asmens - Vyriausybės atstovas A. Sodonis
teigia, kad, Vyriausybės nuomone, ir pagal Įstatymo 7
straipsnio 1 dalį, ir pagal Nuostatų 31.3 punktą pareiginio
atlyginimo koeficientą, buvusį pareigūno išėjimo į pensiją
mėnesį, reikia dauginti iš bazinės mėnesinės algos,
galiojančios pensijos mokėjimo mėnesį. Pagal Nuostatus darbo
užmokestis apskaičiuojamas pareiginio atlyginimo koeficientą
dauginant iš minimalios mėnesinės algos dydžio, galiojančio
pensijos apskaičiavimo mėnesį, bet ne dydžio, galiojusio
pareigūno ir kario išėjimo į pensiją mėnesį, todėl šiuo
atžvilgiu nėra prieštaravimo tarp Nuostatų 31.3 punkto ir
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies.
A. Sodonis nurodo, kad pareigūnų ir karių, išėjusių į
pensiją iki Įstatymo įsigaliojimo, pareiginio atlyginimo
koeficientai buvo mažesni už asmenų, išėjusių į pensiją po
Įstatymo įsigaliojimo, pareiginio atlyginimo koeficientus.
Įstatymų leidėjas tai kompensavo 1,8 karto padidindamas pensiją
sudarančią darbo užmokesčio dalį.
A. Sodonio nuomone, ginčijamos Įstatymo nuostatos
neprieštarauja Konstitucijai, o Nuostatų 31.3 punktas
neprieštarauja Įstatymo 7 straipsnio 1 daliai.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. Klimavičiaus,
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo - Teisės departamento
vadovo A. Abramavičiaus, krašto apsaugos viceministro J. Gečo,
teisingumo viceministro G. Švedo, vidaus reikalų viceministro
J. Liaudansko, Valstybės saugumo departamento generalinio
direktoriaus pavaduotojo A. Balzario, Specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo Ž. Pacevičiaus,
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos direktoriaus pavaduotojo apsaugai ir priežiūrai V.
Buiko, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Darbo ir
socialinės saugos katedros vedėjos doc. dr. G. Dambrauskienės
paaiškinimai.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens - Seimo
atstovė J. Andriuškevičiūtė bei suinteresuoto asmens -
Vyriausybės atstovai S. Černuševič ir A. Sodonis iš esmės
pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam
Teismui išdėstytus teiginius.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės
saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7
straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 6 dalies ir 9 dalies 2
punkto atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
1. Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą
apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos mokėjimo mėnesį
galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas
pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar
karys. Į šį užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip
pat priedai už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai
mokami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos
laiką pensijai skirti, mokama po 1 % šio straipsnio pirmojoje
dalyje nurodyto darbo užmokesčio."
Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta: Apskaičiuojant
pareigūnų ir karių valstybines pensijas, už iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos
laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje bei
trečiojoje dalyse, taip pat 9 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant tarnybos
laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio antrąją dalį, ši
taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki šio
įstatymo įsigaliojimo."
Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, kad
pareigūnams ir kariams, kuriems iki Įstatymo įsigaliojimo buvo
paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija, išskyrus
maitintojo netekimo pensiją, paskirtosios pensijos
perskaičiavimui taikoma tokia pat tvarka, kaip ir
apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal šį
įstatymą (su šio straipsnio 7 dalyje nurodytu priedu).
2. Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1
ir 2 dalis, 16 straipsnio 6 dalį ir 9 dalies 2 punktą pareigūnų
ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis priklauso nuo
to, kada asmuo išėjo į pensiją: iki ar po Įstatymo
įsigaliojimo. Pareiškėjas abejoja, ar tai, kad pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis priklauso nuo
išėjimo į pensiją laiko, nepažeidžia konstitucinio asmenų
lygybės įstatymui principo.
Pareiškėjo nuomone, pagal Įstatymą pareigūnų ir karių,
kuriems valstybinė pensija už tarnybą buvo paskirta iki
Įstatymo įsigaliojimo, padėtis yra geresnė už pareigūnų ir
karių, kuriems tokia pensija paskiriama po Įstatymo
įsigaliojimo, padėtį. Pareiškėjas abejoja, ar ir šiuo aspektu
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio
apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisinis reguliavimas
neprieštarauja konstituciniam asmenų lygybės įstatymui
principui.
3. Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 6
dalyje ir 9 dalies 2 punkte įtvirtintomis normomis reguliuojami
santykiai, kylantys apskaičiuojant pareigūnų ir karių
valstybinę pensiją už tarnybą, paskiriamą po Įstatymo
įsigaliojimo, taip pat perskaičiuojant nurodytą pensiją,
paskirtą iki Įstatymo įsigaliojimo. Minimos Įstatymo nuostatos
yra tarpusavyje susijusios. Iš prašyme išdėstytų argumentų
matyti, kad pareiškėjui kyla abejonė dėl Įstatymo 7 straipsnio
1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 6 dalyje ir 9 dalies 2 punkte
nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį apskaičiuojama ir
perskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už
tarnybą, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
Pagal pareiškėjo prašymą Konstitucinis Teismas tirs, ar
Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis ir 9
dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje
įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui.
4. Pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai
įtvirtinti Konstitucijos 52 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad
valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo
pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės,
maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pagal šį Konstitucijos straipsnį gali būti numatytos ir
kitokios, ne tik jame nurodytos, pensijos ar socialinė parama,
tarp jų - pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį pensinio aprūpinimo ir
socialinės paramos santykiai reguliuojami tik įstatymais.
Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė
valstybė laiduoja" inter alia reiškia, kad pensijos bei
įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims
ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymais.
Įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius
teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus,
dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo
santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio
tikrumo konstitucinių principų. Todėl nustatyto teisinio
reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis
aprūpinimas, galimi tik tada, kai valstybėje susidaro ypatinga
situacija ir kai tai būtina kitų konstitucinių vertybių
apsaugai. Tai gali būti daroma tik įstatymu ir nepažeidžiant
Konstitucijos.
5. Įstatymais reguliuojant pensinį aprūpinimą turi būti
laikomasi ir kitų konstitucinių principų, tarp jų - asmenų
lygybės įstatymui principo, įtvirtinto Konstitucijos 29
straipsnyje, kuriame nustatyta:
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų
dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu."
Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia
žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali
visų asmenų lygybė, 2 dalyje įtvirtintas asmenų
nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas
(Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra
konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant
įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja
vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš
esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kita
vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas
nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas
teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių
skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė
gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą apskaičiavimo ir perskaičiavimo
tvarką, ją diferencijuoja atsižvelgdamas į skirtingas tarnybos
sąlygas, į anksčiau buvusio pensinio aprūpinimo teisinį
reguliavimą, į turėtas pareigas, tarnybos stažą, turėtą
laipsnį, kategoriją, išsilavinimą ir t. t.
Pagal Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį ir 9 dalies 2 punktą
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis ir
išeinant į minimą pensiją iki Įstatymo įsigaliojimo, ir
išeinant į pensiją po Įstatymo įsigaliojimo turi būti
apskaičiuojamas vadovaujantis ta pačia Įstatyme nustatyta
tvarka. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą dydis visais atvejais turi būti
apskaičiuojamas pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį
pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas pareigas, kurias
išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys. Į šį
užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip pat priedai
už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai mokami
įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymo nuostatomis, kad už kiekvienus pareigūnų ar karių
tarnybos metus, ištarnautus iki Įstatymo įsigaliojimo ir
įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 1,8
proc. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio,
o už kiekvienus tarnybos metus, ištarnautus po Įstatymo
įsigaliojimo ir įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti,
mokama po 1 proc. minėto darbo užmokesčio dydžio, įstatymų
leidėjas atsižvelgė į pasikeitusias socialines, teisines,
ekonomines ir kt. sąlygas (įvykdytas teisėsaugos institucijų
reformas, pasikeitusį šalies piniginį vienetą ir kt.). Kartu
įstatymų leidėjas įvertino ir tai, kad po Įstatymo įsigaliojimo
pareigos, kurias turėjo pareigūnas ir karys, galėjo būti
panaikintos, pakeistos ir pan.
Pagal Įstatymą pareigūnų ir karių valstybinė pensija už
tarnybą visiems asmenims, išvardytiems Įstatymo 1 straipsnyje,
skiriama tais pačiais pagrindais, pagal tas pačias sąlygas, ta
pačia tvarka. Įstatyme nustatyti pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą dydžio apskaičiavimo principai ir tvarka
yra vienodi visiems asmenims, turintiems teisę gauti šią
pensiją. Įstatymo normose, nustatančiose pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą apskaičiavimo ir perskaičiavimo
tvarką, nėra nuostatų, įtvirtinančių asmenų, turinčių teisę
gauti minimą pensiją, nelygybę.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis
ir 9 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29
straipsniui.
II
Dėl Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 Dėl
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei
prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko,
kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti,
nustatymo" patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo,
krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1998 m.
lapkričio 20 d. redakcija) 31.3 punkto atitikties Vidaus
reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio 1
daliai.
1. Nuostatų 31.3 punkte nustatyta:
Perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas
vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams, kurie išėjo į
pensiją nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.,
krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, kurie išėjo į
pensiją nuo 1990 m. balandžio 25 d., valstybės saugumo ir
prokuratūros sistemų pareigūnams, kurie išėjo į pensiją nuo šių
įstaigų sukūrimo dienos, darbo užmokestis, iš kurio
skaičiuojama pensija, nustatomas dauginant išėjimo mėnesį
nustatytą koeficientą atlyginimui apskaičiuoti iš 1994 metų
gruodžio mėnesį galiojusios 65 litų minimalios mėnesinės algos,
pridedant ištarnautų metų priedą, priedą už kategoriją bei
galiojusį 1994 metų gruodžio mėnesį koeficientą atlyginimui už
pareigūno laipsnį apskaičiuoti, taikant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 907 Dėl darbo
užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo" (Žin., 1994, Nr. 77-
1444) 4 ir 5 punktų nuostatas.
Perskaičiuojant pensijas, paskirtas iš darbo užmokesčio,
buvusio pagal datas, nurodytas 31 ir 31.3 punktuose, iki 1991
m. lapkričio 31 d., tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti
imami minimalūs koeficientų schemų dydžiai pagal atitinkamas
pareigas bei koeficientai priklausomai nuo specialaus laipsnio,
patvirtinti atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais, ir priskaičiuojami priedai už kategoriją,
ištarnautus metus."
2. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų
ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama
pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų arba karių
darbo užmokestį už tas pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos
turėjo pareigūnas ar karys. Į šį užmokestį įskaitomas
pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už laipsnį, stažą ir
kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.
3. Pareiškėjo nuomone, Nuostatų 31.3 punkte nustatyta
kitokia negu Įstatyme pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
už tarnybą, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo
tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymas ir Nuostatai
skirtingai apibrėžia darbo užmokestį, iš kurio apskaičiuojama
pensija: Įstatyme nustatyta, kad apskaičiavimui turi būti
imamas darbo užmokestis, galiojantis pensijos mokėjimo mėnesį
(7 straipsnio 1 dalis), o Nuostatuose - darbo užmokestis, buvęs
išėjimo į pensiją mėnesį (31.3 punktas). Pareiškėjas prašo
ištirti, ar Nuostatų 31.3 punktas neprieštarauja Įstatymo 7
straipsnio 1 daliai.
4. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 6 dalies ir
9 dalies 2 punkto nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Todėl
Konstitucinis Teismas tirs, ar Nuostatų 31.3 punktas
neprieštarauja Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 16
straipsnio 6 daliai ir 9 dalies 2 punktui.
5. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos už tarnybą dydį lemia tai, kad jis
apskaičiuojamas ir mokamas pagal pensijos mokėjimo mėnesį
galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas
pareigas, kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar
karys. Į šį užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip
pat priedai už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai
mokami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 7 straipsnio 1
dalyje nurodytas darbo užmokestis yra bazinis dydis ir
perskaičiuojant iki Įstatymo įsigaliojimo pareigūnams ir
kariams paskirtą valstybinę pensiją už tarnybą (Įstatymo 16
straipsnio 9 dalies 2 punktas).
Pagal Nuostatų 31.3 punktą pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą dydį lemia tai, kad jis apskaičiuojamas ir
mokamas pagal darbo užmokestį, kuris nustatomas išėjimo į
pensiją mėnesį galiojusį koeficientą atlyginimui apskaičiuoti
dauginant iš 1994 m. gruodžio mėn. galiojusios 65 litų
minimalios algos. Prie šio darbo užmokesčio yra pridedama
priedas už ištarnautus metus, priedas už kategoriją bei 1994 m.
gruodžio mėn. galiojęs koeficientas atlyginimui už pareigūno
laipsnį apskaičiuoti, taikant Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 28 d.
nutarimo Nr. 907 Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų
indeksavimo" 4 ir 5 punktų nuostatas.
Taigi Nuostatų 31.3 punkte iš esmės yra nustatyti iki
Įstatymo įsigaliojimo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą dydis ir šio dydžio perskaičiavimo tvarka.
Pažymėtina, kad Nuostatų 31.3 punkte nustatyti pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos už tarnybą, paskirtos iki Įstatymo
įsigaliojimo, dydis ir jo perskaičiavimo tvarka skiriasi nuo
Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 6 dalyje ir
9 dalies 2 punkte nustatytų pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo, dydžio ir šio
dydžio perskaičiavimo tvarkos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad
Nuostatų 31.3 punktas prieštarauja Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2
dalims, 16 straipsnio 6 daliai ir 9 dalies 2 punktui.
6. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenys,
kuriems skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už
tarnybą, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos,
dydžiai, turi būti nustatyti įstatymu.
Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę į pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją už tarnybą, šios pensijos skyrimo ir
mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai yra nustatyti Įstatyme.
Įstatyme taip pat nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo,
perskaičiavimo tvarka. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies
nuostata, kad skiriant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę
pensiją už tarnybą vadovaujamasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės
patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo
bei mokėjimo nuostatais, reiškia, jog Vyriausybė yra įpareigota
nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą
skyrimo ir mokėjimo tvarką, nepakeisdama Įstatyme nustatyto
teisinio reguliavimo.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Nuostatų 31.3 punkte nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo,
perskaičiavimo tvarka, perskaičiuojamos pensijos dydis skiriasi
nuo Įstatyme nustatytų minimos pensijos perskaičiavimo tvarkos
ir dydžio. Nuostatų 31.3 punkte iš esmės yra nustatyti iki
Įstatymo įsigaliojimo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos už tarnybą dydis ir šio dydžio perskaičiavimo tvarka.
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį pensijos dydis turi būti
nustatytas tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte -
Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Nuostatuose.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad
Nuostatų 31.3 punktas prieštarauja Konstitucijos 52
straipsniui.
7. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė
vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo,
taip pat Respublikos Prezidento dekretus.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra
konstatavęs, kad Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis
teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti
įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų,
kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybė gali
nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja
įstatymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės
normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta
įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Vyriausybė Nuostatų 31.3 punkto normomis nustatė kitokią negu
numatyta Įstatyme pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už
tarnybą, paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo
tvarką ir kitokį perskaičiuojamos pensijos dydį. Remiantis
Konstitucijos 52 straipsniu asmenys, turintys teisę į pareigūnų
ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, šios pensijos skyrimo
ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai turi būti nustatyti
įstatyme. Vyriausybė Nuostatų 31.3 punkto nuostatomis sukūrė
naujas teisės normas, konkuruojančias su Įstatymo normomis.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad
Nuostatų 31.3 punktas prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio
2 punktui.
8. Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija."
Šios Konstitucijos nuostatos išreiškia valdžių padalijimo
principą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog
konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad
įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti
atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi
būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra
nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad
institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos
valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su
kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų
valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų
institucijų įgaliojimais, kad, Konstitucijoje tiesiogiai
nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos
įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš
kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir
kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti
įstatymu.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Vyriausybė, Nuostatų 31.3 punkte nustatydama kitokią negu
Įstatyme pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą,
paskirtos iki Įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo tvarką ir
kitokį perskaičiuojamos pensijos dydį, įsiveržė į įstatymų
leidėjo kompetenciją ir pažeidė Konstitucijos 52 straipsnį bei
94 straipsnio 2 punktą. Tai konstatavus darytina išvada, kad
Nuostatų 31.3 punktas pažeidžia ir konstitucinį valdžių
padalijimo principą, taigi ir Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2
dalis.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad
Nuostatų 31.3 punktas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1
ir 2 dalims.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir
105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų,
Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos
ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
(2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16
straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 2 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995
m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 Dėl vidaus reikalų, valstybės
saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir
karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų
patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam
priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo" patvirtintų
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei
prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1998 m. lapkričio 20 d.
redakcija) 31.3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo,
krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių
pensijų įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio
1 ir 2 dalims, 16 straipsnio 6 daliai ir 9 dalies 2 punktui.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995
m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 Dėl vidaus reikalų, valstybės
saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir
karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų
patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam
priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo" patvirtintų
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei
prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1998 m. lapkričio 20 d.
redakcija) 31.3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 52 straipsniui ir 94
straipsnio 2 punktui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.