English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M.
BIRŽELIO 4 D. NUTARIMO NR. 664 DĖL KASOS APARATŲ
DIEGIMO IR NAUDOJIMO" (1999 M. GRUODŽIO 28 D.
REDAKCIJA) 3.4.4 ir 3.7.15 PUNKTŲ ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 1
DALIAI, TAIP PAT DĖL ŠIO NUTARIMO 3.7.15 PUNKTO
ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 1 DALIAI, 3 STRAIPSNIO 11
DALIAI IR 9 STRAIPSNIO 1 BEI 2 PUNKTAMS
2002 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus
Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono
Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto
Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Finansų ministerijos Patikrinimų metodikos grupės vyriausiajam
specialistui Rimantui Murauskui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje
2002 m. kovo 28 d. išnagrinėjo bylą Nr. 24/2000 pagal
pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą
ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4
d. nutarimo Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4
dalims, 48 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat ar šio
nutarimo 3.7.15 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims ir Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 2
straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1
bei 2 punktams.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Vyriausybė 1998 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą Nr.
664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo" (Žin., 1998, Nr.
53-1463). 1999 m. gruodžio 28 d. priimtas Vyriausybės nutarimas
Nr. 1493 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio
4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo"
dalinio pakeitimo" (Žin., 1999, Nr. 114-3313).
Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo" (toliau - ir Nutarimas
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija)) 3.4.4 punkte nustatyta, kad
kasos aparatai turi būti įrengti iki 2000 m. sausio 1 d. -
keleivinio transporto įmonių bilietų kasose bei keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.
Savivaldybių tarybos savo sprendimu gali iki trijų mėnesių
atidėti kasos aparatų įrengimo terminą miestų keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose."
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punkte
nustatyta, kad kasos aparatai nebūtini miestų keleivinio
transporto priemonėse, kuriose už važiavimą atsiskaitoma
pažymėjus vienkartinius bilietus - talonus. Ne mažiau kaip pusė
visų vežėjo parduodamų talonų turi būti nuolat pardavinėjama
spaudos kioskuose, parduotuvėse ar kitose prekybos vietose".
2. Pareiškėjas - Seimo narių grupė prašo Konstitucinį
Teismą ištirti, ar Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija)
3.4.4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3
ir 4 dalims, 48 straipsnio 1 daliai ir Konkurencijos įstatymo 1
straipsnio 1 daliai, taip pat ar šio nutarimo 3.7.15 punktas
neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims ir
Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1
daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2
punktams.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
1. Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir
3.7.15 punktuose diferencijuojami keleivių vežėjai: 3.4.4
punktas skiriamas privatiems vežėjams, o 3.7.15 punkte
išskiriamas savivaldybių reguliavimo sričiai priklausantis
keleivinis transportas (vežėjai). Pareiškėjo nuomone, dėl kasos
aparatų įdiegimo didėja keleivių privačių vežėjų išlaidos,
varžoma ūkinės veiklos laisvė, žlugdomas privatus verslas,
stabdoma privačios nuosavybės plėtra. Valstybinei nuosavybei
suteikiamas prioritetas privačios nuosavybės atžvilgiu.
Savivaldybių (municipalinio) keleivinio transporto vežėjams
sudaromos išskirtinės sąlygos veikti rinkoje, yra pažeidžiama
sąžiningos konkurencijos laisvė, monopolizuojama rinka. Visa
tai reguliuojama ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu -
Vyriausybės nutarimu. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis
reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4
dalims.
2. Pareiškėjo manymu, kasos aparatus įdiegus privačiame
keleiviniame transporte padidėja vairuotojų psichologinė
įtampa, atsiranda grėsmė eismo ir keleivių saugumui.
Vairuotojams yra sudaromos netinkamos, nesaugios ir nesveikos
darbo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas
prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
3. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimo (1999 m. gruodžio 28
d. redakcija) 3.4.4 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu
keleivių privatūs vežėjai išskiriami iš kitų vežėjų, pvz.,
krovinių vežėjų, kurių veikla minėtu punktu nereguliuojama.
Savivaldybių transportas, autobusų ir troleibusų parkai dėl
veiklos mastų ir jiems skiriamų valstybės dotacijų miestuose
užima dominuojančią padėtį. Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punktu savivaldybių keleivinio transporto
padėtis daroma išskirtine, sąžininga konkurencija pažeidžiama.
Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas prieštarauja
Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.
4. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Konkurencijos įstatymo 2
straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus,
kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, kad ir kokio pobūdžio
būtų jų ūkinė veikla. Tuo tarpu Nutarimo (1999 m. gruodžio 28
d. redakcija) 3.7.15 punktu konkurencija ribojama. Pareiškėjo
nuomone, toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konkurencijos
įstatymo 2 straipsnio 1 daliai.
5. Pareiškėjo nuomone, Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 3
straipsnio 11 daliai, kurioje apibrėžiama ūkio subjektų
dominuojančios padėties samprata. Savivaldybių keleivinis
transportas (vežėjai) dominuoja rinkoje, o Nutarimo (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktu tas dominavimas dar
labiau įtvirtinamas.
6. Pareiškėjo teigimu, Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9
straipsnio 1 ir 2 punktams, pagal kuriuos draudžiama
piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje
atliekant visokius veiksmus, kurie riboja konkurenciją.
Pareiškėjo nuomone, Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija), t. y. poįstatyminio akto, 3.7.15 punktu nepagrįstai
varžoma privačių vežėjų galimybė veikti rinkoje, dėl privalomo
kasos aparatų įrengimo privačiame transporte jiems primetamos
pardavimo sąlygos, ribojama techninė pažanga.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
suinteresuoto asmens - Vyriausybės atstovo finansų viceministro
V. Vasiliausko rašytiniai paaiškinimai.
1. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog Vyriausybė
1998 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 664 Dėl kasos aparatų
diegimo ir naudojimo" nustatė, kad visose darbo vietose,
kuriose gyventojai atsiskaito grynaisiais pinigais ir kuriose
negali būti išduodami apskaitos dokumentai su visais Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodytais
rekvizitais (pirkėjo ir pardavėjo kodais, pavadinimais ar
pavardėmis bei vardais ir pan.), turi būti įrengti ir naudojami
kasos aparatai. Nutarimu (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija)
Vyriausybė siekė nustatyti tokią grynųjų pinigų apskaitos
tvarką, kuri įgalintų teisingai apskaityti ir kontroliuoti visų
nuosavybės formų įmonių gaunamas įplaukas ir privalomus
sumokėti mokesčius.
2. V. Vasiliauskas pažymėjo, kad Nutarimu (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) nustatyti vienodi apskaitos
reikalavimai visų nuosavybės formų ūkio subjektams ir niekaip
neribojama ūkinės veiklos laisvė bei privati iniciatyva.
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkte
nustatyta vienoda prievolė įsirengti kasos aparatus ir
privačioms įmonėms - keleivių vežėjoms, ir savivaldybių
keleivinio transporto įmonėms, jeigu jos 3.7.15 punkte nurodytu
būdu neplatina vienkartinių bilietų - talonų. Ši lengvata
taikoma atsižvelgiant tik į bilietų platinimo būdą - jei ne
mažiau kaip pusė vienkartinių bilietų - talonų parduodama
kioskuose ar parduotuvėse, kuriose naudojami kasos aparatai ir
registruojamas kiekvienas bilietų pardavimas. Tokį atsiskaitymą
efektyviau kontroliuoti gali ūkio subjekto administracija ir
mokesčių inspekcija. V. Vasiliauskas nurodė, kad šį būdą
naudoja ir kai kurios privačios įmonės, taip pat kad kasos
aparatus įsirengia ir naudoja kai kurios vienkartinių bilietų -
talonų sistemos netaikančios savivaldybių įmonės vežėjos. V.
Vasiliausko nuomone, šiomis Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) nuostatomis asmens ūkinės veiklos laisvė ir
iniciatyva nėra varžoma, o dėl pagerėjusios visų nuosavybės
formų vežėjų mokamų mokesčių kontrolės užtikrinama sąžininga
konkurencija ir pasiekiama, kad jų veikla tarnautų tautos
gerovei. Todėl, suinteresuoto asmens atstovo nuomone, Nutarimo
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktai
neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims.
3. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, kasos aparatų
naudojimas keleiviniame transporte (ypač miestų maršrutuose,
kadangi taikoma viena paslaugos kaina) yra nesudėtingas,
vairuotojo darbo jis neapsunkina. Kasos aparate kaupiami
suvestiniai duomenys, todėl supaprastinama įplaukų apskaita,
sumažinamas vairuotojo darbo metu ir po darbo pildomų dokumentų
skaičius. Atsiskaitymui su gyventojais naudojant kasos aparatus
vairuotojų darbas netampa labiau įtemptas ir nesaugus. Todėl,
suinteresuoto asmens atstovo nuomone, ginčijamos Nutarimo (1999
m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
4. V. Vasiliauskas pažymėjo, kad pareiškėjo paminėti
krovinių vežėjai daugiausia veža įmonių ir gyventojų krovinius,
o atsiskaitymui tarp įmonių ir su gyventojais kasos aparatai
nebūtini, kadangi vežėjo įmonės buhalterijoje kiekvienam
klientui išrašomas apskaitos dokumentas su visais Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatyme nurodytais rekvizitais. Be to,
pasibaigus Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4
punkte nustatytam terminui, keleivinio transporto priemonėse
atliekamos įplaukų apskaitos tvarka yra tokia pat, kaip ir
daugumą kitų veiklų vykdančių ūkio subjektų, aptarnaujančių
daug klientų, todėl vienodos konkurencijos sąlygos netgi
išplečiamos. Savivaldybių įmonės vežėjos daugelyje miestų užima
dominuojančią padėtį, tačiau tai daugiau lemia susiklosčiusios
aplinkybės, o ne Nutarimu (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija)
nustatyta įplaukų registravimo tvarka. Suinteresuoto asmens
atstovas pabrėžė, kad įdiegus kasos aparatus privačių vežėjų
dalis rinkoje nesumažėjo. Kasos aparatais registruojant
įplaukas pasiekta techninė pažanga, kurios pranašumus ir darbo
palengvinimą bei apskaitos pagerėjimą pripažįsta ir patys
vežėjai. Todėl, V. Vasiliausko nuomone, ginčijamos Nutarimo
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja
Konkurencijos įstatymo nuostatoms.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Z. Balčyčio,
socialinės apsaugos ir darbo viceministro R. Kairelio,
teisingumo viceministro P. Koverovo, Europos teisės
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio
direktoriaus V. Vadapalo, Lietuvos Respublikos konkurencijos
tarybos pirmininko R. Stanikūno, Valstybinės kelių transporto
inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko V.
Žukausko, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prof.
habil. dr. A. Pajuodžio, prof. habil. dr. V. Vengrausko, doc.
dr. B. Čereškos, doc. dr. J. Ruževičiaus, doc. dr. V. Sūdžiaus,
Lietuvos teisės universiteto Civilinės ir komercinės teisės
katedros (parengė D. Švirinas), Lietuvos laisvosios rinkos
instituto prezidento U. Trumpos rašytiniai paaiškinimai.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens
atstovas R. Murauskas iš esmės pakartojo suinteresuoto asmens
atstovo V. Vasiliausko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus
argumentus.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Vyriausybė 1998 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą Nr.
664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo", kurio 3.4.4
punkte buvo nustatyta, kad kasos aparatai turi būti įrengti
iki 2000 m. sausio 1 d. - pramogų, kultūros ir sporto įstaigų
bei keleivinio transporto įmonių bilietų kasose bei keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.
Pramogų, kultūros ir sporto įstaigose bei jų bilietų kasose
gali būti prekiaujama ir šiems renginiams skirtais
informaciniais leidiniais".
Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 1493
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d.
nutarimo Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo"
dalinio pakeitimo", kuriuo minėto Vyriausybės 1998 m. birželio
4 d. nutarimo 3.4.4 punktą išdėsčius nauja redakcija numatyta,
kad kasos aparatai turi būti įrengti iki 2000 m. sausio 1 d. -
keleivinio transporto įmonių bilietų kasose bei keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.
Savivaldybių tarybos savo sprendimu gali iki trijų mėnesių
atidėti kasos aparatų įrengimo terminą miestų keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose".
Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1493 Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo
Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo" dalinio
pakeitimo" 5 punktu Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimas
Nr. 664 buvo papildytas 3.7.15 punktu, kuriame nustatyta, kad
kasos aparatai nebūtini miestų keleivinio transporto
priemonėse, kuriose už važiavimą atsiskaitoma pažymėjus
vienkartinius bilietus - talonus. Ne mažiau kaip pusė visų
vežėjo parduodamų talonų turi būti nuolat pardavinėjama spaudos
kioskuose, parduotuvėse ar kitose prekybos vietose".
2. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Nutarimo (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punktas neprieštarauja
Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, 48 straipsnio 1
daliai ir Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip
pat ar šio nutarimo 3.7.15 punktas neprieštarauja Konstitucijos
46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims ir Konkurencijos įstatymo 1
straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11
daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams.
3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Nutarimo (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punktas neprieštarauja
Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, 48 straipsnio 1
daliai ir Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.
Iš pareiškėjo prašymo motyvų matyti, jog jam kyla abejonių
ne dėl viso Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4
punkto, o tik dėl tos šio punkto nuostatos, kad kasos aparatai
turi būti įrengti keleivinio transporto priemonėse, kuriose
parduodami bilietai, įregistruoti teritorinėse valstybinėse
mokesčių inspekcijose, atitikties Konstitucijos 46 straipsnio
1, 3 ir 4 dalims, 48 straipsnio 1 daliai ir Konkurencijos
įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.
4. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Nutarimo (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punktas neprieštarauja
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Iš pareiškėjo prašymo motyvų matyti, jog jam kyla
abejonių, ar Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4
punktas neprieštarauja ne visai Konstitucijos 48 straipsnio 1
daliai, o tik šios dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi
teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
5. Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs,
ar:
1) Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4
punkto nuostata, kad kasos aparatai turi būti įrengti
keleivinio transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose,
neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, 48
straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę
turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, ir
Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai;
2) Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15
punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4
dalims, Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 2
straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1
bei 2 punktams.
II
Dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktų atitikties Konstitucijos 46
straipsnio 1, 3 ir 4 dalims.
1. Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta:
Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise,
asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir
iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų
bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo
sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus."
2. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimo 3.4.4 ir 3.7.15
punktuose diferencijuojami keleivių vežėjai: 3.4.4 punktas
skiriamas privatiems vežėjams, o 3.7.15 punkte išskiriamas
savivaldybių reguliavimo sričiai priklausantis keleivinis
transportas (vežėjai). Pareiškėjo nuomone, dėl kasos aparatų
įdiegimo didėja keleivių privačių vežėjų išlaidos, yra varžoma
ūkinės veiklos laisvė, žlugdomas privatus verslas, stabdoma
privačios nuosavybės plėtra. Valstybinei nuosavybei suteikiamas
prioritetas privačios nuosavybės atžvilgiu. Savivaldybių
(municipalinio) keleivinio transporto vežėjams sudaromos
išskirtinės sąlygos veikti rinkoje, yra pažeidžiama sąžiningos
konkurencijos laisvė, monopolizuojama rinka. Visa tai
reguliuojama ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu - Vyriausybės
nutarimu. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas
prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims.
3. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens
ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji
apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti
sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos
subjektų lygiateisiškumą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m.
balandžio 18 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).
4. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog
valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai
tautos gerovei. Aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies
turinį atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens ūkinės veiklos
laisvė nėra absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą
derindama asmens ir visuomenės interesus. Šioje konstitucinėje
nuostatoje yra įtvirtintas konstitucinis principas,
nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas
(Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos
konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų
Konstitucijoje įtvirtintų principų.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis yra
susijusi su šio straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog
valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir
iniciatyvą. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali
nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams
būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos,
varžoma iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis.
5. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad
įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, inter alia
reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti
tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir
rinka, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei
numatyti priemonės ir būdai jai apsaugoti. Be to, ši nuostata
reiškia, kad ir kitų valstybės ir savivaldos institucijų teisės
aktais negalima pažeisti minėtų konstitucinių principų.
6. Sistemiškai aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3
ir 4 dalių nuostatas pažymėtina, kad valstybė, reguliuodama
ūkinę veiklą, turi užtikrinti ir privataus asmens (šios veiklos
subjekto), ir visuomenės interesus. Ūkinė veikla yra
neatsiejama nuo pareigos mokėti mokesčius, kitus privalomus
mokėjimus, nuo pareigos laikytis nustatytos finansinės tvarkos.
Įstatymų leidėjas, turėdamas konstitucinę pareigą
reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei, įstatymais reguliuoja ir ūkio subjektų finansinę
veiklą, nustato buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterinė
apskaita - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų
pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema,
skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir
(arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Tvarkant buhalterinę
apskaitą yra naudojami įvairūs apskaitos būdai ir priemonės.
Vienas iš būdų organizuoti ir tvarkyti buhalterinę apskaitą -
kasos aparatų įdiegimas ir naudojimas.
Pažymėtina, kad įstatymuose ne tik yra nustatyta pareiga
įrengti kasos aparatus, bet ir numatyta atsakomybė už šios
pareigos nevykdymą arba netinkamą vykdymą (pvz., Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1633 -
1638 straipsniai).
7. Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4
punkte yra įtvirtintas įpareigojimas įrengti kasos aparatus
keleivinio transporto įmonių bilietų kasose bei keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punkte
nustatyta, kad kasos aparatai nebūtini miesto keleivinio
transporto priemonėse, kuriose už važiavimą atsiskaitoma
pažymėjus vienkartinius bilietus - talonus, jei ne mažiau kaip
pusė visų vežėjo parduodamų talonų nuolat pardavinėjama spaudos
kioskuose, parduotuvėse ar kitose prekybos vietose.
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkte
nustatyta pareiga įrengti kasos aparatus visoms keleivinio
transporto priemonėms - ir privačioms įmonėms, ir savivaldybių
keleivinio transporto įmonėms, jeigu jos 3.7.15 punkte nurodytu
būdu neplatina vienkartinių bilietų - talonų. Nutarimo (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punkto nuostata suformuluota
atsižvelgiant ne į keleivinio transporto priklausomybę
privačiam ar viešajam ūkio sektoriui, o tik į bilietų platinimo
būdą: jei ne mažiau kaip pusė vienkartinių bilietų - talonų
nuolat pardavinėjama spaudos kioskuose, parduotuvėse ar kitose
prekybos vietose. Ir privatūs vežėjai, ir valstybės bei
savivaldybių transporto įmonės savo nuožiūra gali pasirinkti
vienkartinių bilietų - talonų platinimo būdą.
8. Ginčijamomis Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) nuostatomis iš esmės reguliuojamas buhalterinės
apskaitos tvarkymas. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaneigiama
sąžiningos konkurencijos laisvė, nėra monopolizuojama gamyba ir
rinka. Kartu nėra pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu
reguliavimu pažeidžiama privačios nuosavybės teisė, asmens
ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei nuostata, jog valstybė
reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei.
9. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkto
nuostata, jog kasos aparatai turi būti įrengti keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose,
ir 3.7.15 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1,
3 ir 4 dalims.
III
Dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.4.4 punkto atitikties Konstitucijos 48 straipsnio
1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
1. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir
sveikas darbo sąlygas.
Teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas inter
alia reiškia, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tokias
darbo sąlygas, kurios nedarytų neigiamo poveikio jo gyvybei,
sveikatai, atitiktų saugumo ir higienos reikalavimus. Darbo
sąlygomis yra laikytinos darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir
poilsio laikas, darbo priemonės ir kt.
2. Pareiškėjas teigia, jog kasos aparatus įdiegus
privačiame keleiviniame transporte padidėja vairuotojų
psichologinė įtampa, atsiranda grėsmė eismo ir keleivių
saugumui. Vairuotojams yra sudaromos netinkamos, nesaugios ir
nesveikos darbo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis
reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
3. Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4
punktu nustačius, kad kasos aparatai turi būti įrengti
keleivinio transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose,
nėra pažeidžiama teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo
sąlygas. Naudojant bilietų pardavimui kasos aparatus, privaloma
laikytis su tuo susijusių saugumo reikalavimų, numatytų teisės
aktuose. Ginčijamu teisiniu reguliavimu tokie reikalavimai nėra
paneigiami.
4. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkto
nuostata, kad kasos aparatai turi būti įrengti keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose,
neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai,
jog kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir
sveikas darbo sąlygas.
IV
Dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktų atitikties Konkurencijos
įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.
1. Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
Šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę
Lietuvos Respublikoje."
2. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimo (1999 m. gruodžio 28
d. redakcija) 3.4.4 punktu privatūs vežėjai išskiriami iš kitų
vežėjų. Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15
punktas savivaldybių keleivinio transporto įmonių padėtį daro
išskirtinę, juo yra pažeidžiama sąžininga konkurencija.
Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas prieštarauja
Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.
3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkto
nuostata, jog kasos aparatai turi būti įrengti keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose,
ir 3.7.15 punktas nepažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės.
Ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra paneigiama Konkurencijos
įstatymo paskirtis.
4. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkto
nuostata, kad kasos aparatai turi būti įrengti keleivinio
transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai,
įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose,
ir 3.7.15 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 1
straipsnio 1 daliai.
V
Dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 2
straipsnio 1 daliai.
1. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus,
kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio
pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas
ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato
išimtis."
2. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu Nutarimo (1999 m.
gruodžio 28 d. redakcija) punktu ribojama konkurencija.
3. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra
nustatytas draudimas ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie
riboja ar gali riboti konkurenciją.
Pažymėtina, kad pagal Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punktą ūkio subjektai nėra įgalinami atlikti
kokius nors veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją.
4. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktas
neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai.
VI
Dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 3
straipsnio 11 daliai.
1. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje
nustatyta: Dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio
subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai
nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę
lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant
konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio
subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje,
jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu
neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar
mažesnio skaičiaus ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios
atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar
didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį."
2. Pareiškėjo manymu, savivaldybių keleivinis transportas
(vežėjai) dominuoja rinkoje, o Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punkte tas dominavimas dar labiau
įtvirtinamas.
3. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje yra
pateiktas dominuojančios padėties rinkoje sąvokos apibrėžimas.
Pažymėtina, kad Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punkte nėra pateiktas koks nors kitoks
dominuojančios padėties sąvokos apibrėžimas, kuris skirtųsi nuo
nustatytojo Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje. Šiuo
punktu reguliuojami kitokio pobūdžio santykiai.
4. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktas
neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 daliai.
VII
Dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 Dėl
kasos aparatų diegimo ir naudojimo (1999 m. gruodžio 28 d.
redakcija) 3.7.15 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 9
straipsnio 1 ir 2 punktams.
1. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose
nustatyta:
Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi
atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja
ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio
subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų
interesus, įskaitant:
1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų
pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą;
2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant
žalą vartotojams."
2. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimo (1999 m. gruodžio 28
d. redakcija) 3.7.15 punktu yra nepagrįstai varžoma privačių
vežėjų galimybė veikti rinkoje, dėl privalomo kasos aparatų
įrengimo privačiame transporte jiems primetamos pardavimo
sąlygos, ribojama techninė pažanga. Todėl, pareiškėjo nuomone,
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktas
prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2
punktams.
3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktu
nepažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė.
Pažymėtina, kad šiuo punktu reguliuojami buhalterinės
apskaitos tvarkymo, o ne dominavimo rinkoje santykiai. Taigi
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktu
reguliuojami kitokio pobūdžio santykiai negu Konkurencijos
įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose.
4. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad
Nutarimo (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktas
neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2
punktams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d.
nutarimo Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo" (1999
m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkto nuostata, kad kasos
aparatai turi būti įrengti keleivinio transporto priemonėse,
kuriose parduodami bilietai, įregistruoti teritorinėse
valstybinėse mokesčių inspekcijose, ir šio nutarimo 3.7.15
punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d.
nutarimo Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo" (1999
m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 punkto nuostata, kad kasos
aparatai turi būti įrengti keleivinio transporto priemonėse,
kuriose parduodami bilietai, įregistruoti teritorinėse
valstybinėse mokesčių inspekcijose, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d.
nutarimo Nr. 664 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo" (1999
m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.7.15 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1
daliai, 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9
straipsnio 1 bei 2 punktams.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.