LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos
Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990
metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8
straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829
Dėl 1939-1990 metų okupacijų represinių
struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo"
patvirtinto sąrašo 1939-1990 metų okupacijų
represinės struktūros, tarnybos ir pareigos,
kurias ėjusiems asmenims neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos" 9 bei
12 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai
Vilnius, 2000 m. vasario 10 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus
Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio,
Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
Teodoros Staugaitienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams:
Lietuvos Respublikos Seimo - Seimo nariui Antanui
Napoleonui Stasiškiui, Seimo kanceliarijos Teisės departamento
vyresniesiems konsultantams Jadvygai Andriuškevičiūtei,
Jurgitai Meškienei ir Pranui Petkevičiui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės - Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus
viršininkei Svetlanai Černuševič ir Lietuvos gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriui Arvydui
Anušauskui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje
2000 m. sausio 12 d. išnagrinėjo bylą Nr.
25/98-31/98-10/99-14/99-20/99-21/99-22/99-28/99 pagal šiuos
prašymus:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 22 d.
prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių
nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8
straipsnio 2 dalies 2 punkto paskutinis sakinys ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829
Dėl 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto
1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašo 12 punkto 12.5 papunktis
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
Druskininkų miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d.
prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punkto 12.5 papunktis ir Lietuvos
Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gegužės
3 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų
represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 26 d.
prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punkto 12.3 ir 12.5 papunkčiai
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 1999 m.
birželio 17 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punktas ir Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 1999 m.
birželio 29 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punktas ir Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 1999 m. liepos
2 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų
represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 9 punktas bei jo 9.2 papunktis neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 1999 m. rugsėjo
22 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų
represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 daliai, taip pat ar Lietuvos
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
nuostata Tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose
institucijose (struktūrose) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė" neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
Šie prašymai Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 22 d.
sprendimu sujungti į vieną bylą.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjai nagrinėjo civilines bylas pagal asmenų skundus
dėl to, kad jiems buvo nutrauktas nukentėjusiųjų asmenų
valstybinių pensijų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 5 punktą,
mokėjimas.
Teismai nutartimis bylų nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į
Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar Lietuvos
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr.
101-2018; 1997, Nr. 104-2622) 11 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos
Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1609) 8
straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai ir
ar Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl
1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo" (Žin., 1998,
Nr. 62-1781; 1999, Nr. 82-2432) patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo (toliau - Sąrašas) 9 ir 12 punktai
neprieštarauja Konstitucijai ir Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 daliai.
2000 m. sausio 4 d. pakeitus Asmenų, nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8
straipsnio 1 dalį šis straipsnis yra papildytas nauja 2 dalimi.
Buvusios 2 ir 3 dalys tapo 3 ir 4 dalimis (Žin., 2000, Nr.
5-129). Ginčijamos nuostatos turinys nepakeistas, pasikeitė tik
straipsnio dalių eiliškumas. Ginčijama nuostata dabar yra šio
straipsnio 3 dalyje, todėl Konstitucinio Teismo nutarime bus
tiriamas Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas.
II
Prašymai grindžiami argumentais, kuriuos galima
suskirstyti į keletą grupių:
1. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims
buvo paskirtos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio
4 dalies 5 punktą. Šiame įstatyme nebuvo draudžiama skirti
tokių pensijų tam tikros kategorijos asmenims, taip pat jame
nebuvo numatyta apribojimų. Jokiame kitame įstatyme nenumatyta
teisė nutraukti paskirtos pensijos mokėjimą. Tai galima
padaryti tik teismui nustačius asmens kaltę, o ne remiantis
vien tuo, kad jis dirbo tam tikrose struktūrose ar ėjo kokias
nors pareigas. Pareiškėjų nuomone, toks nukentėjusiųjų asmenų
valstybinių pensijų mokėjimo nutraukimas prieštarauja
Konstitucijai.
2. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos buvo
paskirtos pagal Valstybinių pensijų įstatymą, o jos mokėjimas
nutrauktas pagal kitą - Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatymą. Pareiškėjų nuomone,
Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl Lietuvoje gyvenančių Antrojo
pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos
pusėje, statuso" ir Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatyme nenumatytos veikos, už
kurias nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija neskiriama arba
jos mokėjimas nutraukiamas.
3. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
nuostatoje Tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose
institucijose (struktūrose) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė" TSKP (LKP) struktūros bei jų
darbuotojai, kaip atsakingi už Lietuvos gyventojų genocidą,
tiesiogiai nenurodyti. Pensijų mokėjimas nutraukiamas
Vyriausybės nutarimu, t. y. poįstatyminiu aktu, tuo tarpu
Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 3 d. nutarime konstatuota,
kad pagal visuotinai pripažintą žmogaus teisių ir laisvių
gynimo doktriną teises ir laisves galima suvaržyti tik
įstatymu". Pareiškėjai abejoja, ar Seimas galėjo perleisti
vykdomajai valdžiai teisę riboti žmogaus teises ir laisves ir
ar Vyriausybė, įtraukdama į Sąrašą atitinkamas pareigybes,
neviršijo įstatyme nustatytos kompetencijos.
III
Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti
suinteresuotų asmenų - Seimo atstovų A. N. Stasiškio, J.
Andriuškevičiūtės ir P. Petkevičiaus, taip pat Vyriausybės
atstovų A. Anušausko ir S. Černuševič rašytiniai paaiškinimai.
1. A. N. Stasiškis ir J. Andriuškevičiūtė paaiškinime
nurodė, kad Konstitucijoje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų
ar sudarytų prielaidas kitaip negu ginčijamame įstatyme
apibrėžti nukentėjusiųjų asmenų statusą, pripažinti jį kitiems,
ne ginčijamame įstatyme numatytiems, asmenims. Taigi spręsti,
kurioms asmenų grupėms pripažinti asmenų, nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą ir kurioms asmenų
grupėms jo nepripažinti, yra įstatymų leidėjo kompetencija.
Pagrindinės nuostatos, kuriomis vadovaudamasis Seimas
priėmė ginčijamą įstatymą, yra išdėstytos jo preambulėje. Joje
konstatuota, kad daugybė Lietuvos gyventojų nukentėjo dėl karo
nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui, patyrė didelių
materialinių ir dvasinių nuostolių. Preambulėje taip pat
pripažinta, kad valstybės teisė ir pareiga - rūpintis savo
piliečiais, nukentėjusiais nuo okupacinių režimų padarytų
nusikaltimų. Seimas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų
nuostatomis, apibrėžė represuotų ir nukentėjusiųjų asmenų
kategorijas, taip pat nustatė grupes asmenų, kuriems
nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmenų teisinis
statusas nepripažįstamas.
Paaiškinime nurodoma, kad Konstitucijoje nustatyta, jog
valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo
pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės,
maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais,
tačiau Konstitucijoje nenumatyta, kada ir kokiomis sąlygomis
gali būti skiriamos valstybinės pensijos. Valstybinių pensijų
prigimtis yra kitokio pobūdžio negu socialinio draudimo ar
socialinių (šalpos) pensijų, kurios grindžiamos socialinio
draudimo bei socialinės paramos principais.
Valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos
piliečiams, ypač nusipelniusiems Lietuvai kuriant ir plėtojant
jos valstybingumą, motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms bei
gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, taip pat nuo
okupacijų nukentėjusiems asmenims. Visos valstybinės pensijos
mokamos iš valstybės biudžeto (Valstybinių pensijų įstatymo 2
straipsnio 1 dalis) ir neatsižvelgiant į valstybinę pensiją
gaunančio asmens pajamas.
Ginčijamame įstatyme apibrėžtas nukentėjusiojo asmens
statusas neteikia asmeniui privilegijų, nevaržo jo bei kitų
asmenų teisių dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Teisė gauti valstybinę nukentėjusiojo asmens pensiją
atsiranda tada, kai asmuo atitinka tam tikras įstatyme
nustatytas sąlygas ir reikalavimus, todėl teisės į pensiją
panaikinimas negali būti vertinamas kaip kaltinimas ar bausmė.
Teisė gauti kurią nors pensiją atsiranda ir išnyksta įstatyme
numatytomis sąlygomis.
Paaiškinime teigiama, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalis, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2
punktas ir Sąrašo 12 punktas neprieštarauja Konstitucijai.
2. P. Petkevičius paaiškinime nurodė, kad Konstitucijoje
nereguliuojamos valstybinės pensijos ir nenumatyta, kam ir
kokiomis sąlygomis jos gali būti skiriamos. Valstybinių pensijų
prigimtis yra kitokio pobūdžio negu socialinio draudimo
pensijų, jų skyrimą nustato atskiras įstatymas. Jos skiriamos
piliečiams, ypač nusipelniusiems kuriant bei įtvirtinant
Lietuvos valstybingumą, nukentėjusiems nuo okupacijų, represijų
ir kitokios prievartos. Visos valstybinės pensijos mokamos iš
valstybės biudžeto.
Taigi spręsti, kurias asmenų grupes priskirti asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, kategorijoms ir
kurių asmenų toms kategorijoms nepriskirti, yra įstatymų
leidėjo kompetencija. Įstatymų leidėjas, spręsdamas šį
klausimą, taip pat turėjo teisę pavesti Vyriausybei patvirtinti
įstatyme nurodytų represinių okupacinių organizacijų, tarnybų
ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašą. Atsižvelgiant į tai galima
teigti, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Paaiškinime teigiama, kad Valstybinių pensijų įstatyme
nukentėjusiųjų asmenų teisinis statusas nebuvo apibrėžtas,
todėl šią spragą pašalino Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990
metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas. Šio įstatymo 8
straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kuriems asmenims negali
būti pripažintas nukentėjusiųjų asmenų teisinis statusas.
Vyriausybė, vadovaudamasi Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalimi, patvirtino Sąrašą, kuris atitinka
Valstybinių pensijų įstatymo ir Asmenų, nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nuostatas,
dėl to jos neprieštarauja Konstitucijai.
3. A. Anušauskas paaiškinime nurodė, kad teismai,
nagrinėdami ieškinius dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos mokėjimo Antrojo pasaulinio karo dalyviams nutraukimo,
nepagrįstai juos sieja su Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990
metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu. Antrojo pasaulinio
karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje,
teisinį statusą reglamentuoja tik įstatymas Dėl Lietuvoje
gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių
antihitlerinės koalicijos pusėje, statuso". Asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatyme šie asmenys apskritai nėra minimi ir nukentėjusiojo
asmens teisinis statusas pagal šį įstatymą jiems nepriklauso,
todėl minėtas įstatymas neturi būti jiems taikomas.
Nagrinėjant Antrojo pasaulinio karo dalyvių pensijų
klausimus reikėtų vadovautis tik įstatymu Dėl Lietuvoje
gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių
antihitlerinės koalicijos pusėje, statuso" ir Valstybinių
pensijų įstatymu.
Įstatymo Dėl Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo
dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, statuso" 3
skirsnyje pažymėta, kad Antrojo pasaulinio karo dalyvių
socialinių garantijų sprendimo klausimus koordinuoja
Vyriausybė. Taigi Vyriausybė, vykdydama šio įstatymo 2 bei 3
straipsnių nuostatas ir Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalies nuostatas, patvirtino tarnybų ir pareigų,
kurias tose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą.
4. S. Černuševič paaiškinime nurodė, kad iki Valstybinių
pensijų įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 1995 m. sausio 1 d.)
nukentėjusiesiems asmenims, išvardytiems šio įstatymo 11
straipsnio 1 bei 2 dalyse, senatvės ir invalidumo pensijos buvo
skiriamos ir apskaičiuojamos vadovaujantis 1990 m. liepos 28 d.
priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo
gerinimo įstatymu.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų ir
Valstybinių pensijų įstatymai. Juos priėmus buvo perskaičiuotos
visos pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d.
Nukentėjusiesiems asmenims, kuriems iki Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo pensijos buvo paskirtos
vadovaujantis Gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo
nuostatomis, pensijos buvo perskaičiuotos taikant bendrus
socialinio draudimo stažo bei pajamų apskaičiavimo principus.
Kaip tam tikra kompensacinė priemonė nukentėjusiesiems
asmenims, kuriems iki pensijų reformos buvo mokamos padidintos
pensijos, kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės,
invalidumo ir našlių bei našlaičių pensija nuo tos pačios datos
(1995 m. sausio 1 d.) iš valstybės biudžeto lėšų buvo pradėtos
skirti ir mokėti papildomos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytiems asmenims: invalidams dėl 1991 m. sausio 11-13 d.
įvykdytos agresijos; reabilituotiems politiniams kaliniams ir
tremtiniams; rezistentams ir pasipriešinimo sovietinei
okupacijai dalyviams; asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo
metais buvo išvežti priverstiniams darbams; asmenims, kurie
Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės
koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose
ar junginiuose, o jiems mirus - jų šeimos nariams.
1995 m. liepos 4 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo
papildymo ir pakeitimo" 5 straipsnio 3 punktu buvo nustatyta,
kad nukentėjusiųjų asmenų pensijos skiriamos ir mokamos Antrojo
pasaulinio karo dalyviams, jeigu jie netarnavo naikintojų
būriuose ir batalionuose.
1996 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių
papildymo ir pakeitimo įstatymas. Juo 11 straipsnis papildytas
4 dalimi, nustatančia, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos neskiriamos 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems
asmenims, jeigu jie 1939-1954 metais tarnavo ar dirbo
baudžiamuosiuose (naikintojų), liaudies gynėjų" būriuose ar
junginiuose, buvusio TSRS saugumo komiteto bei kitose
struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta kovoti su
rezistenciniu judėjimu Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų
genocidą.
1996 m. rugpjūčio 20 d. priimto įstatymo Dėl Lietuvoje
gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių
antihitlerinės koalicijos pusėje, statuso" 2 straipsnyje
įrašyta, kad dalyvio statusas nesuteikiamas asmenims,
nusikaltusiems žmoniškumui, dalyvavusiems baudžiamuosiuose
(naikinamuosiuose) būriuose ar junginiuose, vykdžiusiuose savo
ar kitų tautų genocido akcijas, taip pat dalyvavusių taikių
gyventojų žudynėse karo ir pokario metais".
1997 m. birželio 30 d. priimtas Asmenų, nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas. Juo
nustatyta, kokių kategorijų asmenims yra pripažįstamas
nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmenų teisinis
statusas. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šis
statusas nepripažįstamas: asmenims, vykdžiusiems genocido
nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui ar karo
nusikaltimus; Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos
represinių struktūrų kadriniams darbuotojams, šių struktūrų
agentams ir informatoriams bei nacionalsocialistų ir komunistų
partijų vadovaujantiems darbuotojams, taip pat organizacijų ar
struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir
teritorijos vientisumą bei jos gyventojus, nariams. Komunistų
partijos vadovaujantiems darbuotojams priskiriami LKP CK
sekretoriai, padalinių vadovai iki skyrių instruktorių
įskaitytinai, rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir
instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos
sekretoriai.
Asmenims, kuriems, remiantis nurodytų įstatymų
nuostatomis, nepripažįstamas nukentėjusiųjų asmenų statusas,
negali būti skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos, todėl Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija 1997 m. spalio mėn. įgaliojo Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybą patikrinti, ar teritoriniuose socialinio
draudimo skyriuose skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų
valstybines pensijas laikomasi minėtų įstatymų nuostatų.
Į valdžios institucijas pradėjo kreiptis asmenys, kuriems
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas buvo
nutrauktas dėl to, kad jie dirbo Vidaus reikalų ministerijos
sistemoje gaisrininkais, sargais, kūrikais ir pan., todėl buvo
nutarta patikslinti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio
4 dalies redakciją (1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas) pavedant
Vyriausybei patvirtinti represinių struktūrų, tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų pensijos, sąrašą. Šis įstatymas įsigaliojo 1998 m.
sausio 1 d. Pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo,
pagal jo nuostatas perskaičiuojamos nuo 1998 m. sausio 1 d.
Vyriausybė 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 patvirtino
tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą.
Vadovavimasis šiuo sąrašu nėra įstatymų pažeidimas, ir
atvirkščiai - Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinio statuso ir Valstybinių pensijų įstatymai
būtų pažeidžiami, jeigu nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos būtų skiriamos ir mokamos asmenims, kuriems pagal
šiuos įstatymus nukentėjusiųjų asmenų teisinis statusas
nepripažįstamas.
Analogiški paaiškinimai išdėstyti socialinės apsaugos ir
darbo viceministro A. Nazarovo rašte.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gautas
specialisto - Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
Socialinio darbo katedros doc. dr. R. Lazutkos rašytinis
paaiškinimas.
Taip pat gautas Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio
karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje,
organizacijos Respublikinio komiteto raštas.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų
atstovai A. N. Stasiškis, J. Andriuškevičiūtė, J. Meškienė, P.
Petkevičius, A. Anušauskas ir J. Černuševič iš esmės pakartojo
savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
Konstitucinio Teismo posėdyje specialistas R. Lazutka iš
esmės pakartojo savo rašte išdėstytus paaiškinimus.
Konstitucinio Teismo posėdyje kaip liudytojai kalbėjo
Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių
antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos Respublikinio
komiteto pirmininkas P. Eidukas ir Respublikinio komiteto
sekretorius A. M. Stankevičius.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
Pareiškėjai prašo ištirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo
11 straipsnio 4 dalis, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2
punktas neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės 1998 m.
liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų
represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 9 bei 12 punktai - Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 daliai ir Konstitucijai.
I
Dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
atitikimo Konstitucijai.
1. Pareiškėjai, prašydami ištirti, ar Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai,
nenurodo konkretaus Konstitucijos straipsnio, kuriam, jų
nuomone, minėtas įstatymas gali prieštarauti. Atsižvelgdamas į
tai, kad piliečių teisė gauti pensijas ir socialinę paramą yra
įtvirtinta Konstitucijos 52 straipsnyje, Konstitucinis Teismas
tirs, ar Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis
neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui.
2. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: Valstybė
laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas,
socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo
ir kitais įstatymų numatytais atvejais."
Šiame straipsnyje nurodytos pensijų ir socialinės paramos
rūšys. Jame pavartota formuluotė valstybė laiduoja" reiškia,
kad šiame straipsnyje išvardytos pensijos (senatvės ir
invalidumo) ir socialinė parama (nedarbo, ligos, našlystės ir
maitintojo netekimo atvejais) būtinai turi būti nustatytos.
Kartu Konstitucijos 52 straipsnis suponuoja tai, kad jame
nurodyti santykiai turi būti reguliuojami įstatymais.
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymais gali būti
numatytos ir kitokios, ne tik jame nurodytos pensijos ar
socialinė parama. Jas Konstitucija garantuoja tiems subjektams
ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme.
Prie tokių išmokų priskirtinos valstybinės pensijos, numatytos
Valstybinių pensijų įstatyme.
3. Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra
numatytos šios valstybinės pensijos:
1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija;
2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinės pensijos;
3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
5) mokslininkų valstybinės pensijos.
Šiame įstatymo straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija yra viena iš valstybinės pensijos
rūšių. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija iš esmės yra
socialinė parama, skiriama asmenims, patyrusiems tam tikrų
praradimų. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenys, turintys
teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas,
pagrindai jas gauti ir jų dydžiai, skyrimo bei mokėjimo sąlygos
turi būti nustatyta įstatyme. Pagal Valstybinių pensijų
įstatymą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iš
valstybės biudžeto, o ne iš socialinio draudimo fondo.
4. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta:
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę
gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos
Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės panašaus
pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar
kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:
1) kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13
dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
2) politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos
Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus
(reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir
tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio
asmens - politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso
pažymėjimus;
3) pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms
(rezistencijos) dalyviai - laisvės kovų dalyviai, kuriems
įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;
4) kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti
priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų arba buvo getuose,
koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
5) kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo
antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose,
partizanų būriuose ar junginiuose;
6) kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinius;
7) kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar
karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22-1991 12 31)
metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme
nustatytomis sąlygomis taip pat turi teisę gauti tėvai,
sutuoktiniai ir vaikai:
1) asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
2) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų
okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir
mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
4) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos
ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22-1991 12 31)
metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.
Getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų
sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centras.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio
straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims,
jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuosiuose
(naikintojų), liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose,
buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių
veikla buvo nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą
Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą. Tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose (struktūrose)
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė."
Taigi šiame Valstybinių pensijų įstatymo straipsnyje yra
nurodyti asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų
valstybines pensijas, jame taip pat nustatytos sąlygos, kurioms
esant išvardytų grupių asmenims šios pensijos neskiriamos.
5. Pareiškėjų prašymuose nurodoma, kad jiems abejonių dėl
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies atitikimo
Konstitucijai kilo nagrinėjant bylas dėl nukentėjusiųjų asmenų
valstybinių pensijų mokėjimo nutraukimo asmenims, kurie Antrojo
pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos
valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar
junginiuose (toliau - Antrojo pasaulinio karo dalyviai).
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo
straipsniai, kuriuose reglamentuojami nukentėjusiųjų asmenų
valstybinių pensijų skyrimo Antrojo pasaulinio karo dalyviams
klausimai, buvo keičiami ir papildomi naujomis teisės normomis,
nagrinėjamų prašymų kontekste svarbu nustatyti, kaip keitėsi
nurodytų santykių įstatyminis reguliavimas.
1994 m. gruodžio 22 d. priimto Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad
teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi
Antrojo pasaulinio karo dalyviai.
1995 m. liepos 4 d. priimtu įstatymu Dėl Lietuvos
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo papildymo ir
pakeitimo" buvo nustatyta išlyga: šios pensijos neturi teisės
gauti Antrojo pasaulinio karo dalyviai, tarnavę naikintojų
būriuose ir batalionuose. Taigi šiuo įstatymo pakeitimu buvo
nustatyta, kokiose struktūrose tarnavę asmenys neturi teisės
gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.
1996 m. liepos 11 d. priimtu Valstybinių pensijų įstatymo
11, 13, 14, 15 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu 11
straipsnis papildytas 4 dalimi: Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir
antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1954
metais tarnavo ar dirbo baudžiamuosiuose (naikintojų),
liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusio TSRS Saugumo
komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta
kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos
gyventojų genocidą." Taigi šioje normoje nustatytos dar ir
kitos, anksčiau neišvardytos institucijos (struktūros) -
liaudies gynėjų" būriai ar junginiai bei buvęs TSRS saugumo
komitetas, nurodytas laikotarpis (1939-1954 metai), kuriuo
minėtose institucijose (struktūrose) tarnavusiems ar dirbusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, taip pat nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, jeigu jie nurodytu
laikotarpiu tarnavo ar dirbo ir kitose struktūrose, kurių
veikla buvo nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą
Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą.
1997 m. lapkričio 4 d. priimtu Valstybinių pensijų
įstatymo 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymu 11 straipsnio 4 dalyje vietoj 1939-1954 metų
laikotarpio buvo nustatytas kitas laikotarpis - 1939-1990
metai, ir ši dalis papildyta sakiniu: Tarnybų ir pareigų,
kurias ėjusiems tose institucijose (struktūrose) asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Taigi šiuo įstatymu
Vyriausybei buvo nustatyti įgaliojimai nurodyti institucijas
(struktūras), tarnybas ir pareigas, kurias ėjusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Šie
Vyriausybės įgaliojimai iš esmės reiškia, kad Vyriausybė turi
teisę nustatyti, kokiems asmenims minėtos pensijos neskiriamos.
6. Pažymėtina, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios pagrindinės nuostatos:
1) nustatytos institucijos (struktūros), kuriose nurodytu
laikotarpiu tarnavusiems ar dirbusiems asmenims neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos - baudžiamieji
(naikintojų) būriai ar junginiai, liaudies gynėjų" būriai ar
junginiai, TSRS saugumo komitetas, ir nustatyta, jog Vyriausybė
turi įgaliojimus patvirtinti sąrašą tarnybų ir pareigų, kurias
nurodytose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims
minėtos pensijos neskiriamos;
2) nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos neskiriamos asmenims, kurie nurodytu laikotarpiu
tarnavo ar dirbo ir kitose institucijose (struktūrose), ir kad
Vyriausybė turi įgaliojimus nurodyti tarnybas ir pareigas tose
kitose institucijose (struktūrose), kurias ėjusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.
7. Tiriant, ar Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio
4 dalis neprieštarauja Konstitucijai, svarbu nustatyti, ar
įstatyme pavartoti institucijų (struktūrų) pavadinimai
pakankamai aiškiai apibrėžia institucijas (struktūras), kuriose
nurodytu laikotarpiu tarnavusiems ar dirbusiems asmenims
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos.
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje
pavartotos sąvokos baudžiamieji (naikintojų), liaudies
gynėjų" būriai ar junginiai" aiškiai apibrėžia institucijas
(struktūras), kuriose nurodytu laikotarpiu tarnavusiems ar
dirbusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos.
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje
pavartota sąvoka TSRS Saugumo komitetas". Atkūrus Lietuvos
Respublikos nepriklausomybę TSRS saugumo komitetas Lietuvos
teisės aktuose ne kartą buvo įvertintas kaip represinė
okupacinės valdžios institucija. Pažymėtina, kad Valstybinių
pensijų įstatyme pavartota sąvoka TSRS Saugumo komitetas"
interpretuotina kaip apibrėžianti įvairias institucijas,
struktūras, tarnybas, kurios priklausė TSRS valstybės saugumo
institucijų sistemai. Taigi ši sąvoka apima ir NKVD, NKGB, MGB,
KGB. Būtent tokia sąvokos TSRS Saugumo komitetas" samprata
pateikta 1998 m. liepos 16 d. įstatyme Dėl SSRS valstybės
saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos", ir ji
išaiškinta Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime.
Kaip minėta, Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4
dalyje aiškiai nurodytos institucijos (struktūros) -
baudžiamieji (naikintojų), liaudies gynėjų" būriai ar
junginiai bei TSRS saugumo komitetas - ir nustatyta, kad jose
1939-1990 metais tarnavusiems ar dirbusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Taigi
šia įstatymo norma nustatytas aiškus teisinis reguliavimas ir
to reguliavimo ribos. Įstatymo norma, pagal kurią Vyriausybė
turi įgaliojimus nustatyti tarnybas ir pareigas, kurias
įstatyme aiškiai nurodytose institucijose (struktūrose)
nurodytu laikotarpiu ėjusiems asmenims neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, vertintina kaip
nustatanti Vyriausybės teisę tiksliai nurodyti konkrečias
pareigas bei tarnybas ir nesuteikianti Vyriausybei teisinio
pagrindo pakeisti įstatyme nustatytų teisinio reguliavimo ribų.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, jog
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata,
kad Vyriausybė tvirtina sąrašą tarnybų ir pareigų, kurias
1939-1990 metais baudžiamuosiuose (naikintojų), liaudies
gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusiame TSRS saugumo
komitete ėjusiems šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems
asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
neskiriamos, neprieštarauja Konstitucijai.
8. 1997 m. lapkričio 4 d. priimtu Valstybinių pensijų
įstatymo 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymu nustatyta, kad Vyriausybė turi įgaliojimus
tvirtinti tarnybų ir pareigų, kurias kitose institucijose
(struktūrose) ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašą. Įstatyme šios kitos
institucijos (struktūros) nėra aiškiai apibrėžtos - tai
pavedama padaryti Vyriausybei, t. y. poįstatyminiu aktu.
Vyriausybė, pagal Valstybinių pensijų įstatymą turėdama
įgaliojimus patvirtinti tarnybų ir pareigų, kurias kitose
institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, kartu turi teisę
nustatyti ir asmenis, kuriems šios pensijos neskiriamos.
Kaip minėta, pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenys,
turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas, pagrindai jas gauti, jų dydžiai, skyrimo bei mokėjimo
sąlygos turi būti nustatyta įstatyme. Pažymėtina, kad įstatymų
leidėjas taip pat turi teisę nustatyti, kokiems asmenims
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos. Tačiau
Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas
suponuoja tai, kad jeigu norima nustatyti, jog esant tam
tikroms sąlygoms atskirų grupių asmenys neturi teisės gauti
minėtos pensijos, tokie asmenys taip pat turi būti nurodomi
įstatyme.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, jog
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos,
kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie
1939-1990 metais tarnavo ar dirbo įstatyme aiškiai nenurodytose
kitose institucijose (struktūrose), ir kad tarnybų ir pareigų,
kurias tose įstatyme nenurodytose kitose institucijose
(struktūrose) ėjusiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos neskiriamos, sąrašą tvirtina Vyriausybė,
prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui.
9. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 5
straipsnio 2 dalies nuostatą Valdžios galias riboja
Konstitucija", taip pat kitas Konstitucijos nuostatas, savo
nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu Konstitucijoje
yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos
įgaliojimai, jokia kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų
perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje
nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai
negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (1998 m. balandžio 21
d., 1999 m. birželio 3 d., 1999 m. liepos 9 d. nutarimai). Dėl
to darytina išvada, jog Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalies nuostata, kad tarnybų ir pareigų, kurias
įstatyme aiškiai nenurodytose kitose institucijose
(struktūrose) ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Vyriausybė,
prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui.
10. Teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti
aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme
turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę.
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje
pavartota formuluotė pensijos neskiriamos". Įstatyme
reguliuojamų santykių kontekste sąvoka neskiriamos" yra
vartojama teisiškai nekorektiškai, nes ji gali būti aiškinama
nevienodai ir dėl to atsiranda prielaidos skirtingai suprasti
ir taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
normas. Atskleidžiant sąvokos neskiriamos" turinį pažymėtina,
kad ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatyme nustatyto
teisinio reguliavimo visumą, jo tikslą. Kaip minėta,
Valstybinių pensijų įstatyme yra nurodyti asmenys, kuriems ši
pensija neskiriama. Todėl sąvoka neskiriamos" Valstybinių
pensijų įstatymo kontekste aiškintina kaip reiškianti, kad
įstatyme nurodytiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos negali būti skiriamos, o asmenys, kuriems šios
pensijos jau buvo paskirtos, netenka teisės gauti tokią pensiją
(pensijos mokėjimas nutraukiamas). Kitoks sąvokos neskiriamos"
aiškinimas neatitiktų Valstybinių pensijų įstatyme nustatyto
teisinio reguliavimo turinio ir tikslo.
II
Dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
atitikimo Konstitucijos 31 straipsniui.
Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta:
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas
įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo
bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir
bešališkas teismas.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos
narius ar artimus giminaičius.
Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis
įstatymu.
Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą
kartą.
Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir
kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento
garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti
advokatą."
Šios Konstitucijos normos skirtos teisingumo principų
įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje užtikrinti. Valstybinių
pensijų įstatymu reguliuojami kitokie visuomeniniai santykiai.
Taigi darytina išvada, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui.
III
Dėl Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl
1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto
1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašo 9 ir 12 punktų atitikimo
Konstitucijai ir Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4
daliai.
1. Vyriausybė, vadovaudamasi Valstybinių pensijų įstatymu,
1998 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo", kuriuo patvirtino 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašą (toliau - Sąrašas).
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 1999 m.
liepos 2 d. nutartimi prašo ištirti, ar šio Sąrašo 9 punktas
neprieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4
daliai ir Konstitucijai. Pareiškėjui kyla abejonių, ar minėto
Sąrašo 9 punkte neperžengtos įstatyminio reguliavimo ribos.
Sąrašo 9 punktas išdėstytas taip:
Vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) - Vidaus
reikalų ministerijai (MVD) ir Valstybės saugumo liaudies
komisariatui (NKGB) - Valstybės saugumo ministerijai (MGB)
pavaldžių sukarintųjų dalinių tarnybos (1944-1954 metai):
9.1. Naikintojų batalionų nariai
9.2. Liaudies gynėjų būrių nariai."
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenys, turintys teisę
gauti pensiją, turi būti nurodyti įstatyme. Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad
nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti
asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo
antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose,
partizanų būriuose ar junginiuose. Valstybinių pensijų įstatymo
11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ši pensija neskiriama
tiems Antrojo pasaulinio karo dalyviams, kurie 1939-1990 metais
tarnavo ar dirbo baudžiamuosiuose (naikintojų) būriuose,
liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, ir kad tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose (struktūrose)
asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
neskiriamos, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Šiame Konstitucinio
Teismo nutarime jau konstatuota, kad ši įstatymo nuostata
neprieštarauja Konstitucijai.
Sąrašo 9 punkte nurodytos pareigos Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje apibrėžtose institucijose
(struktūrose) - baudžiamuosiuose (naikintojų) būriuose ar
junginiuose, liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose. Tai,
kad šios pareigos nurodytos Vyriausybės nutarime, t. y.
poįstatyminiame akte, nepakeičia įstatymu nustatytų teisinio
reguliavimo turinio ir ribų.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 9 punktas neprieštarauja Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 daliai ir Konstitucijai.
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, Druskininkų
apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas
(1999 m. birželio 17, 29, rugsėjo 22 d. nutartimis), Panevėžio
miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos administracinis
teismas prašo ištirti, ar Sąrašo 12 punktas neprieštarauja
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai ir
Konstitucijai. Pareiškėjai abejoja, ar Sąrašo 12 punkte
neperžengtos įstatyminio reguliavimo ribos.
Sąrašo 12 punktas išdėstytas taip (Vyriausybės 1999 m.
rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 1055 redakcija):
Visasąjunginės Komunistų partijos (bolševikų), Tarybų
Sąjungos Komunistų partijos pareigybės:
12.1. LKP CK sekretoriai
12.2. LKP CK padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių
įskaitytinai)
12.3. Miestų ir rajonų (apskričių) komitetų sekretoriai
12.4. Miestų ir rajonų (apskričių) komitetų padalinių
vadovai ir instruktoriai
12.5. Įmonių ir organizacijų etatiniai partijos
sekretoriai".
Kaip minėta, pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenys,
turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas, pagrindai jas gauti, jų dydžiai, skyrimo bei mokėjimo
sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Pažymėtina, kad įstatymų
leidėjas taip pat turi teisę nustatyti, kokiems asmenims
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos. Tačiau
Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas
suponuoja tai, kad jeigu norima nustatyti, jog esant tam
tikroms sąlygoms atskirų grupių asmenys neturi teisės gauti
minėtos pensijos, tokie asmenys taip pat turi būti nurodomi
įstatyme.
Tvirtindama Sąrašo 12 punktą Vyriausybė vadovavosi
Valstybinių pensijų įstatymu, pagal kurio 11 straipsnio 4 dalį
ji turi patvirtinti tarnybų ir pareigų, kurias įstatyme aiškiai
nenurodytose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą.
Kartu Vyriausybės teisė nustatyti tarnybas ir pareigas reiškia,
kad Vyriausybė turi įgaliojimus savo nutarimu, t. y.
poįstatyminiu aktu, nurodyti asmenis, kuriems neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Tačiau pagal
Konstitucijos 52 straipsnį tokie asmenys turi būti nurodyti
įstatyme.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį
valdžios galias riboja Konstitucija. Vyriausybė, ginčijamu
nutarimu patvirtindama Sąrašo 12 punktą, sureguliavo santykius,
kurie pagal Konstitucijos 52 straipsnį turi būti reguliuojami
įstatymu.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad
Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990
metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo 12 punktas pagal formą prieštarauja
Konstitucijos 5 ir 52 straipsniams.
4. Konstatavęs, kad Sąrašo 12 punktas pagal formą
prieštarauja Konstitucijos 5 ir 52 straipsniams, Konstitucinis
Teismas netirs jo atitikimo Konstitucijai pagal turinį.
5. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime jau konstatuota,
jog Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
nuostata, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
neskiriamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims,
jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo įstatyme
neapibrėžtose kitose institucijose (struktūrose), prieštarauja
Konstitucijos 52 straipsniui, o nuostata, kad tarnybų ir
pareigų šiose kitose institucijose (struktūrose), kurias
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašą tvirtina Vyriausybė, prieštarauja
Konstitucijos 5 ir 52 straipsniams. Konstitucinis Teismas taip
pat konstatavo, kad Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu
Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų,
tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo
patvirtinimo" patvirtinto 1939-1990 metų okupacijų represinių
struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo
12 punktas pagal formą prieštarauja Konstitucijos 5 ir 52
straipsniams.
Konstatavęs, kad minėtos Valstybinių pensijų įstatymo
nuostatos ir Vyriausybės nutarimu patvirtinto Sąrašo 12 punktas
prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas netirs, ar
Sąrašo 12 punktas atitinka Valstybinių pensijų įstatymo 11
straipsnio 4 dalį.
IV
Dėl Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto
atitikimo Konstitucijai.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatymas nustato, kokie asmenys yra laikomi
nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių
persekiotais dėl politinių ar kilmės (politinių, religinių,
tautinių, socialinės ar etinės kilmės ir kt.) motyvų ir dėl to
yra pripažįstami nukentėjusiais nuo 1939-1990 metų okupacijų.
Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad
asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis
statusas nepripažįstamas: Sovietų Sąjungos ir nacistinės
Vokietijos represinių struktūrų kadriniams darbuotojams, šių
struktūrų agentams ir informatoriams bei nacionalsocialistų ir
komunistų partijų vadovaujantiems darbuotojams, taip pat
organizacijų ar struktūrų, veikusių prieš Lietuvos
nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą bei jos gyventojus,
nariams. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra
priskiriami LKP CK sekretoriai, padalinių vadovai iki skyrių
inspektorių imtinai, rajonų komitetų sekretoriai, padalinių
vadovai ir inspektoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai
partijos sekretoriai."
Pareiškėjai neprašo tirti, ar išdėstyta norma ta apimtimi,
kuria nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas nacistinės
Vokietijos represinių struktūrų kadriniams darbuotojams, šių
struktūrų agentams ir informatoriams bei nacionalsocialistų
partijų vadovaujantiems darbuotojams, atitinka Konstituciją.
Konstitucinis Teismas tirs, ar Asmenų, nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8
straipsnio 3 dalies 2 punktas atitinka Konstituciją ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas
Sovietų Sąjungos represinių struktūrų kadriniams darbuotojams,
šių struktūrų agentams ir informatoriams bei komunistų partijos
vadovaujantiems darbuotojams, taip pat organizacijų ar
struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir
teritorijos vientisumą bei jos gyventojus, nariams.
Pažymėtina, kad Konstitucijoje nereguliuojami asmenų
pripažinimo nukentėjusiais nuo okupacinių valdžių klausimai.
Tai gali būti reglamentuojama įstatymais. Seimas, turėdamas
diskreciją šioje srityje, yra saistomas Konstitucijos 29
straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės įstatymui principo
ir kitų konstitucinių principų.
Ginčijamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte
nurodžius asmenis, kuriems nepripažįstamas nukentėjusių nuo
1939-1990 metų okupacijų asmenų teisinis statusas,
Konstitucijos 29 ir kitų jos straipsnių nuostatos nėra
pažeistos. Todėl Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2
punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių
nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas
Sovietų Sąjungos represinių struktūrų kadriniams darbuotojams,
šių struktūrų agentams ir informatoriams bei komunistų partijos
vadovaujantiems darbuotojams, taip pat organizacijų ar
struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir
teritorijos vientisumą bei jos gyventojus, nariams,
neprieštarauja Konstitucijai.
V
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 1999 m.
birželio 17 ir 29 d. nutartimis prašo ištirti, ar Asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas atitinka Valstybinių
pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį.
Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio
Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis
Teismas nagrinėja, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti
Seimo aktai atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas
nenagrinėja, ar vienas įstatymas atitinka kitą įstatymą, todėl
Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymai ištirti, ar
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio
statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas atitinka
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį,
Konstituciniam Teismui nežinybingi. Pagal Konstitucinio Teismo
įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai yra pagrindas
atsisakyti nagrinėti prašymus ištirti, ar Asmenų, nukentėjusių
nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8
straipsnio 3 dalies 2 punktas atitinka Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Byla šioje dalyje nutrauktina
(Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
53, 54, 55 ir 56 straipsniais ir 69 straipsnio 3 dalimi,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina sąrašą
tarnybų ir pareigų, kurias 1939-1990 metais baudžiamuosiuose
(naikintojų), liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose,
buvusiame TSRS Saugumo komitete" ėjusiems šio straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodytiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
neskiriamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims,
jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo įstatyme
nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), ir kad tarnybų
ir pareigų, kurias tose kitose institucijose (struktūrose)
ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad tarnybų ir pareigų, kurias įstatyme nenurodytose
kitose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims
neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui.
4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui.
5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų
represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto sąrašo 1939-1990
metų okupacijų represinės struktūros, tarnybos ir pareigos,
kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos" 9 punktas neprieštarauja Lietuvos
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai
ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
6. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dėl 1939-1990 metų okupacijų
represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems
asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos, sąrašo patvirtinimo" patvirtinto sąrašo 1939-1990
metų okupacijų represinės struktūros, tarnybos ir pareigos,
kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos" 12 punktas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5 ir 52 straipsniams.
7. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų
okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas Sovietų Sąjungos
represinių struktūrų kadriniams darbuotojams, šių struktūrų
agentams ir informatoriams bei komunistų partijos
vadovaujantiems darbuotojams, taip pat organizacijų ar
struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir
teritorijos vientisumą bei jos gyventojus, nariams,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
8. Bylą dėl prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos
asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio
statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas atitinka
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio
4 dalį, nutraukti.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.