English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
Dėl Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar
Respublikos Prezidento 1993 m. kovo 16 d. dekreto
Nr.15 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sudėties" dalis dėl Romasio Vaitekūno patvirtinimo
vidaus reikalų ministru atitinka Lietuvos
Respublikos Konstituciją
Vilnius, 1996 m. gegužės 29 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Kęstučio
Lapinsko, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio,
Jono Prapiesčio, Teodoros Staugaitienės ir Juozo Žilio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė
pareiškėjo - Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Respublikos
Prezidento 1993 m. kovo 16 d. dekreto Nr.15 "Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės sudėties" dalis, kuria vidaus reikalų
ministru buvo patvirtintas vidaus tarnybos karininkas R.
Vaitekūnas, atitinka Konstitucijos 141 straipsnį.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
Pareiškėjas - Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį
Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento 1993 m.
kovo 16 d. dekreto Nr.15 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sudėties" (Žin., 1993, Nr.9-211) dalis, kuria vidaus reikalų
ministru buvo patvirtintas R. Vaitekūnas, atitinka
Konstituciją.
Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais.
R. Vaitekūnas yra vidaus tarnybos karininkas. Prieš
paskiriamas vidaus reikalų ministru, jis buvo Šiaulių miesto
VPK vyresnysis komisaras. Vyriausybės 1993 m. gegužės 12 d.
potvarkiu Nr. 349p jam buvo suteiktas generolo laipsnis.
Pagal Konstitucijos 141 straipsnį neišėję į atsargą krašto
apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai
negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje
valstybinėje tarnyboje. Todėl, pareiškėjo nuomone, vidaus
tarnybos karininko paskyrimas vidaus reikalų ministru
prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
Konstitucijos 141 straipsnyje nustatyta: "Asmenys,
atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat
neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus
tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kiti
sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti
Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti
renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje,
dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų
veikloje."
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo (Žin., 1995, Nr.
3-759) 2 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai, į savo
pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai išrinkti Lietuvos
Respublikos piliečių arba įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios
valdžios bei savivaldybių institucijų paskirti politinei
programai vykdyti, yra politikai. Valstybės politikai yra
Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Ministras
Pirmininkas ir ministrai. Savivaldybių politikai yra
savivaldybių tarybų nariai.
To paties įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įstaigų ir
organizacijų darbuotojai (išskyrus paminėtus 2 straipsnyje),
kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto lėšų, yra laikomi valstybės ir savivaldybių
tarnautojais.
Demokratinių valdžios institutų prigimtis yra tokia, kad
visi asmenys, kurie įgyvendina politinę žmonių valią,
įvairiomis formomis kontroliuojami, kad ši valia nebūtų
iškreipta. Vykdant tokią kontrolę vienaip ar kitaip patikrinama
šių pareigūnų veikla. Taip pat esminę reikšmę turi asmenų,
vykdančių politines programas, veiklos savarankiškumas.
Būtina pabrėžti tą aplinkybę, kad Vyriausybė yra valstybės
valdžios dalis, kuri įgyvendina konkrečią politinę programą. Ji
atsakinga Seimui, o ministrai - Seimui, Respublikos Prezidentui
ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, krašto
apsaugos sistemos, vidaus tarnybos karininkams,
puskarininkiams, saugumo tarnybų ir kitų Konstitucijos 141
straipsnyje minimų pareigūnų veiklai svarbią reikšmę turi
griežto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai. Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-22, Nr.
16-410; 1994, Nr. 53-994, Nr. 82-1547; 1995, Nr. 92-2056) 6
straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad policijos
pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį
policijos pareigūno įsakymą. Šio pareigūno viena iš priesaikos
sudedamųjų dalių yra sąžiningas Lietuvos Respublikos įstatymų
ir savo viršininkų įsakymų vykdymas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymo (Žin., 1992,
Nr. 3-34) 3 straipsnyje, nustatančiame vidaus reikalų tarnybos
veiklos principus, nurodytas vienvaldiškumas, kuris derinamas
su kolegialumu. Taigi šių ir kitų Konstitucijos 141 straipsnyje
paminėtų asmenų veikloje gali atsirasti vidinė kolizija tarp
būtinumo įgyvendinti valstybinės valdžios funkcijas ir vykdyti
statutinius reikalavimus. Tai gali būti viena iš priežasčių,
dėl kurios sutrikdomas demokratinių institutų funkcionavimas.
Šiuo aspektu demokratijos garantijas pabrėžia dar ir tai,
kad Konstitucijos 140 straipsnio trečiosios dalies normoje
krašto apsaugos ministrui keliamas imperatyvus draudimas:
"Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą
karys." Taigi nėra jokių prielaidų tvirtinti, kad kariškis,
policijos, vidaus tarnybos karininkas ar kitas Konstitucijos
141 straipsnyje nurodytas asmuo, neišėjęs į atsargą, gali būti
ministru ar užimti kitas šiame straipsnyje nurodytas pareigas.
Ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu vidaus tarnybos
karininkas, neišėjęs į atsargą, buvo paskirtas vidaus reikalų
ministru. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir
argumentus, buvo pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidento
1993 m. kovo 16 d. dekreto Nr. 15 "Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sudėties" dalis dėl neišėjusio į atsargą vidaus
tarnybos karininko patvirtinimo vidaus reikalų ministru
prieštaravo Konstitucijos 141 straipsniui. Tačiau Respublikos
Prezidentas 1996 m. sausio 29 d. dekretu Nr. 22 (Žin., 1996,
Nr. 10-239) atleido R. Vaitekūną iš vidaus reikalų ministro
pareigų ir ginčijama teisės akto dalis neteko teisinės galios.
Tai yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną byloje
nutraukti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 69 straipsnio ketvirtąja dalimi ir 28 straipsniu,
Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Pradėtą teiseną šioje byloje nutraukti.
Konstitucinio Teismo teisėjai:
Egidijus Jarašiūnas
Kęstutis Lapinskas
Zigmas Levickis
Augustinas Normantas
Vladas Pavilonis
Jonas Prapiestis
Teodora Staugaitienė
Juozas Žilys