English
       LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
                            
                       I Š V A D A

          Dėl Respublikos Prezidento paklausimų, ar per          
         Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos          
               Respublikos Seimo rinkimų įstatymas               

            Vilnius, 1996 m. lapkričio 23 d.

     Lietuvos  Respublikos  Konstitucinis  Teismas,  susidedantis
iš   Konstitucinio  Teismo  teisėjų  Egidijaus  Jarašiūno,  Zigmo
Levickio,  Augustino  Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio,
Prano  Vytauto  Rasimavičiaus,  Teodoros  Staugaitienės  ir Juozo
Žilio,
     sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
     dalyvaujant  pareiškėjo  -  Respublikos  Prezidento atstovui
Respublikos  Prezidento  patarėjui valstybės ir teisės klausimais
Armanui Abramavičiui,
     Vyriausiosios    rinkimų    komisijos    atstovams   -   jos
pirmininkui   Zenonui   Vaigauskui,  nariams  Gintarui  Godai  ir
Isaakui Kaganui,
     remdamasis    Lietuvos    Respublikos    Konstitucijos   105
straipsnio    trečiąja    dalimi    ir    Lietuvos    Respublikos
Konstitucinio   Teismo  įstatymo  1  straipsnio  antrąja  dalimi,
viešame  Teismo  posėdyje  1996  m.  lapkričio  21 d. išnagrinėjo
bylą   Nr.   15/96  pagal  pareiškėjo  -  Respublikos  Prezidento
paklausimus,   ar  per  Seimo  narių  rinkimus  Baltijos  rinkimų
apygardoje  Nr.  20  ir Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr.
47   nebuvo   pažeistas   Lietuvos   Respublikos   Seimo  rinkimų
įstatymas,  taip  pat ar Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas
pagal   Lietuvos   socialinio   teisingumo   sąjungos  pirmininko
skundą.

     Konstitucinis Teismas
                        nustatė:
                            
                            I
     1996  m.  spalio  25  d.  vyko Seimo narių rinkimai. 1996 m.
lapkričio  10  d.  įvyko  pakartotinis  balsavimas  vienmandatėse
rinkimų  apygardose.  1996 m. lapkričio 16 ir 17 d. Vyriausiosios
rinkimų   komisijos   sprendimais   buvo  patvirtinti  galutiniai
rinkimų rezultatai (Žin., 1996, Nr. 111-2529).
     Respublikos  Prezidentas  kreipėsi  į Konstitucinį Teismą su
paklausimais,  ar  per  Seimo  narių  rinkimus  Baltijos  rinkimų
apygardoje  Nr.  20  ir Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr.
47  nebuvo  pažeistas  Seimo rinkimų įstatymas, taip pat ar Seimo
rinkimų  įstatymas  nebuvo  pažeistas  pagal  Lietuvos socialinio
teisingumo sąjungos pirmininko skundą.
     Konstitucinis  Teismas  1996  m.  lapkričio  21 d. sprendimu
Respublikos Prezidento paklausimus sujungė į vieną bylą.
                            
                           II
     Pareiškėjo  atstovas  teisminio  nagrinėjimo metu paaiškino,
kuo  remdamasis  Respublikos  Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį
Teismą  su  paklausimais,  ar  per  Seimo  narių  rinkimus nebuvo
pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
     Vyriausiosios    rinkimų    komisijos   atstovai   teisminio
posėdžio  metu  paaiškino,  kokiais  argumentais  buvo grindžiami
komisijos sprendimai.

     Konstitucinis Teismas
                      konstatuoja:

     Vienas   iš   esminių  demokratinės  valstybės  požymių  yra
demokratiški   atstovaujamųjų  valstybinės  valdžios  institucijų
rinkimai.  Būtent  per  rinkimus  kiekvienas  pilietis įgyvendina
savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį.
     Principinės   rinkimų   teisės   nuostatos  yra  įtvirtintos
Lietuvos    Respublikos    Konstitucijoje.    Konstitucijos    55
straipsnio  pirmojoje  dalyje nustatyta, kad Seimo nariai renkami
ketveriems   metams   remiantis   visuotine,   lygia,  tiesiogine
rinkimų  teise  ir  slaptu  balsavimu.  Konkrečiau  Seimo rinkimų
organizavimo  ir  vykdymo  tvarka  reglamentuojama  Seimo rinkimų
įstatyme.
     Vykdant  demokratiškus  rinkimus ypač svarbūs yra viešumo ir
kontrolės  mechanizmai.  Pažymėtina,  kad Seimo rinkimų įstatymas
detaliai   reglamentuoja   tiek   viešumo  principo  įgyvendinimo
garantijas,  tiek  atstovų  rinkimams ir rinkimų stebėtojų teises
per rinkimus.
     Atstovų   rinkimams,  rinkimų  stebėtojų,  spaudos  ir  kitų
visuomenės  informavimo  priemonių  atstovų  aktyvus  dalyvavimas
rinkimų  procese,  kiek  tai  leidžiama  įstatymo, užtikrina, kad
rinkėjų  valia  bus  deramai  išreikšta.  Minėtų atstovų pastabos
leidžia   nustatyti   Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimus.  Šiuo
aspektu  itin  svarbios  yra  Seimo  rinkimų įstatyme įtvirtintos
teisinės   procedūros   dėl  įvairių  grandžių  rinkimų  komisijų
sprendimų apskundimo teismui.
     Seimo  rinkimų  įstatymo 85 straipsnio penktojoje dalyje yra
nustatyta:   "Partijos,   politinės   organizacijos,   iškėlusios
kandidatus   į   Seimo   narius,   kandidatai   į   Seimo  narius
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti  skundus  dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip
per   24  valandas  po  to,  kai  paskelbiami  oficialūs  rinkimų
rezultatai,  gali  apskųsti  Seimui  ar  Respublikos Prezidentui.
Tokiais  atvejais  Seimas  ar  Respublikos  Prezidentas ne vėliau
kaip   per   48  valandas  kreipiasi  į  Konstitucinį  Teismą  su
paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo."
     To  paties  įstatymo  94  straipsnio  antrojoje  dalyje  yra
nustatyta:    "Konstitucinis    Teismas    tiria    ir    vertina
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimą  arba jos atsisakymą
nagrinėti  skundus  dėl  Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimų tais
atvejais,  kai  sprendimai  buvo  priimti ar kita komisijos veika
buvo padaryta pasibaigus balsavimui."
     1.   Dėl  Respublikos  Prezidento  paklausimo,  ar  Baltijos
rinkimų   apygardoje   Nr.  20  nebuvo  pažeistas  Seimo  rinkimų
įstatymas.
     Lietuvos  liberalų  sąjungos  pirmininkas kandidatas į Seimo
narius  Baltijos  rinkimų  apygardoje  Nr.  20  E.  Gentvilas  ir
Lietuvos   liberalų  sąjungos  atstovas  rinkimams  Vyriausiojoje
rinkimų  komisijoje  A. Ramanauskas savo skundus grindžia rinkimų
stebėtojų  pastabomis  dėl balsų skaičiavimo protokoluose įrašytų
rinkimų  rezultatų.  Jų  manymu, ir nedidelės aritmetinės klaidos
skaičiuojant  balsus  galėjo  turėti  įtakos  galutiniam  rinkimų
rezultatui.
     Seimo  rinkimų  įstatymo  85  straipsnio ketvirtojoje dalyje
nustatyta:  "Vyriausioji  rinkimų  komisija,  nagrinėdama  skundą
dėl  apygardos  rinkimų  komisijos  sprendimo dėl apygardos balsų
skaičiavimo  protokolo  surašymo,  gali  perskaičiuoti  apygardos
rinkimų  komisijos  pateiktus  rinkimų  biuletenius, o nustačiusi
protokole    aritmetinę    klaidą,    neteisingai   suskaičiuotus
galiojančius  ar  negaliojančius  biuletenius,  surašo  papildomą
apygardos,  apylinkės  balsų  skaičiavimo protokolą ir prideda jį
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo."
     Vyriausioji  rinkimų  komisija  svarstė  minėtuose skunduose
nurodytus  argumentus.  Priimdama  sprendimą  ji  rėmėsi tuo, kad
nedidelis  balsų  skirtumas  savaime nėra pagrindas perskaičiuoti
rinkimų  biuletenius.  Su  tokiu  Vyriausiosios rinkimų komisijos
argumentu  negalima  nesutikti,  nes  Seimo  rinkimų  įstatymo 85
straipsnio  ketvirtąja  dalimi Vyriausiajai rinkimų komisijai yra
suteikta   teisė   pačiai   spręsti,   kokiais  atvejais  rinkimų
biuleteniai perskaičiuotini.
     Lietuvos   liberalų  sąjungai  atstovavę  Debreceno  rinkimų
apylinkės  Nr.  36  rinkimų  stebėtojai  D.  Aleksandrovas  ir M.
Girdziuška   ir   Rumpiškių  rinkimų  apylinkės  Nr.  22  rinkimų
stebėtojas  V.  Simanauskas  pastabas  apie šių apylinkių rinkimų
komisijų    neva    padarytus    pažeidimus   balsų   skaičiavimo
protokoluose   pareiškė   tik   tada,   kai   jau   buvo   žinomi
išankstiniai   apygardos   rinkimų   rezultatai.  Minėtų  rinkimų
apylinkių  balsų  skaičiavimo  protokoluose jie pasirašė ir jokių
pastabų   nepateikė.   Vyriausioji  rinkimų  komisija,  priimdama
sprendimą  atsisakyti  perskaičiuoti rinkimų biuletenius Baltijos
rinkimų    apygardoje   Nr.   20,   rėmėsi   būtent   nurodytomis
aplinkybėmis.   Argumentų,   paneigiančių  Vyriausiosios  rinkimų
komisijos  sprendimo  pagrįstumą, nepateikta, todėl nėra pagrindo
daryti išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas.
     Vyriausiajai  rinkimų  komisijai  taip  pat buvo žinoma, kad
Dainavos  rinkimų  apylinkėje  Nr.  32  buvo  pažeistas dokumentų
maišo  antspaudas.  Vyriausioji  rinkimų  komisija šį atvejį tyrė
ir   vertino.   Remdamasi   tuo,   kad  rinkimų  apylinkių  balsų
skaičiavimo  protokolai  buvo  surašyti  iki šio įvykio ir dėl jų
pastabų  nebuvo,  Vyriausioji  rinkimų  komisija  konstatavo, jog
dėl   minėto  antspaudo  pažeidimo  nėra  pagrindo  perskaičiuoti
rinkimų  biuletenius.  Su  šia  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos
išvada negalima nesutikti.
     Atsižvelgiant  į  išdėstytus  argumentus ir motyvus darytina
išvada,    kad   Vyriausiosios   rinkimų   komisijos   sprendimas
atsisakyti  perskaičiuoti  rinkimų  biuletenius  Baltijos rinkimų
apygardoje Nr. 20 atitinka Seimo rinkimų įstatymą.
     2.     Dėl    Respublikos    Prezidento    paklausimo,    ar
Pasvalio-Panevėžio  rinkimų  apygardoje  Nr.  47 nebuvo pažeistas
Seimo rinkimų įstatymas.
     1.  Lietuvos  demokratinės  darbo  partijos  (LDDP)  tarybos
prezidiumo  skunde  nurodyta,  kad  Vyriausioji  rinkimų komisija
1996   m.   lapkričio   16   d.,  jų  nuomone,  priėmė  neteisėtą
sprendimą:   "Netenkinti  Lietuvos  demokratinės  darbo  partijos
prezidiumo   ir  rinkimų  stebėtojų  apygardoje  Nr.  47  prašymų
perskaičiuoti   Pasvalio-Panevėžio   rinkimų   apygardos  Nr.  47
rinkimų   biuletenius  ir  panaikinti  rinkimų  rezultatus  šioje
rinkimų apygardoje."
     LDDP    atstovė    rinkimams    Pasvalio-Panevėžio   rinkimų
apygardos  Nr.  47  rinkimų komisijoje R. L. Butėnienė kreipėsi į
Vyriausiąją  rinkimų  komisiją  dėl,  jos  manymu,  rinkimų  metu
padarytų  pažeidimų  ir  prašė  perskaičiuoti  visų  šios rinkimų
apygardos   apylinkių   rinkimų   biuletenius.  Ji  savo  prašymą
motyvavo  tuo,  kad  apygardos  rinkimų komisija perskaičiavo tik
nedidelę  dalį  jos nurodytų rinkimų apylinkių rinkimų biuletenių
ir   nustatė,  jog  trys  iš  jų  yra  negaliojantys,  nors  buvo
pripažinti  galiojančiais  kandidato  į  Seimo  narius  A. Matulo
naudai.  Atstovė  rinkimams  taip  pat  informavo, kad analogiškų
pažeidimų  buvo  Pušaloto,  Narteikių,  Grūžių, Kalno, Valakėlių,
Gulbinėnų ir kitose apylinkių rinkimų komisijose.
     Apygardos   rinkimų   komisija   atsisakė   peržiūrėti  visą
Karsakiškio  rinkimų  apylinkės  rinkėjų  sąrašą,  nors  to prašė
stebėtojas  R.  Bružis,  apygardos  rinkimų  komisijos  nariai A.
Varvuolis  ir  G.  Šlekonienė. Jie savo prašymą motyvavo tuo, kad
rinkėjų  sąraše  vienas  rinkėjas  pasirašė  už  kelis rinkimuose
nedalyvavusius asmenis, ir tokių pažeidimų gali būti daugiau.
     Išnagrinėjusi  LDDP  tarybos  prezidiumo skundą, Vyriausioji
rinkimų    komisija   pažymėjo:   "Rinkimų   apygardos   komisija
perskaičiavo  penkių  apylinkių  biuletenius.  Keturių  apylinkių
rinkimų   biuletenių   skaičiai   sutapo   su  balsų  skaičiavimo
protokole   nurodytu   rinkimų   biuletenių   skaičiumi.  Vienoje
apylinkėje  gavosi  nedidelis  biuletenių  netikslumas. Apygardos
rinkimų  komisija  atsisakė  toliau tikrinti rinkimų biuletenius,
kadangi rinkimų stebėtojai to neprašė."
     Beveik   visose   rinkimų  apylinkėse  pagal  Seimo  rinkimų
įstatymo  60  straipsnį  dalyvavo  rinkimų  stebėtojai,  jie  tai
patvirtino   savo  parašais  ir  balsų  skaičiavimo  protokoluose
neįrašė  pastabų  dėl  Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Prie kai
kurių  rinkimų  apylinkių balsų skaičiavimo protokolų yra rinkimų
stebėtojų  ir  komisijos  narių  pastabos  ar  atskiros nuomonės.
Todėl    apygardos    rinkimų   komisija   perskaičiavo   rinkimų
biuletenius   tų   rinkimų   apylinkių,   dėl  kurių  darbo  buvo
pareikšta  vienokių  ar  kitokių  pastabų. Prašymas perskaičiuoti
visų   rinkimų   apygardos  apylinkių  rinkimų  biuletenius  buvo
pateiktas  tik  paaiškėjus,  kad  balsavusiųjų  už  kandidatus  į
Seimo  narius  balsų  skirtumas  yra nedidelis. Kaip buvo minėta,
pagal  Seimo  rinkimų  įstatymą nedidelis balsų skirtumas savaime
nėra  pagrindas  perskaičiuoti  rinkimų biuletenius. LDDP tarybos
prezidiumo  skunde  nepateikta  kitų  duomenų  apie Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimus.
     2.  LDDP  tarybos  prezidiumo  skunde taip pat nurodyta, kad
LTV  1996  m. lapkričio 9 d. "Panoramos" laidoje parodė kandidatą
į  Seimo  narius V. Einorį kompromituojančią medžiagą, kuria buvo
siekiama  paveikti  būsimuosius  rinkėjus. Prezidiumo manymu, dėl
to   buvo   šiurkščiai   pažeistas   Seimo  rinkimų  įstatymo  52
straipsnis.
     Seimo   rinkimų  įstatymo  52  straipsnio  antrojoje  dalyje
nustatyta:  "Kompromituojančia  kandidatą  medžiaga  pripažįstama
tokia  medžiaga,  kuria  siekiama paveikti rinkėjus nebalsuoti už
konkretų  kandidatą  ir  kurioje  pranešama  kandidatą negatyviai
apibūdinanti  žinia.  Visuomenės  informavimo priemonės paskelbta
nuomonė   (skirtingai   nuo  žinios,  nuomonei  netaikomi  tiesos
kriterijai)   apie   kandidatą,   taip   pat  ir  negatyvi,  nėra
pripažįstama    kompromituojančia    medžiaga    ir    nesuteikia
kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.
     LDDP    tarybos   prezidiumo   nuomone,   kompromituojančios
medžiagos   paskelbimas  yra  šiurkštus  Seimo  rinkimų  įstatymo
pažeidimas,   ir  tai  gali  būti  pagrindas  rinkimų  rezultatus
pripažinti  negaliojančiais,  kaip  yra  nustatyta  Seimo rinkimų
įstatymo 90 straipsnio pirmojoje dalyje.
     Seimo   rinkimų  įstatymo  90  straipsnio  pirmosios  dalies
normoje  Vyriausiajai  rinkimų  komisijai yra suteikiamos plačios
diskrecinės    teisės    dėl    rinkimų   rezultatų   pripažinimo
negaliojančiais.  Šios  normos  nuostata  "šiurkštūs šio įstatymo
pažeidimai,    padaryti    rinkimų    apylinkėje   arba   rinkimų
apygardoje"   yra  vertinamasis  požymis,  kurio  turinį  privalo
nustatyti    Vyriausioji   rinkimų   komisija   atsižvelgdama   į
konkrečias  aplinkybes,  pavyzdžiui: koks šio įstatymo straipsnis
buvo  pažeistas,  koks  pažeidimo  pobūdis, kas pažeidimą padarė,
kokias  pasekmes  tai  galėjo  sukelti  arba  sukėlė  ir  kt. Tik
Vyriausiosios   rinkimų  komisijos  nustatytų  aplinkybių  visuma
kiekvienu   atveju   duoda   pagrindo   spręsti,   ar  pažeidimas
laikytinas šiurkščiu.
     Nustačius,  kad  pažeidimas yra šiurkštus, reikia įvertinti,
ar  tai  "turėjo  lemiamos  įtakos rinkimų rezultatams". Tai taip
pat  yra  Vyriausiosios  rinkimų komisijos konstatuotų aplinkybių
vertinimo dalykas.
     Nustačius,   kad  Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimai  buvo
šiurkštūs   ir   turėjo   lemiamos  įtakos  rinkimų  rezultatams,
Vyriausiajai   rinkimų   komisijai  suteikiama  teisė  pripažinti
rinkimų   rezultatus   negaliojančiais.   Vertinant  tokią  Seimo
rinkimų   įstatymo   90   straipsnio   pirmosios   dalies  normos
redakciją  yra  prielaidų  daryti  išvadą,  kad ši norma ne visai
užtikrina  visapusišką  teisinį  reguliavimą  sprendžiant rinkimų
procese iškilusius konfliktus.
     Vyriausiosios   rinkimų   komisijos  atstovai  Konstitucinio
Teismo   posėdyje   nurodė,   jog  Vyriausioji  rinkimų  komisija
įvertino  1996  m.  lapkričio  9  d., t. y. tada, kai pagal Seimo
rinkimų    įstatymo   55   straipsnį   rinkimų   agitacija   buvo
draudžiama,   LTV   "Panoramos"   laidoje   parodytą  siužetą  ir
nusprendė,   kad   tai  nėra  šiurkštus  Seimo  rinkimų  įstatymo
pažeidimas.
     Teisminio  nagrinėjimo  metu Vyriausiosios rinkimų komisijos
atstovai  nurodė  ir  kitas  aplinkybes,  kurios  turėjo reikšmės
sprendžiant   klausimą,  ar  LTV  "Panoramos"  laidoje  parodytas
siužetas  turėjo  lemiamos  įtakos  rinkimų rezultatams (duomenys
apie  balsavimą  paštu  ir  kt.).  Vyriausioji  rinkimų  komisija
nenustatė,  kad  šis  siužetas  turėjo  lemiamos  įtakos  rinkimų
rezultatams.
     Pažymėtina,  jog  Seimo rinkimų įstatymas nenumato pakankamų
teisinių  garantijų,  užkertančių kelią skelbti kompromituojančią
medžiagą rinkimų agitacijos draudimo metu.
     Atsižvelgiant  į  išdėstytus  argumentus ir motyvus darytina
išvada,  kad  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos 1996 m. lapkričio
16  d.  sprendimas  atsisakyti  perskaičiuoti  Pasvalio-Panevėžio
rinkimų  apygardos  Nr. 47 rinkimų biuletenius ir panaikinti šios
apygardos rinkimų rezultatus atitinka Seimo rinkimų įstatymą.
     3.   Dėl   Respublikos   Prezidento  paklausimo,  ar  nebuvo
pažeistas  Seimo  rinkimų  įstatymas,  pagal  Lietuvos socialinio
teisingumo sąjungos pirmininko skundą.
     Atsižvelgdamas  į  Lietuvos  socialinio  teisingumo sąjungos
pirmininko  K.  J.  Jociaus  1996  m.  lapkričio  18  d.  skundą,
Respublikos   Prezidentas   kreipėsi  į  Konstitucinį  Teismą  su
paklausimu   dėl   Seimo   rinkimų   įstatymo  pažeidimų.  Skunde
nurodoma,    jog   Vyriausiajai   rinkimų   komisijai   paskelbus
oficialius  rinkimų  rezultatus paaiškėjo, kad nebuvo atsižvelgta
į    ankstesnius    Lietuvos   socialinio   teisingumo   sąjungos
pirmininko  skundus  ir  juose nurodytus šiurkščius Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimus.
     Pažymėtina,   kad   Vyriausioji   rinkimų  komisija  svarstė
Lietuvos  socialinio  teisingumo  sąjungos  1996  m. spalio 16 d.
viešą   pareiškimą   ir   1996   m.   spalio  24  d.  pareiškimą.
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimai  įstatymų nustatyta
tvarka apskųsti nebuvo.
     1996   m.  lapkričio  17  d.  Vyriausioji  rinkimų  komisija
paskelbė  galutinius  Seimo  narių  rinkimų  rezultatus. Lietuvos
socialinio  teisingumo  sąjungos  pirmininko 1996 m. lapkričio 18
d.  skunde  nurodoma, jog paskelbus oficialius rinkimų rezultatus
tapo   aišku,   kad   nebuvo   atsižvelgta   į  ankstesnius  šios
organizacijos   skundus   ir  juose  nurodytus  šiurkščius  Seimo
rinkimų   įstatymo   pažeidimus.   Tačiau   Lietuvos   socialinio
teisingumo   sąjungos   pirmininkas   nesikreipė   į  Vyriausiąją
rinkimų  komisiją  dėl  oficialių  rinkimų rezultatų, todėl jokio
jo skundo Vyriausioji rinkimų komisija nenagrinėjo.
     Seimo  rinkimų  įstatymo  94  straipsnio  antroje dalyje yra
nustatyta,   kad   Konstitucinis   Teismas   tiria   ir   vertina
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimą  arba jos atsisakymą
nagrinėti  skundus  dėl  Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimų tais
atvejais,  kai  sprendimai  buvo  priimti ar kita komisijos veika
buvo    padaryta    pasibaigus   balsavimui.   Skunde,   į   kurį
atsižvelgdamas  Respublikos  Prezidentas  kreipėsi į Konstitucinį
Teismą  su  paklausimu  dėl  Seimo  rinkimų  įstatymo  pažeidimų,
nenurodomas    konkretus    Vyriausiosios    rinkimų    komisijos
sprendimas  ar  veiksmas.  Kadangi nėra nagrinėjimo dalyko, t. y.
konkretaus  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sprendimo  ar  jos
atsisakymo    nagrinėti    skundą,    pradėta    teisena    pagal
Konstitucinio  Teismo  įstatymo  80 straipsnio antrąją dalį šioje
bylos dalyje nutrauktina.

     Vadovaudamasis  Lietuvos  Respublikos  Konstitucinio  Teismo
įstatymo 80 straipsnio antrąja dalimi, Konstitucinis Teismas
                      nusprendžia:

     Pradėtą  teiseną  dėl  Respublikos Prezidento paklausimo, ar
nebuvo   pažeistas   Seimo   rinkimų  įstatymas,  pagal  Lietuvos
socialinio teisingumo sąjungos pirmininko skundą nutraukti.

     Vadovaudamasis   Lietuvos   Respublikos   Konstitucijos  105
straipsnio  trečiąja  dalimi,  Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo  įstatymo  73  straipsnio  pirmąja  dalimi,  Konstitucinis
Teismas
                     teikia išvadą:
                            
     1.  Vyriausiosios  rinkimų komisijos sprendimai dėl Baltijos
rinkimų  apygardos  Nr.  20  rinkimų  rezultatų atitinka Lietuvos
Respublikos Seimo rinkimų įstatymą.
     2.    Vyriausiosios   rinkimų   komisijos   sprendimai   dėl
Pasvalio-Panevėžio  rinkimų  apygardos  Nr.  47 rinkimų rezultatų
atitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą.

     Ši    Konstitucinio    Teismo   išvada   yra   galutinė   ir
neskundžiama.