LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
I Š V A D A
Dėl Respublikos Prezidento paklausimų, ar per
Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos
Respublikos Seimo rinkimų įstatymas
Vilnius, 1996 m. lapkričio 23 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Zigmo
Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio,
Prano Vytauto Rasimavičiaus, Teodoros Staugaitienės ir Juozo
Žilio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo - Respublikos Prezidento atstovui
Respublikos Prezidento patarėjui valstybės ir teisės klausimais
Armanui Abramavičiui,
Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams - jos
pirmininkui Zenonui Vaigauskui, nariams Gintarui Godai ir
Isaakui Kaganui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105
straipsnio trečiąja dalimi ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio antrąja dalimi,
viešame Teismo posėdyje 1996 m. lapkričio 21 d. išnagrinėjo
bylą Nr. 15/96 pagal pareiškėjo - Respublikos Prezidento
paklausimus, ar per Seimo narių rinkimus Baltijos rinkimų
apygardoje Nr. 20 ir Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr.
47 nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų
įstatymas, taip pat ar Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas
pagal Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos pirmininko
skundą.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1996 m. spalio 25 d. vyko Seimo narių rinkimai. 1996 m.
lapkričio 10 d. įvyko pakartotinis balsavimas vienmandatėse
rinkimų apygardose. 1996 m. lapkričio 16 ir 17 d. Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimais buvo patvirtinti galutiniai
rinkimų rezultatai (Žin., 1996, Nr. 111-2529).
Respublikos Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su
paklausimais, ar per Seimo narių rinkimus Baltijos rinkimų
apygardoje Nr. 20 ir Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr.
47 nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, taip pat ar Seimo
rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas pagal Lietuvos socialinio
teisingumo sąjungos pirmininko skundą.
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 21 d. sprendimu
Respublikos Prezidento paklausimus sujungė į vieną bylą.
II
Pareiškėjo atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino,
kuo remdamasis Respublikos Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį
Teismą su paklausimais, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo
pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai teisminio
posėdžio metu paaiškino, kokiais argumentais buvo grindžiami
komisijos sprendimai.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
Vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra
demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų
rinkimai. Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina
savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį.
Principinės rinkimų teisės nuostatos yra įtvirtintos
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 55
straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai renkami
ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine
rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Konkrečiau Seimo rinkimų
organizavimo ir vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo rinkimų
įstatyme.
Vykdant demokratiškus rinkimus ypač svarbūs yra viešumo ir
kontrolės mechanizmai. Pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymas
detaliai reglamentuoja tiek viešumo principo įgyvendinimo
garantijas, tiek atstovų rinkimams ir rinkimų stebėtojų teises
per rinkimus.
Atstovų rinkimams, rinkimų stebėtojų, spaudos ir kitų
visuomenės informavimo priemonių atstovų aktyvus dalyvavimas
rinkimų procese, kiek tai leidžiama įstatymo, užtikrina, kad
rinkėjų valia bus deramai išreikšta. Minėtų atstovų pastabos
leidžia nustatyti Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus. Šiuo
aspektu itin svarbios yra Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintos
teisinės procedūros dėl įvairių grandžių rinkimų komisijų
sprendimų apskundimo teismui.
Seimo rinkimų įstatymo 85 straipsnio penktojoje dalyje yra
nustatyta: "Partijos, politinės organizacijos, iškėlusios
kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip
per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų
rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui.
Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau
kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su
paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo."
To paties įstatymo 94 straipsnio antrojoje dalyje yra
nustatyta: "Konstitucinis Teismas tiria ir vertina
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais
atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika
buvo padaryta pasibaigus balsavimui."
1. Dėl Respublikos Prezidento paklausimo, ar Baltijos
rinkimų apygardoje Nr. 20 nebuvo pažeistas Seimo rinkimų
įstatymas.
Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas kandidatas į Seimo
narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20 E. Gentvilas ir
Lietuvos liberalų sąjungos atstovas rinkimams Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje A. Ramanauskas savo skundus grindžia rinkimų
stebėtojų pastabomis dėl balsų skaičiavimo protokoluose įrašytų
rinkimų rezultatų. Jų manymu, ir nedidelės aritmetinės klaidos
skaičiuojant balsus galėjo turėti įtakos galutiniam rinkimų
rezultatui.
Seimo rinkimų įstatymo 85 straipsnio ketvirtojoje dalyje
nustatyta: "Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą
dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl apygardos balsų
skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos
rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą
apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo."
Vyriausioji rinkimų komisija svarstė minėtuose skunduose
nurodytus argumentus. Priimdama sprendimą ji rėmėsi tuo, kad
nedidelis balsų skirtumas savaime nėra pagrindas perskaičiuoti
rinkimų biuletenius. Su tokiu Vyriausiosios rinkimų komisijos
argumentu negalima nesutikti, nes Seimo rinkimų įstatymo 85
straipsnio ketvirtąja dalimi Vyriausiajai rinkimų komisijai yra
suteikta teisė pačiai spręsti, kokiais atvejais rinkimų
biuleteniai perskaičiuotini.
Lietuvos liberalų sąjungai atstovavę Debreceno rinkimų
apylinkės Nr. 36 rinkimų stebėtojai D. Aleksandrovas ir M.
Girdziuška ir Rumpiškių rinkimų apylinkės Nr. 22 rinkimų
stebėtojas V. Simanauskas pastabas apie šių apylinkių rinkimų
komisijų neva padarytus pažeidimus balsų skaičiavimo
protokoluose pareiškė tik tada, kai jau buvo žinomi
išankstiniai apygardos rinkimų rezultatai. Minėtų rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokoluose jie pasirašė ir jokių
pastabų nepateikė. Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama
sprendimą atsisakyti perskaičiuoti rinkimų biuletenius Baltijos
rinkimų apygardoje Nr. 20, rėmėsi būtent nurodytomis
aplinkybėmis. Argumentų, paneigiančių Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimo pagrįstumą, nepateikta, todėl nėra pagrindo
daryti išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas.
Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat buvo žinoma, kad
Dainavos rinkimų apylinkėje Nr. 32 buvo pažeistas dokumentų
maišo antspaudas. Vyriausioji rinkimų komisija šį atvejį tyrė
ir vertino. Remdamasi tuo, kad rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolai buvo surašyti iki šio įvykio ir dėl jų
pastabų nebuvo, Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, jog
dėl minėto antspaudo pažeidimo nėra pagrindo perskaičiuoti
rinkimų biuletenius. Su šia Vyriausiosios rinkimų komisijos
išvada negalima nesutikti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir motyvus darytina
išvada, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas
atsisakyti perskaičiuoti rinkimų biuletenius Baltijos rinkimų
apygardoje Nr. 20 atitinka Seimo rinkimų įstatymą.
2. Dėl Respublikos Prezidento paklausimo, ar
Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje Nr. 47 nebuvo pažeistas
Seimo rinkimų įstatymas.
1. Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) tarybos
prezidiumo skunde nurodyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija
1996 m. lapkričio 16 d., jų nuomone, priėmė neteisėtą
sprendimą: "Netenkinti Lietuvos demokratinės darbo partijos
prezidiumo ir rinkimų stebėtojų apygardoje Nr. 47 prašymų
perskaičiuoti Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardos Nr. 47
rinkimų biuletenius ir panaikinti rinkimų rezultatus šioje
rinkimų apygardoje."
LDDP atstovė rinkimams Pasvalio-Panevėžio rinkimų
apygardos Nr. 47 rinkimų komisijoje R. L. Butėnienė kreipėsi į
Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl, jos manymu, rinkimų metu
padarytų pažeidimų ir prašė perskaičiuoti visų šios rinkimų
apygardos apylinkių rinkimų biuletenius. Ji savo prašymą
motyvavo tuo, kad apygardos rinkimų komisija perskaičiavo tik
nedidelę dalį jos nurodytų rinkimų apylinkių rinkimų biuletenių
ir nustatė, jog trys iš jų yra negaliojantys, nors buvo
pripažinti galiojančiais kandidato į Seimo narius A. Matulo
naudai. Atstovė rinkimams taip pat informavo, kad analogiškų
pažeidimų buvo Pušaloto, Narteikių, Grūžių, Kalno, Valakėlių,
Gulbinėnų ir kitose apylinkių rinkimų komisijose.
Apygardos rinkimų komisija atsisakė peržiūrėti visą
Karsakiškio rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, nors to prašė
stebėtojas R. Bružis, apygardos rinkimų komisijos nariai A.
Varvuolis ir G. Šlekonienė. Jie savo prašymą motyvavo tuo, kad
rinkėjų sąraše vienas rinkėjas pasirašė už kelis rinkimuose
nedalyvavusius asmenis, ir tokių pažeidimų gali būti daugiau.
Išnagrinėjusi LDDP tarybos prezidiumo skundą, Vyriausioji
rinkimų komisija pažymėjo: "Rinkimų apygardos komisija
perskaičiavo penkių apylinkių biuletenius. Keturių apylinkių
rinkimų biuletenių skaičiai sutapo su balsų skaičiavimo
protokole nurodytu rinkimų biuletenių skaičiumi. Vienoje
apylinkėje gavosi nedidelis biuletenių netikslumas. Apygardos
rinkimų komisija atsisakė toliau tikrinti rinkimų biuletenius,
kadangi rinkimų stebėtojai to neprašė."
Beveik visose rinkimų apylinkėse pagal Seimo rinkimų
įstatymo 60 straipsnį dalyvavo rinkimų stebėtojai, jie tai
patvirtino savo parašais ir balsų skaičiavimo protokoluose
neįrašė pastabų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Prie kai
kurių rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų yra rinkimų
stebėtojų ir komisijos narių pastabos ar atskiros nuomonės.
Todėl apygardos rinkimų komisija perskaičiavo rinkimų
biuletenius tų rinkimų apylinkių, dėl kurių darbo buvo
pareikšta vienokių ar kitokių pastabų. Prašymas perskaičiuoti
visų rinkimų apygardos apylinkių rinkimų biuletenius buvo
pateiktas tik paaiškėjus, kad balsavusiųjų už kandidatus į
Seimo narius balsų skirtumas yra nedidelis. Kaip buvo minėta,
pagal Seimo rinkimų įstatymą nedidelis balsų skirtumas savaime
nėra pagrindas perskaičiuoti rinkimų biuletenius. LDDP tarybos
prezidiumo skunde nepateikta kitų duomenų apie Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimus.
2. LDDP tarybos prezidiumo skunde taip pat nurodyta, kad
LTV 1996 m. lapkričio 9 d. "Panoramos" laidoje parodė kandidatą
į Seimo narius V. Einorį kompromituojančią medžiagą, kuria buvo
siekiama paveikti būsimuosius rinkėjus. Prezidiumo manymu, dėl
to buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 52
straipsnis.
Seimo rinkimų įstatymo 52 straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta: "Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus nebalsuoti už
konkretų kandidatą ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta
nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos
kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nėra
pripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia
kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.
LDDP tarybos prezidiumo nuomone, kompromituojančios
medžiagos paskelbimas yra šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimas, ir tai gali būti pagrindas rinkimų rezultatus
pripažinti negaliojančiais, kaip yra nustatyta Seimo rinkimų
įstatymo 90 straipsnio pirmojoje dalyje.
Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio pirmosios dalies
normoje Vyriausiajai rinkimų komisijai yra suteikiamos plačios
diskrecinės teisės dėl rinkimų rezultatų pripažinimo
negaliojančiais. Šios normos nuostata "šiurkštūs šio įstatymo
pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų
apygardoje" yra vertinamasis požymis, kurio turinį privalo
nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija atsižvelgdama į
konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui: koks šio įstatymo straipsnis
buvo pažeistas, koks pažeidimo pobūdis, kas pažeidimą padarė,
kokias pasekmes tai galėjo sukelti arba sukėlė ir kt. Tik
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų aplinkybių visuma
kiekvienu atveju duoda pagrindo spręsti, ar pažeidimas
laikytinas šiurkščiu.
Nustačius, kad pažeidimas yra šiurkštus, reikia įvertinti,
ar tai "turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams". Tai taip
pat yra Vyriausiosios rinkimų komisijos konstatuotų aplinkybių
vertinimo dalykas.
Nustačius, kad Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai buvo
šiurkštūs ir turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams,
Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikiama teisė pripažinti
rinkimų rezultatus negaliojančiais. Vertinant tokią Seimo
rinkimų įstatymo 90 straipsnio pirmosios dalies normos
redakciją yra prielaidų daryti išvadą, kad ši norma ne visai
užtikrina visapusišką teisinį reguliavimą sprendžiant rinkimų
procese iškilusius konfliktus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai Konstitucinio
Teismo posėdyje nurodė, jog Vyriausioji rinkimų komisija
įvertino 1996 m. lapkričio 9 d., t. y. tada, kai pagal Seimo
rinkimų įstatymo 55 straipsnį rinkimų agitacija buvo
draudžiama, LTV "Panoramos" laidoje parodytą siužetą ir
nusprendė, kad tai nėra šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimas.
Teisminio nagrinėjimo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos
atstovai nurodė ir kitas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės
sprendžiant klausimą, ar LTV "Panoramos" laidoje parodytas
siužetas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams (duomenys
apie balsavimą paštu ir kt.). Vyriausioji rinkimų komisija
nenustatė, kad šis siužetas turėjo lemiamos įtakos rinkimų
rezultatams.
Pažymėtina, jog Seimo rinkimų įstatymas nenumato pakankamų
teisinių garantijų, užkertančių kelią skelbti kompromituojančią
medžiagą rinkimų agitacijos draudimo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir motyvus darytina
išvada, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 1996 m. lapkričio
16 d. sprendimas atsisakyti perskaičiuoti Pasvalio-Panevėžio
rinkimų apygardos Nr. 47 rinkimų biuletenius ir panaikinti šios
apygardos rinkimų rezultatus atitinka Seimo rinkimų įstatymą.
3. Dėl Respublikos Prezidento paklausimo, ar nebuvo
pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, pagal Lietuvos socialinio
teisingumo sąjungos pirmininko skundą.
Atsižvelgdamas į Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos
pirmininko K. J. Jociaus 1996 m. lapkričio 18 d. skundą,
Respublikos Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su
paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Skunde
nurodoma, jog Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus
oficialius rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad nebuvo atsižvelgta
į ankstesnius Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos
pirmininko skundus ir juose nurodytus šiurkščius Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimus.
Pažymėtina, kad Vyriausioji rinkimų komisija svarstė
Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos 1996 m. spalio 16 d.
viešą pareiškimą ir 1996 m. spalio 24 d. pareiškimą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai įstatymų nustatyta
tvarka apskųsti nebuvo.
1996 m. lapkričio 17 d. Vyriausioji rinkimų komisija
paskelbė galutinius Seimo narių rinkimų rezultatus. Lietuvos
socialinio teisingumo sąjungos pirmininko 1996 m. lapkričio 18
d. skunde nurodoma, jog paskelbus oficialius rinkimų rezultatus
tapo aišku, kad nebuvo atsižvelgta į ankstesnius šios
organizacijos skundus ir juose nurodytus šiurkščius Seimo
rinkimų įstatymo pažeidimus. Tačiau Lietuvos socialinio
teisingumo sąjungos pirmininkas nesikreipė į Vyriausiąją
rinkimų komisiją dėl oficialių rinkimų rezultatų, todėl jokio
jo skundo Vyriausioji rinkimų komisija nenagrinėjo.
Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio antroje dalyje yra
nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais
atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika
buvo padaryta pasibaigus balsavimui. Skunde, į kurį
atsižvelgdamas Respublikos Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį
Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų,
nenurodomas konkretus Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimas ar veiksmas. Kadangi nėra nagrinėjimo dalyko, t. y.
konkretaus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo ar jos
atsisakymo nagrinėti skundą, pradėta teisena pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio antrąją dalį šioje
bylos dalyje nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 80 straipsnio antrąja dalimi, Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Pradėtą teiseną dėl Respublikos Prezidento paklausimo, ar
nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, pagal Lietuvos
socialinio teisingumo sąjungos pirmininko skundą nutraukti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105
straipsnio trečiąja dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 73 straipsnio pirmąja dalimi, Konstitucinis
Teismas
teikia išvadą:
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl Baltijos
rinkimų apygardos Nr. 20 rinkimų rezultatų atitinka Lietuvos
Respublikos Seimo rinkimų įstatymą.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl
Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardos Nr. 47 rinkimų rezultatų
atitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą.
Ši Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir
neskundžiama.