English

            LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

                        N U T A R I M A S

        DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 1993 M. KOVO 25 D.        
          NUTARIMO "DĖL VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS          
            SUDARYMO" ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS             
                          KONSTITUCIJAI                          

                  Vilnius, 1994 m. liepos 7 d.

     Lietuvos Respublikos  Konstitucinis Teismas, susidedantis iš
Konstitucinio     Teismo  teisėjų   Algirdo  Gailiūno,   Kęstučio
Lapinsko,  Zigmo   Levickio,    Vlado  Pavilonio,  Prano  Vytauto
Rasimavičiaus, Stasio  Stačioko, Teodoros   Staugaitienės, Stasio
Šedbaro ir Juozo Žilio,
     sekretoriaujant Rolandai Stimbirytei,
     dalyvaujant pareiškėjo  - Seimo  narių grupės atstovui Seimo
nariui  Andriui Kubiliui,
     suinteresuoto  asmens  -  Seimo  atstovui  Seimo  pirmininko
pavaduotojui  Juozui Bernatoniui,
     remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio
pirmąja   dalimi ir  Konstitucinio Teismo  įstatymo 1  straipsnio
pirmąja dalimi,   viešame  Teismo posėdyje  1994 m.   liepos 5 d.
išnagrinėjo bylą Nr.  14/93 pagal pareiškėjo - Seimo narių grupės
prašymą ištirti,  ar Lietuvos  Respublikos Seimo 1993 m.  kovo 25
d. nutarimas  "Dėl Vyriausiosios    rinkimų  komisijos  sudarymo"
atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

     Konstitucinis Teismas
                            nustatė:

     Lietuvos Respublikos  Seimas 1993  m. kovo  25  d.    priėmė
nutarimą "Dėl   Vyriausiosios  rinkimų komisijos sudarymo" (Žin.,
1993, Nr. 11-269).  Šio nutarimo trečiajame punkte Seimas nurodė,
kad naujai  sudaryta   Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi
atlikti tuos  darbus ir   išspręsti  klausimus, kurių neatliko ir
neišsprendė ankstesnė Vyriausioji  rinkimų komisija.
     Pareiškėjas -  Seimo narių  grupė prašo  ištirti,  ar  Seimo
nutarimas     "Dėl  Vyriausiosios   rinkimų  komisijos  sudarymo"
atitinka Lietuvos  Respublikos   Konstitucijos 67  straipsnio  13
punktą.
     Prašyme pareiškėjas  nurodo, jog Konstitucijos 67 straipsnio
13 punkte   yra  nustatyta, kad  Seimas turi  teisę tik  sudaryti
Vyriausiąją   rinkimų      komisiją   ir   keisti   jos   sudėtį.
Konstitucijos 5  straipsnyje sakoma,  jog "valdžios galias riboja
Konstitucija", o  tai reiškia,  kad Seimas   neturi galios daryti
kokių nors pavedimų Vyriausiajai rinkimų komisijai.
     Teisminiame  posėdyje  pareiškėjo  atstovas  akcentavo,  kad
Seimas  ginčijamo    nutarimo  3  punktu  įpareigojo  Vyriausiąją
rinkimų komisiją  vykdyti   Seimo rinkimų  įstatymo reikalavimus.
Vyriausiajai rinkimų  komisijai   įvykdžius šį  reikalavimą, buvo
neteisėtai nutraukti  trijų Seimo  narių    įgaliojimai.    Seimo
rinkimų įstatymas  nesuteikė jai  teisės nutraukti   Seimo  narių
įgaliojimus.   Vyriausioji rinkimų  komisija, nutraukdama   trijų
Seimo  narių   įgaliojimus,  rėmėsi   ginčijamo  Seimo   nutarimo
imperatyviu  3 punktu, kuris prieštarauja Konstitucijai.
     Suinteresuoto asmens  atstovo  nuomone,  Seimas,  priimdamas
ginčijamą   nutarimą, įgyvendino  Konstitucijos 67  straipsnio 13
punkto nuostatą,   kad  Seimas turi  teisę  sudaryti  Vyriausiąją
rinkimų komisiją  ir keisti   jos  sudėtį.  Atsižvelgdamas į tai,
kad įstatyme  "Dėl Lietuvos  Respublikos   Seimo rinkimų įstatymo
dalinio pakeitimo ir papildymo" yra numatyti  nauji Vyriausiosios
rinkimų komisijos  sudarymo principai,  Seimas nutarimo  1 punktu
nutraukė  tuometinės   Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  veiklą,
kadangi jos  sudėtis neatitiko  Seimo rinkimų  įstatymo nuostatų.
Šio   nutarimo 2  punktu jis  sudarė  naują  Vyriausiąją  rinkimų
komisiją  vadovaudamasis    Seimo  rinkimų  įstatyme  nustatytais
principais.   Nutarimo 3 punktu  Seimas nedavė konkrečių pavedimų
Vyriausiajai  rinkimų   komisijai,  jis     tik  apibrėžė  naujai
sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos  tęstinumą, jos
pareigą atlikti darbus ir išspręsti klausimus, kurių  neatliko ir
neišsprendė ankstesnė Vyriausioji rinkimų komisija.
     Remdamasis  išdėstytais  argumentais,  suinteresuoto  asmens
atstovas  prašo Konstitucinį Teismą pripažinti, kad Seimo 1993 m.
kovo 25  d.    nutarimas  "Dėl  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos
sudarymo" atitinka  Lietuvos Respublikos Konstituciją.

     Konstitucinis Teismas
                          konstatuoja:

     Konstitucijos 67  straipsnio 2  punkte yra  įtvirtinta Seimo
prerogatyva   leisti  įstatymus.    Konstitucijos  55  straipsnio
trečiojoje dalyje nustatyta:  "Seimo narių rinkimų tvarką nustato
įstatymas". Tai reiškia, kad Seimas  įstatymu nustato Seimo narių
rinkimo  tvarką,   rinkimus   organizuojančių      ir   vykdančių
institucijų įgaliojimus.   Konstitucijos 67 straipsnio  13 punkte
taip pat  yra nustatyta Seimo teisė sudaryti Vyriausiąją  rinkimų
komisiją ir keisti jos sudėtį.  Tuo yra įtvirtinta nuostata,  kad
Seimo  narių   rinkimus  organizuoja   ir  vykdo  Seimo  sudaryta
Vyriausioji   rinkimų komisija. Ši nuostata taip pat reiškia, kad
Seimo prerogatyva   keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį
jokiais kriterijais   neapibrėžta,  tačiau ją riboja paties Seimo
priimto   Seimo   rinkimų   įstatymo      atitinkamos   nuostatos
(Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d.  nutarimas).
     Seimo  rinkimai  buvo  vykdomi  iki  1992  m.  Konstitucijos
įsigaliojimo,   vadovaujantis  Aukščiausiosios  Tarybos  1992  m.
liepos  9  d.    priimtu    Seimo  rinkimų  įstatymu.    Rinkimus
organizavo  ir   vykdė  remiantis   minėtu     įstatymu  sudaryta
Vyriausioji rinkimų komisija.
     Po rinkimų  Seimas 1993  m. kovo  16 d. priėmė įstatymą "Dėl
Lietuvos  Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir
papildymo",  kuriuo buvo pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos
sudarymo principai.   Vykdydamas   Seimo rinkimų įstatymą, Seimas
1993 m.  kovo 25  d. priėmė  nutarimą  "Dėl Vyriausiosios rinkimų
komisijos sudarymo",  kurio 1  punktu nutraukė    Aukščiausiosios
Tarybos sudarytos  Vyriausiosios rinkimų  komisijos   veiklą, o 2
punktu sudarė  naują Vyriausiąją  rinkimų komisiją.   Tokiu  būdu
Seimas  įgyvendino   savo   konstitucinę   prerogatyvą   sudaryti
Vyriausiąją    rinkimų  komisiją  ir  keisti  jos  sudėtį.    Tai
neprieštarauja Konstitucijos  67 straipsnio 13 punktui.
     Naujai sudaryta  Vyriausioji rinkimų  komisija turi  vykdyti
Seimo  rinkimų     įstatyme   nustatytus  Vyriausiosios   rinkimų
komisijos  įgaliojimus,   įskaitant    ir  darbus,kurių  neatliko
ankstesnė Vyriausioji rinkimų komisija.
     Ginčijamo Seimo  nutarimo 3  punkto teksto  teisinė  analizė
leidžia teigti,   jog jame teisės normų nesukurta, naujų pavedimų
ar užduočių  neduota,   o tik  konstatuota, kad  naujai sudarytos
Vyriausiosios  rinkimų  komisijos    pareiga  yra  vykdyti  Seimo
rinkimų įstatymo reikalavimus.  Todėl tokia  ginčijamo nutarimo 3
punkto nuostata  negali būti  vertinama kaip Seimo  kompetencijos
viršijimas arba Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkte  nustatytos
Seimo teisės sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti  jos
sudėtį pažeidimas.

     Vadovaudamasis  Lietuvos   Respublikos   Konstitucijos   102
straipsniu,   Lietuvos Respublikos  Konstitucinio Teismo įstatymo
53,  54,   55  ir   56     straipsniais,   Lietuvos   Respublikos
Konstitucinis Teismas
                            nutaria:

     Pripažinti, kad  Lietuvos Respublikos  Seimo 1993 m. kovo 25
d. nutarimas   "Dėl  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  sudarymo"
neprieštarauja Lietuvos  Respublikos Konstitucijai.

     Šis  Konstitucinio   Teismo  nutarimas   yra  galutinis   ir
neskundžiamas.
     Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.