LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
R E G L A M E N T A S

I SKYRIUS
BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Konstitucinio Teismo (toliau – ir Teismas) uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas.
2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 3 straipsnį Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus klausimus nustato Konstitucinio Teismo reglamentas.
3. Konstitucinio Teismo reglamentą tvirtina ir keičia Konstitucinis Teismas sprendimu, kuris priimamas ne mažiau kaip 2/3 visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma.

II SKYRIUS
KONSTITUCINIO TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

I skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO DARBO ORGANIZAVIMO BENDRIEJI KLAUSIMAI

4. Konstitucinio Teismo teisėjų darbo diena yra nenormuota. Prireikus teisėjai gali dirbti ir poilsio dienomis.
5. Teismo posėdžiai vyksta darbo dienomis nuo 9 valandos, jeigu Konstitucinis Teismas arba Konstitucinio Teismo pirmininkas nenusprendžia kitaip.
6. Rengiant Konstitucinio Teismo posėdžius paliekama laiko teisėjų individualiam darbui – jiems priskirtoms byloms teisminiam nagrinėjimui rengti, susipažinti su medžiaga, teikiama svarstyti eiliniame Teismo posėdyje.
7. Konstitucinio Teismo teisėjai pedagoginį ar kūrybinį darbą paprastai dirba ne darbo Teisme metu. Pedagoginis ar kūrybinis darbas jokiais atvejais negali būti dirbamas Teismo posėdžiams skirtu laiku.
8. Teisėjo veikla, nesusijusi su teisėjo pareigomis, neturi trukdyti jam atlikti savo tiesioginių pareigų Teisme.
9. Konstitucinio Teismo teisėjai, atsižvelgiant į Teismo galimybes, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, seminaruose ir kituose profesiniuose renginiuose, susipažįsta su kitų valstybių konstitucinės kontrolės institucijų ir panašaus profilio tarptautinių institucijų darbo patirtimi.

II skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO ORGANIZACINIAI POSĖDŽIAI

10. Organizaciniuose posėdžiuose yra svarstomi ir sprendžiami Konstitucinio Teismo darbo organizavimo, Konstitucinio Teismo aparato (toliau – ir Teismo aparatas) struktūros ir kompetencijos klausimai. Organizaciniuose posėdžiuose taip pat yra svarstomi naujų finansinių metų Konstitucinio Teismo biudžeto projekto metmenys, tvirtinama finansinių metų Konstitucinio Teismo išlaidų sąmata, nagrinėjami kiti Teismo veiklai užtikrinti svarbūs klausimai.
11. Svarstytinus posėdyje klausimus siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę nustato Konstitucinis Teismas.
12. Konstitucinio Teismo pirmininkui arba Teismui nusprendus, į organizacinius posėdžius gali būti kviečiami Teismo valstybės tarnautojai, darbuotojai, mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.
13. Konstituciniam Teismui nusprendus, organizaciniame posėdyje gali būti rašomas protokolas.
14. Prireikus ištirti ar parengti svarstyti tam tikrus klausimus, Konstitucinis Teismas gali sudaryti laikinąsias komisijas ar darbo grupes.

III skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO TVARKOMIEJI POSĖDŽIAI

15. Tvarkomuosiuose posėdžiuose yra svarstomi tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kilę nesutarimai dėl kreipimųsi priėmimo, visi atsisakymo nagrinėti kreipimąsi atvejai, bylų parengimo, sujungimo, išskyrimo ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai.
16. Konstitucinio Teismo pirmininko kvietimu tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti Teismo valstybės tarnautojai, darbuotojai, mokslininkai, specialistai, kiti asmenys. Posėdžio pirmininko leidimu jiems gali būti suteiktas žodis.
17. Tvarkomajame posėdyje yra rašomas protokolas. Protokole yra nurodoma posėdžio data, protokolo numeris, posėdyje dalyvavę teisėjai, kiti asmenys, darbotvarkė, klausimų pranešėjai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolo projektas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po posėdžio darbo dieną.
18. Tvarkomojo posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir Teismo posėdžių sekretorius.

IV skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO TEISMINIAI POSĖDŽIAI

19. Teisminiuose posėdžiuose yra nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos pagal Konstitucinio Teismo priimtus nagrinėti prašymus ir paklausimus, taip pat prašymai išaiškinti Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus.
20. Teisminiai posėdžiai vyksta pagal Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytas procedūras.

V skirsnis
POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMAS IR KLAUSIMŲ SVARSTYMO
POSĖDŽIUOSE TVARKA

21. Organizacinius ir tvarkomuosius posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.
22. Teisėjas, dėl svarbių aplinkybių negalintis dalyvauti posėdžiuose, turi apie tai kuo anksčiau pranešti Konstitucinio Teismo pirmininkui. Negalintis dalyvauti posėdyje teisėjas gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais, ir ji turi būti paskelbta posėdyje.
23. Posėdžiui pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas arba, jei jo nėra, jį pavaduojantis teisėjas.
24. Posėdžio pradžioje posėdžio pirmininkas pateikia posėdžio darbotvarkę. Teisėjai turi teisę siūlyti pakeisti arba papildyti darbotvarkę.
25. Darbotvarkės klausimai svarstomi iš eilės. Teismas bendru sutarimu gali pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą.
26. Posėdžio pirmininkas pristato kiekvieną darbotvarkės klausimą ir suteikia žodį pranešėjui. Po pranešėjo kalbos jam gali būti užduodami klausimai.
27. Paprastai žodis suteikiamas arba klausimai užduodami eilės tvarka. Kalbėti be eilės galima tik posėdžio pirmininko leidimu. Pirmenybė kalbėti be eilės teiktina pranešėjui.
28. Sprendimo svarstomu darbotvarkės klausimu projektą paprastai teikia pranešėjas arba posėdžio pirmininkas. Teisėjai gali teikti alternatyvius sprendimų projektus.
29. Baigus diskusiją, posėdžio pirmininkas gali formuluoti pagrindines tezes, išvadas diskutuotu klausimu, o prireikus – alternatyvas.
30. Sprendimai posėdžiuose svarstomais klausimais priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Posėdžio pirmininkas skaičiuoja, kiek teisėjų balsavo už sprendimą ir kiek prieš jį. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
31. Posėdžiuose gali būti priimami žodiniai arba rašytiniai sprendimai. Rašytiniame sprendime nurodoma posėdžio data, posėdyje dalyvavę teisėjai, svarstytas klausimas, prireikus – ir sprendimo motyvai, priimtas sprendimas. Rašytinius Teismo sprendimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.
32. Organizaciniuose posėdžiuose paprastai priimami žodiniai sprendimai. Teismui nutarus, organizaciniuose posėdžiuose gali būti priimami ir rašytiniai sprendimai.
33. Posėdyje nedalyvavusiam teisėjui pranešama apie Teismo priimtus sprendimus.
34. Teismui nutarus, apie priimtus sprendimus yra informuojami Teismo valstybės tarnautojai, darbuotojai, kitos valstybės institucijos ir (arba) pareigūnai bei žiniasklaida.

III SKYRIUS
TEISĖJŲ ETIKA (PROFESINIS ELGESYS)

35. Teisėjas vadovaujasi tik Konstitucija ir klauso tik Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.
36. Teisėjas turi Konstitucijos jam nustatytą nepriklausomumą. Teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės ar savivaldos institucijos, jų pareigūnų, taip pat privačių asmenų ar organizacijų, politinių partijų, visuomenės, taip pat žiniasklaidos priemonių. Nepriklausomumas teisėją įpareigoja.
37. Teisėjas turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, negali pažeisti žmogaus teisių ir orumo. Teisėjas turi elgtis taip, kad nežemintų teisėjo vardo.
38. Teisėjas, eidamas savo pareigas, neturi rodyti savo požiūrio į asmens lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, lytinę orientaciją, socialinę padėtį, dėl kurio būtų sudarytos prielaidos asmenis diskriminuoti arba teikti jiems privilegijų.
39. Eidamas savo pareigas teisėjas turi būti nešališkas. Teisėjas, išklausydamas procese dalyvaujančius asmenis, turi būti jiems vienodai dėmesingas, tačiau reiklus proceso tvarkos pažeidėjams. Teisėjas turi vengti pokalbių apie nagrinėjamą bylą su proceso dalyviais ne teismo proceso metu, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvius teisėjas iškviečia į teismą ir juos apklausia rengdamas bylą teisminiam posėdžiui. Teisėjas, nagrinėdamas bylas, privalo nepasiduoti valdžios arba valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos, visuomenės ir atskirų piliečių įtakai.
40. Teisėjas privalo įsigilinti į nagrinėjamos bylos esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, nevilkinti bylos rengimo ir nagrinėjimo proceso. Teisėjas daug dėmesio skiria proceso ir kalbos kultūrai, yra tikslus ir punktualus. Teismo posėdžiuose teisėjas yra oficialus, korektiškas, kantrus ir mandagus.
41. Teisėjas neturi teisės viešai reikšti savo nuomonės dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.
42. Teisėjas neskleidžia konfidencialios informacijos, gautos rengiant ir nagrinėjant bylas, saugo pasitarimo kambario paslaptį.
43. Teisėjas negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų, gauti kitų paslaugų, jeigu tai daroma – arba gali būti traktuojama, kad daroma, – siekiant paveikti nagrinėjamos ar priimtos nagrinėti bylos eigą arba sprendimą byloje.
44. Teisėjas negali eiti jokių kitų renkamųjų arba skiriamųjų pareigų, dirbti verslo, komercijos arba kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį darbą. Administracinės pareigos mokymo, mokslo arba kūrybinėse įstaigose yra nesuderinamos su teisėjo pareigomis. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ir kūrybinę veiklą. Teisėjas negali būti jokių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju arba atstovu.
45. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Teisėjas neturi viešai reikšti savo politinių įsitikinimų ir užsiimti politine agitacija.
46. Teisėjai yra solidarūs gindami savo kolegą nuo nepagrįstos kritikos.

IV SKYRIUS
KONSTITUCINIO TEISMO APARATAS

I skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI

47. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 86 straipsnį Konstitucinis Teismas turi aparatą, kuris užtikrina Teismo kanceliarinį, informacinį, ūkinį, finansinį ir techninį aptarnavimą, vykdo teisėjų pavedimus, susijusius su teisėjų funkcijų įgyvendinimu, prireikus teikia teisėjams organizacinę pagalbą.
48. Konstitucinio Teismo aparato struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas.
49. Nustatoma tokia Konstitucinio Teismo aparato struktūra:
49.1. kancleris;
49.2. kanclerio pavaduotojas;
49.3. pirmininko patarėjai;
49.4. pirmininko padėjėjai;
49.5. Pirmininko sekretoriatas;
49.6. Teisės departamentas;
49.7. Informacijos ir technologijų skyrius; jo padalinys yra Konstitucinio Teismo biblioteka;
49.8. Bendrasis skyrius;
49.9. Finansų skyrius;
49.10. Ūkio skyrius.
50. Šiame reglamente apibrėžiamos pagrindinės funkcijos tų Teismo aparato struktūrinių padalinių ir Teismo tarnautojų, darbuotojų, kurių veikla tiesiogiai siejasi su Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymu.
51. Konstitucinio Teismo aparatui bendrai vadovauja Konstitucinio Teismo pirmininkas. Vykdydamas bendro vadovavimo funkcijas, Konstitucinio Teismo pirmininkas: teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti Teismo aparato struktūrą; įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Konstitucinio Teismo kanclerį, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo; tvirtina valstybės tarnautojų, dirbančių Konstituciniame Teisme, pareigybių aprašymus ir sąrašus; leidžia įsakymus Teismo aparato darbo ir kitais vidaus klausimais; tvarko Konstituciniam Teismui skirtas lėšas; vykdo kitas įstatymų jam pavestas administravimo funkcijas.

II skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO KANCLERIS

52. Konstitucinio Teismo aparatui tiesiogiai vadovauja Konstitucinio Teismo kancleris. Jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui. Kai kancleris negali atlikti savo pareigų arba jo nėra, jį pavaduoja (pareigas eina) Konstitucinio Teismo kanclerio pavaduotojas. Kai kanclerio pavaduotojas negali atlikti savo pareigų arba jo nėra, Konstitucinio Teismo pirmininkas gali pavesti šias pareigas eiti (pavaduoti) kitam Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojui.
53. Konstitucinio Teismo kancleris:
53.1. organizuoja Konstitucinio Teismo aparato darbą;
53.2. įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas Konstituciniame Teisme ir atleidžia iš jų valstybės tarnautojus, o Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu – ir kitus Teismo darbuotojus, vykdo kitas Valstybės tarnybos įstatymo jam pavestas personalo valdymo funkcijas;
53.3. užtikrina, kad Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojai, darbuotojai laikytųsi tarnybinės (darbo) drausmės, įstatymų ir kitų teisės aktų;
53.4. atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo pirmininko nuomonę, įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl tarnybinių atlyginimų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų Teismo aparato valstybės tarnautojams; teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl atlyginimų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų Teismo aparato darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, jų skatinimo ir pašalpų skyrimo;
53.5. teisės aktų nustatyta tvarka skiria Teismo aparato valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, o darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, – drausmines nuobaudas;
53.6. rengia Teismo aparato valstybės tarnautojų, darbuotojų atostogų grafikus ir pasirašo įsakymus dėl Teismo aparato valstybės tarnautojų, darbuotojų leidimo atostogų;
53.7. pasirašo tarnybinius raštus organizacinio ir ūkinio darbo klausimais;
53.8. Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu tvarko Konstituciniam Teismui skirtas lėšas ir pasirašo atitinkamus finansinius dokumentus; sudaro pirkimo–pardavimo, paslaugų ir kitas sutartis, kurių vertė neviršija Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytos sumos;
53.9. prisideda prie konferencijų, seminarų, pasitarimų ir kitų Konstitucinio Teismo renginių organizavimo;
53.10. organizuoja Konstitucinio Teismo leidinių rengimą spaudai;
53.11. prireikus rengia ir teikia Konstitucinio Teismo pirmininkui tarnybinius raštus finansų klausimais;
53.12. rengia Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymų projektus Teismo aparato darbo organizavimo klausimais;
53.13. prižiūri, kad Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymai ir pavedimai, taip pat teisėjų pavedimai būtų laiku ir gerai įvykdyti;
53.14. saugo Konstitucinio Teismo herbinį antspaudą ir nustatyta tvarka naudoja jį.
54. Institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris arba jo pavedimu kitas Teismo valstybės tarnautojas.
55. Konstitucinio Teismo kanclerio pavaduotojas organizuoja ir koordinuoja darbą jam priskirtose veiklos srityse.

III skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO PATARĖJAI IR PADĖJĖJAI

56. Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas teikia Konstituciniam Teismui ir Konstitucinio Teismo pirmininkui mokslinę ir organizacinę pagalbą rengiant medžiagą byloms nagrinėti, analitiškai įvertina ir apibendrina bylose sprendžiamas problemas, teikia motyvuotus siūlymus dėl Konstituciniame Teisme rengiamų nutarimų, išvadų ir sprendimų projektų, vykdo kitus Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimus.
57. Konstitucinio Teismo pirmininko padėjėjas padeda Konstitucinio Teismo pirmininkui atlikti savo pareigas kaip bylą teisminiam posėdžiui rengiančiam teisėjui. Konstitucinio Teismo pirmininko padėjėjas rengia Teismo darbui reikalingus Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymų, potvarkių projektus, taip pat projektus tokių dokumentų, kuriais yra įgyvendinamos Konstitucinio Teismo pirmininkui suteiktos procesinės teisės; informuoja visuomenę apie Konstitucinio Teismo veiklą, vykdo kitus Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimus.
58. Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjai ir padėjėjai yra valstybės tarnautojai. Jie skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymo nustatyta tvarka.

IV skirsnis
TEISĖS DEPARTAMENTAS

59. Teisės departamentą sudaro Teisės departamento direktorius, teisėjų padėjėjai, kiti valstybės tarnautojai, darbuotojai; šie asmenys skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka.
60. Teisėjų padėjėjai yra pavaldūs Teisės departamento direktoriui, taip pat jie vykdo teisėjų pavedimus.
61. Teisės departamentas:
61.1. padeda teisėjams rengti bylas teisminiams posėdžiams, rengia Teismo dokumentų projektus;
61.2. vadovaujamas teisėjo renka ir apibendrina medžiagą bei kitą informaciją, rengia mokslinės literatūros ir teismų praktikos apžvalgas bei apibendrinimus, reikalingus rengiant bylas teisminiam nagrinėjimui ir kitoms Konstitucinio Teismo funkcijoms vykdyti;
61.3. sistemingai apibendrina Konstitucinio Teismo nutarimuose, sprendimuose ir išvadose suformuluotą doktriną;
61.4. sistemingai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, rengia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, kitų tarptautinių teismų sprendimų apžvalgas, kitų valstybių konstitucinių teismų nutarimų santraukas ir apžvalgas;
61.5. kaupia ir sistemina surinktą rengiant bylas teisminiam nagrinėjimui bendro pobūdžio medžiagą, teisės aktus, literatūros apžvalgas;
61.6. prisideda prie Konstitucinio Teismo leidinių (publikacijų) rengimo.
62. Teisės departamento direktoriaus arba teisėjų pavedimu teisės ir kitos literatūros nurodytomis temomis paieškas atlieka, konstitucinės justicijos byloms aktualios literatūros sąrašus teikia Konstitucinio Teismo bibliotekos valstybės tarnautojai.

V skirsnis
BENDRASIS SKYRIUS

63. Konstituciniame Teisme gautus prašymus ir paklausimus, iš teismų atsiųstas bylas, kitus gaunamus ir siunčiamus dokumentus, fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, taip pat Konstitucinio Teismo vidaus dokumentus registruoja ir tvarko Teismo aparato Bendrasis skyrius.
64. Bendrasis skyrius, laikydamasis nustatytąja tvarka patvirtintos bylų nomenklatūros, tvarko ir saugo išnagrinėtas bylas, Konstitucinio Teismo archyvą.
65. Bendrasis skyrius pagrindinius prašymų ir paklausimų duomenis įrašo į Konstitucinio Teismo informacinės sistemos duomenų bazę, ne rečiau kaip kartą per mėnesį rengia statistinius duomenis apie gautus prašymus, paklausimus ir išnagrinėtas bylas ir šiuos duomenis skelbia Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje.
66. Bendrasis skyrius vykdo Konstitucinio Teismo personalo tarnybos funkcijas.
67. Bendrojo skyriaus vadovas Konstituciniame Teisme priima lankytojus ir teikia jiems informaciją. Prireikus Bendrojo skyriaus vadovas siunčia lankytojus pas Konstitucinio Teismo kanclerį arba Konstitucinio Teismo pirmininką, pirma gavęs jų sutikimą.
68. Lankytojai Konstituciniame Teisme priimami ir informacija jiems teikiama teisės aktų nustatyta tvarka.

VI skirsnis
TEISMO POSĖDŽIŲ SEKRETORIUS

69. Teisminio posėdžio eiga, taip pat kiekvienas atskiras procesinis veiksmas, atliekamas ne posėdyje, yra protokoluojama.
70. Protokolus rašo Teismo posėdžių sekretorius arba kitas Konstitucinio Teismo kanclerio įgaliotas Teismo aparato valstybės tarnautojas, laikydamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 52 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
71. Teisminiame posėdyje Teismo posėdžių sekretorius vilki specialią aprangą, kurios pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas.

VII skirsnis
TEISMO TVARKDARYS

72. Per Konstitucinio Teismo posėdį tvarką salėje prižiūri Teismo tvarkdarys. Teisėjams įeinant į posėdžių salę ir išeinant iš jos, jis paskelbia: „Prašom stoti, Teismas eina!“
73. Teismo tvarkdario reikalavimai laikytis tvarkos arba vykdyti posėdžio pirmininko reikalavimus proceso dalyviams ir salėje esantiems asmenims yra privalomi.
74. Jeigu per Teismo posėdį jame dalyvaujantys asmenys pažeidžia tvarką ir nepaiso posėdžio pirmininko arba tvarkdario reikalavimų, posėdžio pirmininko nurodymu pažeidėjams išvesti iš salės Teismo tvarkdarys pasitelkia policiją.
75. Per Teismo posėdį Teismo tvarkdarys vilki specialią aprangą, kurios pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas.

V SKYRIUS
TARPTAUTINIAI RYŠIAI

76. Konstitucinis Teismas yra Europos Konstitucinių Teismų Konferencijos tikrasis narys ir vykdo iš šios narystės kylančius įsipareigojimus.
77. Konstitucinis Teismas palaiko dalykinius ryšius su kitų valstybių konstituciniais teismais, kitomis aukščiausiosiomis teisminėmis institucijomis, taip pat tarptautiniais teismais, atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tikslu Konstitucinis Teismas organizuoja konferencijas, seminarus ir kitus profesinius renginius, kviečiasi užsienio valstybių konstitucinės kontrolės institucijų teisėjus ir tarnautojus pasidalyti veiklos patirtimi.
78. Konstitucinio Teismo teisėjai, valstybės tarnautojai vyksta į užsienio valstybių konstitucinių teismų, kitų įstaigų ir tarptautinių institucijų renginius, susijusius su konstitucinės jurisprudencijos problemų nagrinėjimu. Konstitucinio Teismo teisėjų, valstybės tarnautojų, darbuotojų siuntimo į komandiruotes klausimus sprendžia Konstitucinio Teismo pirmininkas.
79. Konstitucinio Teismo pirmininko, teisėjų, valstybės tarnautojų, darbuotojų keliones į užsienį, taip pat užsienio valstybių delegacijų ir svečių priėmimą Konstituciniame Teisme organizuoja Konstitucinio Teismo kancleris ir Pirmininko sekretoriatas.

VI SKYRIUS
KREIPIMAISI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ IR JŲ IŠANKSTINIS TYRIMAS

I skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI

80. Kreipimaisi į Konstitucinį Teismą yra prašymai ir paklausimai.
81. Prašymai paduodami:
81.1. prašant ištirti konstitucinių įstatymų atitiktį Konstitucijai;
81.2. prašant ištirti įstatymų atitiktį Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams;
81.3. prašant ištirti Seimo priimtų poįstatyminių teisės aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;
81.4. prašant ištirti Respublikos Prezidento aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;
81.5. prašant ištirti Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;
81.6. prašant išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą.
82. Paklausimai paduodami prašant pateikti išvadą:
82.1. ar per Respublikos Prezidento ir Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai;
82.2. ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
82.3. ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
82.4. ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
83. Pagal Konstituciją, gavęs Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytų subjektų kreipimąsi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus ir privalo tirti ir priimti sprendimus, ar Konstitucijai neprieštarauja bet kuris konstitucinis įstatymas ir įstatymas, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja bet kuris Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, nepaisydamas to, ar teisės aktas yra (ar būtų) pažymėtas visiško slaptumo arba kokia kita žyma.
84. Seimas su prašymu ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, išdėstomi Seimo nutarime (jo priede) arba Seimo nutarimą lydinčiuose dokumentuose.
Seimas su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, gali būti išdėstomi Seimo nutarime (jo priede) arba Seimo nutarimą lydinčiuose dokumentuose.
85. Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra įtvirtinta, kad su prašymu į Konstitucinį Teismą gali kreiptis 1/5 visų Seimo narių. Nurodytą „1/5 visų Seimo narių“ grupę sudaro ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
86. Seimo narių grupės prašymas turi būti pasirašytas visų prašymu besikreipiančių Seimo narių, jų vardai (arba inicialai) ir pavardės turi būti aiškiai nurodyti. Prašymą pasirašančių Seimo narių sąrašas turi būti įskaitomas, tvarkingas, jame negali būti jokių neaptartų braukymų ar taisymų.
87. Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas, savo parašu patvirtindamas Seimo narių parašus, nurodo tvirtinamų parašų skaičių ir parašų tvirtinimo datą.
88. Vyriausybė su prašymu ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, taip pat su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, išdėstomi Vyriausybės nutarime (jo priede) arba Vyriausybės nutarimą lydinčiuose dokumentuose.
89. Respublikos Prezidentas su prašymu ištirti Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, taip pat su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą į Konstitucinį Teismą kreipiasi dekretu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, išdėstomi dekrete (jo priede) arba Prezidento dekretą lydinčiuose dokumentuose.
90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai su prašymais ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimti poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutartimi.
91. Seimas su paklausimu dėl išvados visais Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu.
Prie Seimo nutarimo dėl paklausimo, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, yra pridedamos nurodytiems asmenims pateiktų kaltinimų pagrįstumui ištirti Seimo sudarytos specialiosios komisijos išvados ir šias išvadas pagrindžiantys įrodymai, kita medžiaga.
92. Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai, taip pat dėl to, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, Respublikos Prezidentas į Konstitucinį Teismą kreipiasi paklausimu, išdėstytu Respublikos Prezidento dekrete.
93. Konstitucinio Teismo nutarimas aiškinamas subjektų, nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, prašymu, taip pat Konstitucinio Teismo iniciatyva.
Konstitucinio Teismo nutarimas taip pat aiškinamas tų subjektų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas buvo išsiųstas nurodant, kad tai daroma vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, prašymu. Nurodymą išsiųsti Konstitucinio Teismo nutarimą vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkas duoda išleistu įsakymu.
Kitų subjektų prašymu Konstitucinis Teismas savo nutarimų neaiškina.
94. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66, 67 straipsnius prie prašymo ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas. Tokiu nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje. Jeigu ginčijamas teisės aktas nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje, prie prašymo pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies), paskelbto kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, oficialaus teksto nuorašas.
Prie prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą pridedamas visas Konstitucinio Teismo nutarimo nuorašas. Tokiu nuorašu laikytinas Konstitucinio Teismo nutarimas, paskelbtas „Valstybės žiniose“ arba Konstitucinio Teismo leidinyje.
Konstitucinio Teismo įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos tarptautinės sutarties viso teksto nuorašu laikytina:
1) jeigu tarptautinė sutartis buvo ratifikuota ir paskelbta „Valstybės žiniose“, – tarptautinės sutarties tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“;
2) jeigu išvados dėl tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai prašoma iki tarptautinės sutarties ratifikavimo Seime, – tarptautinės sutarties teksto nuorašas, kurį pateikia Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai, turintys teisę prašyti Konstitucinio Teismo išvados.
95. Pareiškėjas prašyme turi pateikti teisinius motyvus, kuriais grindžiama abejonė dėl konstitucinio įstatymo, įstatymo, Seimo priimto poįstatyminio teisės akto, Respublikos Prezidento akto ir Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai, dėl įstatymo atitikties konstituciniams įstatymams, dėl Seimo priimto poįstatyminio teisės akto atitikties konstituciniams įstatymams ir įstatymams, dėl Respublikos Prezidento akto ir Vyriausybės akto atitikties konstituciniams įstatymams ir įstatymams.
96. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti.
Tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kilo abejonių, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas teisės aktas galioja, ar yra panaikintas.
Tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi teisę nutraukti pradėtą teiseną.

II skirsnis
KREIPIMŲSI REGISTRAVIMAS IR PIRMINĖ PERŽIŪRA

97. Kreipimaisi į Konstitucinį Teismą – prašymai ar paklausimai – yra registruojami Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale; nurodoma jų gavimo data, pareiškėjas, prašymo (paklausimo) turinys. Vėliau šiame registracijos žurnale yra įrašoma Teismo tvarkomojo posėdžio sprendimo ar Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkio turinys ir data, bylos numeris, priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, sprendimo ar išvados data.
98. Prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja konstitucinis įstatymas, įstatymas, Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, ar konstituciniam įstatymui ir įstatymui neprieštarauja Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, gali būti atšauktas, kol byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.
99. Prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą gali būti atšauktas, kol nepaskirtas teisminis posėdis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo.
100. Paklausimas dėl išvados gali būti atšauktas iki nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyje pradžios.
101. Konstitucinio Teismo pirmininkas dėl sutikimo ar nesutikimo atšaukti prašymą ar paklausimą išleidžia potvarkį, kuris nusiunčiamas pareiškėjui ir įteikiamas Konstitucinio Teismo teisėjams.

III skirsnis
KREIPIMŲSI PASKIRSTYMAS IR IŠANKSTINIS TYRIMAS

102. Konstitucinio Teismo pirmininkas darbą tolygiai paskirsto teisėjams, paprastai abėcėlės tvarka pagal teisėjų pavardes. Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes byla teisėjui gali būti skiriama ir kitokia tvarka.
103. Konstitucinio Teismo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 7 dienų terminas, per kurį Konstitucinio Teismo teisėjui turi būti pavesta pradėti išankstinį tyrimą, skaičiuojamas darbo dienomis; šio termino pradžia yra kita diena po tos dienos, kurią Konstitucinis Teismas gauna prašymą ar paklausimą.
104. Konstitucinio Teismo pirmininkas, pavesdamas vienam arba keliems teisėjams atlikti išankstinį kreipimosi tyrimą, nustato šio darbo terminą, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip 10 darbo dienų. Atlikęs išankstinį tyrimą, teisėjas surašo pažymą.
105. Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 dienų terminas, per kurį turi būti atliktas išankstinis medžiagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme, skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis; šio termino pradžia yra kita diena po tos dienos, kurią Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento dekretą, kuriame yra išdėstytas teikimas ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją, konstitucinį įstatymą ir įstatymą, arba po tos dienos, kurią jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja konstitucinis įstatymas, įstatymas, Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, ar konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas.
106. Teisėjas, tirdamas jam perduotą medžiagą, turi išsiaiškinti ir tai, ar Konstituciniame Teisme nėra gauta kitų prašymų ištirti to paties teisės akto kitų straipsnių (jo dalių) konstitucingumą ir ar yra Konstitucinio Teismo įstatymo 41 straipsnyje nustatytas pagrindas sujungti prašymus į vieną bylą.

IV SKIRSNIS
SPRENDIMAI DĖL KREIPIMŲSI ATLIKUS IŠANKSTINĮ TYRIMĄ

107. Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnį praneša apie ją Konstitucinio Teismo pirmininkui, jei siūlo priimti prašymą ar paklausimą arba siūlo grąžinti jį pareiškėjui Konstitucinio Teismo įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nustatytais pagrindais.
108. Tais atvejais, kai teisėjas konstatuoja, kad yra Konstitucinio Teismo įstatymo 69 arba 80 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, jis tai nurodo pažymoje ir siūlo Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą.
109. Jeigu dėl šio reglamento 107 punkte nurodytų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje.
110. Atlikęs išankstinį tyrimą, teisėjas pažymoje gali teikti siūlymą Konstituciniam Teismui sujungti prašymus į vieną bylą, jeigu yra Konstitucinio Teismo įstatymo 41 straipsnyje nurodytas pagrindas.

VII SKYRIUS
BYLOS PRADĖJIMAS IR RENGIMAS TEISMINIAM POSĖDŽIUI

I SKIRSNIS
BYLOS PRADĖJIMAS IR PERDAVIMAS TEISĖJUI

111. Konstitucinės justicijos byla pradedama, kai Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį arba Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui.
112. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu yra paskiriama teisėjas (teisėjai) bylai rengti teisminiam posėdžiui. Paprastai skiriamas išankstinį kreipimosi tyrimą atlikęs teisėjas.
113. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis, kuriuo teisėjas paskiriamas rengti bylą teisminiam posėdžiui, perduodamas teisėjui, kuris pasirašo šį potvarkį.

II SKIRSNIS
BYLOS RENGIMAS TEISMINIAM POSĖDŽIUI

114. Teisėjas, rengdamas bylą teisminiam posėdžiui, atsižvelgia į konkrečios bylos aplinkybes ir atlieka Konstitucinio Teismo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus.
115. Apklausiant Konstitucinio Teismo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nurodytus asmenis gali būti surašomas protokolas. Protokolą surašo posėdžių sekretorius arba teisėjo padėjėjas. Protokolą pasirašo teisėjas ir protokolą surašęs asmuo, kiti apklausoje dalyvavę asmenys.
116. Konstitucinio Teismo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytas bylos nagrinėjimo terminas bylą nagrinėjančio teisėjo arba Konstitucinio Teismo pirmininko siūlymu Konstitucinio Teismo sprendimu pratęsiamas Teismo tvarkomajame posėdyje.

III SKIRSNIS
BYLŲ SUJUNGIMAS IR IŠSKYRIMAS

117. Motyvuotu Konstitucinio Teismo sprendimu iki teisminio nagrinėjimo pradžios Konstitucinis Teismas bylą (bylas) rengiančio teisėjo arba Konstitucinio Teismo pirmininko siūlymu gali į vieną bylą sujungti du arba daugiau prašymų.
118. Bylą (bylas) rengiančio teisėjo arba Konstitucinio Teismo pirmininko siūlymu Teismas motyvuotu sprendimu kai kuriuos prašymus gali išskirti į atskirą bylą (bylas) arba sujungti su kita byla.
119. Prašymų sujungimo į vieną bylą arba išskyrimo klausimai sprendžiami Teismo tvarkomajame posėdyje.

IV SKIRSNIS
BYLŲ NAGRINĖJIMO EILIŠKUMAS

120. Bylos paprastai nagrinėjamos eilės tvarka – pagal prašymų ar paklausimų gavimo Konstituciniame Teisme laiką. Prireikus Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kitas aplinkybes, gali paankstinti bylos nagrinėjimą arba nukelti jį vėlesniam laikui.
121. Kai į vieną bylą sujungiami keli prašymai ar paklausimai, byla nagrinėjama pagal pirmos iš sujungtų bylų eilę.
122. Bylų pagal Respublikos Prezidento dekretus, kuriuose išdėstytas teikimas ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba dėl Seimo nutarimo, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, nagrinėjimas paankstinamas. Bylų dėl paklausimų arba Konstitucinio Teismo nutarimų aiškinimo nagrinėjimas taip pat gali būti paankstinamas.
123. Bylos pagal Seimo paklausimus, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka.
124. Su paklausimu, ar per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, į Konstitucinį Teismą kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai. Šio 3 dienų termino pradžia yra kita diena po tos dienos, kai pagal atitinkamą rinkimų įstatymą yra paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
125. Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje nustatyto 72 valandų termino pradžia yra kitos valandos pradžia po tos valandos, kai paklausimas buvo įteiktas ir nustatyta tvarka įregistruotas Konstituciniame Teisme.

V SKIRSNIS
BYLOS SKYRIMAS NAGRINĖTI TEISMINIAME POSĖDYJE

126. Bylos skyrimo nagrinėti teisminiame posėdyje klausimas svarstomas Teismo tvarkomajame posėdyje išklausius bylą rengusio teisėjo pranešimą apie bylos parengimą teisminiam posėdžiui.
127. Byla nagrinėti teisminiame posėdyje gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo sprendimo tvarkomajame posėdyje priėmimo dienos.

VIII SKYRIUS
BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISMINIAME POSĖDYJE

I skirsnis
PRANEŠIMAS APIE TEISMINĮ POSĖDĮ

128. Konstitucinio Teismo teisminis posėdis vyksta Konstitucinio Teismo sprendime nustatytu laiku.
129. Apie Konstitucinio Teismo teisminius posėdžius paskelbiama Konstitucinio Teismo patalpose, taip pat Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje ir pranešama žiniasklaidai. Pranešime žiniasklaidai nurodomas subjektas, kuris kreipėsi į Teismą, trumpai išdėstomas prašymo ar paklausimo turinys, taip pat nurodomi dalyvaujantys byloje asmenys arba jų atstovai.
130. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama Teismo pranešimais, o dalyvaujančių byloje asmenų atstovams – Teismo šaukimais ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios. Šaukimuose, pranešimuose nurodoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas į Teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai ir kitiems sprendimams priimti.
131. Teismo šaukimais į posėdį taip pat yra kviečiami liudytojai, ekspertai ir vertėjai. Šaukimuose nurodomos neatvykimo į posėdį pasekmės.
132. Specialistai arba pareigūnai į Teismo posėdį kviečiami kvietimais.
133. Šaukimai, pranešimai ir kvietimai pristatomi per kurjerius arba paštu. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir Teismui grąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą.
134. Šaukimus, pranešimus ir kvietimus pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas.
135. Šaukimų, pranešimų ir kvietimų formą tvirtina Konstitucinis Teismas organizaciniame posėdyje.

II skirsnis
TEISMINIO POSĖDŽIO TVARKA

136. Konstitucinio Teismo teisminiai posėdžiai vyksta jo nuolatinėje būstinėje. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos Respublikos valstybės herbo atvaizdas, valstybės vėliava, taip pat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys.
137. Teisminiame posėdyje teisėjai vilki mantijas su teisėjo ženklu, kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas.
138. Posėdžių salėje teisėjai, išskyrus Konstitucinio Teismo pirmininką, sėdi abėcėlės tvarka pagal pavardes. Konstitucinio Teismo pirmininkas sėdi teisėjų viduryje.
139. Teisminiam posėdžiui pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas, jei jo nėra – jo pareigas laikinai einantis Konstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jo nėra – Konstitucinio Teismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas. Vadovaudamas teisminiam posėdžiui posėdžio pirmininkas turi Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus įgaliojimus.
140. Jeigu Konstitucinio Teismo teisėjas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti teisminiame posėdyje, jis privalo nedelsdamas pranešti apie tai teisminio posėdžio pirmininkui.
141. Konstitucinio Teismo teisminis posėdis vyksta pagal Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytas procedūras. Iškilusius klausimus dėl posėdžio eigos Teismas išsprendžia vietoje arba pasitarimų kambaryje.
142. Teisminiame posėdyje Teismo posėdžių sekretorius rašo protokolą pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 52 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Protokolas turi būti surašytas per 2 dienas po posėdžio ar jo atidėjimo. Išspausdintą protokolą pasirašo Teismo posėdžio pirmininkas ir Teismo posėdžių sekretorius.
143. Teismo posėdžių sekretorius bet kuriuo teisminio nagrinėjimo metu gali būti pakeistas.

III skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ, KURIAIS BAIGIAMA BYLA, RENGIMAS

144. Konstitucinio Teismo aktai, kuriais baigiama byla – baigiamieji aktai, priimami pasitarimų kambaryje.
145. Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų projektus rengia teisėjas pranešėjas, jeigu Konstitucinis Teismas nenusprendžia kitaip.
146. Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų projektai svarstomi šio reglamento II skyriaus V skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu Konstitucinis Teismas nenusprendžia kitaip.
147. Konstitucinio Teismo nutarimas surašomas laikantis Konstitucinio Teismo įstatymo 56 straipsnyje nutarimo turiniui nustatytų reikalavimų ir įforminamas pagal Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymu patvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, sprendimų ir išvadų įforminimo tvarkos reikalavimus.

IV skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ, KURIAIS BAIGIAMA BYLA,
VIEŠAS PASKELBIMAS TEISME

148. Konstitucinio Teismo baigiamojo akto skelbimo laikas paskelbiamas Konstitucinio Teismo patalpose ir Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje, taip pat jis pranešamas žiniasklaidai. Pranešime žiniasklaidai nurodomas subjektas, kuris kreipėsi į Teismą, trumpai išdėstomas prašymo ar paklausimo turinys, taip pat nurodomi dalyvaujantys byloje asmenys arba jų atstovai.
149. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams Konstitucinio Teismo baigiamojo akto skelbimo laiką praneša Teismo posėdžių sekretorius.
150. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai visada skelbiami Teismo posėdžių salėje viešai juos perskaitant. Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, kad bus skaitoma tik akto rezoliucinė dalis arba akto rezoliucinė dalis ir dalis motyvuojamosios dalies.
151. Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą Teismo posėdžių salėje perskaito Teismo posėdžio pirmininkas arba jo pavedimu vienas iš teisėjų.
152. Skelbiant Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą taikomos Konstitucinio Teismo įstatymo 18, 46, 57 straipsniuose nustatytos teisminio posėdžio tvarkos taisyklės.
153. Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą viešai paskelbus Teismo posėdžių salėje, žiniasklaidai išplatinamas pranešimas apie paskelbtą aktą. Šiame pranešime trumpai pateikiamas viešai paskelbto baigiamojo akto turinys. Pranešimas taip pat paskelbiamas Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje.

V skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ, KURIAIS BAIGIAMA BYLA, IR
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO POTVARKIŲ OFICIALUS PASKELBIMAS

154. Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai nutraukti bylą (teiseną), sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais oficialiai skelbiami „Valstybės žinių“ atskirame skyriuje.
155. Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju šio reglamento 154 punkte nurodyti Teismo aktai skelbiami Konstitucinio Teismo leidinyje, ir jie įsigalioja jų paskelbimo tokiame leidinyje dieną.
156. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali nustatyti konkrečią šio reglamento 154 punkte nurodytų Konstitucinio Teismo aktų oficialaus paskelbimo datą.
157. Šio reglamento 154 punkte nurodyti Konstitucinio Teismo aktai skelbiami ir Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje. Toks Teismo aktų paskelbimas nėra oficialus jų paskelbimas.

VI skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ, KURIAIS BAIGIAMA BYLA, IŠSIUNTIMAS

158. Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą paskelbus viešame Konstitucinio Teismo posėdyje, Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šių dokumentų priėmimo dienos jų kopijas išdalija Konstitucinio Teismo teisėjams, išsiunčia dalyvavusiems byloje asmenims, jų atstovams, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui ir teisingumo ministrui.
Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą išsiųsti kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.
159. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus bylą pagal teismo prašymą, atsiųstą bylą Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius grąžina atitinkamam teismui.
160. Konstitucinio Teismo išnagrinėtos bylos (medžiagos originalai) saugomos Konstitucinio Teismo Bendrajame skyriuje.

VII skirsnis
KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJO ATSKIROJI NUOMONĖ

161. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, viešai paskelbus Teismo posėdžių salėje Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą, teisėjas, nesutinkantis su Konstitucinio Teismo priimtu aktu, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo pareikšti motyvuotą savo atskirąją nuomonę.
162. Teisėjo atskiroji nuomonė surašoma kaip atskiras dokumentas. Jame nurodoma teisėjo vardas ir pavardė, data, Konstitucinio Teismo akto, dėl kurio pareiškiama teisėjo atskiroji nuomonė, pavadinimas ir priėmimo data, išdėstomi šią atskirąją nuomonę pagrindžiantys argumentai ir jis pasirašomas.
Surašant teisėjo atskirąją nuomonę negali būti pažeidžiami Konstitucinio Teismo įstatymo 53 straipsnyje įtvirtinti Konstitucinio Teismo pasitarimų kambario slaptumo reikalavimai.
163. Nustatytu laiku ir tvarka surašytą atskirąją nuomonę teisėjas perduoda Konstitucinio Teismo pirmininkui, o kopijas – teisėjams. Įstatymo numatytu laiku pareikštą teisėjo motyvuotą atskirąją nuomonę Konstitucinio Teismo pirmininkas perduoda Konstitucinio Teismo Bendrajam skyriui.
164. Motyvuota Teisėjo atskiroji nuomonė pridedama prie išnagrinėtos bylos ir apie tai Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apie pareikštą teisėjo atskirąją nuomonę taip pat pranešama visuomenės informavimo priemonėms.
165. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiama Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje.

IX SKYRIUS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

166. Konstitucinis Teismas rengia ir leidžia savo priimtų nutarimų, išvadų ir sprendimų rinkinius, prireikus ir kitus leidinius.
167. Kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimą ir turi teisę darbo dienomis nevaržomai lankytis Konstituciniame Teisme.
168. Kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams suteikiamos patalpos darbui, kad jie galėtų susipažinti su Konstitucinio Teismo išnagrinėtomis bylomis ir kitais Konstitucinio Teismo dokumentais.
169. Kadenciją baigę teisėjai taip pat turi teisę naudotis Konstitucinio Teismo bibliotekos paslaugomis, Konstitucinio Teismo nuolatinėje būstinėje gauti Konstitucinio Teismo leidinius.
170. Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti nustatomos ir kitos kadenciją baigusių Konstitucinio Teismo teisėjų teisės, apibrėžiančios buvusių teisėjų santykius su Konstituciniu Teismu.