Prašymo Nr. 1B-23/2008
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
PRAŠYMAS
2008 m. liepos mėn. 14 d. Nr. S-2008-6852
Vilnius
Ištirti įstatymo atitikimą
Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Pareiškėjas:
Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė,
Gedimino pr. 53, Vilnius
Pareiškėjo atstovai:
Seimo nariai: Eg.Klumbys, J.Veselka
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. sausio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX - 703 ( VŽ, 2002, Nr. 13 - 465 ) (toliau - Įstatymas).
Mes suprantame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio, teigiančio, kad "Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinais pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises ir laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo", svarbą. Manome, kad realizuodama šią konstitucinę normą Lietuvos Respublika savo konkrečiais veiksmais turi prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo ir tuo pačiu stiprinti savo nacionalinį saugumą. Šiuo aspektu reikšmingas turėtų būti Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris turėtų padėti Lietuvai sėkmingai dalyvauti tarptautinio saugumo užtikrinimo veikloje . Tačiau nežiūrint į visus Lietuvos valdžios norus, mūsų valstybės įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, nes to reikalauja jos 7 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad šis Įstatymas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais bei Liertuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63,64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti ar:
Lietuvos Respublikos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX - 703 (VŽ, 2002, Nr.13 -465 ) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 20 punktui, 84 ,137 bei 142 straipsniams, XIII skirsniui "Užsienio politika ir valstybės gynimas", o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Akto "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" nutariamosios dalies 3 punktui.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato, kad, vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, mes manome, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatoma, kad kolektyvinės gynybos operacijos tikslais; kitų valstybių - Lietuvos Respublikos sąjungininkių - kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti panaudoti Lietuvos respublikos teritorijoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIII skirsniui "Užsienio politika ir valstybės gynimas".
Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkte nustatyta, kad Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, o Konstitucijos 142 straipsnis numato, kad Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad tik Seimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis prieštarauja:
a) Konstitucijos 67 straipsnio 20 daliai, kadangi Seimui nesuteikta teisė priimti sprendimus dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje;
b) Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 20 punktui, 84 straipsniui bei 142 straipsnio 1 daliai, kadangi tais atvejais, kai Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, t.y. ir kai priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, minėto sprendimo priėmimui nereikalingas Respublikos Prezidento teikimas, nes to nenumato Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktas, 84 straipsnis bei 142 straipsnio 1 dalis. Be to, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas tokio Respublikos Prezidento teikimo būtinumas riboja Konstitucija nustatytas Seimo galias ir prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad Konstitucijos 84 straipsnyje yra išvardyti visi atvejai, kai Prezidentas Seimui teikia vieną ar kitą dalyką, tačiau tarp jų nenumatytas prezidento teikimas Seimui dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos tikslais kitų valstybių teritorijose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 16 punktas bei 142 straipsnio 2 dalis numato, kad ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos. Kitų sąlygų, kurioms esant, Prezidentas galėtų priimti sprendimus dėl gynybos nuo agresijos Konstitucija nenumato. Atsižvelginat į tai, manome, kad Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes joje nurodyta, kad "Lietuvos Respublikos, kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įskaitant sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje, prireikus išsiųsti ir panaudoti Lietuvos karinius vienetus kitų valstybių teritorijose, leisti atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei imtis kitų priemonių, reikalingų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams pasiekti"".
Šioje Įstatymo dalyje yra įteisinamos Konstitucijoje nenumatytos Prezidento pareigos:
a) nedelsiant priimti sprendimą dėl gynybos nuo agresijos kitos ar kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju, įskaitant sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje.
Ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 16 punktui bei 142 straipsnio 2 daliai.
b) Lietuvos Respublikos, kitos ar kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju prireikus išsiųsti ir panaudoti Lietuvos karinius vienetus kitų valstybių teritorijose, leisti atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei imtis kitų priemonių, reikalingų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams pasiekti.
Ši įstatymo nuostata prieštarauja ne tik Konstitucijos 84 straipsnio 16 punktui ir 142 straipsnio 2 daliai, bet ir 142 straipsnio 1 daliai (tik Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ), o taip pat Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktui bei 5 straipsnio 2 daliai.
Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Mūsų nuomone, ši Įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, kadangi, pirmiausia, nedelsiant turi būti vykdoma prieštaraujanti Konstitucijai nuostata. Antra vertus, būtina pabrėžti, kad vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 16 punktu bei 142 straipsniu Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją, tik esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui. Konstitucijos 84 straipsnio 16 punkte ir 142 straipsnio 2 dalyje nekalbama apie jokį kitos ar kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atvejus, kas yra numatyta Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Taip pat šio, 5 straipsnio, 4 dalyje yra įtvirtinta dar viena, mūsų nuomone, prieštaraujanti Konstitucijai nuostata - "užtikrindamas Seimo ratifikuotos kolektyvinės gynybos sutarties ir ją įgyvendinančių bendrų šios sutarties šalių sprendimų vykdymą bei ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui, Seimas priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento sprendinio patvirtinimo". Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad "Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą" dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos. Įstatymu nustatyta nuostata, kad Seimas priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento sprendimo patvirtinimo riboja Konstitucijos nustatytas Seimo galias.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių vienetų atvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.
Ši įstatymo nuostata, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijos 142 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 20 punktui bei 5 straipsnio 2 daliai, kadangi, vadovaudamasis minėtais straipsniais Seimas turi teisę priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas be Respublikos Prezidento teikimo. Įstatymu nustatytas reikalavimas, kad Seimas priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių vienetų atvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdamas sprendimą, Respublikos Prezidento teikimu, mūsų nuomone, riboja Konstitucijoje nustatytas Seimo galias. Antra vertus Seimui nesuteikta teisė priimti sprendimus dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo, tarp jų ir kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje - šios nuostatos buvimas Įstatyme prieštarauja Respublikos Konstitucijos 137 straipsniui.
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimą, leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, priima Respublikos Prezidentas", mūsų nuomone, irgi prieštarauja Konstitucijos 142 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 20 punktui, 84 straipsnio 16 punktui bei 5 straipsnio 2 daliai, nes:
a) tik Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (tarp jų ir sprendimą Lietuvos kariniams vienetams dalyvauti kitoje operacijoje), kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus;
b) Respublikos Konstitucija nesuteikia Prezidentui teisės nei panaudoti ginkluotąsias pajėgas, t.t. dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, nei duoti leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams
Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas", mūsų nuomone, taip pat prieštarauja Konstitucijos 142 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 16 punktui, nes tokiu būdu, pirmiausia, įteisinamas šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi nustatytas, tačiau Konstitucija neįteisintas Prezidento sprendimas. Antra vertus, būtina pabrėžti, kad vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 16 punktu bei 142 straipsnio 2 dalimi Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą tik dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją, tik esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui. Todėl Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nedelsiant turi būti vykdomas Respublikos Prezidento sprendimas dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimą, leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, prieštarauja minėtiems Konstitucijos straipsniams.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sprendimas siųsti į kitą valstybę Lietuvos Respublikos karinius vienetus, kurių bendras karių ir civilinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius yra ne mažesnis kaip 800, dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu", mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijos 142 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 20 punktui bei 5 straipsnio 2 daliai, nes:
a) Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalimi bei 67 straipsnio 20 punktu nustatyta, kad Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas", tačiau nenustatomas panaudojamų
ginkluotojų pajėgų dydis. Įstatymu nustatant kokio dydžio ginkluotojų pajėgų panaudojimui yra reikalingas Seimo nutarimas, yra ribojamos Seimo galios;
b) Įstatymu nustatyta nuostata, kad Seimas priima nutarimą Vyriausybės siūlymu, taip pat riboja Seimo galias, nes Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalis ir 67 straipsnio 20
punktas nustato, jog Seimas priima panaudoti ginkluotąsias pajėgas".
Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, jog "išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 punkte numatytus atvejus, sprendimas siųsti į kitą valstybę Lietuvos Respublikos karinius vienetus, kurių bendras karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius yra ne mažesnis kaip 150, dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose priimamas krašto apsaugos ministro siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, mūsų nuomone prieštarauja Konstitucijos 142 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 20 punktui bei 5 straipsnio 2 daliai, nes tik Seimui yra suteikta teisė priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (142 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 20 punktas).
Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, jog "krašto apsaugos ministras priima sprendimą siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus, karius ir civilinius krašto apsaugos sistemos tarnautojus dalyvauti pratybose ir renginiuose ( ... )", mūsų nuomone, taip pat prieštarauja Konstitucijos 142 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 20 punktui bei 5 straipsnio 2 daliai, nes tik Seimui yra suteikta teisė priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (142 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 20 punktas).
Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad "NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti tik tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo bei didelių nelaimių padarinių likvidavimo operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje (...)", mūsų nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" nutariamosios dalies 3 punktui - "Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių". Šio konstitucinio akto 3 punktui, mūsų nuomone, taip pat prieštarauja Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata - " NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje tik pagal NATO, Europos Sąjungos ar Vakarų Europos Sąjungos valstybėmis rengiamose pratybose (...)", o taip pat 14 straipsnio 5 dalies nuostata - "NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamuose kituose renginiuose (...)".
Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia abejoti, kad Lietuvos Respublikos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-703 (VŽ, 2002, Nr.13 -465 ) 5 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys, 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 14 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 20 punktui, 84 straipsnio 16 punktui, 142 straipsniui, o taip pat Lietuvos Respublikos konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" nutariamosios dalies 3 punktui.
PRIEDAS:
Lietuvos Respublikos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX - 703 (VŽ, 2002, Nr. 13 - 465 ).
Seimo nariai:
1. Egidijus Klumbys
2. Julius Veselka
3. Virginija Baltraitienė
4. Jonas Pinskus
5. Zenonas Mikutis
6. Loreta Graužinienė
7. Vytautas Kamblevičius
8. Petras Gražulis
9. Manfredas Žymantas
10. Saulius Girdauskas
11. Pranas Vilkas
12. Etela Karpickienė
13. Ona Valiukevičiūtė
14. Kęstutis Daukšys
15. Zita Žvikienė
16. Saulius Bucevičius
17. Vytautas Draugelis
18. Dangutė Mikutienė
19. Valentinas Bukauskas
20. Jonas Ramonas
21. Antanas Bosas
22. Vydas Gedvilas
23. Rimantas Bašys
24. Valentinas Mazuronis
25. Remigijus Ačas
26. Audronė Pitrėnienė
27. Ramunė Visockytė
28. Romualda Kšanienė
29. Vytautas Galvonas
30. Dailis Alfonsas Barakauskas
31. Jadvyga Zinkevičiūtė
32. Alfredas Pekeliūnas
33. Vilma Martinkaitienė
Seimo narių parašus tvirtinu:
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas