LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIS TEISMAS
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2009 m. kovo 2 d.
PASKELBTAS NUTARIMAS DĖL ATOMINĖS ELEKTRINĖS ĮSTATYMO 8, 10 IR 11
STRAIPSNIU NUOSTATŲ, TAIP PAT VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO
VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO 2
DALIES KONSTITUCINGUMO
Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė nutarimą byloje dėl
Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 straipsnių nuostatų bei
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo įstatymo 19 straipsnio konstitucingumo.
Konstitucinis Teismas nutarė, kad Atominės elektrinės
įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalis
tuo aspektu, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas
neužtikrintų įstatymo tikslo - sudaryti finansines prielaidas
naujos atominės elektrinės statybai - įgyvendinimo, prieštarauja
Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai (valstybė reguliuoja ūkinę
veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). Nutarime
pabrėžta, kad šioje įstatymo dalyje nėra nustatyta, kokiais
principais, užtikrinančiais veiksmingą atstovavimą valstybei,
kaip akcijų valdytojai, įgyvendinant įstatymo tikslą sudaryti
finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, turi
būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje
atstovaujančius asmenis. Minėto įstatymo nuostatoje taip pat nėra
nustatyta, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio
investuotojo akcininkams įgyvendinant savo turtines ir neturtines
teises), kad būtų kaupiamos piniginės lėšos atominės elektrinės
statybai. Taigi, konstatuota nutarime, buvo pažeistas iš
Konstitucijos kylantis reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip,
kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų
piktnaudžiauti valdant valstybės investuotą turtą.
Konstitucinis Teismas nutarė, kad Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nuostata "Nacionalinis investuotojas - Lietuvos Respublikoje
įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam
laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis
asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams" tuo aspektu, kad
nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai atsakingai siekti
naudos sau ir visiems savo akcininkams ir neįteisintas vartotojų
teisių gynimas, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 5
daliai (valstybė gina vartotojo interesus).
Nutarime konstatuota, kad nors Atominės elektrinės įstatyme
vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykiai iš esmės
nėra reguliuojami ir vartotojų teisių, interesų apsaugos ir
gynimo santykiai iš esmės nėra Atominės elektrinės įstatymo
reguliavimo dalykas, vartotojų teisių, interesų apsaugos ir
gynimo teisinis reguliavimas elektros energetikos srityje yra
nustatytas įvairiuose kituose įstatymuose: - Vartotojų teisių
apsaugos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Civiliniame
kodekse. Ginčyta Atominės elektrinės įstatymo nuostata tokio
reguliavimo nepakeitė. Joje įtvirtintas nacionalinio investuotojo
tikslas - siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams nėra
vienintelis nacionalinio investuotojo tikslas. Atominės
elektrinės įstatymo tikslas ir jame įtvirtintas Lietuvos
strateginis tikslas elektros energetikos srityje lemia ir
atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo tikslus, o šie
savo ruožtu lemia nacionalinio investuotojo veiklos tikslus, t.
y. finansuoti naujos atominės elektrinės statybos projektą ar
užtikrinti jos finansavimą, taip pat dalyvauti įgyvendinant
naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, statant
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su
Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis, kompleksiškai integruoti Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių
elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas,
efektyviai įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros
energetikos sistemos uždavinį - neribotą laiką nepriklausomai,
saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros
energija.
Be to, konstatuota nutarime, pareiškėjas nepateikė
argumentų, pagrindžiančių, kad, Atominės elektrinės įstatymo 10
straipsnio 1 dalyje įtvirtinus nacionalinio investuotojo teisę
socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo
akcininkams, santykiai elektros energetikos sektoriuje pakito
taip, kad atsirado būtinybė nustatyti papildomą vartotojų teisių
apsaugą ir kad tokia apsauga turi būti nustatyta būtent Atominės
elektrinės įstatyme. Pareiškėjas taip pat nenurodė vartotojų
teisių apsaugos priemonių, kurios, jo nuomone, turėtų būti
įtvirtintos šiame įstatyme.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Atominės elektrinės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija)
nuostata "Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros
energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti
pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
dalį - elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus.
Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas
privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos
atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat
Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos
jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros
energetikos sistemomis" neprieštarauja Konstitucijos 46
straipsnio 3 daliai (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad
ji tarnautų bendrai tautos gerovei), 4 daliai (įstatymas draudžia
monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos
laisvę).
Konstitucinis Teismas, pabrėžęs, kad Atominės elektrinės
įstatymo tikslas ir šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos
strateginis tikslas elektros energetikos srityje lemia ir
atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo ir veiklos
tikslus, konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo
sudarytos prielaidos naujai steigiamoje nacionalinėje elektros
energetikos bendrovėje (nacionaliniame investuotojuje) sutelkti
nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonių valdymą. Nutarime
konstatuota ir tai, kad Atominės elektrinės įstatyme nustatytu
teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta teisinių prielaidų sumažinti
ar padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių ir galinčių vykdyti
elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas, skaičių, taip
pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko ar gali tekti
minėtiems ūkio subjektams. Taigi elektros energetikos srityje
nebuvo sukurta nauja monopolija.
Šiandien paskelbtame nutarime pripažinta, kad Atominės
elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d.
redakcija) 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad "Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio
nuostatas, turi teisę derėtis su akcinės bendrovės "VST"
kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio
investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui
nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "VST" akcijų,
sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės "VST" akcijų ir
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl
naujų išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo",
neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui,
teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi
asmenys lygūs), 46 straipsnio 4 daliai (įstatymas draudžia
monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos
laisvę).
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Atominės elektrinės
įstatymo tikslas ir jame įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas
elektros energetikos srityje lemia ir atitinkamus nacionalinio
investuotojo steigimo tikslus, o šie savo ruožtu lemia
nacionalinio investuotojo veiklos tikslus. Nutarime atkreiptas
dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš nacionalinio investuotojo
steigimo tikslų, šie tikslai yra neatsiejami nuo elektros
energetikos srities. Šioje byloje pabrėžta, kad akcinė bendrovė
"VST" yra specifinis ūkio subjektas, kuris veikia elektros
energetikos srityje, ji yra stambi šalies elektros energetikos
bendrovė, valdanti vienus didžiausių šalies skirstomųjų tinklų;
be akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų, ji yra vienintelis
Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros vartotojų
rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų srautus
elektros energetikos srityje.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo
teigti, kad pasirenkant nacionalinio investuotojo modelį ir jį
įtvirtinant Atominės elektrinės įstatyme nebuvo imtasi pakankamų
priemonių išsiaiškinti, ar toks nacionalinis investuotojas bus
pajėgus įgyvendinti jam šiame įstatyme keliamus tikslus.
Konstitucinis Teismas nutarė, kad Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19
straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo
kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto
investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir
reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai
reikšmingas aplinkybes, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio
2 daliai (valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
tvarką nustato įstatymas). Konstitucinio Teismo nuomone, būtent
šio įstatymo 19 straipsnyje, skirtame valstybės ir savivaldybės
turto investavimo santykiams reguliuoti, pagal Konstituciją
įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti minėtus valstybės turto
investavimo kriterijus.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (2006 m. liepos
18 d. redakcija) nuostata: "Sprendimai dėl valstybės ir
savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės
nustatytais kriterijais ir tvarka" ta apimtimi, kuria pavedama
Vyriausybei nustatyti valstybės ir savivaldybės turto investavimo
kriterijus, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 5
straipsnio 2 daliai (valdžios galias riboja Konstitucija),
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Su prašymu ištirti kai kurių Atominės elektrinės įstatymo
nuostatų konstitucingumą į Konstitucinį Teismą 2008 m. rugsėjo 22
d. nutarimu kreipėsi Seimas.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo
interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai,
sprendimai ir išvados).
Atstovė spaudai