LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIS TEISMAS
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2006 m. lapkričio 13 d.
PILIETYBĖS ĮSTATYMO IR PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO
NUOSTATOS PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI
Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė nutarimą byloje dėl
Pilietybės įstatymo ir Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo
nuostatų konstitucingumo. Byloje, kurioje buvo sujungti du
prašymai, prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos dvidešimt
trys įstatymų nuostatos. Pilietybės įstatyme nustatytą teisinį
reguliavimą Konstitucinis Teismas įvertino kaip labai
prieštaringą, nenuoseklų ir painų, todėl įstatymai taisytini iš
esmės.
Pareiškėjas - Seimo narių grupė šioje byloje prašė ištirti,
ar Pilietybės įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis Lietuvos
Respublikos pilietybės netekimą, neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo narių grupės nuomone, pagal ginčijamas įstatymo nuostatas
kiekvienas lietuvis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, kartu gali
turėti ir Lietuvos pilietybę, tačiau lenkų, rusų, žydų ir kitų
tautybių Lietuvos Respublikos piliečiams galimybė turėti dvigubą
pilietybę nenumatyta. Tai, Seimo narių grupės nuomone,
prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai (Išskyrus
įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis) ir 29
straipsniui (Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms
ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima
varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų pagrindu).
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas
prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pilietybės
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad
Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio
15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir
provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar
provaikaičiai nerepatrijavo), 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
nustatantis, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę
neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d.
turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams ir vaikaičiams (jeigu
šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos),
gyvenantiems kitose valstybėse, ir Pilietybės įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad
repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę tėvynę ir apsigyvenimas
etninėje tėvynėje.
Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. priimtuose pilietybės
santykius reguliuojančiuose įstatymuose buvo apibrėžta, kokie
asmenys yra Lietuvos piliečiai, tačiau ilgainiui laipsniškai vis
labiau buvo plečiamas asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kurios
nors kitos valstybės pilietybę, ratas. Galiausiai buvo nustatytas
toks teisinis reguliavimas, kad asmenų, kurie tuo pat metu galėjo
būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiai, ratas
buvo išplėstas taip, kad tai sudarė prielaidas dvigubai
pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu
reiškiniu.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi
paisyti Konstitucijos reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos
pilietis kartu ir kitos valstybės pilietis gali būti tik
atskirais įstatymo nustatytais atvejais; tokie įstatymo nustatyti
atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne
paplitę.
Pagal 2006 m. liepos 18 d. Pilietybės įstatymą pilietybė
išimties tvarka taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su
viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu
atstovaujant Lietuvai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad
šiuo teisiniu reguliavimu nepagrįstai buvo išplėstas ratas
asmenų, kuriems Respublikos Prezidentas gali suteikti pilietybę
išimties tvarka.
Nutarime taip pat konstatuota, kad suteikiant Lietuvos
Respublikos pilietybę išimties tvarka asmens nuopelnai Lietuvos
valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo
nekiltų abejonių, kad net tais atvejais, kai užsienio valstybės
pilietis turi nuopelnų Lietuvos Respublikai ir yra susijęs su
Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsis į
Lietuvos visuomenę, sprendžiant, ar tokiam asmeniui suteikti
Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi būti
įvertinamos visos tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės, turi
būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Pilietybės įstatymo 16
straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija) nuostata
"Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio
Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip
pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar
Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai"
prieštarauja Konstitucijai. Pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2
dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos
Respublikos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos
valstybės pilietybės, taip pat pripažinta prieštaraujančia
Konstitucijai.
Nutarime pabrėžta, kad nors prieštaraujančiomis
Konstitucijai pripažinta daug Pilietybės įstatymo nuostatų,
reguliuojančių dvigubą pilietybę, tai negali būti pagrindu
kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę ir
neatsisakiusių kitos pilietybės, teises; tokie asmenys ir toliau
yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 12
straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių
teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos - vientiso akto
- I skirsnyje "Lietuvos valstybė", kurio nuostatoms yra nustatyta
ypač didelė konstitucinė apsauga: pagal Konstitucijos 148
straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti
keičiamos tik referendumu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėtų įstatymų
nuostatos nevienodai traktuoja teisės į pilietybę išsaugojimą
lietuvių kilmės ir kitos tautybės asmenims, taip pat kad
nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę išsaugojimas siejamas
su asmens etnine kilme, prieštarauja Konstitucijai.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo
interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai,
sprendimai ir išvados).
Atstovė spaudai R. Sakalauskaitė