|
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę
teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti
Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos
Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinis Teismas nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės.
Jis sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo
klausimus (a posteriori kontrolė). Konstitucinis Teismas bylą
nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su
prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.
Teisę
kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą
turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto Vyriausybė, ne mažesnė kaip
1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto ne
mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto ne
mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Šiais
klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.
Bylą
Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko paskirtas teisėjas.
Konstitucinio Teismo posėdžio pradžioje pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys,
išaiškinamos jų teisės ir pareigos, Teismas išklauso ir išsprendžia jų
pageidavimus. Bylą rengęs teisėjas padaro pranešimą, kuriame išdėstoma bylos
esmė. Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, tiriami
įrodymai, vyksta teisminiai ginčai. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip
per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą. Baigus teisminį posėdį Konstitucinis
Teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo.
Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo
kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Konstitucinio Teismo nutarimai
turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams,
visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams (erga
omnes).
Pagal
Konstituciją įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis),
Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti
taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo
nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (ex
nunc).
Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu
galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų
įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos
Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo
narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai.
Prašyti
Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių
sutarčių ir Respublikos Prezidentas. Prašyti išvados dėl tarptautinės
sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Konstitucinio Teismo
išvadomis, galutinį sprendimą priima Seimas.
Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus bei išvadas priima
kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Nutarimai ir
išvados priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų
dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Konstitucinio
Teismo posėdžiai yra vieši.
Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus, jis atsisako
nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas
grindžiamas ne teisiniais motyvais.
|
